- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-10-03
- Bylos Nr.
- eII-337-1143/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-52-3-00177-2025-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Augustė Juozapavičienė
- Pažeidėjas
- A.N.
- Advokatai
- Gediminas Valantiejus
administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovui advokatui dr. Gediminui Valantiejui,
institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo/nusižengimo protokolą, atstovei Agnei Nognei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. N. atstovo advokato Gedimino Valantiejaus skundą dėl Vilniaus teritorinės muitinės 2025-07-04 nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. MD-VMOO-ANR N-821-2025 (ROIK 25269869399).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. A. N. Vilniaus teritorinės muitinės 2025-07-04 nutarimu Nr. MD-VMOO-ANR N-821-2025 (toliau – ir nutarimas) buvo nubausta už administracinio nusižengimo, nustatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 515 straipsnio 1 dalyje, padarymą, už tai, kad 2025-03-28 būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ muitinės tarpininko atstovė 1MDAS sistemoje pateikė EK MRN (duomenys neskelbtini). Deklaracijoje 33 Prekė: drabužių furnitūra žiedai užsegimai: deklaruojamas prekės KN kodas 96062200. Gavėjas Baltarusijoje registruota įmonė – (duomenys neskelbtini); siuntėjas – (duomenys neskelbtini). Muitinio tikrinimo metu buvo nustatyta, kad prekės, klasifikuojamos KN kodu 1920920000 įtrauktos į Reglamentą ES Nr. 765/2006 1 bb straipsnio XVIII priedą. Deklaravusi prekes, numatytas Reglamento lbb straipsnyje ir XVIII priede, UAB „(duomenys neskelbtini)“ muitinės tarpininko atstovė A N pažeidė Lietuvos Respublikoje įgyvendinamas tarptautines sankcijas, kas atitinka ANK 515 straipsnio 1 dalyje. A N paskirta administracinė nuobauda – 200 Eur bauda netaikant turto konfiskavimo.
Šalies argumentai
2. Skunde A N atstovas advokatas Gediminas Valantiejus prašo panaikinti Vilniaus teritorinės muitinės 2025-07-04 nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. MD-VM00-ANR_N-821-2025 (ROIK 25269869399), nenustačius administracinio nusižengimo, numatyto ANK 515 straipsnyje, sudėties ir pakeisti administracinio nusižengimo kvalifikavimų bei paskirti nuobaudą, atitinkančią administracinio nusižengimo kvalifikavimą pagal ANK 212 straipsnio 4 dalį, t. y. paskirti minimalią ANK 212 straipsnio 4 dalyje numatytą baudą arba veiką vertinti kaip mažareikšmę. Skunde nurodo, kad A N neginčija, kad ji faktiškai neteisingai užpildė muitinės deklaraciją, kurioje nepagrįstai (per klaidą) deklaravo itin mažą kiekį ginčo prekės – 0,36 kg užsegimų/sagų, kurios yra tarptautinių sankcijų objektas ir šios aplinkybės asmuo nekvestionuoja. Atitinkamai, minėtos ginčo prekės (0,36 kg užsegimų/sagų) negalėjo būti įrašytos į muitinės eksporto deklaraciją (duomenys neskelbtini). Už tokią veiką administracinę atsakomybę numato ANK 212 straipsnio 4 dalis, kuri nustato, jog „Netikslios ir (ar) neišsamios informacijos pateikimas muitinės deklaracijoje, laikinojo saugojimo deklaracijoje, reeksporto deklaracijoje, įvežimo arba išvežimo bendrojoje deklaracijoje ar pranešime apie reeksportų arba kitoks muitinės suklaidinimas, kai dėl šių veiksmų galinti atsirasti ar atsiradusi mokestinė prievolė viršija tris bazinių bausmių ir nuobaudų dydžius, bet neviršija vieno šimto bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, arba tai turėjo įtakos apribojimų ar draudimų taikymui. Tačiau atsakomybėn patrauktas asmuo, priešingai nei teigiama Ginčijamame nutarime, jokių tarptautines sankcijas nustatančio Reglamento (ES) Nr. 765/2006 1 bb straipsnio 3 dalies „a“ punkte nurodytų draudžiamų „kitų paslaugų“, susijusių su ginčo prekių ir technologijų tiekimu. gamyba, technine priežiūra ir naudojimu nesuteikė ir neteikė, taip pat tiek fiziškai bei faktiškai, tiek teisiškai negalėjo teikti. Šią aplinkybę Ginčijamame nutarime niekaip neatsižvelgta, kadangi jame niekaip nėra aptarta, motyvuota, argumentuota ar paaiškinta kokiu būdu A. N. atlikta ginčo prekių deklaravimo paslauga gali būti prilyginta Reglamento (ES) Nr. 765/2006 draudžiamoms „kitoms paslaugoms, susijusioms su ginčo prekių ir technologijų tiekimu, gamyba, technine priežiūra ir naudojimu“, t. y. su tokiais konkrečiais draudžiamais veiksmais kaip tarptautinių sankcijų objektais esančių prekių tiekimas, gamyba, techninė priežiūra ir naudojimas. Todėl jos veiksmai ir negali būti vertinami kaip „Tarptautinių sankcijų arba Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytų ribojamųjų priemonių pažeidimas“ (ANK 515 straipsnio objektas), jie galėjo būti vertinami tik kaip netikslios ir (ar) neišsamios informacijos pateikimas muitinės deklaracijoje arba kitoks muitinės suklaidinimas (įrašant per klaidą į muitinės deklaraciją prekes, kurių deklaruoti nebuvo teisinio pagrindo), kai tai turėjo įtakos apribojimų ar draudimų taikymui (nes muitinės deklaracijos pateikimo laikotarpiu ginčo prekėms buvo nustatytos tarptautinės sankcijos bei su jomis susiję draudimai ir ribojimai). Atitinkamai, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens vertinimu, Ginčijamu nutarimu ji nepagrįstai nubausta pagal ANK 515 straipsnio nuostatas, nors atsakomybėn turėjo būti traukiama pagal ANK 212 straipsnio 4 dalies nuostatas ir egzistuoja pagrindas išnagrinėjus skundą teisme perkvalifikuoti jos veiką kaip ANK 212 straipsnio 4 dalies pažeidimą bei paskirti nuobaudą jo ribose (pagal ANK 635 straipsnio 3 dalį ir 642 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas, jeigu administracinio nusižengimo protokole išdėstyta asmens veika yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį ar jo dalį arba kitą administracinę atsakomybę už padarytą nusižengimą nustatantį teisės aktą, teismas pakeičia nuorodą į nusižengimą kvalifikuojantį straipsnį ar jo dalį ir pagal jį paskiria administracinę nuobaudą). Skunde taip pat pažymėta, kad Ginčijamame nutarime administracinę nuobaudą paskyrusi institucija iš viso nenagrinėjo klausimo, kaip ir kokiu būdu A. N. gali būti laikoma būtent ANK 515 straipsnio atsakomybės subjektu (šios konkrečios bylos faktinių aplinkybių kontekste) ir niekaip nepasisakė dėl dar 2025-06-27 paaiškinimuose Nr. GVLEX/2025-62, pridedamuose šio skundo 3 priede, nurodytos aplinkybės, kuri yra esminė administracinio nusižengimo kvalifikavimui. Visa tai reiškia, kad Ginčijamas nutarimas niekaip negali būti laikomas atitinkančiu ANK 567 straipsnio reikalavimus, numatančius, jog „pagal šį kodeksą įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai [...] ištirtos veikos aplinkybės“. Nagrinėjamu atveju atsakomybėn traukiamas asmuo nėra subjektas, kuris sudarinėjo ar vykdė kokius nors sandorius su ginčo prekėmis, kurioms nustatytos tarptautinės sankcijos. Byloje nagrinėjamu atveju, į ką visiškai neatsižvelgė atsakomybę taikiusi institucija, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo jokių neteisėtų sandorių, susijusių AN protokole nurodytų ginčo prekių gabenimu į Baltarusijos Respubliką, nesudarinėjo ir nevykdė, t. y. neužsakė, nevežė, nepirko ir nepardavė (savo ar kitų asmenų vardu) šių prekių ir tokiu būdu niekaip nepažeidė ir negalėjo pažeisti Lietuvos Respublikos tarptautinių sankcijų įstatymo bei jo 7 straipsnio reikalavimų. Kitaip tariant, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ginčo prekių tiekimo į Baltarusijos Respubliką sandorių nesudarė, ir nėra įgijęs į jas kokių nors teisių šiomis prekėmis savarankiškai valdyti, naudoti ar disponuoti. Pažymėjo ir tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo kaip „tarpininkė“ (muitinės tarpininko atstovė) niekada neturėjo jokių įgalinimų ginčo prekių tiekimo j Baltarusijos Respubliką sandorio šalių vardu sudarinėti šių prekių tiekimo sandorius, derėtis dėl jų sąlygų, komunikuoti (kaip „tarpininkė“ – muitinės tarpininko atstovė) su šių prekių tiekėjais ir gavėjais, derinti prekių pristatymo sąlygas ir niekada tokių veiksmų neatliko bei neveikė kaip ginčo prekių tiekėjo prekybos agentas – byloje nėra bei neegzistuoja jokių tai patvirtinančių įrodymų. Nagrinėjamu atveju A. N. nebuvo ginčo prekių pardavėjo prekybos agentė, į jos pareigas neįėjo funkcijos, susijusios su atsiskaitymų už prekes ar jų fizinio (iš)gabenimo ar nugabenimo į trečiąsias valstybes organizavimas (visa tai Ginčijamame nutarime niekaip neįrodyta ar nepagrįsta), ji vykdė tik techninę ginčo prekių deklaravimo muitinėje paslaugą, užpildydama muitinės deklaraciją, tačiau tai, kaip jau buvo minėta, niekaip negali būti prilyginta tarptautinėmis sankcijomis draudžiamų sandorių su ginčo prekėmis sudarymui ar vykdymui. Dėl šios priežasties AN protokole Vilniaus teritorinė muitinė visiškai nepagrįstai sutapatino tarpininkavimą vykdant sandorius ir prievoles, susijusias su prekėmis, kurioms taikomos ribojamosios priemonės (tarptautinės sankcijos) su Pareiškėjos vykdytu atstovavimu muitinėje deklaruojant prekes, kadangi atstovavimo muitinėje paslauga (Muitinės įstatymo 24 straipsnis, taip pat Sąjungos muitinės kodekso 5 straipsnio 6 punktas, 18 straipsnis) nėra tarpininkavimo paslauga ar sandoris, apibrėžtas Civiliniame kodekse ir niekaip negali būti su juo tapatinama. Atkreipia dėmesį, jog Ginčijamame nutarime (4 psl.) papildomai cituojamos ir nurodomos Sąjungos muitinės kodekso (ES reglamentas Nr. 952/2013) 15 straipsnio 1 dalies ir Sąjungos muitinės kodekso įgyvendinimo reglamento (ES reglamentas 2015/2446) B-01 priedo II antraštinės dalies 3 skyriaus 7 pastraipos nuostatos (žr. šio skundo 5 punktą) niekaip nenurodo, jog atstovavimo muitinėje paslaugas teikiantis asmuo (muitinės deklarantas; asmuo, tiesiogiai arba netiesiogiai dalyvaujantis atliekant muitinės formalumus) įgijęs šį atstovavimo statusą savaime perima teises sudaryti ar vykdyti sandorius su deklaruojamomis muitinėje prekėmis, t. y. savaime tampa ir šių prekių pardavėjo (tiekėjo) pardavimo agentu ar pardavimo atstovu, jis atsako tik (kas ir numatyta minėtuose straipsniuose) už veiksmų atlikimą muitinėje, t. y. jų deklaravimą atitinkamai muitinės procedūrai. Byloje nėra surinkta ir atsakomybėn traukiamam asmeniu bei jo atstovui nėra žinoma ir iš Ginčijamo nutarimo nėra matoma jokių kitų aplinkybių, patvirtinančių, kad A. N. buvo pavestos ar jos prisiimtos kokios nors kitos, papildomos funkcijos ar suteikti įgalinimai vykdyti ginčo prekių pardavėjo atstovės teises ir rūpintis ginčo prekių pardavimo sandorio sudarymu, atsiskaitymu už šias prekes, ginčo prekių tiekimo ir pristatymo į Baltarusijos Respubliką sąlygomis, jų transportavimu, pervežimu, pakrovimu pervežimui į Baltarusijos Respubliką, ji niekaip nederino jokių fizinių ginčo prekių gabenimo ar pristatymo klausimų, o atliko išimtinai ginčo prekių deklaravimo muitinėje funkciją/veiksmą – eksporto deklaracijos (duomenys neskelbtini) užpildymą ir pateikimą, kas matyti ir iš Ginčijamo nutarimo 1 psl. bei AN protokole užfiksuotų faktinių aplinkybių. Atitinkamai, A. N., kaip muitinės tarpininko atstovas ir atstovavimo muitinėje paslaugą techniškai bei mechaniškai užpildant eksporto deklaraciją AN protokole suteikęs asmuo, negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal jai inkriminuoto ANK 515 straipsnio nuostatas, kadangi jokių sandorių, susijusių su ginčo prekių teisiniu statusu ji nevykdė ir juolab nesudarė. Tuo tarpu už netinkamą prekių deklaravimą muitinei, jas klaidingai ar netiksliai aprašant jei tai turėjo įtakos draudimų ar ribojimų taikymui) teisinė atsakomybė yra nustatyta ANK 212 straipsnio 4 dalyje (pagal specialiąją normą) bet ne ANK 515 straipsnyje. Ši aplinkybė patvirtina, kad Ginčijamas nutarimas yra priimtas pritaikius teisinę atsakomybę pagal netinkamą atsakomybę nustatantį straipsnį ir todėl turi būti pakeistas teisme.
