Vilniaus apygardos teismo nutartis

2016-10-31 · Civilinė byla Nr. 2A-1726-614/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-10-31
Bylos Nr.
2A-1726-614/2016
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-20401-2014-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Eglė Surgailienė
Atsakovas
I. J.
Trečiasis asmuo
Daugiabučio
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2A-1726-614/2016Teisminio proceso Nr. 2-68-3-20401-2014-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.2.1.; 3.3.1.14; 3.3.1.18; 3.3.1.21. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. spalio 31 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Eglė Surgailienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo 73-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos „Viršuliškės“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo 73-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos „Viršuliškės“ ieškinį atsakovei I. J. dėl skolos priteisimo; trečiasis asmuo: Daugiabučio namo Justiniškių g. 51 savininkų bendrija.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas 73-oji daugiabučių namų savininkų bendrija „Viršuliškės“ kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės I. J. 135,05 LTL skolą už komunalines paslaugas; 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas yra daugiabučių namų administratorius. Daugiabutis namas Justiniškių g. 51, Vilniuje, buvo administruojamas ieškovo, o atsakovė buvo vieno iš šiame name esančių butų savininkė, gyvenanti (duomenys neskelbtini). Atsakovės 135,05 LTL dydžio skola ieškovui susidarė nuo 2013 m. rugpjūčio mėnesio. Atsakovė už laikotarpį nuo 2013 m. rugsėjo 01 d. iki administravimo perdavimo 2013 m. gruodžio 01 d. pilnai neatsiskaitė ir liko skolinga 135,05 LTL: už namofoną – 5,10 LTL, šiukšlių išvežimą – 36,08 LTL (permoka 9,18 LTL), už eksploatavimo išlaidas – 92,19 LTL, už šilumos ir karšto vandens sistemos priežiūrą – 42,36 LTL, už šilumos punkto paruošimą žiemai – 9,68 LTL. Paaiškina, kad daugiabučio namo Justiniškių g. 51 savininkų bendrija buvo įregistruota viešame registre 2013 m. lapkričio 05 d. Aktas, kuriuo namo Justiniškių g. 51, Vilniuje, turtas, inžinierinė įranga, dokumentai buvo atidalinti iš ieškovo ir perduoti trečiajam asmeniui šalių buvo sudarytas 2013-12-04. Šiame akte yra patvirtinama, kad namas Justiniškių g. 51, Vilniuje, nuo 2013-12-01 yra administruojamas ir valdomas trečiojo asmens. Kol toks aktas nebuvo sudarytas, jis buvo laikomas ieškovo balanse ir sudėtyje, buvo vedama jo apskaita, todėl laikytina, kad ieškovas rūpinosi šio namo priežiūra, mokesčių mokėjimu, surinkimu ir pervedimu paslaugų tiekėjams. Atsakovė kaip daugiabučio namo Justiniškių g. 51, Vilniuje, bendraturtė, turėjo pareigą dalyvauti išlaikant bendrąjį turtą ir privalėjo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų šiam namui ir bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniesiems pagerinimams atlikti.

Atsiliepimas

Atsakovė I. J. atsiliepimu su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad daugiabutis namas Justiniškių g. 51, Vilniuje, buvo administruojamas ieškovo. 2012 m. balandžio 16 d. šio namo gyventojų steigiamajame susirinkime buvo nuspręstą atsiskirti nuo ieškovo ir įkurti naują bendriją. Ieškovas dėl namo atskyrimo proceso kreipėsi į teismą. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. liepos 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1621-661/2013 paliko nepakeistą Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2012 m. spalio 25 d. sprendimą, kuriuo ieškinys buvo atmestas. Tai liudija, kad namas Justiniškių g. 51, Vilniuje, nuo 2012 m. balandžio 16 d. nebuvo administruojamas ieškovo. Ieškovas 2013 m. rugsėjo 06 d. raštu informavo visus Justiniškių g. 51, Vilniuje, butų savininkus, paslaugų tiekėjus, Vilniaus m. savivaldybę, jog nuo 2013 m. rugsėjo 01 d. nebeadministruoja namo Justiniškių g. 51, Vilniuje, paslaugų teikimo įmonės nutraukė sutartis ir nustojo teikti paslaugas, o gyventojai nustojo mokėti mokesčius. Tai buvo pažymėta gyvenamojo namo techninės priežiūros žurnale. Kadangi ieškovas namo nebeadministravo, todėl atsakovė nebeprivalo mokėti jam už namo administravimą. Ieškovas skolą įrodinėja apyvartinių žiniaraščiu, tačiau apyvartinis žiniaraštis yra išvestinis dokumentas ir nepatvirtina susidariusio įsiskolinimo, o atsakovė nėra informuota, kokias paslaugas suteikė tiekėjai atsakovės namui.

