Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Šalies argumentai

Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „BRC Finance“ kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo panaikinti Lietuvos bako Finansų rinkos priežiūros tarnybos 2021 m. kovo 5 d. sprendimą Nr. V 2021/(34.3.E-3400)-419-41 „Dėl poveikio priemonės taikymo UAB „BRC Finance“ (toliau – ir Sprendimas) bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Skunde nurodo, kad nesutinka su ginčijamu Sprendimu, kadangi pareiškėja nėra vartojimo kredito davėja, neteikia ir neįsipareigoja teikti vartojimo kreditų, o jos sudaromos nuomos sutartys sudarytos dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų (nuomos) teikimo, kai už teikiamas paslaugas (nuomą) nuomininkas moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu. Pareiškėja su klientais sudaro nuomos arba išperkamosios nuomos sutartis, kuriomis pareiškėja įsipareigoja suteikti naudotis ir valdyti daiktą, o nuomininkas įsipareigoja mokėti sutartyje nustatytas sumas. Nuomos sutartyse taip pat yra sudaromas susitarimas, jog pasibaigus jos galiojimui, nuomininkas turi teisę, bet ne pareigą išpirkti arba grąžinti išnuomotą daiktą. Šio sąlygos būna aptartos detaliai nuomos sutartyse. Nuomininkui nusprendus daiktą įsigyti, jis turi ne vėliau kaip prieš 30 kalendorinių dienų informuoti nuomotoją iki nuomos sutartyje numatyto termino pabaigos. Nusprendus anksčiau laiko išsipirkti daiktą, nuomininkas privalo sumokėti nuomos sutartyje nustatytą kainą. Tokiu būdu pareiškėjos sudaromos nuomos sutartys ir susitarimai neprieštarauja jokiam teisės aktui. Be to, sudaromose nuomos sutartyse ir susitarimuose nėra numatyta pareiga klientui įsigyti nuomojamo daikto, klientas gali automobiliu naudotis tol, kol yra mokamas mokestis, o nusprendęs jo nebenaudoti, gali bet kada grąžinti. Pareiškėjos sudarytose nuomos sutartyse yra numatytas tos pačios rūšies paslaugų teikimas, todėl šios sutartys nėra laikytinos vartojimo kredito sutartimis ir joms Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymas (toliau – ir Įstatymas) nėra taikomas. Šiuo atveju pareiškėja nėra vartojimo kredito davėja, kadangi neteikia ir neįsipareigoja teikti vartojimo kreditų, sudarytos nuomos sutartys nėra vartojimo kredito sutartys, jos sudarytos dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų (nuomos) teikimo, už kurias nuomininkas moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu.

Pažymi, kad 2008 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/48/EB dėl vartojimo kredito sutarčių, panaikinanti Tarybos direktyvą 87/102/EEB (OL 2008 L 133, p. 66; klaidų ištaisymas – OL 2009 L 207, p. 14) (toliau – ir ES direktyva 87/102/EEB) ir Įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 4 punktas expressis verbis nustato, kad šis Įstatymas netaikomas nuomos ar išperkamosios nuomos sutartims, todėl pareiškėja, atlikdama teisėtus veiksmus (sudarydama nuomos sutartis), nesiekė ir negalėjo siekti išvengti Įstatymo nuostatų taikymo. Pareiškėjos sudaromos nuomos sutartys patenka į ES direktyvos 87/102/EEB ir Įstatymo taikymo išimtį, todėl Lietuvos bankas, pareiškėjos atžvilgiu taikydamas šį Įstatymą, priėmė neteisėtą Sprendimą. Tuo pačiu, atsakovas Sprendime pripažįsta, kad Įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 4 punkte yra įtvirtinta šio Įstatymo taikymo išimtis, tačiau teigia, kad Įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog šio Įstatymo nuostatos taikomos sutartimis, kurių pobūdis arba tikslas suteiktų galimybę išvengti Įstatymo nuostatų taikymo. Pareiškėjos sudaromos automobilių nuomos sutartys atitinka visus nuomos sutartims ir išperkamosios nuomos sutartims būdingus požymius, todėl pareiškėjai, atliekančiai teisėtus veiksmus, nebuvo jokio tikslo ir motyvo siekti išvengti Įstatymo nuostatų taikymo. Tuo atveju, jeigu ES direktyvoje 87/102/EEB ir Įstatyme būtų numatyta šių teisės aktų taikymo išimtis tik nuomos sutartims, tai pareiškėjos sudaromos išperkamosios nuomos sutartys patektų į minėtų teisės aktų reguliavimų lauką ir pareiškėjos sudaromos išperkamosios nuomos sutartys turėtų būti prilyginamos vartojimo kredito sutartims. Tačiau tiek ES direktyva 87/102/EEB, tiek Įstatymas numato šių teisės aktų taikymo išimtį ne tik nuomos, tačiau ir išperkamosios nuomos sutartims. Tokiu būdų atsakovės išvada, jog pareiškėja sudarydama nuomos ar išperkamosios nuomos sutartis siekė išvengti Įstatymo nuostatų taikymo yra nepagrįsta.

