Kauno apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

nedalyvaujant ieškovei V. P., atsakovui A. P., išvadą teikiančios institucijos Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovui,

viešame teismo išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. P. ieškinį atsakovui A. P. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė prašo santuoką, įregistruotą 2001-04-21 Kauno m. CMB, akto įrašo Nr. 36, nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo palikti pavardes „P“, „P“, dukters S. P. gyvenamąją vieta nustatyti su ieškove, priteisti iš atsakovo dukters išlaikymui po 115 Eur kas mėnesį iki jos pilnametystės.

Ieškovės atstovas paaiškino, kad su šalys susituokė 2001 m. balandžio 21 d. (Kauno miesto CMB, akto įrašas Nr. 36). Santuokoje gimė dukra S. P., gim. 2001-06-26. Santuokoje nekilnojamojo turto neįgijo. Kreditorių neturi. Šalys negyvena santuokinio gyvenimo ir neveda bendro ūkio. Ieškovės žiniomis, atsakovas jau kurį laiką gyvena Vokietijoje. Teigia, kad santuoka faktiškai iširo dėl abiejų kaltės. Po santuokos nutraukimo pageidauja, kad būtų pasiliktos santuokinės pavardės, dukters gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, o iš atsakovo priteistas išlaikymas nepilnametei dukrai.

Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, jo gyvenamoji ir darbo vietos nežinomos, atsakovui skirtas kuratorius.

Atsakovo atstovė atsiliepime į ieškinį bei teismo posėdžio metu paaiškino, kad su pateiktu ieškiniu sutinka, prašo jį tenkinti.

Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovas į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo į ieškinį nepatiekė.

Ieškinys tenkintinas pilnai.

Nustatyta, jog santuoka tarp šalių sudaryta 2001-04-21 (Kauno m. CMS akto įrašas Nr. 36) (9 b.l.). Santuokoje 2001-06-26 gimė dukra S. P. (10 b.l.). Santuokoje šalys bendro nekilnojamojo ir kilnojamojo turto neįgijo (12, 13, 14 b.l.).

Dėl santuokos nutraukimo

Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. Ištuoka galima, kai nustatyta, kad sutuoktinis iš esmės pažeidė santuokines pareigas, nustatytas CK 3.26-3.30, 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose.

Ieškovės teigimu, gyvenant santuokoje išryškėjo šalių nesuderinami charakteriai, skirtingas požiūris į šeimą, materialines ir dvasines vertybes. Įvertinus ieškinyje išdėstytas ir teismo posėdžio metu ieškovės atstovo paaiškintas aplinkybes, darytina išvada, kad šalims gyvenant santuokoje šalys pažeidė sutuoktinių pareigas. Atsakovas aplinkybių, jog santuoka iširo dėl kitų, nei nurodo ieškovė, priežasčių, nenurodė, įrodymų nepateikė. Konstatuotina, kad šalių santuoka egzistuoja formaliai, šalys negyvena santuokinio gyvenimo ir neveda bendro ūkio, jos išsaugoti nėra jokių galimybių, nei ieškovė, nei atsakovas nepageidauja taikytis, todėl santuoka nutrauktina pripažįstant, kad dėl jos iširimo kaltos yra abu šalys (CK 3.27 str., 3.60 str., 3.63 str., CPK 177, 178, 197, 185, 186 str.).

Dėl santuokoje įgyto turto teisinio režimo ir turto padalijimo.

Ieškovė nurodė, kad santuokoje šalys nekilnojamojo ir kilnojamojo turto neįgijo. Tai patvirtina byloje pateiktos pažymos iš VĮ „Regitra“ (13, 14 b.l.) ir VĮ Registrų centro (12 b.l.), todėl turto padalijimo klausimas byloje nenagrinėtinas.

Sprendžiant santuokos nutraukimo klausimą, būtina išspręsti ir santuokoje įgytų prievolių kreditoriams vykdymą po santuokos nutraukimo. Ieškovė nurodė, kad kreditorių neturi.

Dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo.

Santuokos pagrindu atsiranda sutuoktinių tarpusavio turtiniai ir asmeniniai neturtiniai santykiai. Santuoką nutraukus, šie santykiai nutrūksta išskyrus kai kurias teises ir pareigas, kurių tolimesnis įgyvendinimas turi būti išsprendžiamas santuokos nutraukimo momentu. Viena iš tokių pareigų yra sutuoktinių tarpusavio išlaikymo pareiga. Reikalauti priteisti išlaikymą galima tik esant santuokai, taip pat ją nutraukiant ar pripažįstant negaliojančia. CK 3.72 str. nustato buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymo tvarką ir sąlygas. Teisės į išlaikymą neturi sutuoktinis, dėl kurio kaltės nutraukta santuoka, taip pat tas sutuoktinis, kurio turimas turtas ar gaunamos pajamos yra pakankami visiškai save išlaikyti (CK 3.72 str. 1 ir 4 d.).

