Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Panevėžio apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Valdo Ciesiūno (pirmininkaujantis), Valdo Meidaus ir Evaldo Vanago,

gynėjams advokatams Rolandui Vaitekūnui, Artūrui Balčiūnui, Sigitui Žostautui ir advokato padėjėjui Dainiui Mažyliui,

A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, nedirbantis ir nesimokantis, darbo biržoje neregistruotas, deklaravęs gyv. vietą Panevėžio m. savivaldybėje, faktinė gyv. vieta - (duomenys neskelbtini), 2016-04-13 atleistas nuo atsakomybės pagal BK 178 str. 2 d. vadovaujantis BK 93 str. 1 d.; 2017-07-12 Panevėžio apylinkės teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 284 str., ir nubaustas 60 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta 1/3 d., ir skirta 40 parų arešto bausmė, kuri yra atlikta,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

1. J. S. mirė nuo dėl įkvėpto į kvėpavimo takus kraujo iš sumuštos nosies įvykusio mechaninio uždusimo. Į tai nurodo poodinė kraujosruva nosyje, kraujo buvimas šnervių ir burnos aplinkoje, skysto kraujo buvimas trachėjos ir bronchų spindžiuose, taškinės kraujosruvos akių junginėse, širdies paviršiuje, po plaučių pleura, tamsus skystas kraujas, histologinio tyrimo metu nustatytas hemoraginis komponentas (pakraujavimas) į plaučių alveoles.

nosies sumušimas, pasireiškęs poodine kraujosruva nosies nugarėlėje su kraujavimu ir kraujo įkvėpimu į kvėpavimo takus. Sužalojimas padarytas mažiausiai vienu kieto buko daikto trauminiu poveikiu, galimai trumpame laikotarpyje iki mirties, į ką nurodo rausva kraujosruvos spalva, smūgiuojant kumščiu ar panašiu daiktu. Kadangi šis sužalojimas buvo mirties priežastimi, sveikatos sutrikdymo mastas kvalifikuojamas sunkiu.Poodinės kraujosruvos kaktos dešinės pusės – dešinio smilkinio srityje, kairės akies vokuose, kairės ausies kaušelyje ir kairio užausio srityje, kraujosruvos dešinio smilkinio ir viršugalvio kairės pusės minkštuosiuose audiniuose, kraujo išsiliejimas po galvos smegenų minkštaisiais dangalais kairio pusrutulio smilkininės skilties srityje. Sužalojimai susiformavo nuo mažiausiai penkių trauminių poveikių kietais bukais daiktais, galimai trumpame laikotarpyje iki mirties, į ką nurodo melsvai rausva kraujosruvų spalva, histologinio tyrimo metu minkštuosiuose audiniuose iš kaktos nustatytos infiltruojančios kraujosruvos be ląstelinės reakcijos, smūgiuojant kumščiais ar panašiais daiktais. Mirčiai šie sužalojimai įtakos neturėjo, gyviems asmenims dėl tokių sužalojimų sveikata sutrikdoma nežymiai.muštinė žaizda pakaušio kairės pusės viršutinėje dalyje. Sužalojimas padarytas vienu kieto buką briauną veikliojoje dalyje turinčio daikto trauminiu poveikiu, galimai trumpame laikotarpyje iki mirties, tokiu daiktu smūgiuojant. Mirčiai šis sužalojimas įtakos neturėjo, gyviems asmenims dėl tokio sužalojimo sveikata sukrikdoma nežymiai.poodinė kraujosruva dešinėje šlaunyje. Sužalojimas padarytas mažiausiai vienu pailgo kieto buko daikto trauminiu poveikiu, galimai trumpame laikotarpyje iki mirties, į ką nurodo melsvai rausva kraujosruvos spalva, smūgiuojant pagaliu ar panašiu daiktu. Mirčiai šis sužalojimas įtakos neturėjo, gyviems asmenims dėl tokio sužalojimo sveikata sutrikdoma nežymiai.poodinė kraujosruva ir odos nubrozdinimas kairės blauzdos priekiniame paviršiuje. Sužalojimai padaryti mažiausiai vienu kieto buko daikto trauminiu poveikiu, galimai 3-5 d. iki mirties, į ką nurodo gelsvas kraujosruvos atspalvio, atsitiktinai į kokį daiktą susimušant ar panašiai. Mirčiai šis sužalojimas įtakos neturėjo, gyviems asmenims dėl tokio sužalojimo sveikata sutrikdoma nežymiai.

3. Galimybė J. S. atlikti kokius nors savarankiškus veiksmus po nosies srities sumušimo su patekimo į kvėpavimo takus ir po to sekusiu mechaniniu uždusimu yra mažai tikėtina.

4. J. S. lavono kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,50 promilės etilo alkoholio, šlapime nustatyta mažiausia koncentracija 2,82 promilės etilo alkoholio. Gyviems asmenims tai atitinka vidutinį girtumo laipsnį (1 t. 91-96 b.l.).

Teismo medicinos specialistas Narimantas Ratkus, patvirtindamas teiktas išvadas, teismo posėdyje nurodė, jog atlikus mirusiojo J. S. tyrimą pagal pateiktą užduotį buvo nustatyta teismo medicinos diagnozė ir surašyta išvada, atsakant į pateiktus klausimus.

Dėl pirmo išvados punkto – kraujo bėgimo iš nosies, paaiškino, kad žmogus uždustų nuo kraujo bėgimo iš nosies, turi būti sąmonės sutrikimas. Šiuo atveju buvo didelė etilo alkoholio koncentracija. Lavono tyrimo metu buvo nustatyta ir galvos smegenų trauma - kraujo išsiliejimas po galvos smegenų dangalais, kas patvirtinta ir histologinio tyrimo metu. Tai galėjo sąlygoti kuriam tai laikui sąmonės netekimą. Turėtų būti žmogui sutrikusi sąmonė, bent jau prieblandinė būsena, kas būna prie alkoholinių intoksikacijų, bet čia yra nustatyti ir traumos požymiai.

3 c) punktas – smūgis nebuvo mirtinas, dėl jo neįvyko kaukolės kaulų lūžis, neišsiliejo smegenys į smegenų skilvelius, nebuvo masyvaus kraujavimo. Kad asmuo netektų sąmonės, arba būtų prieblandinės būsenos, toks smūgis galėjo turėti įtakos tiek traumuojant šią vietą, tiek kitas galvos sritis, nebūtinai tik šitą.

Paaiškino, kad įtraukiant kraują į kvėpavimo takus, mirtis gali būti staigi. Tai nurodo lavono tyrimo metu nustatyti visi staigios, asfikcinės mirties, požymiai. Buvo taškinės kraujosruvos, kurios yra išvardintos, po plaučių pliaura rastas tamsus kraujas, kai rodo staigią mirtį. Kraujo išsiliejimas po galvos smegenų minkštaisiais dangalais – vertinant visumoje, yra nedidelis, neišplitęs. Paprastai tokiuose sužalojimuose kraujas rezorbuojasi greitai, liekamųjų reiškinių nebūna, todėl nėra pagrindo kvalifikuoti kažkaip kitaip.

Dėl muštinės žaizdos pakaušio kairės pusės viršutinėje dalyje, paaiškino: jeigu lazda turi nelygų paviršių, tai galėjo būti ir lazda, bet jeigu lazda cilindrinė, tai tokiam sužalojimui ji nelabai tiktų. Jeigu briauna aštri, tai paprastai būna prie tokių žaizdų pažeidžiamas ir antkaulis. Šiuo atveju nustatytas sužalojimas duoda pagrindą teigti, kad briauna buvo ne pati aštriausia. Suduodant smūgius į korpusą apsirengusiam asmeniui, gali nelikti tų smūgių žymių. Tai priklauso nuo žmogaus sudėjimo, nuo rūbų. Žymių gali ir nelikti, tai visiškai įmanoma, taip būna dažnai.

3 b) punktas - kraujo išsiliejimas po minkštaisiais dangalais galėjo būti nuo poveikio į kairę galvos pusę. Tai išorinio tyrimo metu ir buvo nustatyta kairės akies vokuose, kairės ausies kaušelio srityje, užausio srityje. Šis sužalojimas - tai mažiausiai vienas trauminis smūgis, bet kuris konkrečiai, pasakyti nėra galimybės.

