- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-09-23
- Bylos Nr.
- I1-5025-283/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00139-2021-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Dalytė Zlatkuvienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- G. M.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Panevėžio pataisos namų, Lietuvos valstybė
- Kategorijos
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos G. M. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Panevėžio pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja G. M. (toliau – ir pareiškėja, ir G. M.) skundu kreipėsi į teismą ir prašė iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Panevėžio pataisos namų (toliau – ir atsakovės atstovas, ir Panevėžio pataisos namai), priteisti 3 740 Eur neturtinei žalai atlyginti.
G. M. skunde nurodė, kad teismo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę atlieka Panevėžio pataisos namuose, kurių patalpose nuo 2021 m. vasario 11 d. buvo atliekamas kapitalinis išorės ir vidaus patalpų remontas. Dėl vykdomų remonto darbų buvo pažeista jos teisė saugiai pasivaikščioti lauke, eidama į valgyklą, biblioteką ar skambučių patalpas nesijautė saugi, nes baiminosi, kad einant pro pastolius, neužkristų įrankiai. Teigė, kad dėl vykdomų remonto darbų valgyklos patalpa nebuvo šildoma, nuteistųjų maitinimas remontuojamoje patalpoje neatitiko higienos reikalavimų, valgykloje nebuvo pakabos viršutiniams drabužiams pasikabinti. Po gyvenamosios patalpos langais buvo atvežta smėlio, maišomas cementas, dėl vykdomų remonto darbų dulkės patekdavo į gyvenamąją patalpą, nebuvo galima atidaryti langų ir išvėdinti gyvenamosios patalpos, nes joje neveikė ventiliacijos sistema. G. M. vertinimu, nustatyti apribojimai pažeidė jos teises, buvo pažemintas jos orumas, bloginama fizinė ir psichinė savijauta (b. l. 1–2).
Atsiliepimas
Atsakovei Lietuvos valstybei atstovaujantys Panevėžio pataisos namai atsiliepimu į skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Panevėžio pataisos namai atsiliepime į pareiškėjos skundą paaiškino, kad G. M. Panevėžio pataisos namuose bausmę atliko nuo 2021 m. vasario 1 d., Panevėžio pataisos namų direktoriaus 2021 m. vasario 8 d. įsakymu buvo paskirta į 5-ąjį nuteistųjų būrį, 12-ąją gyvenamąją patalpą, paprastąją nuteistųjų grupę, šioje patalpoje apgyvendinta nuo 2021 m. vasario 11 d.
Panevėžio pataisos namai patvirtino, kad pataisos įstaigoje 2020 m. vasaros pabaigoje buvo pradėti didelio mąsto infrastruktūros modernizavimo darbai. Pastato renovavimo darbai buvo vykdomi pakankamai intensyviai, nes sutartyse buvo numatyta, jog veiklų įgyvendinimo terminas yra 2021 m. gegužės 3 d. Pastatai buvo renovuojami neiškeliant nuteistųjų, tačiau perkeliant iš vienų patalpų į kitas. Renovavimo darbai buvo vykdomi žiemos sezono metu, visiškai išjungti šildymo nebuvo galima, todėl šildymo sistema buvo renovuojama dalimis. Nurodė, kad Panevėžio pataisos namuose taip pat buvo vykdomas II-o gyvenamojo korpuso atnaujinimas.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas teigė, kad per visą ginčo laikotarpį pareiškėjos teisės į tinkamas kalinimo sąlygas nebuvo pažeistos. Pabrėžė, kad pareiškėja nepateikė jokių įrodymų žalai pagrįsti, skundą grindė abstrakčiais teiginiais ir nenurodė, kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip jis apskaičiuotas (b. l. 11–21).
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Byloje nagrinėjamas ginčas dėl neturtinės žalos, kildinamos iš galimai neteisėtų Panevėžio pataisos įstaigos veiksmų, atlyginimo.