Konstatavus šalių kaltę dėl santuokos nutraukimo, atsakovas teisės reikalauti išlaikymo iš ieškovės netenka. Ieškovė reikalavimo priteisti išlaikymą nereiškė, nurodė, kad jai išlaikymas iš atsakovo nereikalingas.

Dėl sutuoktinių pavardžių po santuokos nutraukimo.

Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 str. 1 d.). Po santuokos nutraukimo ieškovei paliekama santuokinė pavardė - P, atsakovui – P (CK 3.69 str. 1 d.).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Spręsdamas vaikų gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, teismas pirmiausia atsižvelgia į vaikų interesus ir jų norą gyventi su vienu iš tėvų (CK 3.174 str. 2 d.). Ieškovė prašo nepilnametės dukters S. P., gim. 2001-06-26, gyvenamąją vietą nustatyti su ja. Nepilnametės dukters dvasiniais ir materialiniais poreikiais rūpinasi viena ieškovė, atsakovas nuo dukters auklėjimo yra nusišalinęs, šeimą palikęs, jo buvimo vieta nežinoma. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymas su motina geriausiai atitiktų nepilnametės dukters S. P. interesus, užtikrintų įprastą ir saugią socialinę aplinką. Ieškinio reikalavimas tenkintinas, S. P., gim. 2001-06-26, nuolatinė gyvenamoji vieta nustatytina su motina V. P. (CK 3.168 str. 1 d., 3.169 str., 2.14 str.).

Dėl išlaikymo priteisimo.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje 6 dalyje nustatyta tėvų pareiga iki pilnametystės išlaikyti savo vaikus. Ši Konstitucijos norma iš esmės atitinka Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalies nustatančios tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalies, įtvirtinančios abiejų tėvų pareigą vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu, bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192-3.203 straipsnių, įtvirtinančių tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nuostatas.

Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (CK 3.155 straipsnio 1 dalis, 3.156 straipsnis). Tėvų galimybė teikti išlaikymą turi būti vertinama, atsižvelgiant į tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-294/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. P. v. E. J., bylos Nr. 3K-3-37/2010).

Ieškovė nurodo, kad užtikrinti nepilnametės dukters poreikius kas mėnesį reikalinga 230 Eur suma.

Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 str. 2 d.). CK 3.192 straipsnio, reglamentuojančio tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus, 2 ir 3 dalyse vartojama sąvoka „turtinė padėtis“ aiškintina ir taikytina atsižvelgiant ne tik į faktines pajamas, bet ir į asmens galimybę uždirbti, t.y. darbinį potencialą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006, plėtodama šios sąvokos aiškinimą, reikšminga aplinkybe turtinei padėčiai nustatyti pripažino ne tik asmens turimą turtą ir gaunamas pajamas, bet ir tai, kad asmuo, privalantis teikti išlaikymą, dėl nerūpestingumo nesiima priemonių tam, jog gautų atitinkančias savo amžių, išsilavinimą bei profesinį pasirengimą pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams, ir konstatavo, kad išlaikymą privalantis teikti asmuo, būdamas darbingas, turi galimybę rasti geriau apmokamą darbą.

CK 3.192 str. reglamentuota tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Išlaikymas – tai vaikui augti ir vystytis tinkamų materialinių ir kitų sąlygų sudarymas. Tėvų pareiga vaikui teikti išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar nebendravimu su vaiku. Įstatymo leidėjas, sureguliuodamas išlaikymo santykius, įtvirtino principą „pagal poreikius ir galimybes“. Tai reiškia, kad turi būti vertinami ne tik vaiko poreikiai, bet ir pačių tėvų galimybės. Tėvų turtinė padėtis yra vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių bei į elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui, t.y. kokių priemonių buvo imtasi, kad būtų gautos amžių bei profesines galimybes atitinkančios pajamos. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, pažiūros ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas, objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomu už jas atsakingu.

Pažymėtina, kad teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Turi būti randama protinga pusiausvyra tarp tėvų ir vaikų interesų, tačiau prioritetiškai atsižvelgiant į vaikų interesus (Jungtinių tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 str. 1 d., vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).