Sąmonės netekimas – su didesne tikimybe galima teigti, kad to priežastimi buvo galvos sumušimas, dėl kurio įvyko kraujo išsiliejimas po minkštaisiais dangalais. Tai galėjo būti bet kuris iš sužalojimų, su didesne tikimybe - smūgis į kairę galvos pusę. Kraujo išsiliejimas po minkštuoju galvos smegenų dangalu ir jį lydintis sąmonės netekimas nesant jokių neurologinio pobūdžio reiškinių, turėtų būti kvalifikuojamas, kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.

Nedideli kraujo išsiliejimai rezorbuojasi. Išsiliejimas nedidelis, neplatus, rezorbavimasis paprastai būna be komplikacijų, nelieka jokių neurologinių liekamųjų reiškinių. Tai būtų tik nusiskundimas dėl sveikatos. Kraujo išsiliejimo po minkštuoju smegenų dangalu metu galvos smegenų suspaudimas nebūtinas. Galvos smegenų suspaudimas būna, kai išsilieja kraujas po kietuoju arba virš kietojo dangalo. Tačiau vis tiek galimas trumpalaikis sąmonės netekimas. Mechaninei asfikcijai kraujo patekimas į nosį, į bronchus, į plaučius iš kitų galvos vietų negalimas. Kitose vietose tokių sužalojimų, dėl kurių patektų kraujas į kvėpavimo takus, nebuvo nustatyta.

Nurodė, kad labiau tikėtina, jog sąmonės netekimui galvos sumušimas turėjo didesnę įtaką, nei alkoholinė intoksikacija. Nustatyti galvos traumavimo požymiai yra akivaizdūs, prie tokių sužalojimų sąmonės netekimai būna dažni, jie būna įvairios trukmės, dažniausiai trumpalaikiai, bet būna. Trumpalaikis – tai keleto minučių. Šiuo atveju alkoholio intoksikacija buvo ant sunkaus apsinuodijimo ribos. Šlapime alkoholio intoksikacija aukštesnė, tas rodo, kad alkoholis jau buvo vartotas kurį laiką. 2,50 promilės - tai riba, o 2,51 promilės alkoholio vertintų kaip sunkią intoksikaciją, bet prieblandos būsenai tai visiškai tas pats, nes viena šimtoji promilės, yra tik teorinis skirtumas, o praktiškai tai visiškai tas pats.

3 a) punktas – poodinė kraujosruva. Ji šviežia, kraujavimą galima sieti su nosies sumušimu, įžiūrimas tiesioginis ryšys.

Žmogus dažniausiai užspringsta gulint aukštielninkas arba ant šono. Kniūbsčias užspringsta retai. Užspringęs gali mirti per keletą minučių, gali mirti ir minutės bėgyje, gali – iki penkių minučių. Jeigu žmogus užspringsta, tai garsai gali būti aspiracijos - svetimkūnio įtraukimo į kvėpavimo takus metu.

Pakartotinis kraujo bėgimas iš nosies galėjo būti nuo mažesnio trauminio poveikio, mažesnės jėgos. Negalima atmesti galimybės, kad kraujas pats pradėjo bėgti: jeigu aukštas kraujo spaudimas, buvo didelė alkoholinė intoksikacija, kas skatina kraujo bėgimą. Dėl alkoholio poveikio išsiplečia kraujagyslės, kraujavimas vyksta greičiau.

Specialistas nurodė, jog jeigu žmogus nebūtų miręs, sužalojimas būtų vertinamas, kaip nežymus.

Jeigu gyvam žmogui patenka kraujas į trachėją, į bronchus, jis pradeda kosėti, jokių pasekmių nelieka.

Kriokimo garsai aspiracijos metu būna, kai kraujas ar kitas skystis patenka į kvėpavimo takus, nes jis turi praeiti tam tikras kliūtis. Jis tokius garsus sukelia kvėpavimo metu. Knarkimas būdingas tokiai būklei, kai žmogaus sąmonė pritemsta, miego metu, kai užkrenta liežuvis, atsipalaidavus raumenynui. Tai nėra būdinga esant galvos smegenų sumušimui, traumai.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 570/2017(05) nurodyta, kad:

1. K. B. nustatytas galvos sumušimas, pasireiškęs kairio viršutinio žandikaulio priekinės sienelės lūžiu, muštine žaizda kairės akies viršutinio voko srityje, poodine kraujosruva kairio paakio srityje.

2. Nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai vieno trauminio poveikio kietu buku daiktu ar paviršiumi pasekoje, iki nukentėjusiajam patenkant į gydymo įstaigą 2017-04-23 02.39 val., galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku ir būdu, tame tarpe ir galimai „suduodant kumščiu, kojomis ar kitokiu būdu, kitu įrankiu“.

3. K. B. nustatyti sužalojimai kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl viršutinio žandikaulio lūžio sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui (5 t. 101-102 b.l.).

2016-04-25 J. S. pareiškime nurodoma, kad nepažįstamas jaunuolis jį sumušė prie naktinės parduotuvės, nes buvo nemandagus ir užlindo parduotuvėje (8 t. 8 b.l.).

Iš 2016-04-23 įvykio vietos apžiūros protokolo (8 t. 10 - 14 b.l.), matyti, kad Smėlynės gatvėje ties Nr. x pažymėtu namu, nuo pietrytinio pastato kampo 4 x 2,5 m. plote ant grindinio trinkelių matyti raudonos spalvos dėmės, panašios į kraujo

2016-06-16 ir 2016-11-09 atliktų papildomų apklausų metu liudytojas J. S. parodė, kad 2016-04-23 jis sutiko draugą N. B., kurį pažįsta apie metus laiko. Jis kartu su N. B. netoli Rožyno progimnazijos vartojo alkoholinius gėrimus. Pamena, kad po kurio laiko jis išėjo į visą parą dirbančią parduotuvę, esančią (duomenys neskelbtini). Parduotuvėje tarp jo ir kito parduotuvės kliento kilo apsižodžiavimas, tačiau dėl ko, jis šiuo metu nepamena. Pamena, kad jam bekonfliktuojant su minėtu nepažįstamu asmeniu, prie jo priėjo N. B., kuris bandė numalšinti konfliktą ir jį kvietė eiti iš tos vietos. Tuomet N. B. atsitraukė ir nuėjo už parduotuvės. Su jaunuoliu, su kuriuo buvo beprasidedantis konfliktas, viską išsiaiškinus jis taip pat nuėjo už parduotuvės. Tuomet jis ir N. B. atsistojo vienas prie kito, uždėjo vienas kitam ant pečių rankas ir tarp jų įvyko apsistumdymas. N. B. ranka sudavė jam vieną smūgį į veidą. Gindamasis jis irgi galėjo N. B. trenkti į veidą. N. B. vėl jam kumščiu sudavė vieną smūgį į akį. Tada jis suklupo ir N. B. jam vieną kartą spyrė į nosį. Iš nosies pradėjo bėgti kraujas ir jis pajautė, kad nosis yra sužalota. Šiuo metu tikslių įvykio aplinkybių nuosekliai papasakoti negali, tačiau pamena, kad vienu metu jis spjovė N. B. į veidą, o pastarasis supykęs sudavė jam apie tris smūgius į veidą ir galvą. Po to pamena, kad prie jų sustojo policijos pareigūnai ir N. B. įsisodino į automobilį. Po kelių minučių atvyko greitoji medicinos pagalba ir jį išvežė į ligoninę. Jis nepamena, kad konflikto metu būtų kažkas priėjęs, jam atrodo, kad konflikto metu pašalinių asmenų nebuvo. Pirmos apklausos metu jis buvo papasakojęs kitokias įvykio aplinkybes, tačiau tuo metu jis labai prastai jautėsi ir buvo šoko būsenoje, todėl ir galėjo netiksliai papasakoti. Šiuo metu jo duodami parodymai yra teisingi. Su N. B. jis visada sutardavo gerai, anksčiau nebuvo susipykę. Po minėto įvykio jis su N. B. buvo susitikęs, pastarasis jo atsiprašė, jie viską išsiaiškino ir susitaikė. Dėl sužalojimo N. B. jokių pretenzijų nereiškia. Civilinio ieškinio byloje nereiškia ir prašo ikiteisminį tyrimą nutraukti jiems susitaikius.