Šalies argumentai

Trečiasis asmuo Daugiabučio namo Justiniškių g. 51 savininkų bendrija su ieškiniu nesutiko. Nurodė, jog kiti ieškovui priklausantys namai nemokėjo už šilumos punkto paruošimą žiemai ir šilumos punkto priežiūros paslaugas, kai tuo tarpu Justiniškių g. namo Nr. 51 gyventojams tokios išlaidos buvo priskaičiuotos. Todėl ieškovas elgiasi nesąžiningai. Šildymas namui Justiniškių g. 51, Vilniuje, buvo įjungtas tik 2013 m. spalio 25 d., o elektros energijos tiekimo namui Justiniškių g. 51, Vilniuje, sutartis ieškovo su AB LESTO buvo nutraukta 2013 m. rugpjūčio 31 d. Trečiasis asmuo iš esmės atkartojo atsakovės argumentus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. vasario 4 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: priteisė ieškovui iš atsakovės 16,69 EUR skolą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 16,69 EUR sumą nuo bylos iškėlimo 2014-06-17 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; likusioje dalyje ieškinį atmetė; priteisė iš ieškovo atsakovei 497,21 EUR bylinėjimosi išlaidas; priteisė iš ieškovo trečiajam asmeniui 82,76 EUR bylinėjimosi išlaidas; priteisė iš atsakovės trečiajam asmeniui 62,44 EUR bylinėjimosi išlaidas; priteisė iš atsakovės valstybei 15,26 EUR bylinėjimosi išlaidas; priteisė iš ieškovo valstybei 8,33 EUR bylinėjimosi išlaidas.

Teismas konstatavo, kad iki ieškovo 2013 m. spalio 29 d. įsakymo Nr. 13-52 priėmimo administravimas de facto nebuvo teikiamas. Byloje nėra neabejotinų įrodymų patvirtinančių, jog būtų atliktos papildomos paslaugos, kurios nebuvo teikiamos iki administravimo nutraukimo. Nurodytu įsakymu buvo įsakyta skaičiuoti naujus mokesčius, nors atnaujinus administravimą, turėjo būti toliau skaičiuojami tik tokie mokesčiai, kokie buvo skaičiuojami iki nutraukimo. Namo Justiniškių g. 51, Vilniuje, bendrojo naudojimo objektų administravimo funkcijas iki namo bendrojo naudojimo objektų perdavimo trečiajam asmeniui teisės aktų nustatyta tvarka turėjo vykdyti ieškovas. Jokie papildomi parengiamieji darbai ieškovo nebuvo atliekami. Administravimo funkciją ieškovas de facto atliko – 2013-10-25 pajungė šildymą. Tiek de jure, tiek de facto administravimas trečiajam asmeniui visiškai buvo perduotas nuo 2013 m. gruodžio 01 d., tačiau laikotarpiu nuo 2013 m. rugsėjo 01 d. iki 2013 m. spalio 25 d. faktiškai ieškovas buvo nustojęs vykdyti jam, kaip namo Justiniškių g. 51, Vilniuje, bendrojo naudojimo objektų administratoriui, tenkančias funkcijas, todėl jis neturėtų reikalauti iš atsakovės mokesčių už paslaugas, kurių jis ar jo pasamdyti asmenys atsakovei faktiškai nesuteikė.