Atsižvelgus į tai, kad G. M. skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo per pataisos įstaigą išsiųstas 2021 m. kovo 17 d., konstatuojama, kad byloje nagrinėjamas ginčas 2021 m. vasario 11 d. – 2021 m. kovo 17 d. laikotarpiu (toliau – ir ginčo laikotarpis) galimai kilusios žalos atlyginimo. Panevėžio pataisos namų pateiktais duomenimis, pareiškėja atliko paskirtą laisvės atėmimo bausmę ir 2021 m. balandžio 30 d. buvo paleista į laisvę (b. l. 34).
Ginčo dėl neturtinės žalos atlyginimo teisiniams santykiams taikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio nuostatos. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje teisės normoje įtvirtinta viešoji civilinė atsakomybė, kurios specifika yra ta, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet viešasis asmuo – valstybė. Atsakomybės subjekto ypatumai lemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Vienas iš jų yra tai, kad šio delikto padarymas suponuoja griežtą civilinę atsakomybę, tai yra, civilinę atsakomybę be kaltės, CK 6.271 straipsnyje nustatytai viešajai atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina. Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis), asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis), neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2205-575/2017; 2017 m. rugpjūčio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1980-520/2017).
Bylos duomenimis, Panevėžio pataisos namų direktoriaus 2021 m. vasario 8 d. įsakymu Nr. N-50 „Dėl nuteistųjų laisvės atėmimo bausme priskyrimo grupei ir būriui“, G. M. buvo paskirta į 5-ąjį būrį, 12-ąją gyvenamąją patalpą, paprastąją grupė, darbo rezervą ( b. l. 21).
Remiantis Panevėžio pataisos namų pateiktais duomenimis, nustatyta, kad: 1) šioje pataisos 2020 metų vasaros pabaigoje buvo pradėti infrastruktūros modernizavimo darbai pagal 2019 m. gegužės 3 d. Panevėžio pataisos namų pasirašytas sutartis keturiems įstaigos pastatams atnaujinti - renovuoti šildymo sistemas, keisti vamzdynus, atnaujinti šilumos punktus, keisti kai kuriuos langus, radiatorius, apšiltinti pastatų sienas ir kt.); 2) remonto darbai buvo atliekami ir administraciniame pastate, kuriame yra įsikūrusi nuteistųjų valgykla, ir II-ajame gyvenamajame korpuse, kuriame gyveno pareiškėja; 3) renovavimo darbai vyko nuo 2020 m. lapkričio mėnesio pabaigos; 4) vykdomų infrastruktūros modernizavimo priemonių metu atliktas elektros instaliacijos remontas pirmame ir antrame gyvenamojo korpuso aukštuose, pirmo aukšto dalyje įrengtos kamerų tipo patalpos, kitos pirmo ir antro aukštų patalpos suremontuotos, pakeičiant grindų dangą, sienų ir lubų apdailą, duris, suremontuoti sanitariniai mazgai, antrame aukšte įrengtos atskiros, skirtos tik šio aukšto nuteistosioms, dušo patalpos; kai kurios gyvenamosios patalpos pertvertos ir sumažintos, kad vienoje patalpoje gyventų kuo mažesnis nuteistųjų skaičius, taip siekiant ne tik pagerinti nuteistųjų gyvenimo sąlygas, bet ir tinkamai užtikrinti jų nuolatinę priežiūrą; 5) buvo pakeista visa II-ojo gyvenamojo korpuso šildymo sistema – įrengtas šiuolaikinis grindinis šildymas (b. l. 10–12).
Pareiškėja teigė, kad neturtinė žala buvo padaryta tuo, kad per visą ginčo laikotarpį dėl Panevėžio pataisos namuose vykdytų pastato išorės ir vidaus patalpų remonto darbų jai nebuvo užtikrinta teisė saugiai pasivaikščioti lauke, be to, eidama per lauką į valgyklą, biblioteką ar skambučių patalpas nesijautė saugi, baiminosi kad einant pro pastolius, neužkristų įrankiai.
Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad Panevėžio pataisos namai užtikrino, kad per visą ginčo laikotarpį pareiškėjos teisė į pasivaikščiojimą gryname ore nebūtų apribota. Atsakovės atstovas teigė, kad, atsižvelgus į Lietuvos Respublikoje paskelbtą karantiną, siekiant sumažinti nuteistųjų turimų kontaktų su kitais asmenimis skaičių, paprastosios grupės nuteistosioms, tarp jų ir pareiškėjai, kasdien buvo suteikta papildoma viena valanda pasivaikščioti gryname ore, konkrečiai, pareiškėjai viena valanda buvo prailgintas vakarinis pasivaikščiojimas. Nurodė, kad pareiškėja turėjo teisę pasivaikščioti gryname ore II-ojo gyvenamojo korpuso kieme, ir pripažino, kad jame ginčo laikotarpiu vyko II-ojo gyvenamojo korpuso pastato renovacijos darbai. Vykdant pastato šiltinimo iš lauko pusės darbus, buvo įrengti pastoliai, kurie buvo saugiai pritvirtinti prie pastato, įžeminti, darbuotojų darbo vietos ant pastolių užtvertos; prie įėjimo į pastatą, siekiant apsaugoti į pastatą įeinančius ir iš jo išeinančius asmenis, buvo įrengtas apsauginis stogelis. Teigė, kad Panevėžio pataisos namų teritorijoje rangos darbus prižiūrėjo rangovų paskirti darbų vadovai, kurie užtikrino, jog būtų tinkamai laikomasi visų saugaus darbo reikalavimų. Nurodė, kad pastoliai prie II-ojo gyvenamojo korpuso buvo įrengti ne per visą pastato ilgį, bet dalimis (apie 6 metrus ilgio), šiltinimo darbai buvo vykdomi dalimis. Teigė, kad II-ojo gyvenamojo korpuso kiemas yra apie 493 kv. m ploto, todėl net ir užtvėrus kiemo dalį statybinėms medžiagoms sandėliuoti, toliau nuo pastolių liko apie 325 kv. m plotas, skirtas pasivaikščiojimui. Tvirtino, kad statybinės atliekos po teritoriją nesimėtė, jos buvo tvarkingai kraunamos prie pastatų specialiai tam atitvertose vietose. Pabrėžė, kad Panevėžio pataisos namuose yra ne vienas pasivaikščiojimo kiemas, todėl tuo metu, kai buvo vykdomi intensyvūs statybos darbai lauke bei sandėliuojami didesni statybinių medžiagų kiekiai prie pastatų, II-ojo gyvenamojo korpuso nuteistosioms pasivaikščioti buvo leidžiama tiek II-ojo gyvenamojo korpuso kieme, tiek ir kitame kieme, esančiame pastato rytinėje dalyje. Teigė, kad pareiškėja išeiti į rytinėje dalyje esantį kiemą galėjo bet kuriuo dienos metu, šiame kieme buvo sudarytos galimybės nuteistosioms, kurių kategorijai priskirta ir pareiškėja, rūkyti.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir Bausmių vykdymo kodeksas) 103 straipsnyje numatyta, kad nuteistieji turi teisę kasdien pasivaikščioti gryname ore; nuteistųjų pasivaikščiojimas vyksta dienos metu specialiai tam skirtoje pataisos įstaigos teritorijoje laikantis Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio reikalavimų; pasivaikščiojimo gali nebūti arba jo trukmė sutrumpinama tik dėl nepalankių oro sąlygų, jei su tuo sutinka nuteistasis; pasivaikščiojimas gali būti nutrauktas, jei nuteistasis pažeidžia Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių nustatytą pasivaikščiojimų tvarką. Pagal Bausmių vykdymo kodekso 73 straipsnio 5 punkto nuostatas, paprastajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę kasdien pasivaikščioti tris valandas.
Panevėžio pataisos namų direktoriaus 2017 m. gegužės 9 d. įsakymu Nr. V-49 patvirtintos Paprastajai grupei priskirtų nuteistųjų, gyvenančių antrame gyvenamajame korpuse, dienotvarkės duomenimis, pareiškėja turėjo teisę pasivaikščioti gryname ore kasdien nuo 9.00 val. iki 10.00 val., nuo 14.00 val. iki 15.00 val. ir nuo 18.20 iki 19.20 val. (b. l. 26). Be to, atsakovės atstovas paaiškino, kad per visą ginčo laikotarpį, atsižvelgus į Lietuvos Respublikoje paskelbtą karantiną dėl COVID-19 ligos, pareiškėjai buvo suteikta papildoma valanda kasdien pasivaikščioti gryname ore.
