Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų Z. P. ir J. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-12-27 nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovų Z. P. ir J. P. ieškinį atsakovėms L. G. ir B. G., kuriai atstovauja įstatyminė atstovė L. G., dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

2017-12-18 gautas advokatės E. J. pranešimas, kad atsakovė L. G. advokatei įgaliojimų atstovauti šioje byloje nesuteikė. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad procesiniai dokumentai šioje byloje atsakovėms siųstini pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1393/2007 dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo valstybėse narėse.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-12-27 nutartimi nustatė ieškovams terminą – ne vėliau kaip per dvidešimt aštuonias dienas nuo šios nutarties įteikimo dienos – pašalinti nurodytus procesinių dokumentų ir jų priedų trūkumus.Teismas įpareigojo ieškovus pateikti procesinių dokumentų vertimus į lenkų kalbą, vadovaudamasis CPK 113 straipsnio 3 dalimi.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu ieškovai (apeliantas) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-12-27 nutartį. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

Ieškovė L. G. iki pilnametystės gyveno ir mokėsi Lietuvoje, todėl lietuvių kalba jai yra suprantama, be to ji buvo ir Lietuvos Respublikos pilietė. L. G. yra įstatyminė B. G. atstovė, todėl su visais B. G. skirtais procesiniais dokumentais susipažins lietuvių kalbą mokanti L. G.. Prejudicinę galią turinčia Lietuvos apeliacinio teismo 2017-11-23 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-649-302/2017 yra konstatuota, kad atsakovė L. G. supranta lietuvių kalbą. Aplinkybę, kad atsakovė supranta lietuvių kalbą, patvirtina ir tai, kad ji yra ieškovų dukra, kuri su jais gyveno iki tol, kol ištekėjo ir išvyko gyventi su vyru į Lenkiją. Procesinių dokumentų vertimas yra perteklinis ir užvilkins procesą bei privers ieškovus patirti nepagrįstas išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2017-12-27 nutartimi nutarė įpareigoti ieškovus pateikti procesinių dokumentų vertimus į lenkų kalbą. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, sprendžia, jog atskirasis skundas dėl 2017-12-27 nutarties yra iš esmės nepagrįstas dėl žemiau nurodytų motyvų.Civilinės bylos iškėlimas teisme – tai savarankiška, pirmoji ir privalomoji civilinio proceso stadija, kurioje tikrinama, ar yra teisės kreiptis į teismą prielaidos ar ne, ar pareiškėjas tinkamai įgyvendina savo teisę kreiptis į teismą ar ne. Civilinės bylos iškėlimo stadijoje teismas gali priimti trejopo pobūdžio procesinius sprendimus: priimti ieškinį ir iškelti civilinę bylą (CPK 137 straipsnio 1 dalis); atsisakyti priimti ieškinį įstatyme nustatytais pagrindais (CPK 137 straipsnio 2 dalis) bei nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis, 138 straipsnis).Pažymėtina, kad asmens kreipimasis į teismą turi atitikti įstatymo nustatytą kreipimosi į teismą tvarką. Civilinio proceso normos reglamentuoja teismui teikiamų procesinių dokumentų, be kita ko, ir ieškinio bei jo priedų, formą ir turinį. Nagrinėjamu atveju aktuali yra CPK 113 straipsnio 3 dalis, kuri numato, kad kai dalyvaujantys byloje asmenys, kuriems turi būti įteikti procesiniai dokumentai, nemoka valstybinės kalbos, teismui turi būti pateikti šių dokumentų vertimai į jiems suprantamą kalbą (tai yra išimtis iš bendrosios taisyklės, kad visi procesiniai dokumentai ir jų priedai teismui pateikiami valstybine kalba).Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas apeliantų paduoto ieškinio priėmimo klausimą, nustatė terminą ieškinio trūkumų šalinimui, nes apeliantai nepridėjo ieškinio ir jo priedų vertimų į atsakovėms suprantamą kalbą (CPK 113 straipsnio 3 dalis). Apeliantai, kvestionuodami pirmosios instancijos teismo nutartį, teigia, kad atsakovė L. G. supranta lietuvių kalbą, o būdama įstatyminė atsakovės B. G. atstovė, su B. G. skirtais dokumentais, susipažins pati atsakovė L. G.. Apeliantai pažymi, kad L. G. yra ieškovo Z. P. dukra, gyveno ir mokėsi Lietuvoje iki tol, kol ištekėjo ir išvyko gyventi į Lenkiją su vyru. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su nurodytais apeliantų skundo argumentais.Apelianto nurodomos aplinkybės, jog atsakovė L. G. yra ieškovo dukra ir kad ji moka lietuvių kalbą, nes gyveno Lietuvoje iki tol, kol ištekėjo ir išvažiavo į Lenkiją kartu su vyru, nesudaro teismui pagrindo vertinti, kad atsakovė L. G. pakankamai gerai supranta lietuvių kalbą, jog būtų pajėgi šia kalba perskaityti ir suprasti sudėtingą tekstą. Ieškovai teismui nepateikė įrodymų, sudarančių pagrindą vertinti, kad atsakovės gyvenimo užsienio šalyje trukmė neįtakojo jos gebėjimo suprasti lietuvių kalbą ir gebėti skaityti pakankamai sudėtingų tekstų.Apeliantai nepagrįstai remiasi Lietuvos apeliacinio teismo 2017-11-23 nutartyje (civilinės bylos Nr. e2A-649-302/2017) nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, teigdami, kad ši nutartis turi prejudicinę galią. Lietuvos apeliacinis teismas minėtoje nutartyje pasisakė, jog: “Faktas, kad jau suaugusi atsakovė L. G. išvyko iš Lietuvos gyventi į Lenkiją, teismo vertinimu, nepatvirtina aplinkybės, kad ji negalėtų suprasti <...> Sutartyje Nr. 2 naudojamų terminų lietuvių kalba <...>. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad prejudicinių faktų galią kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje DnB Nord bankas v. UAB „Dama“, bylos Nr. 3K-3-37/2008; kt.). Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti, kad paminėta nutartimi buvo pripažinti prejudicinę galią turintys faktai, nes lyginamų bylų šalys yra skirtingos, teismas atsakovės L. G. gebėjimą suprasti lietuvių kalbą tyrė ir vertino visiškai kitokių aplinkybių kontekste. Nors apeliantai teigia, kad civilinėje byloje, kurioje buvo sprendžiamas skolos pagal paskolos sutartį priteisimo klausimas, vykusiuose teismo posėdžiuose L. G. kalbėjo lietuviškai, apeliacinės instancijos teismui patikrinus Liteko sistemoje civilinės bylos Nr. e2-1411-232/2017 teismo posėdžio garso įrašus nustatyta, jog atsakovė L. G. naudojosi vertėjos paslaugomis (CPK 179 straipsnio 3 dalis).Be to, teisė gauti procesinius dokumentus suprantama kalba turi būti užtikrinta ir atsakovei B. G., kuri, nepriklausomai nuo to, jog šiuo metu ją atstovauja atstovė pagal įstatymą L. G., atsižvelgiant į jos brandą (gimusi 2000-12-03) ir procesinę padėtį, akivaizdžiai turi turėti suinteresuotumą suvokti jai reiškiamų reikalavimų esmę ir pagrindus, pasiruošti savarankiškai vesti bylą tuo atveju, jeigu jos nagrinėjimas nesibaigtų iki B. G. sulauks pilnametystės.Apeliantė L. G. apeliacinės instancijos teismui pateikė pareiškimą, kuriame nurodė, jog ji nemoka pakankamai gerai lietuvių kalbos, mokėsi rusų kalba dėstomoje mokykloje, o šeimoje kalbėdavo tik lenkiškai. Pagal bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 str.). Visgi nurodytas draudimas nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pateikti nauji įrodymai yra reikšmingi, nes jie akivaizdžiai patvirtina atsakovės valią procesinius dokumentus priimti lenkų kalba, o tai reiškia, kad tuo atveju, jeigu procesiniai dokumentai Lenkijoje gyvenančioms atsakovėms būtų siunčiami lietuvių kalba, jos pasinaudotų savo teise atsisakyti priimti dokumentus, kurių kalbos gerai nesupranta. Tokiu atveju, teismo veiksmai, neatsižvelgus į atsakovių išreikštą valią, siųsti joms procesinius dokumentus lietuvių kalba neatitiktų proceso ekonomiškumo ir koncentracijos principų. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovus įpareigojo pateikti vertimus į atsakovėms suprantamą kalbą.Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo motyvai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atskirojo skundo netenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.