Teismo posėdžio metu atsakovė pripažino, jog 2013 metų rugsėjo – lapkričio mėnesiais naudojosi tais pačiais konteineriais, kuriais naudojosi iki ginčo laikotarpio. Byloje nėra duomenų, jog atsakovė būtų kaupusi šiukšles ar naudojusis kitų asmenų paslaugomis. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes teismas konstatavo, jog ieškovas šiukšlių išvežimo paslaugas atsakovei faktiškai teikė, todėl mokesčius už šiukšlių išvežimą ginčo laikotarpiu jai priskaičiavo pagrįstai, ir už šią paslaugą ji turi pareigą sumokėti 26,90 LTL arba 7,79 EUR.

Teismas nustatė, kad J. Burdulio personalinė radioelektroninių paslaugų įmonė laiku teikė ieškovui apmokėti sąskaitą už namofono priežiūrą 2013 m. rugpjūčio mėn., taip pat 2013 m. lapkričio mėn., t. y. kai namo Justiniškių g. 51, Vilniuje, administravimą ieškovas atnaujino 2013 m. spalio 29 d. įsakymu. Tačiau sąskaitų už namofono priežiūrą 2013 m. rugsėjo mėn. - spalio mėn. ieškovui J. Burdulio personalinė radioelektroninių paslaugų įmonė nepateikė iki 2015 m. gegužės 11 d. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymą, sąskaitos už suteiktas paslaugas turi būti pateikiamos nedelsiant. Byloje nėra įrodymų, jog 2013 metų rugsėjo – spalio mėnesiais šios paslaugos buvo teikiamos. Iš J. Burdulio personalinės įmonės 2015 m. gegužės 11 d. rašto (2 t., b. l. 66) matyti, kad įmonė buvo informuota, jog nebeturi būti teikiamos paslaugos trečiajam asmeniui. Aplinkybė, jog J. Burdulio personalinė radioelektroninių paslaugų įmonė nesuprato pranešimo ar jį interpretavo savaip ir savo iniciatyva atlikinėjo darbus neprašoma yra įmonės teisė, nesukurianti prievolių kitiems asmenims. Esant neaiškumams, J. Burdulio personalinė radioelektroninių paslaugų įmonė privalėjo aiškintis klausimus susijusius su paslaugų teikimu, tačiau byloje nėra duomenų, jog J. Burdulio personalinė radioelektroninių paslaugų įmonė būtų bandžiusi aiškintis ar teikti paslaugas, ar ne. Todėl ieškovas neturi teisės reikalauti apmokėti iš gyventojų paslaugas, kurios neturėjo būti teikiamos. Ieškovui atnaujinus administravimą nuo 2013 m. lapkričio 01 d., ieškovas būtų galėjęs teikti namofono priežiūros paslaugas, tačiau byloje nėra duomenų, jog jis būtų informavęs J. Burdulio personalinę radioelektroninių paslaugų įmonę, kad yra atnaujintas Justiniškių g. 51 namo administravimas ir paslaugos teikimas. Be to, byloje nėra duomenų, kad faktiškai kokius nors darbus J. Burdulio personalinė radioelektroninių paslaugų įmonė 2013 metų lapkričio mėnesį Justiniškių g. 51 name atliko, todėl šią reikalavimo dalį teismas atmetė kaip neįrodytą (CPK 178 str.).

Kadangi eksploatavimo mokestis buvo nustatytas bendrijos narių susirinkimo, todėl jis skaičiuotinas bendrijos nariams, kai šios paslaugos buvo teikiamos. Kadangi ieškovas faktiškai administravimo paslaugų laikotarpiu nuo 2013 m. rugsėjo 01 d. iki 2013 m. spalio 31 d. Justiniškių g. 51, Vilniuje, namo savininkams neteikė (CK 6.1 str., 1.137 str.), bet vėl jas pradėjo teikti nuo 2013 m. lapkričio 01 d. iki 2013 m. gruodžio 01 d., todėl ieškovui iš atsakovės priteistina 30,73 LTL arba 8,90 EUR eksploatavimo išlaidų.

