Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Institucija, Inspekcija) atstovei A. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravusi (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenanti (duomenys neskelbtini), traukiama administracinėn atsakomybėn už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 352 straipsnio 7 dalyje, padarymą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. Š. nuo 2019 m. rugsėjo 12 d. 10.05 val. iki 2020 m. kovo 12 d. 15.00 val., savavališkai, neturėdama statybą leidžiančio dokumento, atskiru sklypu nesuformuotoje valstybinėje žemėje (duomenys neskelbtini), rekonstravo gyvenamosios (trijų ir daugiau butų – daugiabučiai) paskirties pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Pastatas), kuris yra kultūros paveldo objekto – Žudynių vieta ir kapai (unikalus kodas 1792) – teritorijoje, praplėsdama buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), patalpą (duomenys neskelbtini), ją perstatydama ir padidindama, tuo pažeisdama Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 3 straipsnio 2 ir 5 dalių, 14 straipsnio 1 dalies 4 punkto, 27 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 22 dalies nuostatas.

Tokiais savo veiksmais V. Š. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 352 straipsnio 7 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta, kad statybą ypatingo ar neypatingo statinio rekonstravimo, nesudėtingojo statinio rekonstravimo mieste, konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kitoje teritorijoje aplinkos ministro nustatytais atvejais, nesudėtingojo statinio rekonstravimo kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje ir jos apsaugos zonoje kultūros ministro ir aplinkos ministro nustatytais atvejais leidžia leidimas rekonstruoti statinį. To paties straipsnio 22 dalyje nurodyta, kad statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento, kai jis privalomas, draudžiama.

Be V. Š. kaltės pripažinimo, jos kaltę padarius jai inkriminuojamą administracinį nusižengimą patvirtina ir byloje esantys duomenys: administracinio nusižengimo protokolas (b. l. 3), Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2019 m. rugsėjo 18 d. savavališkos statybos aktas Nr. SSA-00-190918-0021, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2019 m. rugsėjo 12 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. (23.31)-FAK-1879, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus skyriaus 2019 m. rugsėjo 2 d. raštas Nr. (1.29.-V)2V-2011, byloje esančios kitos Pastato nuotraukos bei VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas (b. l. 23–24).

Šių byloje esančių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, pagrindu nustatytos faktinės aplinkybės sutampa tarpusavyje, patvirtina, papildo viena kitą ir leidžia spręsti, kad yra nustatyti visi ANK 352 straipsnio 7 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties elementai. V. Š. veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip administracinis nusižengimas, numatytas ANK 352 straipsnio 7 dalyje.

ANK 34 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

Taip pat ANK 34 straipsnio 6 dalis nustato, jog teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Šiame kontekste pažymėtina, kad administracinė nuobauda pažeidėjui gali būti neskiriama arba švelninama tik išimtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų ir nusižengimų bylose Nr. 2AT-36/2013, 2AT-42/2013, 2AT-17/2015, 2AT-38-895/2019). Taigi pagal teismų praktiką minėtos nuostatos taikymas laikomas išimtimi iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų, esant tik išskirtinėms aplinkybėms, jų visumai.

Skirdamas V. Š. nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės formą ir rūšį, į administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį apibūdinančius duomenis – V. Š. išsiskyrusi, dirba buhaltere, administracine tvarka per penkerius metus bausta buvo tik du kartus, už analogišką pažeidimą nebuvo bausta (b. l. 25–27), Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis neteista. V. Š. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad ji prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padariusi administracinį nusižengimą (ANK 35 str. 1 d. 1 p.), o jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta.

Įvertinus visas šias aplinkybes, darytina išvada, kad pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį (skirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje) nėra, kadangi V. Š. nenurodė ir byloje nenustatyta jokių išskirtinių aplinkybių bei jas pagrindžiančių duomenų, kurie sudarytų prielaidas jai taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir skirti mažesnę nei sankcijoje numatyta baudą arba švelnesnę nuobaudos rūšį ar jos iš viso neskirti. Šiuo atveju, teismo vertinimu, administracinėms nuobaudoms keliami tikslai bus pasiekti V. Š. paskyrus ANK 352 straipsnio 7 dalies sankcijoje numatytą minimalią baudą.

V. Š. teismo posėdžio metu nurodė, kad ir minimalios baudos jai paskyrimas ir sumokėjimas per ANK nustatytą terminą būtų sunki finansinė našta, kadangi jos atlyginimas nėra didelis, ji turi pilnametę dukrą, kuri nedirba ir kurią išlaiko, rūpinasi pensinio amžiaus, sergančiais tėvais, todėl prašė bent jau išdėstyti skiriamos baudos mokėjimą.

Teismas, atsižvelgęs į V. Š. prašymą dėl baudos mokėjimo išdėstymo ir įvertinęs paskirtos baudos dydį bei administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens turtinę padėtį ir asmeninio gyvenimo situaciją, sprendžia, kad yra pagrindas V. Š. paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti 12 mėnesių laikotarpiui (ANK 675 str. 3 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 352 straipsnio 7 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

V. Š. pripažinti kalta, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 352 straipsnio 7 dalyje, ir skirti jai 1 700 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų eurų) dydžio baudą.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išdėstyti V. Š. paskirtos 1 700 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų eurų) dydžio baudos mokėjimą 12 mėnesių laikotarpiui, pradedant baudą mokėti nuo 2020 m. liepos 8 d., t. y. po keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo nuorašo išsiuntimo dienos.

Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 20111982649.

Išaiškinti, kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka.