- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-10-10
- Bylos Nr.
- 2S-862-661/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-44458-2016-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvydas Barkauskas
- Pareiškėjas
- A. K.
- Skolininkas
- A. K.
- Kategorijos
- 3.5.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Barkauskas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 10 d. nutarties civilinėje byloje pareiškėjo skolininko A. K. skundą dėl antstolio V. M. veiksmų vykdomojoje byloje, suinteresuotas asmuo – valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
pareiškėjas A. K. pateikė teismui skundą dėl antstolio V. M. veiksmų, kuriuo prašo panaikinti antstolio V. M. 2016-11-04 patvarkymą dalyje, kuria yra apribojama jo teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems, t. y. panaikinti areštą iki 380,00 EUR per mėnesį, ir tuo atveju, jeigu patvarkymo pagrindu buvo nurašytos ar areštuotos pareiškėjui priklausančios lėšos, atitinkamai sugrąžinti jas arba panaikinti turto areštą šioms lėšoms toje dalyje, kurioje yra apribojama pareiškėjo teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems.Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. sausio 10 d. nutartimi (b.l. 10-12) pareiškėjo skundą atmetė. Teismas nurodė, kad nors pareiškėjas, būdamas laisvės atėmimo įstaigoje, negauna darbo užmokesčio, tačiau jo iš artimųjų periodiškai gaunamos lėšos kvalifikuotinos kaip gaunamos kitos pajamos, todėl antstolio veiksmai vertintini pagal CPK nuostatas, reglamentuojančias išieškojimą iš skolininko pajamų (CPK 733-743 str.). CPK 668 str. nuostatos būtų aktualios tik išieškant iš skolininko turto, inter alia, pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-03-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, 24 p.). Teismas taip pat nurodė, kad 2016-11-04 pareiškėjo skundžiamas patvarkymas, kuriuo antstolis netenkino 2016-10-24 pareiškėjo prašymo panaikinti antstolio 2016-05-11 patvarkymus, kuriais antstolis areštavo skolininko A. K. lėšas, esančios laisvės atėmimo įstaigos sąskaitoje ir nustatė areštuotų kitų gaunamų pajamų išskaitymo procentinius dydžius (70 proc. nuo pajamų dalies, viršijančios 1 MMA, bei 20 proc. nuo dalies, neviršijančios 1 MMA), yra teisėti ir pagrįsti, kadangi, kaip nurodė ir pats pareiškėjas, pagal nurodytus patvarkymus išieškoma ne iš pareiškėjo asmeninėje sąskaitoje anksčiau sukaupto turto, o iš jo artimųjų periodiškai gaunamų pajamų. Skolininkas A. K. atskiruoju skundu (b.l. 14-16) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-01-10 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės. Nurodo, kad neginčija, jog išieškojimas vyksta iš apelianto darbo užmokesčio bei kitų tam prilyginamų pajamų, nes tam yra skirtas atskiras reglamentas ir skundžiami antstolio veiksmai nėra susiję su priverstiniu išieškojimu iš apelianto darbo užmokesčio, patvarkymas nustato ribojimo išieškojimo iš apelianto turto priverstiniu išieškojimu nukreipiančius skolininko pinigų sumą dalyse kur neviršija Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos. Taip pat nurodo, kad pagal antstolio patvarkymą dėl skolos išieškojimo, iš apelianto yra išieškomos visos lėšos, esančios asmeninėje sąskaitoje, nepaisant viršija ar ne MMA.Antstolis V. M. atsiliepimu (b.l. 21-22) prašo skundą atmesti. Nurodo, kad skolininkas nėra pateikęs jokių įrodymų, kad įkalinimo įstaigos sąskaitoje esančios ir skolininkui priklausančios lėšos patenka į CPK 739 str. nurodytas pinigų sumas, iš kurių išieškojimas yra negalimas. Byloje taip pat nėra duomenų, kad apelianto gautos lėšos yra priskiriamos darbo užmokesčiui ar jam prilyginamoms išmokoms. Įstatymas neriboja antstoliui kiek ir kokias sumas, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, jis gali išieškoti iš įkalinimo įstaigoje esančios skolininko sąskaitos, į kurią yra pervedamos trečiųjų asmenų piniginės lėšos.Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos atsiliepimo į pareikštą skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo apibrėžtų ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek ir faktine prasme (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus galioja taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Teismas absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų. Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės bei teisėti interesai. Teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją), o bet koks veikimas ne pagal ją gali būti vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas.CPK atskirai reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto, t.y. skolininko jau turimo, pradėjus išieškojimą (jo bendrosios taisyklės nustatytos CPK XLVII skyriuje), ir iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų (CPK LI skyrius). Išieškojimas iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų reglamentuojamas CPK LI skyriuje (733–743 str.). Išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 str. CPK 736 str. 1 d. procentinėmis išraiškomis numatyti išskaitymo dydžiai, atliekant išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA. Išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 70 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 str. 2 d.). CPK 739 str. numatytos pinigų sumos, iš kurių išieškoti negalima.Pareiškėjas negauna CPK 739 str. numatytų lėšų, į kurias negalima nukreipti išieškojimo, ar kurioms privaloma taikyti iškaitų dydžių ribojimus, todėl, vadovaujantis teisiniu reguliavimu ir kasacinio teismo 2016-03-23 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, CPK 668 str. 1 d. norma šiuo atveju netaikoma ir antstolis neturi riboti pareiškėjo lėšų išskaitų dydžių pagal CPK 736 str. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal išieškojimą iš pareiškėjo turto reglamentuojančią CPK 668 str. 1 d., vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi, visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Šio turto sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005-10-27 įsakymu Nr. 1R-352, taip pat CPK 739 str. yra nurodytas baigtinis sąrašas pinigų sumų, iš kurių išieškoti negalima. Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 p. nurodyta, kad išieškojimas pagal vykdomuosius dokumentus iš fizinių asmenų negali būti nukreiptas į grynųjų pinigų sumą, neviršijančią Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos, kuri priklauso skolininkui nuosavybės teise arba yra jo dalis bendrojoje nuosavybėje ir reikalingi skolininkui ar jo išlaikomiems asmenims. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kolegija nutartyje Nr. 3K-3-154-313/2016 išaiškino, kad CPK 668 str. nuostatos būtų aktualios tik išieškant iš skolininko turto, inter alia, pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja. Prie tokių pinigų sumų, kaip turto rūšies, priskirtinos ir lėšos, likusios iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų, po CPK 736 str. nurodytų išskaitų išieškojimo. Būtent tokių lėšų sumai gali būti taikomas CPK 668 str. 1 d. nustatytas ribojimas išieškoti iš jos, jei ji neviršija vieno MMA. Kaip kasacinis teismas yra išaiškinęs, įstatyme nėra išimčių, kurios išieškojimo iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų tvarką bei išskaitų dydžius reglamentuotų skirtingai nei išieškojimą iš kitų asmenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-03-23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016). Šiuo atveju skundžiamo antstolio 2016-06-30 patvarkymo pagrindu buvo areštuota 1037,53 Eur iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime sąskaitoje, t.y. visos lėšos, įplauksiančios į pareiškėjo sąskaitą nurodytai sumai. Šioje byloje nenustatyta, kad išieškojimas buvo nukreiptas į pareiškėjui (skolininkui) priklausančią grynųjų pinigų sumą ar priklausytų kitai pajamų grupei, iš kurių išieškoti negalima pagal CPK 739 str, o pareiškėjas pirmosios instancijos teismui kartu su skundu dėl antstolės veiksmų nepateikė priešingas išvadas leidžiančių padaryti duomenų, t.y. kad antstolės nukreiptos išieškoti lėšos priklausė tai pajamų grupei, iš kurių išieškoti negalima (CPK 12, 178 str.).Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pareiškėjui šiuo atveju nėra taikoma CPK nustatyta išieškojimo iš darbo užmokesčio ar jam prilygintų išmokų tvarka (t.y. išskaitų ribojimas), kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, kadangi pareiškėjas nedirba įkalinimo įstaigoje, taigi pajamų iš darbo teisinių santykių negauna. Taip pat byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas gavo ar gaus kitas darbo užmokesčiui prilygintas lėšas. CPK LI skyriuje (733–743 str.) reglamentuojamas būtent išieškojimas iš darbo užmokesčio ar jam prilygintų sumų – vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų įplaukų. CPK 735–739 str. numatytas išskaitų darymas iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų, numatytos pinigų sumos, iš kurių išieškoti negalima. Pareiškėjui priklausanti asmeninė sąskaita laisvės atėmimo vietoje nepatenka į CPK 735–739 str. nurodytų piniginių pajamų, išmokų, pašalpų sąrašą. Todėl šiuo metu antstolis turi teisę išieškojimą vykdyti visa apimtimi.Kiti atskirajame skunde išdėstyti argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir savaime neįtakoja kitokio šio klausimo sprendimo būdo.Darytina išvada, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį, kuri yra teisėta ir pagrįsta. Vadovaudamasis CPK 336 str., 337 str. 1 p., 339 str., teismas
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.