Šilumos ir karšto vandens sistemų priežiūros mokestis buvo paskaičiuotas iš visų bendrijos narių tik vienam namui Justiniškių g. 51 ir tik už laikotarpį už 2013 metų rugsėjo – lapkričio mėnesius, t. y. už ginčo laikotarpį. Byloje nėra bendrijos narių susirinkimo sprendimo dėl šio mokesčio įvedimo. Teismas nenustatė, kokiu teisiniu pagrindu ieškovas vienus bendrijos narius išskyrė iš kitų, bei įžvelgė tam tikrus diskriminavimo požymius. Ieškovas nepateikė įrodymų, jog tik šiai bendrijai atliko papildomus šilumos ir karšto vandens sistemos priežiūros darbus 2013 metų rugsėjo – lapkričio mėnesiais. Nors teisės aktai leidžia rinkti tokį mokestį, ir jis neviršija nustatytų ribų, tačiau jis skaičiuotinas visiems asmenims, esantiems bendrijos nariais, jei tai nėra išimtinai vienam nariui skirtos paslaugos. Todėl ieškovo reikalavimą dėl šilumos ir karšto vandens sistemos priežiūros išlaidų priteisimo teismas atmetė. Teismas nurodė, jog laikotarpiu nuo 2013 m. rugsėjo 02 d. iki 2013 m. spalio 25 d. jokie šilumos paruošimo punkto priežiūros darbai nebuvo atliekami. Šio mokesčio pagrįstumui nepakanka pateikti ieškovo 2013 m. spalio 29 d. įsakymą Nr. 13-52 „Dėl Justiniškių namo g. 51 administravimo“, kurio 2.1. punktu už namo šilumos punkto paruošimą šildymui nutarta skaičiuoti 260 Lt namui. Turi būti pateikti įrodymai apie tokių darbų atlikimą (CPK 178 str., 179 str.). Kadangi tokių įrodymų byloje nėra, teismas, vertindamas įrodymus, rėmėsi tikėtinumo taisykle, kad labiau tikėtina, jog namo šilumos punkto paruošimo darbai nebuvo atlikti (CPK 185 str., CK 1.5 str. 4 d.), todėl ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovės 9,68 LTL už namo šilumos punkto paruošimą atmetė.

Teismo patenkinti ieškinio reikalavimai sudaro 43 proc. Vadovaudamasis CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d., teismas priteisė ieškovui iš atsakovės 5 proc. dydžio procesines palūkanas. Proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, tačiau bylinėjimosi išlaidų ieškovui nepriteisė, kadangi jam teisines paslaugas teikė ne advokatas ar jo padėjėjas, o individualia veikla besiverčiantis fizinis asmuo bei ieškovo darbuotoja, turinti teisinį išsilavinimą. Teismas nurodė, kad tokios ieškovo išlaidos nepriskirtinos prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, patirtų atstovaujant advokatui ar advokato padėjėjui (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 98 str. 1 d.).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovas 73-oji daugiabučių namų savininkų bendrija „Viršuliškės“ apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 4 d. sprendimą dalyse dėl atmestų ieškinio reikalavimų panaikinti, šiuos reikalavimus patenkinti; likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.

Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad administravimo paslaugos laikotarpiu nuo 2013-09-01 iki 2013-10-31 nebuvo teikiamos, todėl išlaidų už šį laikotarpį atsakovė atlyginti neturi, kadangi teismas supainiojo namo administratoriaus ir daugiabučių namų savininkų bendrijos teisinį reglamentavimą, veiklą bei funkcijas. Šioje byloje nagrinėjamas ne vien ginčo namo administravimas, bet ir ginčo namo dalyvavimas bendrijos veikloje, konkretaus namo turto atidalinimo momentas. Teismas netinkamai vertino Justiniškių g. Nr. 51 namo teisinį statusą po pranešimo apie ketinimą nutraukti administravimą. Kol bendrija 2013-12-04 nesudarė turto atidalinimo akto, laikytina, kad Justiniškių g. Nr. 51 namas de fakto ir de jure vis dar buvo ieškovo balanse ir sudėtyje. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, jog laikotarpiu nuo 2013-09-01 iki 2013-10-31 administravimo paslaugos buvo nutrauktos. Kol Justiniškių g. Nr. 51, Vilnius, gyvenamo namo bendrija 2013-11-16 nebuvo įregistruota viešame registre, ji negalėjo sudaryti jokių sutarčių su trečiaisiais asmenimis dėl paslaugų teikimo. CK 4.83 str. 3 d. nustatyta, jog butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Iki faktinio turto perdavimo tuo pasirūpinti privalėjo ieškovas. Atsakovė, kaip daugiabučio namo bendraturtė, neatleista nuo pareigos dalyvauti išlaikant bendrąjį turtą. Laikotarpiu nuo 2013-09-01 iki 2013-10-31 Justiniškių g. Nr. 51 namas negalėjo likti be priežiūros, todėl, nepriteisdamas eksploatavimo išlaidų, teismas pažeidė CK 1.5 str. įtvirtintus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.

Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog ginčo laikotarpiu ginčo namo namofonas neveikė, todėl teismo išvada, kad namofono paslauga nebuvo teikiama, ir kad Juozo Burdulio radioelektroninių paslaugų įmonė nebeturėjo teikti paslaugų, nepagrįsta.

Šildymas buvo įjungtas 2013-10-25, tačiau šildymo ir karšto vandens sistemos buvo ruoštos nuo praėjusio šildymo sezono (pavasario), kaip tai numato poįstatyminiai aktai, kurie įpareigoja atlikti hidraulinius ir kt. bandymus bei kitus darbus. Visa tai atliko ieškovas. Apeliantas atkreipė dėmesį į tai, kad šilumos punkto priežiūros ir eksploatacijos pajungimo aktai perduoti 2013-12-04 naujai įsteigtai daugiabučio namo Justiniškių g. Nr. 51 savininkų bendrijai. Teismas neįvertino byloje esančių įrodymų ir neatkreipė dėmesio į priėmimo-perdavimo akto duomenis.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliantas nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad rengiant procesinius dokumentus teismui asmeniui, vykdančiam teisėtą veiklą, šalies turėtos išlaidos dėl procesinių dokumentų rengimo gali būti priskiriamos prie kitų būtinų ir pagrįstų išlaidų, numatytų CPK 88 str. 1 d. 8 p. (šiuo metu galiojančios redakcijos 9 p.). Teismas, nagrinėdamas šių išlaidų priteisimo klausimą, turi įvertinti, ar šios išlaidos yra būtinos ir racionalios, ar jos pagrįstos byloje esančiais rašytiniais įrodymais, t. y. mokėjimo dokumentais (PVM sąskaitomis faktūromis, kvitais ir kt.) (2005 m. gegužės 2 d. konsultacija Nr. A3-127, skelbta Teismų praktikoje Nr. 23). Ieškovui teisines paslaugas suteikęs fizinis asmuo vykdo teisėtą veiklą, teismui buvo pateikti šias išlaidas pagrindžiantys finansiniai dokumentai, išlaidų dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio numatyto maksimalaus atlygio. Todėl teismas šias išlaidas ieškovui turėjo priteisti. Be to, teismas pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo paruošimą nepagrįstai prilygino atstovavimui civilinėje byloje.

Atsiliepimas

Atsakovė I. J. atsiliepimu su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 4 d. sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad byloje yra įrodymai dėl paslaugų nutraukimo nuo 2013 m. rugsėjo 1 d. Atsakovė kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė dar du šią aplinkybę, jos teigimu, patvirtinančius dokumentus. Pažymėjo, kad trečiojo asmens steigimo procedūra užsitęsė iki 2013 m. lapkričio 6 d. iš dalies dėl to, kad ieškovas nepagrįstu ieškiniu prašė pripažinti 2012 m. balandžio 16 d. daugiabučio Justiniškių g. 51 namo savininkų bendrijos steigiamąjį susirinkimą bei jame priimtus sprendimus neteisėtais ir negaliojančiais. Iki trečiojo asmens įregistravimo momento, ieškovas savaime namo administravimo teisės neįgijo. Iš bendrijos išstojusio namo gyventojai iki bendrijos įregistravimo galėjo būti administruojami Vilniaus miesto savivaldybės paskirto administratoriaus, sudaryti administravimo ar bendradarbiavimo sutartį su administratoriumi arba sudaryti sutartį su bet kuria daugiabučių namų savininkų bendrija. Nors trečiojo asmens atstovai tokių veiksmų nesiėmė, ieškovas, tuo remdamasis, nuo 2013 m. rugsėjo 1 d. ir toliau teikti namo administravimo paslaugas teisės negalėjo įgyti. Ieškovas buvo nutraukęs Justiniškių g. 51 namo administravimą, todėl negali kildinti pareigos apmokėti J. Burdulio personalinės įmonės neva suteiktas paslaugas iš tarp jo ir šios įmonės sudarytos sutarties. Ieškovas nepateikė įrodymų dėl J. Burdulio personalinės įmonės informavimo apie atnaujintą administravimą ir/ar šios faktiškai suteiktas paslaugas. Ieškovas nurodo, jog šilumos ir karšto vandens sistemos mokestis buvo priskaičiuojamas tik iš Justiniškių g. 51 namo ir tik ginčo laikotarpiu, kadangi šis namas ruošėsi atsiskirti nuo bendrijos, o ieškovas šį mokestį turėjo surinkti. Atsakovė nurodė, kad ieškovas nepateikė papildomų įrodymų dėl tokio namo išskyrimo pagrįstumo ar faktiškai šiam namui suteiktų paslaugų įrodymų. Dėl apelianto argumentų, susijusių su nepriteistomis bylinėjimosi išlaidomis, atsakovė pažymėjo, kad LAT 2005 m. gegužės 2 d. konsultacija Nr. A3-127, kuria remiasi ieškovas, neturi precedentinės galios, nes LAT praktika yra pasikeitusi ir procesinių dokumentų rengimo išlaidos nebėra priskiriamos prie kitų būtinų ir pagrįstų išlaidų, numatytų CPK 88 str. 1 d. 9 p., todėl nurodyta LAT konsultacija netaikytina.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovės kaip buto Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Justiniškių g. 51, Vilniuje, savininkės pareigos apmokėti išlaidas skirtas bendro naudojimo objektų priežiūrai, susidariusias laikotarpiu nuo 2013 m. rugsėjo 1 d. iki 2013 m. gruodžio 1 d.

Nagrinėjamu atveju bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovė yra buto Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Justiniškių g. 51, Vilniuje, savininkė. Pažymėtina, jog pagal CK 4.82 str. 1 d. butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Pagal šio straipsnio 3 d. butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas.

Ieškovas apeliacinį skundą grindžia tuo pagrindu, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, nesigilindamas į faktines bylos aplinkybes priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos apelianto argumentus kaip nepagrįstus.

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Byloje surinktus įrodymus teismas tiria ir vertina pagal CPK nustatytas taisykles. Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi (CPK 178 str.). Įrodinėjimo pareigą galima apibrėžti kaip būtinybę šaliai įrodyti aplinkybes, kurių nenustačius jai gali atsirasti neigiamų padarinių. Yra skiriami du įrodinėjimo pareigos aspektai. Pirma, įrodinėjimo pareiga reiškia šalies pareigą nurodyti tam tikrus faktus arba teigti juos esant, antra – pateikti įrodymus, patvirtinančius jos nurodytus faktus. Todėl kiekvienoje byloje būtina nustatyti, ką šalys privalo įrodyti, t. y. tinkamai paskirstyti įrodinėjimo pareigą. Nagrinėjamoje byloje ieškovui reikalaujant apmokėjimo už suteiktas paslaugas, o atsakovei nepripažįstant šio reikalavimo, ieškovui teko pareiga pateikti įrodymus, patvirtinančius paslaugos teikimo teisinį pagrindą, paslaugos suteikimą, o atsakovei pagrįsti savo teiginius dėl pareigos mokėti už suteiktas paslaugas nebuvimo.

Iš bylos medžiagos matyti, jog ieškovas 2013 m. rugsėjo 6 d. raštu Nr. 13-150 Justiniškių g. 51 DNSB valdybai, UAB „Vilniaus energijai“ AB „Lesto“, UAB „Ecoservice“, UAB „Vilniaus vandenys“ pranešė, kad nuo 2013 m. rugsėjo 1 d. nebeadministruoja nuo jos atsiskyrusio Justiniškių g. namo Nr. 51. 2013 m. spalio 29 d. ieškovas priėmė įsakymą Nr. 1352 „Dėl Justiniškių g. namo Nr. 51 administravimo“, kuriame nurodė, kad laikinai atnaujina namo administravimą, o mokesčius skaičiuos nuo 2013 m. rugsėjo 1 d. 2013 m. gruodžio 4 d. tarp ieškovo ir Justiniškių g. 51 savininkų bendrijos buvo pasirašytas teisių ir prievolių perdavimo aktas Nr. 1.

Ieškovas reikalaudamas priteisti skolą iš atsakovės už suteiktas paslaugas teigia, jog po pranešimo apie ketinimą nutraukti administravimą, nauja bendrija buvo įregistruota viešajame registre tik 2013 m. lapkričio 16 d., o teisių ir prievolių perleidimo aktas su nauja bendrija pasirašytas tik 2013 m. gruodžio 4 d., todėl ieškovo administracija dar vis rūpinosi namo priežiūra, mokesčių sumokėjimu, surinkimu ir pervedimu paslaugų tiekėjams. Tuo tarpu atsakovės įsitikinimu, ieškovui nurodžius, jog nuo 2013 m. rugsėjo 1 d. nebeadministruoja Justiniškių g. 51 namo, jokios paslaugos šiam namui nebuvo teikiamos, todėl atsakovė neturi pareigos už jas mokėti.

Dėl namofono priežiūros paslaugų.

Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė reikalaujamų sumų už namofono paslaugas, kadangi byloje nėra jokių duomenų, kad namofonai neveikė laikotarpiu nuo 2013 m. rugsėjo mėn. iki 2013 m. gruodžio 1 d.

Apeliacinės instancijos teismas nesutiktina su šiais apelianto argumentais. Ne atsakovės pareiga įrodyti aplinkybę, kad namofonas neveikė laikotarpiu nuo 2013 m. rugsėjo iki 2013 m. gruodžio 1 d., bet apeliantas turėjo įrodyti, kad ši paslauga buvo teikiama. Kaip minėta, bylos medžiaga patvirtina, jog ieškovas 2013 m. rugsėjo 6 d. raštu J.Burdulio elektroninių paslaugų PĮ informavo, kad nuo 2013 m. rugsėjo 1 d. nebeadministruoja namo Justiniškių g. 51 ir prašo išjungti iš sutarties dėl komunalinių paslaugų teikimo, kuri sudaryta tarp ieškovo ir atitinkamos įmonės. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ši nustatyta aplinkybė bei tai, jog byloje nėra duomenų, kad sutartis su šiuo tiekėju buvo atnaujinta ir jam apeliantas mokėjo už paslaugas, patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nėra teisinio pagrindo priteisti ieškovo reikalaujamas sumas už namofono priežiūros paslaugas.

Dėl eksploatavimo išlaidų

Apeliantas apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas eksploatavimo išlaidas turėjo priteisti ne tik už laikotarpį nuo 2013 m. spalio 29 d. iki 2013 m. lapkričio 30 d. bet ir už laikotarpį nuo 2013 m. rugsėjo 1 d. iki 2013 m. spalio 29 d. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos argumentus kaip nepagrįstus.

Kaip pagrįstai nurodo ir pirmosios instancijos teismas, eksploatavimo mokesčio skaičiavimas buvo patvirtintas 2013 m. gegužės 27 d. vykusio visuotinio bendrijos narių susirinkimo metu protokolu, taigi nepagrįsti apelianto argumentai, kad nėra aišku kokiu pagrindu ieškovas suskaičiavo eksploatavimo išlaidų dydį. Nesutiktina ir su ieškovo argumentais, jog šiuo atveju eksploatavimo išlaidos turėjo būti priteistos už visą ginčo laikotarpį, kadangi iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas tik 2013 m. spalio 29 d. įsakymu laikinai atnaujino administravimą ginčo namui, todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas eksploatavimo išlaidas priteisė tik už faktinį administravimo laikotarpį, t.y. nuo 2013 m. spalio 29 d. iki 2013 m. lapkričio 30 d.