Atsiliepimas
3. Atsiliepime į pateiktą skundą Institucija nurodė, kad su skundu nesutinka ir mano, kad nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. Pažymėjo, kad Institucijos nuomone, skunde išdėstytas administracinio nusižengimo vertinimas yra neteisingas, nes ANK 212 straipsnyje numatyta atsakomybė už prekių ir grynųjų pinigų deklaravimo tvarkos pažeidimus. Nagrinėjamu atveju, nenustatyta, kad pareiškėja būtų netiksliai užpildžiusi deklaraciją, jokia deklaravimo tvarka nebuvo pažeista, nebuvo nustatyta jokių klaidų ar netikslumų, muitinė nebuvo suklaidinta, visi deklaracijoje nurodyti duomenys atitiko duomenis pateiktus krovinį lydinčiuose dokumentuose, visa informacija deklaracijoje (prekės kodai, svoris, vertė ir k.t.) nurodyti teisingai. Atstovo argumentas, kad Pareiškėja niekaip negalėjo pažeisti nustatyto tarptautinių sankcijų rėžimo ir galėjo būti kaltinama tik netiksliu muitinės deklaracijos užpildymu, nes deklaruodama sumaišė ginčo prekės kodą, padarė klaidą, ją deklaruojant, nepagrįstai įrašė atitinkamą kodą į muitinės deklaraciją ir tuo suklaidino muitinės įstaigą, ir dėl to gailisi, nėra pagrįstas byloje nustatytais duomenimis. Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą nustatytos visai kitos aplinkybės, o būtent, kad muitinės tarpininko UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovės A. N. deklaruotų eksportui į Baltarusiją prekių KN kodas 96062200 yra įtrauktas į 2006 m. gegužės 18 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 765/2006 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į padėtį Baltarusijoje ir į Baltarusijos įsitraukimą į Rusijos agresiją prieš Ukrainą (toliau – Tarybos reglamentas (ES) Nr. 765/2006) XVIII priedą. Vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 765/2006 1 bb straipsnio 1 dalimi – draudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai parduoti, tiekti, perduoti ar eksportuoti XVIII priede išvardytas Sąjungos ar ne Sąjungos kilmės prekes, kuriomis, visų pirma, galėtų būti prisidedama prie Baltarusijos pramonės pajėgumų didinimo, bet kuriam fiziniam ar juridiniam asmeniui, subjektui ar organizacijai Baltarusijoje arba naudojimui Baltarusijoje t. y. prekėms yra draudžiamas eksportas į Baltarusijos Respubliką. Bylos duomenys (2025-03-08 pateikta eksporto deklaracija Nr. (duomenys neskelbtini), 2025-04-04 A. N. rašytinis paaiškinimas) patvirtina tai, kad, 2025-03-08 ji pateikė forminimui eksporto deklaraciją MRN (duomenys neskelbtini) pagal pardavėjo „(duomenys neskelbtini)“ pateiktą sąskaitą Nr. NC-5621. Paaiškinime Pareiškėja nurodė, kad eksporto deklaracija buvo rengiama rinktiniam kroviniui, susidedančiam iš 103 siuntų ir 419 prekių, procesas vyko 10 valandų, nes buvo tikrinami visi dokumentai, prekės kodai, svoriai ir kita informacija, susijusi su sankcijomis. Muitinės tarpininko atstovė nurodė, kad dėl per didelio krūvio, nepastebėjo, kad viena iš prekių patenka į sankcijas, įvestas 2025 m. vasario 24 d. Atsižvelgiant į tai darytina pagrįsta išvada, kad Muitinės tarpininko atstovė pateikė eksporto deklaraciją prekėms, kurių eksportas draudžiamas dėl Lietuvos Respublikoje įgyvendinamų tarptautinių sankcijų elgdamasi neatsargiai. Jos vidiniu įsitikinimu tai gali būti vertinama kaip klaida, tačiau deklaravimo požiūriu tai yra ribojamų priemonių pažeidimas. Dėl išdėstyto, kvalifikuoti Pareiškėjos veiką, kaip ANK 212 straipsnio 4 dalyje numatytą prekių ir grynųjų pinigų deklaravimo tvarkos pažeidimą nėra teisinio pagrindo, nes nenustatyti jokie šio administracinio nusižengimo sudėties požymiai. Institucija pažymi, kad priešingai, nei nurodo Atstovas, deklaracijos užpildymas nėra tik formalus, nesukeliantis jokių teisinių pasekmių, veiksmas. Vadovaujantis 2015-07-28 Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446 kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 952/2013 papildomas išsamiomis taisyklėmis, kuriomis patikslinamos Sąjungos muitinės kodekso nuostatos, B-01 priedo II antraštinės dalies 3 skyriaus 7 pastraipos nuostata, deklaranto arba jo atstovo pasirašytos deklaracijos pateikimas muitinės įstaigai reiškia, kad tas asmuo konkrečias prekes deklaruoja pageidaujamai taikyti procedūrai ir kad, nepažeidžiant galimo sankcijų taikymo, jis, vadovaujantis valstybėse narėse galiojančiomis nuostatomis, yra laikomas atsakingu už: deklaracijoje pateiktos informacijos teisingumą, kartu su deklaracija pateiktų dokumentų tikrumą, visų pareigų, susijusių su deklaracijoje nurodytos muitinės procedūros taikymo konkrečioms prekėms pradžia, įvykdymą. 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuos nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (toliau - SMK), 15 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad „pateikdamas muitinei muitinės deklaraciją, laikinojo saugojimo deklaraciją, įvežimo bendrąją deklaraciją, išvežimo bendrąją deklaraciją, reeksporto deklaraciją ar pranešimą apie reeksportą arba prašymą išduoti leidimą ar priimti kitą sprendimą, atitinkamas asmuo prisiima atsakomybę už visus toliau išvardytus atvejus: a) deklaracijoje, pranešime arba prašyme pateiktos informacijos tikslumą ir išsamumą; b) visų deklaraciją, pranešimą arba prašymą papildančių dokumentų autentiškumą, tikslumą ir galiojimą; c) kai taikytina – visų pareigų, susijusių su atitinkamos muitinės procedūros įforminimu konkrečioms prekėms arba su operacijomis, kurias leista atlikti, vykdymą“. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos tarptautinių sankcijų įstatymo (toliau – Įstatymas) 4 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikoje įgyvendinamų tarptautinių sankcijų šio įstatymo ir kitų teisės aktų 4 nustatyta tvarka privalo laikytis ir jas įgyvendinti visi fiziniai ir juridiniai asmenys. Įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad būtina imtis veiksmų, privalomų dėl Lietuvos Respublikoje įgyvendinamų tarptautinių sankcijų, ir (arba) susilaikyti nuo bet kokių veiksmų, jeigu dėl to būtų nesilaikoma ar išvengiama Lietuvos Respublikoje įgyvendinamomis tarptautinėmis sankcijomis nustatytų apribojimų ir įpareigojimų. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju prekės siunčiamos Baltarusijos įmonei, žinant apie šiai šaliai taikomas tarptautines sankcijas, Pareiškėja, vertindama galimas rizikas, turėjo atidžiau tikrinti prekes ar prekė eksportuojama, nepažeidžiant tarptautinių sankcijų. Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą būtent A. N. vykdydama savo, kaip muitinės tarpininkės funkcijas, pateikdama deklaraciją tapo atsakinga už aukščiau nurodytų veiksmų vykdymą t. y. ne tik už teisingų ir tikslių duomenų bei dokumentų pateikimą, bet ir visų pareigų, susijusių su atitinkamos muitinės procedūros įforminimu konkrečioms prekėms arba su operacijomis, kurias leista atlikti, vykdymą, bei Lietuvos Respublikoje įgyvendinamų tarptautinių sankcijų laikymąsi bei vykdymą. Antra, atsikertant į skundo argumentus, kad Vilniaus teritorinė muitinė visiškai nepagrįstai sutapatino tarpininkavimą vykdant sandorius ir prievoles, susijusias su prekėmis, kurioms taikomos ribojamosios priemonės (tarptautinės sankcijos) su Pareiškėjos vykdytu atstovavimu muitinėje deklaruojant prekes, Institucija pažymi, kad bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta ir skundžiamame Nutarime pažymėta, kad A. N. kaltinama pažeidus Reglamento (ES) Nr. 765/2006 1bb straipsnio 3 dalies a) punktą, kadangi pateikdama eksporto deklaraciją į Baltarusiją eksportuoti draudžiamai prekei, teikė kitas paslaugas, šiuo atveju deklaravimo muitinėje paslaugas, susijusias su Reglamento 1 bb straipsnio 1 dalyje nurodytomis prekėmis, kurioms taikomi draudimai ir apribojimai. Atsižvelgiant į tai, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmai vienareikšmiškai turėtų būti vertinami kaip ANK 515 straipsnyje numatytas nusižengimas.