2016-05-13 Panevėžio teritorinė ligonių kasa pateikė civilinį ieškinį, kuriame nurodyta, kad nusikalstama veika Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui buvo padaryta 306,87 eurų žala, nes tokia suma buvo apmokėta už J. S. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas. 2016-10-24 Panevėžio teritorinės ligonių kasos direktoriaus J. N. rašte Nr. 12-3034 nurodyta, kad pareikšto civilinio ieškinio dėl J. S. sužalojimo atsisako, kadangi sudaryta sutartis dėl žalos, padarytos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui, atlyginimo dalimis (8 t. 30, 32, 33-34 b.l.).

N. B. 2016-04-23 buvo nustatytas 0,67 promilės girtumas (8 t. 65 b.l.).

2016-06-07 gautoje Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 599/2016(05) nurodyta, kad J. S. nustatyta nosies kaulų lūžis, padarytas galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu, mažiausiai vienu trauminiu poveikiu. Pagal sužalojimo pobūdį mažai tikėtina, kad nukentėjusysis galėjo susižaloti nugriuvęs. Sužalojimas sutrikdo sveikatą ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui ir kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu (8 t. 39 b.l.).

2016-11-14 Panevėžio apygardos Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorės nutarimu ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d. padarymo įtariamajam N. B. buvo nutrauktas, jam susitaikius su nukentėjusiuoju J. S., ir, konstatavus esant visas BK 38 str. nustatytas sąlygas, N. B. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, neskiriant jam baudžiamojo poveikio priemonių (8 t. 109 -112 b.l.).

ĮRODYMŲ VERTINIMAS IR VEIKŲ KVALIFIKAVIMAS

Dėl kaltinimo N. B. J. S. sumušimu 2016 m.

Byloje neginčijamai nustatyta ir specialisto išvada patvirtinama, kad nukentėjusysis J. S. 2016 m. balandžio 23 d. apie 4 val. nakties buvo nesunkiai sužalotas įvykus asmeninio pobūdžio konfliktui tarp jo ir N. B., kuris šio fakto neneigia, nurodęs, jog J. davus pinigų alkoholiui ir jo nesulaukęs, nuėjo iki tos visą parą veikiančios parduotuvės, kur pamatė, kad jis triukšmauja ir koliojasi su pardavėja, todėl pasakė, kad ramintųsi. Jiems išėjus į kiemą, apsistumdė, J.A. jį pargriovė ir abu pradėjo muštis. Jis J. sudavė smūgius į galvą. Kai J. buvo priklupęs, jis koja sudavė vieną smūgį, nuo kurio J. lūžo nosis.

2016-04-25 J. S. pareiškime nurodoma, kad nepažįstamas jaunuolis jį sumušė prie naktinės parduotuvės, nes buvo nemandagus ir užlindo parduotuvėje.

2016-06-16 ir 2016-11-09 atliktų papildomų apklausų metu J. S. parodė, kad 2016-04-23 jis sutiko draugą N. B., su kuriuo netoli Rožyno progimnazijos vartojo alkoholinius gėrimus. Pamena, kad po kurio laiko jis išėjo į visą parą dirbančią parduotuvę, esančią (duomenys neskelbtini). Parduotuvėje tarp jo ir kito parduotuvės kliento kilo apsižodžiavimas. Prie jo priėjo N. B., kuris bandė numalšinti konfliktą ir jį kvietė eiti iš tos vietos. Tuomet N. B. atsitraukė ir nuėjo už parduotuvės. Ten nuėjo ir jis, kur tarp jų įvyko apsistumdymas. N. B. ranka sudavė jam vieną smūgį į veidą. Gindamasis jis irgi galėjo N. B. trenkti. N. B. jam kumščiu sudavė vieną smūgį į akį. Tada jis suklupo ir N. B. jam vieną kartą spyrė į nosį. Iš nosies pradėjo bėgti kraujas ir jis pajautė, kad nosis yra sužalota. Po minėto įvykio N. B. jo atsiprašė, jie viską išsiaiškino ir susitaikė.

Liudytoja A. L., teismo posėdyje patvirtino, kad 2016 m. dirbdama barmene aludėje „R.“, matė, kaip 2 vaikinai, priėję prie prekystalio, dėl kažko susiginčijo ir išbėgo į lauką. Išgirdusi triukšmą, išėjo į kiemą, kur pamatė 2 vaikinus, kurių vienas gulėjo, o kitas apžergęs jį mušė. Ji ėmė ginti gulintį, atitraukdama mušantį. Tada tas gulintis atsistojo, ir ji pamatė, kad jam iš nosies bėga kraujas.

Nukentėjusioji L. S. patvirtino, jog 2016-04-23 dieną jos sūnui J. buvo sulaužyta nosis ir dėl to N. buvo iškelta baudžiamoji byla. J. darė nosies operaciją. Vėliau J. su N. susitaikė.

2016-06-07 teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. G 599/2016(05) konstatuota, kad J. S. nustatytas nosies kaulų lūžis, buvo padarytas galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku, kietu buku daiktu, mažiausiai vienu trauminiu poveikiu. Pagal sužalojimo pobūdį mažai tikėtina, kad nukentėjusysis galėjo susižaloti nugriuvęs. Šitoks sužalojimas sutrikdo sveikatą ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui ir kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu (8 t. 39 b.l.).

N. B. 2016-04-23 buvo nustatytas 0,67 promilių girtumas (8 t. b.l. 65).

Taigi, aptarti įrodymai leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad N. B. pareikštas kaltinimas dėl J. S. sumušimo ir nesunkaus kūno sužalojimo padarymo yra visiškai įrodytas ir teisingai kvalifikuotas pagal BK 138 str. 1 d., nes N. B., būdamas neblaivus, tyčia spirdamas koja ne mažiau kaip vieną kartą J. S. į veidą, sulaužė jam nosį.

Dėl kaltinimų A. K. ir N. B. J. S. nužudymu, kaltinimų A. K., N. B. ir G. J. K. B. sužalojimu, ir chuliganiškais veiksmais

Visi kaltinamieji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir juos apklausus teismo posėdyje, jiems pareikštus kaltinimus dėl chuliganiškų veiksmų K. B. ir D. S. atžvilgiu, visiškai prisipažino.

Aptariant kaltinamųjų A. K., N. B. ir G. J. veikų kvalifikavimą, pažymėtina, kad jiems yra pareikštas kaltinimas tuo, jog bendrininkų grupėje, elgdamiesi įžūliai, be jokios dingsties užpuolė K. B., ir G. J. sudavė nukentėjusiajam ne mažiau kaip penkis smūgius rankomis ir kojomis į galvos sritį bei šonus, N. B. sudavė nukentėjusiajam ne mažiau kaip tris smūgius rankomis ir kojomis į galvos sritį bei šonus, o A. K. sudavė nukentėjusiajam ne mažiau trijų smūgių rankomis ir kojomis į galvos sritį ir šonus bei šokinėjo ant gulinčio nukentėjusiojo, bendrais veiksmais padarydami K. B. specialisto išvadoje konstatuotus sužalojimus, kurie įvertinti kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Taip pat jie šiais veiksmais sukėlė didelį išgąstį nukentėjusiajam D. S. bei demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą yra baudžiamas tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino žmogų dėl chuliganiškų paskatų. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad nusikalstama veika pripažįstama padaryta dėl chuliganiškų paskatų, kai tai daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę, neesminę dingstį.

Byloje surinkti ir teismo posėdyje patikrinti įrodymai – pačių kaltinamųjų paaiškinimai, taip pat nukentėjusiųjų K. B. ir D. S. parodymai patvirtina, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje buvo padarytas nusikaltimas, susijęs su nukentėjusiojo K. B. sužalojimu ir viešosios tvarkos pažeidimu, ir kad jį padarė bendrais veiksmais kaltinamieji A. K., N. B. ir G. J..