Abiejų tėvų teisės vaiko atžvilgiu yra lygios. Vaiko interesus privalo saugoti ir ginti abu tėvai. S. P. yra nepilnametė, jos augančiam organizmui neabejotinai reikalingas visavertis maistas, vitaminai. Ieškovė, vykdydama savo pareigas vaikui, užtikrina jos teisę į gyvenamąjį būstą, mitybą, apavą ir drabužius, ugdymą. Tėvų prievolė išlaikyti vaikus yra turtinė, todėl šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, išvykimu ar kitokiomis priežastimis. Tais atvejais, kai tėvai gyvena skyrium, vieno iš tėvų, kuris gyvena atskirai nuo vaiko, pareigų prižiūrėti vaiką ir įgyvendinti tėvų valdžią (inter alia, materialiai išlaikyti vaikus) turinys nesikeičia, kinta jų vykdymo sąlygos. Tėvams gyvenant skyrium vaikų išlaikymo pareiga negali būti įgyvendinama taip, jog su vienu iš tėvų gyvenančių vaikų gyvenimo sąlygos pablogėtų neproporcingai tėvų turtinei padėčiai (CK 3.193 straipsnio 1 dalis, 3.195 straipsnis), ar vienas iš tėvų sutiktų, kad kitas šios pareigos nevykdytų (CK 3.192 straipsnio 3 dalis, 3.159 straipsnio 1 dalis), ar vykdytų taip, jog vaiko išlaikymo lėšas su vaiku gyvenantis vienas iš tėvų naudotų savo, o ne vaiko poreikiams tenkinti (CK 3.203 straipsnio 1 dalis).

Atsakovas, kaip ir ieškovė, privalo užtikrinti, kad būtų patenkinti kasdieniai nepilnametės dukters poreikiai. Tai reiškia, kad nepilnamečiui vaikui nuolatos turi būti teikiamas pakankamo dydžio išlaikymas. Sprendžiant priteisiamo išlaikymo dydžio klausimą, turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kuris lemia, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, vaiko poreikius bei šalių pastangas išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, iš atsakovo priteistinas išlaikymas dukrai S. P. po 115 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2015-03-25) iki dukters pilnametystės (CPK 178, 197, 185, CK 3.156 str., 3.192 str., 3.194 str. 1 d., 3.196 str. 1 d. 1 p.). Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina įstatyminė nepilnametės dukters atstovė V. P..

Sprendimas išlaikymo dalyje vykdytinas skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Šalys informuotinos, kad pasikeitus aplinkybėms jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Ieškinį patenkinus iš atsakovo valstybei priteistinas žyminis mokestis, procesinių dokumentų įteikimo išlaidos bei išlaidos už ieškovei suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (ieškovė nuo bylinėjimosi išlaidų yra atleista) (97 b.l.). (CPK 92 str., 93, 96, 99 str.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 263-265 straipsniais, 268-270 straipsniais, 384 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Santuoką, sudarytą 2001-04-21 Kauno m. CMS (įrašo Nr. 36) tarp A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ir V. P., a. k. (duomenys neskelbtini) nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo palikti santuokines pavardes: ieškovei – P, atsakovui – P.

Nustatyti šalių nepilnamečio vaiko dukters S. P., gim. 2001-06-26, gyvenamąją vietą su motina – ieškove V. P., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo A. P., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam vaikui dukrai S. P., gim. 2001-06-26, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 115 Eur (vieną šimtą penkiolika eurų) nuo 2015 m. kovo 25 d. iki jos pilnametystės, vaiko išlaikymui skirtais pinigais uzufrukto teise pavedant disponuoti ieškovei V. P., a. k. (duomenys neskelbtini) Materialinio išlaikymo suma indeksuotina kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovo A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 8,72 Eur (aštuoni Eur, 72 ct.) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, 82,00 Eur (aštuoniasdešimt du Eur, 00) žyminio mokesčio. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, o mokesčio sumokėjimo kvitas pristatytas į teismo baigtų bylų raštinę (kab. 119).

Priteisti iš atsakovo A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 509,52 Eur (penkis šimtus devynis Eur, 52 ct) valstybei už ieškovei suteitą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą. Antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos respublikos Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą – 188659852, įmokos kodą -5630, mokėjimo paskirtį- įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Mokesčio sumokėjimo kvitą pristatyti į teismo baigtų bylų raštinę (kab. 119).

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.