Žemesnės instancijos teismas
4. Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiama A. N. ir jos atstovas palaikė skunde nurodytus argumentus. Pažymėjo, kad pareiškėja kaltės neginčija, tačiau pažymėjo, kad į deklaraciją įrašytas itin nedidelis kiekis į Baltarusijos Respubliką draudžiamų išvežti prekių, pareiškėja neteikė jokių draudžiamų paslaugų, tik suklydo deklaracijos pildymo metu, Reglamente nurodyta prekė ir jos kodas atsirado tik prieš mėnesį. Mano, kad veika gali būti vertinama, kaip mažareikšmė, nes itin nedidelis prekių kiekis ir jų vertė.
Atsiliepimas
5. Teismo posėdyje Institucijos atstovė palaikė savo atsiliepime nurodytus argumentus. Pažymėjo, kad pareiškėja ne klaidą padarė, o nurodė teisingą kodą, tačiau pagal tarptautines sankcijas tą prekę buvo draudžiama eksportuoti. Tuo tarpu muitinės tarpininko atstovo pareiga – sutikrinti kodus, turėjo ir galėjo žinoti, kad prekės kodas yra įrašytas Reglamente. Prekių vertė buvo 1,99 Eur, tačiau jų nekonfiskavo todėl, kad prekės nepriklausė pareiškėjai.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies
6. ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
7. Skundžiamu nutarimu A. N. patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ANK 515 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2025-03-28 būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ muitinės tarpininko atstovė 1MDAS sistemoje pateikė (duomenys neskelbtini). Deklaracijoje 33 Prekė: drabužių furnitūra žiedai užsegimai: deklaruojamas prekės KN kodas 96062200. Gavėjas (duomenys neskelbtini); siuntėjas – (duomenys neskelbtini). Muitinio tikrinimo metu buvo nustatyta, kad prekės, klasifikuojamos KN kodu 1920920000 įtrauktos į Reglamentą ES Nr. 765/2006 1 b b straipsnio XVIII priedą.
8. Administracinę atsakomybę pagal ANK 515 straipsnio 1 dalį užtraukia Lietuvos Respublikoje įgyvendinamų tarptautinių sankcijų arba Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytų ribojamųjų priemonių pažeidimas. Blanketinė šios normos dispozicija nurodo bendrą pareigą, kurios konkretaus teisinio santykio dalyviai privalo laikytis, tačiau šios pareigos turinio nedetalizuoja, o nukreipia į kitus reglamentuojamam teisiniam santykiui aktualius norminius aktus, kuriuose įtvirtintų konkrečių normų pažeidimas ir užtraukia atsakomybę pagal aptariamą ANK straipsnį. Administracinis nusižengimas, numatytas ANK 515 straipsnyje, gali būti padarytas tiek tyčine, tiek neatsargia kaltės forma.
9. Administracinėn atsakomybė traukiama A. N. neginčija, kad pildydama muitinės deklaraciją deklaravo prekes, kurios pagal kodą yra tarptautinių sankcijų objektas. Pareiškėjos tvirtinimu, kad taip atsitiko dėl nuovargio, kadangi eksporto deklaracija buvo rengiama dideliam kroviniui, susidedančiam iš 103 siuntų ir 419 prekių, procesas vyko apie 10 valandų, nes buvo tikrinami visi dokumentai, prekių kodai, svoriai ir kita informacija, susijusi su sankcijomis, todėl nepastebėjo, kad viena iš prekių patenka į sankcijas, įvestas 2025 m. vasario 24 d., prekės buvo – užsegimų/sagų kiekis itin mažas – 0,36 kg, o šių prekių vertė – 1,99 Eur. Pareiškėjos atstovo teigimu, tokie pareiškėjos veiksmai neatitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 515 straipsnyje, sudėties, kadangi ji, kaip muitinės tarpininko atstovė, nėra tinkamas šio nusižengimo subjektas, jos veika galėtų būti kvalifikuota pagal ANK 212 straipsnio 4 dalį, paskiriant minimalią ANK 212 straipsnio 4 dalyje numatytą baudą arba veiką riktų vertinti kaip mažareikšmę.