Šią išvadą patvirtina nustatytos faktinės aplinkybės, kad kaltinamiesiems susirinkus N. B. namuose išgerti turėtą alkoholinio gėrimo butelį, kilo sumanymas „pamokyti“ J. S., kuris jų atžvilgiu tiesiog netinkamai elgėsi: tą vakarą susitikus parduotuvėje pavadino juos „gaidžiais“, per G. J. pareikalavo A. K. grąžinti paskolintus 10 eurų. Taip pat turėjo nuoskaudų iš anksčiau. Kaip nurodė K. B., A. K. jo paprašė duoti J. S. telefono numerį ir jam skambino.

Iš byloje esančio garso įrašo Nr. 1508 ir telefoninių pokalbių bei SMS žinučių išklotinės matyti, kad J. S. ir A. K. 2017-04-22 23.17 val. susitarė susitikti Rožyne pušynėlyje prie kalno už 20 min. Taip pat A. K. laikotarpiu nuo 2017-04-22 23.16 val. iki 2017-04-23 00.30 val. telefono abonentui Nr. (duomenys neskelbtini) (J. S.) parašė 9 SMS žinutes, klausdamas, „tj“ (tu jau?) „kur esi?“ „kodėl neatsiliepi?“, „laukiu tavęs“.

Kaip nurodė N. B. ir G. J., A. K. pokalbio jie negirdėjo, tačiau iš pastarojo sužinoję, kad susitikimas su J. S. turi įvykti po 20 min., visi pradėjo ruoštis. Tam jie užsivilko N. B. namuose rastus drabužius, susirado tamsios spalvos medžiagines pirštines, o A. K. pasiėmė pagalį, kurį G. J. apibūdino, kaip medinę lazdą mėlynu galu, o N. B. patikslino, kad tai jo namuose buvęs kirvio kotas.

Išėję į sutartą vietą, slėpdamiesi jie laukė J. S., kurio balsą girdėjo jau iš toli ir suprato, kad jis ne vienas. Kaltinamųjų ir nukentėjusiųjų apibūdinta įvykio situacija rodo, kad J. S. puolė A. K. ir N. B., o K. B. – G. J..

Kaip nurodė A. K., jis pirmas pribėgo prie J. S. ir turėtu pagaliu trenkė jam per galvą. Nuo šio smūgio lazda lūžo, o nukentėjusysis nugriuvo, ir nugriuvęs buvo spardomas kojomis bei mušamas rankomis A. K. ir N. B.. G. J. užpuolus K. B., šis pasipriešino ir sudavė smūgius atgal. Tai pamatę A. K. ir N. B. puolė padėti G. J., parversdami K. B., bei suduodami jam ne mažiau, nei pareikštuose kaltinimuose nurodytą smūgių skaičių.

Nukentėjusysis K. B., duodamas parodymus teigė, kad nesuprato, kas jį užpuolė ir po kažkurio jam suduoto smūgio neteko sąmonės, o kai ją atgavo, viskas buvo pasibaigę ir aplink nieko nebebuvo.

Į šį įvykį tiesiogiai nepatekęs, bet jį matęs nukentėjusysis D. S., supratęs, kad iškilo pavojus ir jam, iš ten pabėgo, vėliau telefonu susisiekė su K. B., o grįžęs į įvykio vietą, rado griovyje gulintį J. S., iškvietė pagalbą ir pranešė J. S. motinai.

Šių įrodymų pagrindu darytina pagrįsta išvada, kad A. K., N. B. ir G. J., demonstruodami aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių visuomenės moralės bei elgesio normų niekinimą, siekdami priešpastatyti save aplinkiniams, pašalinio asmens akivaizdoje, įžūliu elgesiu, dėl chuliganiškų paskatų tyčia smogė ne mažiau kaip vieną kartą K. B. į veidą, padarydami jam kairio viršutinio žandikaulio priekinės sienelės lūžį, muštinę žaizdą kairės akies viršutinio voko srityje, poodinę kraujosruvą kairio paakio srityje, tuo nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą, tai yra padarė nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte.

Baudžiamoji atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą pagal BK 284 straipsnį taikoma asmeniui, kuris viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Teismų praktikoje smurto panaudojimas prieš asmenį viešoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (kasacinės nutartys Nr. 2K-447/2010, 2K-229/2011 ir kt.). Byloje nustatyta, kad fizinis smurtas prieš nukentėjusiuosius J. S. ir K. B. buvo panaudotas viešoje vietoje – miškelyje, netoli gatvės ir privačių namų (12,8 m. atstumu nuo Miško g. 15 namo ir 37,4 m. atstumu nuo šiaurinėje pusėje esančios Aguonų gatvės kelkraščio), kurioje įvykio metu buvo vienas iš nukentėjusiųjų – D. S., kuris muštynėse nedalyvavo, bet dėl tokio netikėto kaltinamųjų užpuolimo ir jų veiksmų įvykio vietoje sutriko, patyrė išgąstį ir neigiamas emocijas. Taigi, kolegija konstatuoja, kad dėl kaltinamųjų įžūlaus elgesio buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir viešoji tvarka. Kadangi visi kaltinamieji, užpuldami, pargriaudami ir suduodami smūgį (-ius), viešoje vietoje panaudojo fizinį smurtą prieš kitą asmenį, jų veika yra pagrįstai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnį, nes vartodami smurtą K. B. atžvilgiu jie tiesiog siekė priešpastatyti save aplinkiniams, pažeminti nukentėjusįjį, išlieti susikaupusį pyktį dėl priežasčių, kurių patys įvardinti negali. Tokios paskatos neabejotinai laikytinos chuliganiškomis.

Kaip jau buvo paminėta aukščiau, įrodymais patvirtinta, kad A. K. telefonu susitarus susitikti su J. S. sutartoje vietoje, ir šiam ten atėjus su draugais, jį užpuolė A. K. ir N. B., kurie šio nukentėjusiojo atžvilgiu vartojo fizinį smurtą: A. K. atsineštu pagaliu smogė J. S. į galvą, o šiam nugriuvus, abu mušė rankomis ir spardė kojomis, suduodami viso ne mažiau, kaip 11 smūgių, iš kurių ne mažiau, kaip 6 nukentėjusiajam į galvą, ką patvirtino specialisto išvada dėl J. S. padarytų sužalojimų. J. S. mirė įvykio vietoje nuo dėl įkvėpto į kvėpavimo takus kraujo iš sumuštos nosies įvykusio mechaninio uždusimo, į ką nurodo poodinė kraujosruva nosyje, kraujo buvimas šnervių ir burnos aplinkoje, skysto kraujo buvimas trachėjos ir bronchų spindžiuose, taškinės kraujosruvos akių junginėse, širdies paviršiuje, po plaučių pleura, tamsus skystas kraujas, histologinio tyrimo metu nustatytas hemoraginis komponentas (pakraujavimas) į plaučių alveoles.

Be to, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvadoje Nr. M 179/2017(05) nurodoma, kad J. S. buvo nustatyti ir kiti sužalojimai, kurie nebuvo tiesiogine jo mirties priežastimi: poodinės kraujosruvos kaktos dešinės pusės – dešinio smilkinio srityje, kairės akies vokuose, kairės ausies kaušelyje ir kairio užausio srityje, kraujosruvos dešinio smilkinio ir viršugalvio kairės pusės minkštuosiuose audiniuose, kraujo išsiliejimas po galvos smegenų minkštaisiais dangalais kairio pusrutulio smilkininės skilties srityje. Sužalojimai susiformavo nuo mažiausiai penkių trauminių poveikių kietais bukais daiktais. Taip pat nustatyta muštinė žaizda pakaušio kairės pusės viršutinėje dalyje. Šis sužalojimas padarytas vienu kieto buką briauną veikliojoje dalyje turinčio daikto trauminiu poveikiu, tokiu daiktu smūgiuojant; poodinė kraujosruva dešinėje šlaunyje, padaryta mažiausiai vienu pailgo kieto buko daikto trauminiu poveikiu, galimai trumpame laikotarpyje iki mirties, smūgiuojant pagaliu ar panašiu daiktu, ir poodinė kraujosruva ir odos nubrozdinimas kairės blauzdos priekiniame paviršiuje, kurie padaryti mažiausiai vienu kieto buko daikto trauminiu poveikiu, galimai 3-5 d. iki mirties, atsitiktinai į kokį daiktą susimušant ar panašiai.