Byloje nėra ginčo, kad Panevėžio pataisos namai užtikrino pareiškėjai teisės į teisės aktais nustatytos trukmės pasivaikščiojimą gryname ore. Nagrinėjamo ginčo atveju pareiškėja tvirtino, kad buvo pažeista jos teisė į saugias pasivaikščiojimą gryname ore sąlygas bei saugų pateikimą iš gyvenamojo pastato į valgyklą, biblioteką, skambučių patalpą.
Minėta, kad bylos duomenys patvirtina, kad ginčo laikotarpiu Panevėžio pataisos namuose buvo vykdomi pastatų renovacijos darbai, įskaitant ir pastato išorės remonto darbus. Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą išsamiai aptarė Panevėžio pataisos namuose vykdytų pastatų remonto darbų pobūdį ir laikotarpį bei nurodė, kad pastatai buvo renovuojami neiškeliant nuteistųjų, tačiau perkeliant jas gyventi iš vienų patalpų į kitas, taip užtikrinant saugias nuteistųjų kalėjimo sąlygas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas neturi pagrindo netikėti atsakovės atstovo paaiškinimais, kad vykdant pastato šiltinimo iš lauko darbus, prie II-ojo korpuso pastato pastoliai buvo saugiai pritvirtinti prie pastato ir įžeminti, darbuotojų darbo vietos ant pastolių buvo užtvertos, prie įėjimo į pastatą įrengtas apsauginis stogelis, siekiant apsaugoti į pastatą įeinančius ir iš jo išeinančius asmenis. Bylos duomenimis, 2021 m. kovo 30 d. Panevėžio pataisos namuose lankėsi Valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio skyriaus darbo inspektoriai, kurie apžiūrėjo įstaigoje remontuojamus objektus ir jokių pastabų nei Panevėžio pataisos namams, nei remonto darbus atlikusiems rangovams neturėjo. Be to, remonto darbų metu Panevėžio pataisos namuose lankėsi Lietuvos Respublikos teisingumo ministrė, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Centralizuoto vidaus audito skyriaus atstovai, kurie apžiūrėjo atliekamus remonto darbus, bendravo su nuteistosiomis, jos nusiskundimų dėl vykdomų darbų neišsakė (b. l. 16).
Be to, atsakovės atstovo paaiškinimais patvirtina, kad pastoliai prie II-ojo gyvenamojo korpuso pastato sienos buvo įrengiami dalimis, tik baigus darbus pastoliai buvo perkeliami toliau. Atsižvelgus į tai, kad Panevėžio pataisos namų II-ojo korpuso pasivaikščiojimo kiemas yra 493 kv. m ploto, t. y. pakankamai erdvus, pareiškėja turėjo galimybę saugiai vaikščioti toliau tiek nuo sienos, prie kurios buvo pastatyti pastoliai, tiek nuo sukrautų statybinių medžiagų, ir taip jaustis saugiai. Teismo vertinimu, jei visgi pareiškėja šiame pasivaikščiojimo kiemelyje jautėsi nesaugiai, ji turėjo galimybę nueiti pasivaikščioti į rytinėje dalyje esantį pasivaikščiojimo kiemą.
Teismas, atsižvelgęs į byloje pateiktus duomenis apie Valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio skyriaus darbo inspektorių apsilankymo Panevėžio pataisos namuose 2021 m. kovo 30 d. rezultatus, sprendžia, kad rangos darbus atlikusios specializuotos statybos įmonėse paskirti rangos darbų vadovai užtikrino, kad būtų tinkamai laikomasi visų saugaus darbo reikalavimų.
Be to, teismas vertina, kad esant prie įėjimo į pastatą įrengtam apsauginiam stogeliui, pastoliai ir (ar) ant jų dirbę darbininkai negalėjo kelti grėsmės pareiškėja, einančiai iš pastato į valgyklą, biblioteką, skambučių patalpą. Bylos duomenimis, ginčo laikotarpiu pareiškėja dėl neužtikrinamo saugaus pasivaikščiojimo kiemelyje Panevėžio pataisos namų administracijai skundų neteikė (b. l. 11).