10. Teismas nesutinka su pareiškėjos atstovo skundo teiginiais, kad A. N., kaip muitinės tarpininko atstovė, nėra tinkamas ANK 515 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo subjektas. 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 952/2013 reglamentuoto Sąjungos muitinės kodekso 15 straipsnio 2 dalies a punkte nustatyta, kad pateikdamas muitinei muitinės deklaraciją, laikinojo saugojimo deklaraciją, įvežimo bendrąją deklaraciją, išvežimo bendrąją deklaraciją, reeksporto deklaraciją ar pranešimą apie reeksportą arba prašymą išduoti leidimą ar priimti kitą sprendimą, atitinkamas asmuo prisiima atsakomybę už deklaracijoje, pranešime arba prašyme pateiktos informacijos tikslumą ir išsamumą. Taigi, asmeniui, teikiančiam muitinei muitinės deklaraciją kyla atsakomybė už duomenų joje įrašymą. Muitinės tarpininko UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovės A. N. deklaruotų eksportui į Baltarusiją prekių KN kodas 96062200 yra įtrauktas į 2006 m. gegužės 18 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 765/2006 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į padėtį Baltarusijoje ir į Baltarusijos įsitraukimą į Rusijos agresiją prieš Ukrainą (toliau – Tarybos reglamentas (ES) Nr. 765/2006) XVIII priedą. Vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 765/2006 1 bb straipsnio 1 dalimi – draudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai parduoti, tiekti, perduoti ar eksportuoti XVIII priede išvardytas Sąjungos ar ne Sąjungos kilmės prekes, kuriomis, visų pirma, galėtų būti prisidedama prie Baltarusijos pramonės pajėgumų didinimo, bet kuriam fiziniam ar juridiniam asmeniui, subjektui ar organizacijai Baltarusijoje arba naudojimui Baltarusijoje t. y. prekėms yra draudžiamas eksportas į Baltarusijos Respubliką. Kaip matyti iš bylos duomenų – 2025-03-08 eksporto deklaracijos Nr. (duomenys neskelbtini), A. N. rašytinių paaiškinimų, ji pateikė forminimui eksporto deklaraciją (duomenys neskelbtini) pagal pardavėjo „(duomenys neskelbtini)“ pateiktą sąskaitą Nr. NC-5621, kurioje be kitų prekių, buvo nurodytos ir prekės, klasifikuojamos KN kodu 1920920000, kurios įtrauktos į Reglamentą ES Nr. 765/2006 1 bb straipsnio XVIII priedą. Taigi, muitinės tarpininko atstovė pateikė eksporto deklaraciją prekėms, kurių eksportas draudžiamas dėl Lietuvos Respublikoje įgyvendinamų tarptautinių sankcijų. Pritartina Institucijos pozicijai, kad atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju prekės siunčiamos Baltarusijos įmonei, žinant apie šiai šaliai taikomas tarptautines sankcijas, Pareiškėja, vertindama galimas rizikas, turėjo atidžiau tikrinti prekes ar prekė eksportuojama, nepažeidžiant tarptautinių sankcijų. Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą būtent A. N. vykdydama savo, kaip muitinės tarpininkės funkcijas, pateikdama deklaraciją tapo atsakinga už aukščiau nurodytų veiksmų vykdymą t. y. ne tik už teisingų ir tikslių duomenų bei dokumentų pateikimą, bet ir visų pareigų, susijusių su atitinkamos muitinės procedūros įforminimu konkrečioms prekėms arba su operacijomis, kurias leista atlikti, vykdymą, bei Lietuvos Respublikoje įgyvendinamų tarptautinių sankcijų laikymąsi bei vykdymą.
11. Pagal teismų praktiką, faktas, jog prekės buvo gabenamos juridiniam asmeniui, veikiančiam valstybėje, kuriai yra taikomos tarptautinės sankcijos, kurios ir kurioje veikiantiems subjektams draudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai parduoti, tiekti, perduoti ar eksportuoti tam tikras prekes, siekiant užtikrinti ir Lietuvos Respublikos saugumą, yra svarbus vertinant asmens veiksmų teisėtumą, jo kaltę dėl teisės pažeidimų padarymo. Nekyla jokių abejonių, kad muitinės tarpininko atstovas privalo išmanyti muitinės procedūras, prekių deklaravimo tvarką, teisės aktus, reglamentuojančius šią tvarką, taip pat jis privalėjo imtis visų įmanomų priemonių, kad muitinės procedūros būtų įvykdytos tinkamai, nes jam, kaip muitinės tarpininko atstovui, priešingai nei prekių siuntėjui ir eksportuotojui, kuriam aktualu kuo greičiau parduoti savo prekes ir įvykdyti sutartį, keliami didesni rūpestingumo ir apdairumo reikalavimai. Prekių deklaravimo funkcija, taip pat ir muitinės tarpininkavimo paslauga, yra vertintina kaip Reglamente numatytas draudžiamas veiksmas, kai ji yra susijusi su sankcionuotomis prekėmis. Tokiu būdu muitinės tarpininko atstovas pakliūva į prekių, kurioms taikomos tarptautinės sankcijos, tiekimo į Baltarusijos Respubliką grandinę, t. y. be jo (kaip prekių tiekimo grandinės dalyvio) veiksmų negalėjo vykti kitos procedūros, siekiant išgabenti prekes į Baltarusijos Respubliką. Taigi muitinės tarpininko atstovas yra vertintinas kaip subjektas trauktinas atsakomybėn pagal ANK 515 straipsnio 1 dalį (Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-330-935/2025).