Ši išvada, taip pat teismo medicinos specialisto paaiškinimai, duoti teismo posėdyje apie tai, jog žmogus užspringti iš nosies bėgančiu krauju ir dėl to mirti gali netekęs sąmonės arba dėl alkoholinės intoksikacijos. Nagrinėjamu atveju abi šios aplinkybės buvo, nes nukentėjusysis patyrė galvos traumą, taip pat jo kraujyje buvo rasta 2,50 promilių etilo alkoholio.

Kolegija, sugretinusi šias specialisto išvadas su pačių kaltinamųjų paaiškinimais ir įvykį mačiusių nukentėjusiųjų K. B. ir D. S. parodymais, konstatuoja, kad šiuo atveju lemiami buvo kaltinamųjų A. K. veiksmai trenkiant J. S. pagaliu per galvą ir tokiu būdu jį apsvaiginant, nuo ko jis, paėjęs keletą žingsnių, nugriuvo, ir po to sekę jo ir N. B. veiksmai suduodant smūgius rankomis ir kojomis, taip pat ir ne mažiau 5 smūgių į galvos kairę bei dešinę puses, pakaušį ir nosį, nuo kurių nukentėjusysis prarado sąmonę, o pradėjus kraujuoti iš nosies - užspringo. Visa tai rodo, kad tarp kaltinamųjų A. K. ir N. B. veiksmų – ne mažiau 6 smūgių nukentėjusiajam į galvą visumos – ir kilusių padarinių – J. S. mirties, neabejotinai egzistuoja būtinasis priežastinis ryšys.

Teismų praktika patvirtina, kad tais atvejais, kai nukentėjusiajam smūgius suduoda ar kitokius smurtinius veiksmus atlieka keli asmenys ir padariniai nukentėjusiajam atsiranda nuo smūgių ar kitų smurtinių veiksmų visumos, visi bendrininkai baudžiamojon atsakomybėn turi būti traukiami pagal tą patį BK straipsnį, dalį ar punktą. Sunkiausiems padariniams kilus nuo vieno ar kelių atskirų smūgių (smurtinių veiksmų), baudžiamosios atsakomybės klausimas turi būti sprendžiamas nustatant kiekvieno iš smurtą naudojusių asmenų kaltės (tyčios) turinį: 1) jei ne visi asmenys turėjo tyčią sukelti atsiradusius padarinius, tai pagal baudžiamąjį įstatymą, nustatantį baudžiamąją atsakomybę pagal sunkiausius atsiradusius padarinius, atsako tik tas ar tie bendrininkai, kurie sudavė padarinius sukėlusius smūgius (atliko tokius padarinius sukėlusius smurtinius veiksmus); 2) jei visų bendrai veikusių asmenų tyčia buvo vienoda – visų bendrininkų veiksmai turi būti kvalifikuojami vienodai pagal tą patį BK straipsnį, dalį ar punktą nepriklausomai nuo to, ar atskiras asmuo yra ar nėra sudavęs padarinius sukėlusius smūgius. Apie kiekvieno iš bendrininkų tyčią gali būti sprendžiama vertinant tiek bendrininkų susitarimą dėl bendrų nusikalstamų veikų atlikimo, tiek ir bendrininkų elgesį darant nusikalstamą veiką (kasacinė nutartis Nr. 2K-424/2012).

Nors kaltinamasis N. B. neigia J. S. smūgiavęs į galvą ir neleidęs to daryti A. K., J. S. sužalojimų dislokacija (sužalojimai galvoje ir tik vienas konstatuotas sužalojimas dešinėje šlaunyje), bei tolesnis jo elgesys ir veiksmai įvykyje rodo, kad jis buvo aktyvus šių muštynių dalyvis, nes J. S. likus gulėti ant žemės ir nebejudant, jis su A. K. puolė į pagalbą G. J., mušė K. B., o jį pargriovus ant žemės, buvo užsėdęs jam ant nugaros.

Taigi teismas sprendžia, jog nukentėjusiojo J. S. mirtį lėmė abiejų kaltinamųjų – A. K. ir N. B. bendri tikslai ir bendrų veiksmų visuma, nes tai patvirtina jų bendras susitarimas eiti „pamokyti“ J. S., bendri paruošiamieji darbai (persirengimas kitais drabužiais), taip pat specialisto išvados turinys ir jo paaiškinimai dėl J. S. mirties specifinių aplinkybių ir jas patvirtinančių požymių.

Nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą, kai jis padarytas demonstratyviai ignoruojant elementarias elgesio taisykles ir visuotinai priimtas moralės normas, kaltininkui siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pažeminti ar paniekinti juos. Chuliganiškos paskatos reiškiasi neišprovokuota agresija, nukentėjusiojo užpuolimu nesant asmeninių tarpusavio santykių tarp kaltininko ir nukentėjusiojo arba panaudojant menkavertę dingstį. Šioms paskatoms būdinga tai, kad veika yra be priežasties, akivaizdžiai neadekvati. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad nužudymas nelaikomas padarytas dėl chuliganiškų paskatų tais atvejais, kai tai įvyksta tarpusavio asmeninių konfliktų, nesutarimų metu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-244/2012).

A. K. ir N. B. smurtaudami neabejotinai suvokė pavojingą savo veikos pobūdį, dėl medinės lazdos naudojimo ir smurto intensyvumo, kuomet dviese muša gulintį, nepajėgiantį gintis žmogų, jie numatė, kad dėl jų veikimo gali atsirasti ir BK 129 straipsnyje numatyti padariniai ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti, t. y. A. K., suduodamas smūgį lazda ir su N. B. spardydami kojomis ir mušdami kumščiais nugriuvusiam J. S. į gyvybiškai svarbią kūno dalį – galvą, suprato, kad tokiais veiksmais kėsinasi į jo gyvybę, numatė, kad tokiu būdu gali ją atimti, ir, nors to nenorėjo, sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti, t.y. nužudė J. S., veikdami netiesiogine tyčia.

Bylos duomenys leidžia teigti, kad prieš J. S. smurtauti nebuvo jokių priežasčių. Tarp kaltinamųjų A. K., N. B. ir nukentėjusiojo J. S. jokio konflikto, kažkokių asmeninių santykių, dėl ko būtų reikėję smurtauti, nebuvo. Šiuo atveju A. K. ir N. B. norėjo aplinkiniams parodyti, kad jie gali įvykdyti teisingumą ir atkeršyti už patirtas nuoskaudas, kurių kiekvienas manė turintis: A. K. dėl J. S. paskolintų 10 eurų ir sužinojimo apie J. S. nepagarbų atsiliepimą jo atžvilgiu, o N. B. – tiesiog dėl jo manymu, J. S. nederamo elgesio. Taigi, jokių asmeninių priežasčių smurtauti prieš J. S. nebuvo. Kaltinamasis A. K., žadėdamas grąžinti skolą, sutarė susitikti su J. S., o ten nieko nesiaiškindami jį ir kartu ėjusį K. B. užpuolė ir ėmė smurtauti, suduodami jiems smūgius rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas. Smūgiai buvo suduoti viešoje vietoje, tai yra gatvėje, netoli gyvenamojo namo. Tai matė kiti asmenys, buvo iškviesta medicininė pagalba, policija. Todėl akivaizdu, kad buvo pažeista ir viešoji tvarka.