Atsižvelgus nurodytas aplinkybes, pareiškėjos teiginiai apie neužtikrintą teisę saugiai pasivaikščioti lauke, nueiti iš gyvenamosios patalpos į valgyklą, biblioteką, skambučių patalpas atmetami kaip nepagrįsti bylos faktiniais duomenimis.
Žemesnės instancijos teismas
Be to, pareiškėja tvirtino, kad neturtinę žalą patyrė dėl to, kad dėl Panevėžio pataisos namuose vykdytų remonto darbų maitinimo sąlygos neatitiko higienos reikalavimų, nes valgyklos patalpa nebuvo šildoma, valgant šalo rankos, valgydavo apsirengusi striukę, paskubomis, susigūžusi nuo šalčio, valgykloje niekada nebuvo pakabos viršutiniams drabužiams pasikabinti.
Atsakovės atstovas nurodė, kad atliekant pataisos įstaigos administracinio pastato renovaciją, remonto darbai vykdyti ir šiame pastate esančioje nuteistųjų valgyklos patalpoje, kurioje buvo pakeisti langai, įėjimo durys, renovuojama šildymo sistema, apšiltintos lauko sienos ir langų angokraščiai. Paaiškino, kad visi darbai nuteistųjų maitinimui skirtose patalpose buvo atliekami ne maisto ruošimo ir maitinimo metu, darbai būdavo baigiami likus trims valandoms iki maisto ruošimo proceso pradžios. Pripažino, kad šildymo sistemos renovavimo darbų metu 2021 m. vasario mėnesio pabaigoje valgyklos maitinimo salėje buvo atjungtas šildymas, tačiau teigė, kad dienos metu, kai buvo gaminamas maistas, maitinimo salė prišildavo nuo maisto paruošimo patalpoje veikusių įrenginių, be to, patalpai šildyti buvo naudojami ir elektriniai šildytuvai. Tvirtino, kad vykusių renovacijos darbų metu vidaus patalpų temperatūra valgyklos maitinimo salėje buvo apie 14-16°C.
Pataisos namų (laisvės atėmimo vietų) visuomenės sveikatos saugos reikalavimus nustato Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015). Higienos normos HN 134:2015 16 punktas nustato, kad gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18°C ir ne aukštesnė kaip 28°C; prausyklose, dušuose, persirengimo kambariuose naudojimosi šiomis patalpomis dieną oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 20°C. Taigi, Higienos normos HN 134:2015 numato reikalavimus tik gyvenamųjų patalpų, prausyklų, dušų, persirengimo kambarių oro temperatūrai, reikalavimų oro temperatūrai nuteistųjų maitinimo patalpoms Higienos normos HN 134:2015 nereglamentuoja.
Teismas nenustatė pagrindo netikėti atsakovės atstovo paaiškinimais, kad dėl Panevėžio pataisos namų administracinio pastato, kuriame yra nuteistųjų valgykla, renovacijos darbų, temperatūra maitinimo salėje siekė apie 14-16°C, kad nurodyta temperatūra buvo palaikoma naudojant elektrinius šildytuvus, be to, valgyklos patalpa sušildavo ir nuo maisto ruošimui naudojamų įrenginių.
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus (toliau – ir Kalėjimų departamentas) 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintų Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų (toliau – Aprūpinimo normos) 11.1 punkte numatyta, jog valgykloje turi būti įrengta sieninė drabužių pakaba pagal vietų skaičių valgykloje.
Atsakovės atstovas nurodė, kad Panevėžio pataisos namuose nuteistųjų maitinimo salėje yra įrengta atskira rūbinėlė su joje įrengtais 28 kabliukais viršutiniams drabužiams pasikabinti; valgant valgykloje nėra griežtai reikalaujama nusirengti ir pasikabinti viršutinius drabužius, todėl daugelis nuteistųjų rūbinėle nesinaudoja (b. l. 15–16).