Žemesnės instancijos teismas
12. Teismas atsižvelgia į tai, kad byloje nėra duomenų, paneigiančių A. N. teiginius, kad taip atsitiko dėl nuovargio, kadangi eksporto deklaracija buvo rengiama dideliam kroviniui, susidedančiam iš 103 siuntų ir 419 prekių, procesas vyko apie 10 valandų, nes buvo tikrinami visi dokumentai, prekių kodai, svoriai ir kita informacija, susijusi su sankcijomis, todėl nepastebėjo, kad viena iš prekių patenka į sankcijas, įvestas 2025 m. vasario 24 d. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad muitinės tarpininko atstovė pateikė eksporto deklaraciją prekėms, kurių eksportas draudžiamas dėl Lietuvos Respublikoje įgyvendinamų tarptautinių sankcijų ir taip padarė ANK 515 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą elgdamasi neatsargiai.
13. Teismo vertinimu, kvalifikuoti Pareiškėjos veiką, kaip ANK 212 straipsnio 4 dalyje numatytą prekių ir grynųjų pinigų deklaravimo tvarkos pažeidimą nėra teisinio pagrindo, nes nenustatyti jokie šio administracinio nusižengimo sudėties požymiai. Administracinę atsakomybę pagal ANK 212 straipsnio 4 dalį užtraukia netikslios ir (ar) neišsamios informacijos pateikimas muitinės deklaracijoje, laikinojo saugojimo deklaracijoje, reeksporto deklaracijoje, įvežimo arba išvežimo bendrojoje deklaracijoje ar pranešime apie reeksportą arba kitoks muitinės suklaidinimas, kai dėl šių veiksmų galinti atsirasti ar atsiradusi mokestinė prievolė viršija tris bazinių bausmių ir nuobaudų dydžius, bet neviršija vieno šimto bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, arba tai turėjo įtakos apribojimų ar draudimų taikymui. Teismo vertinimu, A. N. veiksmai, jai įrašius į muitinės deklaraciją teisingą priekių, kurios taikomos sankcijos, kodą, negali būti vertinami nei kaip netikslios, nei kaip neišsamios informacijos pateikimas. Nenustatyta, kad pareiškėja būtų netiksliai užpildžiusi deklaraciją, jokia deklaravimo tvarka nebuvo pažeista, nebuvo nustatyta jokių klaidų ar netikslumų, muitinė nebuvo suklaidinta, visi deklaracijoje nurodyti duomenys atitiko duomenis pateiktus krovinį lydinčiuose dokumentuose, visa informacija deklaracijoje (prekės kodai, svoris, vertė ir k.t.) nurodyti teisingai.
14. Įvertinus visą ANK 515 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo kontekstą – muitinės tarpininko atstovės žmogiškąją klaidą daug valandų deklaruojant didelį krovinį, itin mažą prekių kiekį ir svorį (360 g), vertę (1,99 Eur) ir atitinkamai itin mažą tikimybę, kad šiomis prekėmis galėtų būti prisidedama prie Baltarusijos pramonės pajėgumų didinimo, teismas turėtų faktinį pagrindą svarstyti dėl veikos mažareikšmiškumo/mažesnio veikos pavojingumo. Tačiau ANK 515 straipsnyje numatytas nusižengimas, nėra įtrauktas į ANK 12 straipsnyje įtvirtintą sąrašą nusižengimų, kuriuos įstatymų leidėjas numato galimybę priskirti prie mažiau pavojingų, todėl teismas šiuo atveju neturi teisinio pagrindo konstatuoti šio nusižengimo mažesnio pavojingumo nagrinėjamoje byloje. Tačiau būtent atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad šioje byloje yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir pakeisti A. N. skundžiamu nutarimu paskirtą nuobaudą įspėjimu, pakeičiant skundžiamą nutarimą šioje dalyje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 644 straipsniu,
nutaria:
A. N. atstovo advokato Gedimino Valantiejaus skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Vilniaus teritorinės muitinės 2025-07-04 nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. MD-VMOO-ANR N-821-2025 (ROIK 25269869399) ir A. N., pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 515 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirtą nuobaudą – baudą pakeisti įspėjimu.
Likusią nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui apeliaciniu skundu, skundą paduodant per nutartį priėmusį teismą.