Kaltinamųjų A. K. ir N. B. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota ir pagal BK 284 str., nes, atsižvelgiant į teisminę praktiką, visuomenės sutrikdymu laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje pavartojamas fizinis smurtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2 K- 447/2010). Nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 284 str. ir tais atvejais, kai savo asmeniniams santykiams spręsti kaltininkas pasirenka viešą vietą ir būdą, kuriuo sutrikdo visuomenės rimtį, demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-126/2006, 2K-159/2009, 2K-55/2011). Nagrinėjamu atveju nusikaltimas vyko ir buvo smurtaujama viešoje vietoje, matant kitiems asmenims, sutrikdant jų rimtį, dėl ko buvo kviečiamos medicininės pagalbos ir policijos tarnybos. Todėl tokiais veiksmais kaltinamieji A. K. ir N. B., elgdamiesi itin įžūliai, sutrikdė visuomenės rimtį, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai. Padarydami šią nusikalstamą veiką kaltinamieji veikė tiesiogine tyčia.

MOTYVAI DĖL KALTINAMIESIEMS SKIRTINŲ BAUSMIŲ

Skirdamas kaltinamiesiems bausmes, teismas atsižvelgia į kiekvieno jų padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kilusias pasekmes, kaltinamųjų asmenybes, jų atsakomybei įtakos turinčias aplinkybes ir kitus bausmių skyrimo pagrindus ir taisykles, numatytas BK 41, 54, 61, 81, 82, 91 str., kadangi A. K. ir G. J. nusikaltimus padarė nesulaukę 18 metų amžiaus. Šiuo metu jie jau pilnamečiai.

Visi kaltinamieji davė pakankamai išsamius ir nuoseklius parodymus, pripažino esmines bylos aplinkybes, kritiškai įvertino savo elgesį. Tai pilnai patvirtina esant BK 59 str. 1 d. 2 p. nurodytoms A. K., N. B. ir G. J., jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų apimtyje atsakomybę lengvinančioms aplinkybėms.

Kaltinamųjų atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas jie padarė apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui, taip pat veikdami bendrininkų grupėse, išskyrus N. B. inkriminuotą J. S. sužalojimą (BK 60 str. 1 d. 1 p. ir 9 p.).

Kaltinamieji A. K. ir G. J. nusikalstamas veikas padarė dar būdami nepilnamečiais. Pagal BK 80 str., nepilnamečiams taikant baudžiamąją atsakomybę turi būti užtikrinama, kad atsakomybė atitiktų jų amžių ir socialinę brandą; turi būti ribojamas laisvės atėmimo bausmės taikymas jiems, didinant auklėjamojo poveikio priemonių taikymą; turi būti siekiama padėti nepilnamečiui pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį derinant baudimą už padarytą nusikalstamą veiką su jo asmenybės ugdymu, auklėjimu, neteisėto elgesio priežasčių šalinimu; be to, turi būti siekiama sulaikyti nepilnametį nuo naujų nusikaltimų. Pagal BK 91 str. 2 d., skiriant bausmę tokiam asmeniui turi būti atsižvelgiama į jo gyvenimo ir auklėjimo sąlygas; sveikatos būklę ir socialinę brandą; anksčiau taikytas poveikio priemones ir jų veiksmingumą; jo elgesį po nusikaltimo padarymo. Už kvalifikuotą nužudymą (BK 129 str. 2 d.) baudžiama vienintele bausme – laisvės atėmimu nuo 8 iki 20 metų arba laisvės atėmimu iki gyvos galvos. Už labai sunkų nusikaltimą nepilnamečiui gali būti skiriamas terminuotas laisvės atėmimas, jos minimumas tokiu atveju prilygsta pusei sankcijoje numatytos minimalios bausmės, t. y. šiuo atveju 4 metai (BK 91 str. 3 d.). Nepilnamečiui laisvės atėmimo bausmė negali viršyti 10 metų (BK 90 str. 5 d.).

Spręsdamas klausimą dėl A. K. skirtinų bausmių rūšies ir jų dydžio, teismas atsižvelgia į tai, kad jis, būdamas nepilnamečiu, padarė vieną baigtą, tyčinį, labai sunkų nusikaltimą, vieną apysunkį ir vieną nesunkų (Lietuvos Respublikos BK 11 str. 6 d., 4 d. ir 3 d.) nusikaltimus, kurie sukėlė didžiulį pavojų visuomenei. Šiuo labai sunkiu nusikaltimu padarytos itin sunkios ir jau nebepataisomos pasekmės – buvo nužudytas jaunas žmogus. Kitu nusikaltimu žmogus buvo sužalotas.

A. K. laikomas neteistu (5 t. 169 - 171 b.l.). Nuo 2016-12-15 iki 2016-12-23 registravosi darbo biržoje (5 t. 160 b.l.), vėliau nedirbo ir nesimokė. Iš Panevėžio miesto Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2017-04-27 pateiktos informacijos apie vaiko gyvenimo ir auklėjimo sąlygas (5 t. 164-165 b.l.) matyti, kad A. K. gyvena su motina. Šeima nėra įrašyta į socialinės rizikos šeimų apskaitą. Tėvų teigimu, santykiai su sūnumi yra geri. Laiką dažniausiai leidžia su draugais, kurių tėvai nepažįsta. 2017-05-08 A. K. buvo pareikštas įtarimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 181 str. 2 d. padarymo (5 t. 184 b.l.). Baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus bei sukčiavimą (2015-09-29 pagal ATPK 131 str. 1 d., 2016-05-28 pagal ATPK 128 str. 1 d.; 2017-01-19 pagal ANK 108 str. (5 t. 167-168 b.l.).

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, A. K. skirtinos laisvės atėmimo bausmės, atitinkančios bausmių, taikytinų nepilnamečiams, vidurkiams.

Spręsdamas klausimą dėl N. B. skirtinų bausmių rūšies ir jų dydžio, teismas atsižvelgia į tai, kad jis, padarė vieną baigtą, tyčinį, labai sunkų nusikaltimą, vieną apysunkį ir du nesunkius (Lietuvos Respublikos BK 11 str. 6 d., 4 d. ir 3 d.), sukeliančius didžiulį pavojų visuomenei. Šiuo labai sunkiu nusikaltimu buvo sukeltos itin sunkios ir jau nebepataisomos pasekmės – buvo nužudytas jaunas žmogus. Kitu nusikaltimu žmogus buvo sužalotas. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad jis Lietuvos Respublikoje anksčiau nebuvo teistas. Nuo 2014-01-10 iki 2014-08-31 registravosi darbo biržoje (7 t. 67 b.l.), vėliau nedirbo ir nesimokė. 2017-04-01 buvo baustas administracine tvarka pagal ANK 428 str. 1 d. (7 t. 70 b.l.). Kitų duomenų apie šį asmenį nėra.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, N. B. skirtinos laisvės atėmimo bausmės, atitinkančios bausmių vidurkiams arba jų nesiekiančios.

Spręsdamas klausimą dėl G. J. skirtinos bausmės rūšies ir jos dydžio, teismas atsižvelgia į tai, kad jis, būdamas nepilnamečiu, padarė vieną nesunkų ir vieną apysunkį nusikaltimą (Lietuvos Respublikos BK 11 str. 4 d. ir 3 d.), anksčiau nebuvo teistas, nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. mokėsi Panevėžio (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, nuo 2017-06-26 iki 2017-08-31 buvo įsidarbinęs pagalbiniu darbininku AB „L“ (7 t., 39 b.l.). Darbovietės pateiktoje charakteristikoje nurodoma, kad G. J. patikėtas užduotis atlieka puikiai, yra kvalifikuotas neigiamų atsiliepimų dėl jo darbo negauta, charakterizuojamas labai gerai (9 t. 182 b.l.). Jis 2 kartus buvo baustas administracine tvarka už važiavimą be bilieto (6 t. b.l. 124). Iš Žemkalnio gimnazijos pateiktos charakteristikos matyti, kad G. J. mokymosi rezultatai buvo nepatenkinami, 2016 m. svarstytas dėl praleistų pamokų (6 t. b.l. 120). Iš 2017-12-19 Panevėžio suaugusių ir jaunimo mokymo centro pateiktos charakteristikos (9 t. 184 b.l.) matyti, kad G. J. šioje įstaigoje mokėsi nuo 2017-05-11 pagal bendrojo lavinimo suaugusiųjų vidurinio mokymo programą kasdieniniu būdu. Pamokas lanko gerai, su mokytojais ir bendramoksliais konfliktų neturi, yra drausmingas ir mandagus, turi teigiamus visų dalykų pažymius. Šiuo metu dirbantis „(duomenys neskelbtini)“ darbininku.