Teismas neturi pagrindo netikėti nurodytais atsakovės atstovo paaiškinimais apie maitinimo salėje įrengtą atskirą rūbinėlę viršutiniams drabužiams pasikabinti ir daro išvadą, kad Panevėžio pataisos namai Aprūpinimo normų 11.1 punkto reikalavimo. Be to, atsižvelgus į tai, kad į valgyklos patalpą pareiškėja ateidavo tik pavalgyti ir valgykloje praleisdavo santykinai neilgą laiko tarpą, Panevėžio pataisos namai nereikalavo nusirengti viršutinius drabužius, daroma išvada, kad nėra pagrindo spręsti, kad pareiškėja galėjo patirti tokio mąsto neigiamą poveikį, vertintiną kaip neturtinė žala. Be to, nors vykusių renovacijos darbų metu valgyklos maitinimo salėje buvusi 14-16°C temperatūra gali būti vertintina kaip žemesnė nei įprastai ir žemesnė nei kitose bendro naudojimo patalpose, tačiau sprendžiama, kad ji nebuvo tiek žema, kad būtų galima teigti, jog pareiškėja maitinosi žmogaus orumą žeminančiomis sąlygomis. Nagrinėjant bylą nenustatyta, kad pareiškėja ginčo laikotarpiu dėl Panevėžio pataisos namų valgykloje esančios temperatūros pataisos įstaigos administracijai nesiskundė, į psichologus ar medikus dėl pablogėjusios sveikatos ar savijautos nesikreipė (b. l. 23–24).
Pareiškėja tvirtino, kad ginčo laikotarpiu remontuojant pastato, kurio pirmajame aukšte buvo 12-oji gyvenamoji patalpa, antrąjį aukštą, statybines atliekas statybininkai mėtė pro langus, kieme mėtėsi lentos su išsikišusiomis vinimis, po gyvenamosios patapos langais buvo supiltas smėlis ir maišomas cementas, dėl ko pro langus dulkės patekdavo į gyvenamąją patalpą. Nurodė, kad dėl įrengtų šildomų grindų, blogos oro cirkuliacijos ir neveikiančios ventiliacijos sistemos išvėdinti gyvenamąją patalpą buvo galima tik atidarant langus.
Atsakovės atstovas paaiškino, kad vykdant remonto darbus, betonas buvo gaminamas specialia uždaro tipo įranga, t. y. maišoma uždaru būdu, ir aukštu slėgiu paduodamas į betonuojamas patalpas, ir teigė, kad dėl uždaro tipo technologinio proceso ir dėl to, kad darbai vyko šaltuoju metų sezonu (vasario-kovo mėn.), esant drėgnam orui, dulkėtumas buvo minimalus. Be to, atsakovės atstovas vertino, kad betonavimo darbų poveikis pareiškėjai, jei toks ir galėjo atsirasti, buvo itin trumpalaikis, nes betonavimo darbai truko dvi dienas. Nurodė, kad pareiškėja buvo priskirta paprastajai nuteistųjų grupei, ji nebuvo rakinama gyvenamoje patalpoje, Lietuvos Respublikoje paskelbto karantino laikotarpiu II-ojo korpuso nuteistosioms individualaus nuteistųjų laiko, socialinės reabilitacijos programų laiku, pasivaikščiojimo gryname ore metu, buvo leidžiama lankytis ir laiką leisti II-ojo korpuso nuteistųjų bibliotekoje, kurios langai yra į priešingą pusę nei pareiškėjos gyvenamosios patalpos langai, nuo 2021 m. kovo mėnesio nuteistosioms leista vieną valandą per dieną sportuoti naujai įrengtoje sporto salėje. Panevėžio pataisos namai paaiškino, kad pataisos įstaigoje sudaromi budėjimo gyvenamosiose patalpose grafikai ir gyvenamosios patalpos kasdien valomos drėgnuoju būdu, o ne rečiau kaip vieną kartą per mėnesį yra atliekamas gyvenamųjų patalpų pagrindinis valymas; 12-oji gyvenamoji patalpa 2020 metų rudenį buvo visiškai suremontuota, šios gyvenamosios patalpos sanitariniame mazge yra įrengta savaiminė ventiliacija, gyvenamosios patalpos vėdinimas buvo užtikrintas, nes patalpa vėdinama per varstomus langus. Vertindami pareiškėjos skundo teiginius, kad blogą oro cirkuliaciją gyvenamojoje patalpoje lėmė naujai įrengtas grindinis šildymas, Panevėžio pataisos namai nurodė, kad i 2020 metų kovo mėnesį, kai pakilo oro temperatūra lauke, buvo patenkinti gauti nuteistųjų prašymai sumažinti patalpų, kuriose įrengtas grindinis šildymas, temperatūrą, nes patalpose tapo per karšta (b. l. 14).