Tvirtina, jog pareiškėja fiziniams asmenims niekada neteikė ir negali teikti lizingo paslaugų. Šiuo atveju atsakovas nepagrįstai atskiria/supriešina išperkamąją nuomą nuo/su „įprasta“ nuoma. Kitaip tariant, nepriklausomai nuo to, ar pareiškėjos tikslas būtų išperkamoji nuoma ar „įprasta” nuoma, nei vienu, nei kitu atveju tai negali būti laikoma vartojimo kreditu. Lietuvos bankas skundžiamame Sprendime išperkamąją nuomą prilygina pirkimui – pardavimui išsimokėtinai. Sąvokos “išperkamoji nuoma” pateikimas kitos sąvokos, t. y. „automobilių pardavimas išsimokėtinai” skliausteliuose, suponuoja tai, kad atsakovui šios sąvokos yra tapačios. Tačiau tokia pozicija yra iš esmės ydinga ir prieštarauja teisiniam reguliavimui. Nors ir minėtos sąvokos turi panašumų, tačiau tai yra skirtingos sutarčių rūšys. Šiuo atveju įvertinus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.411 straipsnio ir 6.503 straipsnio santykį, galima daryti išvadą, kad daiktų pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutartis nėra tapati išperkamosios nuomos sutarčiai. Pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutarties atveju, pirkėjui sumokėjus visą sutartyje numatytą kainą jam pereina nuosavybės teisės į parduodamą daiktą. Tuo tarpu nuomos sutartyje galimybė tapti išsinuomoto daikto savininku apskritai gali būti nenumatyta, o jei tokia galimybė numatyta, tai nėra pagrindas jos priliginti pardavimo sutarčiai.

Nurodo, kad nesutinka su atsakovės padaryta išvada, jog pareiškėjos su klientais sudaromos nuomos sutartys ir susitarimai dėl daikto išpirkimo visais nagrinėtais atvejais buvo sudaromi tą pačią dieną (tuo pačiu metu). Minėto momento sudarymas tą pačią dieną negali nei patvirtinti, nei paneigti nuomininko valios išsipirkti automobilį ar ne. Šiuo atveju susitarimas dėl nuomojamo daikto išsipirkimo gali būti sudaromas ir kartu su nuomos sutartimi ir bet kada vėliau, sutarties vykdymo metu. Pastebi, jog įstatymo leidėjas, numatydamas Įstatymo netaikymo išimtį, išperkamosios nuomos atveju, ją (šią išimtį) susiejo būtent su pareigos įsigyti sutarties objektą nebuvimu. Tai reiškia, kad Lietuvos banko nurodytas teiginys, kad <.... Susitarime nustatyta nuomininko teisė, bet ne pareiga, įsigyti daiktą, negali būti esminiu kriterijumi, lemiančiu Įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintos išimties taikymą...> yra deklaratyvus ir prieštaraujantis įstatymo esmei – tiek turiniui, tiek ir jo lingvistinei išraiškai.