Iš Panevėžio miesto Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2017-05-08 pateiktos informacijos apie vaiko gyvenimo ir auklėjimo sąlygas (6 t. 122-123 b.l.) matyti, kad G. J. motina L. J. yra išvykusi dirbti į užsienį. Tėvas A. J. gyvena Kelmėje. G. J. gyvena su suaugusiu broliu D., su tėvu bendrauja retai, dažniausiai telefonu, kartais nuvyksta pasisvečiuoti.

Taip pat jis pateikė dokumentus, liudijančius, jo ketinimą atlyginti nukentėjusiam K. B. padarytą žalą - 377, 30 Eur (9 t. 185 b.l.) G. J. 2017-04-24 sulaikytas 11 val. 40 min. (7 t. b.l. 3), o 2017-04-26 Panevėžio m. apyl. teismo nutartimi paskirta kardomoji priemonė suėmimas 10 dienų (7 t. 16-17 b.l.).

Kaltinamojo tėvas A. J. teismui pateikė prašymą (9 t. 179 b.l.) dėl G. J. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, atiduodant jį pareiškėjui pagal laidavimą be užstato arba su užstatu Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 str.). Teisėjų kolegija, apsvarsčiusi šį prašymą, sprendžia, jog jis yra netenkintinas, nes laiduotojo A. J. gyvenimas kitoje Lietuvos vietovėje - Kelmėje ir jo darbo pobūdis (tolimųjų reisų vairuotojas), neužtikrins galimybės daryti teigiamą įtaką kaltininkui.

Tačiau skirdama bausmę G. J., teisėjų kolegija mano, jog atsižvelgus į jam inkriminuotų veikų skaičių ir pobūdį, į visas nustatytas ir aukščiau išdėstytas jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes, sprendžia, jog G. J. paskyrus laisvės atėmimo bausmes, yra pakankamas pagrindas taikyti BK 92 str. nepilnamečiams numatytą bausmės vykdymo atidėjimą, manant, kad bausmės tikslai galės būti pasiekti ir be realaus jų atlikimo. Tačiau galutinių bausmių vykdymą atidedant, jam turi būti skirtos įstatyme numatytos auklėjamojo poveikio priemonės bei pareigos.

Dėl civilinių ieškinių

Byloje civilinius ieškinius pareiškė nužudytojo J. S. motina L. S. 1759,50 Eur turtinei, 30000 Eur neturtinei žalai ir 150 Eur teisinės pagalbos išlaidoms atlyginti, tėvas A. S. – 50000 Eur neturtinės žalos, broliai M. S. – 20000 Eur ir M. S. – 50000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

K. B. pareiškė 15000 Eur civilinį ieškinį, prašydamas priteisti po 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimą iš kiekvieno kaltinamojo ir 242 eurų sumai dėl turtinės žalos atlyginimo (2 t. 16 b.l.).

D. S. pareiškė 1500 Eur neturtinei žalai atlyginti iš visų kaltinamųjų.

Panevėžio teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį 81,37 eurų sumai K. B. gydymo išlaidoms atlyginti (2 t. 100 b.l.).

Kaltinamieji neneigdami kaltės, ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo pripažino visiškai, o dėl neturtinės žalos paliko spręsti teismo nuožiūra.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiškas žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos įvertinti pinigais neįmanoma, tačiau teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokį piniginį atlygį, kuris kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydžiai nustatomi vadovaujantis CK nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. Pagal CK 6.250 str. 1 d., neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydžiai nustatomi vadovaujantis CK nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą.

CK 6.250 str. 2 d. yra nustatyti neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai, kurių sąrašas nėra baigtinis. Pagal minėtą normą, teismas atsižvelgia į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus.

Nėra abejonių, kad A. K. ir N. B. veiksmai žuvusiojo tėvams padarė tiek turtinės, tiek ir neturtinės žalos. Kaltinamieji sutinka visiškai atlyginti turtinę žalą, o neturtinę – iš dalies.

L. S. pareikštas civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo yra grindžiamas teismui pateiktais laidojimo prekių ir ritualinių paslaugų išlaidas patvirtinančiais dokumentais (9 t. 194 - 199 b.l.). Turtinę žalą nukentėjusioji patyrė dėl neteisėtų kaltinamojo A. K. ir N. B. veiksmų, todėl jie privalo ją atlyginti jos sumokėtoje dalyje (CK 6.280 str. 1 d., 6.283 str. 1 ir 2 d.) Dėl to L. S. priteistina turtinė žala sudarytų – 1759,50 Eur sumą.

Nukentėjusiųjų – žuvusiojo tėvų L. ir A. S., taip pat brolių Manto ir M. S. pareikšti civiliniai ieškiniai patirtai neturtinei žalai atlyginti tenkintini iš dalies. Savo vaiko ir artimiausio giminaičio netektis, ypač jei su juo siejo labai tamprus artimas ryšys, sukelia neigiamas emocijas, stresą, sunkius dvasinius išgyvenimus. Visa tai, CK 6.250 str. prasme, yra neturtinė žala, kuri turėtų būti teisingai atlyginta. Minėtą neturtinę žalą nukentėjusieji patyrė dėl kaltinamųjų nusikalstamos veikos, todėl jie ir privalo ją atlyginti. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, atsižvelgus į pačių kaltinamųjų turtinę padėtį (darbo, turto ir pajamų neturi ir galimybės jas gauti yra labai ribotos), nukentėjusiųjų ieškiniai yra mažintini, atitinkamai: L. S. - iki 10000 €, A. S. - iki 10000 €, M. S. – iki 5000 €, M. S. – iki 5000 €;

Nukentėjusiųjų K. B. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo grindžiamas sveikatos sutrikdymo pasekmėmis, o D. S. – dideliu psichologiniu poveikiu ir dvasiniu sukrėtimu. Taip pat jie nurodo ir išgyvenimus dėl draugo netekties. Tokiais atvejais kaltinamųjų civilinė atsakomybė nustatoma pagal padarytų veikų sunkumą bei kitas CK 6.250 str. numatytas aplinkybes.

Atsižvelgiant į kiekvieno jų patirtą skriaudą, K. B. pareikštas ieškinys mažintinas iki 6000 €, o D. S. - iki 200 €.

Panevėžio teritorinė ligonių kasa pareiškė 81,37 Eur dydžio ieškinį už nukentėjusiajam K. B. suteiktas medicinines paslaugas po jo sužalojimo. Žala, padaryta Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui, nėra atlyginta (2 t. 100 - 106 b.l.). Tokio dydžio ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas visiškai, nurodytą sumą priteisiant iš A. K.. N. B. ir G. J. solidariai, kurių kaltais veiksmais ši žala ir buvo padaryta.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Panevėžio skyrius 2018-04-30 pateikė pažymą dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodoma, jog advokatė Regina Butnevičienė teikė antrinę pagalbą nukentėjusiesiems A. S., M. S. ir D. S. ir valstybės naudai priteistina 433,29 Eur suma.

BPK 106 str. 2 d. nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 str. 1 d. 1 p. ir 2 p. numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į jau aptartą kaltinamųjų turtinę padėtį, A. K. ir N. B. skirtinas ilgalaikes laisvės atėmimo bausmes, jų ribotas galimybes ten dirbti, kad atlygintų žalą, taip pat į priteistinas nukentėjusiesiems žalos atlyginimo sumas, sprendžia, jog šios išlaidos iš kaltinamųjų nepriteistinos.

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti likimo, įsiteisėjus nuosprendžiui:

Dėžės Nr. 1 ir Nr. 2 su daiktais, paimtais iš įvykio vietos (stiklinis butelis „Gloria“, skardinė „Fizz Cider“, daktiloskopinė plokštelė, biologiniai objektai) bei paketas su daiktais paimtais iš namo Aguonų 2-asis skg. 6 priduoti saugoti į Panevėžio AVPK daiktų saugojimo patalpą (1 t. 69 b.l.), yra sunaikintini.