Dėl šilumos punkto priežiūros

Minėta, jog būtent ieškovui reikalaujančiam priteisti išlaidas už tam tikras paslaugas tenka pareiga įrodyti aplinkybę, jog paslauga buvo teikiama. Byloje nėra duomenų, jog ieškovas būtų atlikęs šilumos punkto priežiūrą laikotarpiu nuo 2013 m. rugsėjo 1 d. iki 2013 m. spalio 25 d. Apeliantas skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje, kurioje nebuvo priteista mokestis už šilumos punkto parengimo žiemos sezonui darbus. Pirmosios instancijos teismas šioje dalyje atmesdamas ieškinio reikalavimą priteisti 9,68 Lt sumą pagrįstai konstatavo, kad nepakanka pateikti ieškovo 2013-10-29 įsakymą Nr. 13-52 „Dėl Justiniškių namo g. 51 administravimo“, kurio 2.1. punktu už namo šilumos punkto paruošimą šildymui nutarta skaičiuoti 260 Lt namui, nes turi būti pateikti įrodymai apie tokių darbų atlikimą (CPK 12, 178, 179 str. str.). Iš apelianto pateikto į bylą apyvartos žurnalo matyti kad 9,68 Lt mokestis buvo paskaičiuotas už rugsėjo mėnesį. Šioje dalyje pažymėtina, jog Šilumos ūkio įstatymo 20 str. imperatyviai nustatyta, jog šilumos (karšto vandens) tiekėjas, nesantis daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtoju, namo šilumos punkto įrenginių (tame tarpe karšto vandens ruošimo įrenginių) darbo reguliuoti negali. Nors nagrinėjamu atveju apeliantas rugsėjo mėnesį nutraukė administravimo paslaugų teikimą, įskaitant ir nurodytų įrenginių priežiūros paslaugas, tačiau spalio ir lapkričio mėnesį, kuomet reikėjo paleisti ir sureguliuoti namo šildymo sistemą, apeliantas atnaujino šias paslaugas.

Nors apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas dėl kiekvienos paslaugos padarė netinkamas išvadas, tačiau konkrečiai nenurodo, kodėl teismas padarė neteisingas išvadas dėl daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens ruošimo sistemos remonto bei jos priežiūros išlaidų. Apeliantui nepagrindus šių savo argumentų, apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad už P. J. suteiktas teisines paslaugas bylinėjimosi išlaidos negali būti atlygintos. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuo argumentus kaip nepagrįstus.

Pažymėtina, jog kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sąrašas asmenų, galinčių būti atstovais pagal pavedimą, įtvirtintas CPK 56 straipsnyje ir jis yra baigtinis. Tai reiškia, kad joks kitas asmuo, jei jis nepatenka į CPK 56 straipsnyje nustatytą sąrašą, negali atstovauti civiliniame procese pagal pavedimą. Atstovavimui nustatyti apribojimai ir reikalavimai lemia ir atstovavimo išlaidų paskirstymo, priteisimo reglamentavimą. CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti priskiria prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, o CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Tai reiškia, kad įstatymas nustato civilinio proceso dalyviui, kurio naudai priimtas sprendimas, teisę reikalauti iš kitos (pralaimėjusios) šalies savo patirtų atstovavimo civiliniame procese pagal pavedimą išlaidų atlyginimo tik tuo atveju, kai jam atstovavo advokatas arba advokato padėjėjas. Kitokios atstovavimo išlaidos civilinio proceso dalyviui negali būti priteistos ((Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-212-219/2015). Įvertinus nurodytą teisinį reglamentavimą bei teismų praktiką pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepriteisė ieškovui jo patirtų išlaidų už teisines paslaugas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėja, išnagrinėjusi šias apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, tinkamai pritaikęs materialinės ir proceso teisės normas, ieškovo ieškinį tenkino iš dalies, todėl naikinti ar keisti teismo sprendimo nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 5 d.). Atsižvelgiant į šią nuostatą bei į tai, kad ieškovo apeliacinis skundas atmestas, apelianto patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Atsakovė nepateikė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., 331 str.,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėja Eglė Surgailienė