Minėta, kad ginčo laikotarpiu G. M. buvo paskirta į 5-ojo būrio 12-ąją gyvenamąją patalpą, esančią II-ojo korpuso pirmame aukšte (b. l. 21).
Įvertinus Panevėžio pataisos namų pateiktus duomenis apie ginčo laikotarpiu atliktus pataisos įstaigos renovavimo darbus ir jų pobūdį, pripažintina, kad remonto darbai, nors ir atliekami jiems skirtu paros laiku, sukelia tam tikri nepatogumų asmenims, kurių gyvenamojoje, darbo ar kitoje jų buvimo vietoje jie vyksta. Bylos duomenimis, G. M. buvo priskirta paprastajai nuteistųjų grupei, bausmę atliko ne kamerų tipo patalpoje, ji turėjo galimybę didžiąją dienos dalį praleisti ne gyvenamojoje patalpoje, lankytis laisvalaikio patalpose, pasivaikščioti lauke, lankyti užsiėmimus (b. l. 21, 26). Įvertinus, tai, kad remonto darbams reikalingas betonas buvo gaminamas specialia įranga šaltuoju metų sezonu ir esant drėgnam orui, daroma išvada, kad šių trumpalaikių darbų keliamas dulkėtumas buvo minimalus, neturėjęs žymaus poveikio. Nagrinėjant bylą nebuvo nustatyta duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėja ginčo laikotarpiu būtų kreipusi medicininės pagalbos dėl statybos darbų sukeltų sveikatos sutrikdymų (b. l. 24).
Higienos normos HN 134:2015 17 punkte nustatyta, kad turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas; gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Analogišką normą įtvirtina ir Kalėjimų departamento direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389 patvirtintų Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) 11.8 punktas, nustatantis, kad paprastajai grupei priskirtų nuteistųjų laikymo patalpos turi būti šildomos ir vėdinamos; patalpos vėdinamos per langus, išskyrus tas patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.
Įvertinus byloje nustatytus duomenis, kad 12-oje gyvenamojoje patalpoje yra langas, jis yra varstomas, sprendžiama, kad toks gyvenamosios patalpos vėdinimas atitiko teisės aktų reikalavimus, pareiškėja turėjo galimybę išvėdinti patalpą per langą. Duomenų, galinčių patvirtinti, kad pareiškėja ginčo laikotarpiu būtų teikusi skundus Panevėžio pataisos namų administracijai dėl nevėdinamos patalpos, kreipusis psichologinės pagalbos dėl galimai iškilusių psichologinių ar emocinių problemų bylos nagrinėjimo metu nenustatyta (b. l. 22-23). Taigi, pareiškėjai neinformavus atsakovės atstovo, kad gyvenamojoje patalpoje dėl šiltesnio oro pasidarė per šilta, atsakovės atstovas ir negalėjo žinoti, kad pareiškėja patyrė nepatogumų, tačiau atsakovės atstovo paaiškinimai patvirtina, kad sulaukus kitų nuteistųjų nusiskundimų, grindinis šildymas buvo sumažintas.
Remiantis tuo, kas nurodyta, pareiškėjos argumentai dėl remonto darbų metu pasklidusių dulkių ir negalėjimo išvėdinti gyvenamosios patalpos atmetami kaip nepagrįsti.
Minėta, kad valstybės viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų, nurodytų CK 6.246, 6.249 ir 6.247 straipsniuose, visumos; nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalą.
Nagrinėjamo ginčo atveju nenustačius neteisėtų Panevėžio pataisos namų ir jų pareigūnų veiksmų, pareiškėjos reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškėjos G. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.