Vokas su juodoje kuprinėje rasta dėžute, kurioje yra folijos gabalėlis, savadarbis sietelis, telefono instrukcija priduoti saugoti į Panevėžio AVPK daiktų saugojimo patalpą (1 t. 72 b.l.), yra sunaikintini.

Dėžė su nukentėjusiojo J. S. rūbais ir avalyne (mėlynos spalvos striukė, juodos spalvos sportinės kelnės „Nike“, džemperis ir kt.), priduota saugoti į Panevėžio AVPK daiktų saugojimo patalpą (2 t. 136 b.l.), J. S. artimieji giminaičiai, nepageidauja atsiimti, todėl jie sunaikintini.

Nukentėjusiojo J. S. telefoną NOKIA C2-01, perduotą saugoti į Panevėžio AVPK daiktų saugojimo patalpą (2 t. 139 b.l.), pageidauja atsiimti L. S., todėl jis jai yra grąžintinas.

Dėžė su nukentėjusiojo K. B. drabužiais priduota saugoti į Panevėžio AVPK daiktų saugojimo patalpą (2 t. 148 b.l.), yra grąžinta K. B.;

Paketas su įtariamųjų ir nukentėjusiojo J. S. lyginamaisiais pavyzdžiais, priduotas saugoti į Panevėžio AVPK daiktų saugojimo patalpą (5 t. 135 b.l.), sunaikintinas.

Dėžė su G. J. drabužiais ir avalyne priduota saugoti į Panevėžio AVPK daiktų saugojimo patalpą (5 t. 138 b.l.) grąžintini, o jam nepareiškus pageidavimo, sunaikintini.

Dvi dėžės su įtariamųjų A. K. ir N. B. drabužiais ir avalyne priduota saugoti į Panevėžio AVPK daiktų saugojimo patalpą (5 t. 141, 144 b.l.), grąžintini, o jiems nepareiškus pageidavimo, sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-308 straipsniais, teisėjų kolegija,

nusprendžia:

- pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 8 punkte, ir nuteisti jį laisvės atėmimu 8 (aštuoneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams;

- pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, ir nuteisti jį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams;

- pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir nuteisti jį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu ir 2 punktu, paskirtąsias bausmes subendrinti apėmimo būdu, ir galutinę bausmę paskirti laisvės atėmimą 8 (aštuoneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.

Bausmę skirti atlikti pataisos namuose ir bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos - 2018 m. birželio 12 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laikotarpį nuo 2017-04-24 iki 2018-06-12, A. K. išbūtą sulaikyme ir suėmime.

Kardomąją priemonę – suėmimą palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti paskirtą bausmę, panaikinti.

- pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d., ir nuteisti jį areštu 50 (penkiasdešimčiai) parų.

- pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 8 punkte, ir nuteisti jį laisvės atėmimu 11 (vienuolikai) metų ir 6 (šešiems) mėnesiams;

- pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, ir nuteisti jį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams;

- pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir nuteisti jį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu ir 2 punktu, paskirtąsias bausmes subendrinti apėmimo būdu, ir galutinę bausmę paskirti laisvės atėmimą 11 (vienuolikai) metų ir 6 (šešiems) mėnesiams.

Bausmę skirti atlikti pataisos namuose ir bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos - 2018 m. birželio 12 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laikotarpį nuo 2017-04-24 iki 2018-06-12, N. B. išbūtą sulaikyme ir suėmime.

Kardomąją priemonę – suėmimą palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti paskirtą bausmę, panaikinti.

- pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, ir nuteisti jį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams;

- pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir nuteisti jį areštu 25 (dvidešimt penkioms) paroms;

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtąsias bausmes subendrinti apėmimo būdu, ir galutinę bausmę paskirti laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 str., bausmės vykdymą atidėti 2 metams, skiriant jam auklėjamojo poveikio priemonę - elgesio apribojimą 12 (dvylikos) mėnesių laikotarpiui, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, ir įpareigojant būti namuose nuo 22 val. vakaro iki 7 val. ryto, ir mokytis arba dirbti.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti įsiteisėjus nuosprendžiui.

Nukentėjusios L. S. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai, o dėl neturtinės žalos atlyginimo - iš dalies, ir iš A. K. ir N. B. solidariai priteisti L. S. 1759,50 (vieną tūkstantį septynis šimtus penkiasdešimt devynis eurus 50 ct) eurus turtinei žalai, 10000 (dešimt tūkstančių) eurų neturtinei žalai, ir 150 (vieną šimtą penkiasdešimt) eurų teisinių paslaugų išlaidoms atlyginti.

Nukentėjusiojo A. S. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies, ir iš A. K. ir N. B. solidariai priteisti A. S. 10000 (dešimt tūkstančių) eurų neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiojo M. S. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies, ir iš A. K. ir N. B. solidariai priteisti M. S. 5000 (penkis tūkstančius) eurų neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiojo M. S. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies, ir iš A. K. ir N. B. solidariai priteisti M. S. 5000 (penkis tūkstančius) eurų neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiojo K. B. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies, ir iš A. K., N. B. ir G. J. solidariai priteisti K. B. 6000 (šešis tūkstančius) eurų neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiojo K. B. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo atmesti.

Nukentėjusiojo D. S. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies, ir iš A. K., N. B. ir G. J. solidariai priteisti D. S. 200 (du šimtus) eurų neturtinei žalai atlyginti.

Tenkinti Panevėžio teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį, ir iš A. K., N. B. ir G. J. priteisti PSDF biudžetui 81,37 Eur (aštuoniasdešimt vieną eurą 37 centus) turtinei žalai už nukentėjusiajam K. B. suteiktas medicinines paslaugas, atlyginti.

Dėžes Nr. 1 ir Nr. 2 su daiktais, paimtais iš įvykio vietos (stiklinis butelis „Gloria“, skardinė „Fizz Cider“, daktiloskopinė plokštelė, biologiniai objektai) bei paketą su daiktais, paimtais iš namo Aguonų 2-asis skg. 6, priduotus saugoti į Panevėžio AVPK daiktų saugojimo patalpą (1 t. 69 b.l.), sunaikinti (BPK 94 str. 1 d. 4 p.).Voką su juodoje kuprinėje rasta dėžute, kurioje yra folijos gabalėlis, savadarbis sietelis ir telefono instrukcija, priduotus saugoti į Panevėžio AVPK daiktų saugojimo patalpą (1 t. 72 b.l.), sunaikinti (BPK 94 str. 1 d. 4 p.).Dėžę su nukentėjusiojo J. S. rūbais ir avalyne (mėlynos spalvos striukė, juodos spalvos sportinės kelnės „Nike“, džemperis ir kt.), priduotą saugoti į Panevėžio AVPK daiktų saugojimo patalpą (2 t. 136 b.l.), kurių J. S. artimieji giminaičiai nepageidauja atsiimti, sunaikinti (BPK 94 str. 1 d. 4 p.).Nukentėjusiojo J. S. telefoną NOKIA C2-01, priduotą saugoti į Panevėžio AVPK daiktų saugojimo patalpą (2 t. 139 b.l.), grąžinti L. S..Paketą su įtariamųjų ir nukentėjusiojo J. S. lyginamaisiais pavyzdžiais, priduotą saugoti į Panevėžio AVPK daiktų saugojimo patalpą (5 t. 135 b.l.), sunaikinti (BPK 94 str. 1 d. 4 p.).Dėžę su G. J. drabužiais ir avalyne, priduotą saugoti į Panevėžio AVPK daiktų saugojimo patalpą (5 t. 138 b.l.) grąžinti G. J., o jam nepareiškus pageidavimo juos paimti, sunaikinti.Dvi dėžes su įtariamųjų A. K. ir N. B. drabužiais ir avalyne, priduotas saugoti į Panevėžio AVPK daiktų saugojimo patalpą (5 t. 141, 144 b.l.), grąžinti atitinkamai A. K. ir N. B., o jiems nepareiškus pageidavimo juos paimti, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo, o suimtiems nuteistiesiems – nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jiems dienos, apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Panevėžio apygardos teisme.