Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Daivos Pranytės-Zalieckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Lino Žukausko,

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo N. B. skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2018 m. sausio 22 d. nutarties, kuria kaltinamajam N. B. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2018 m. sausio 24 dienos, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Panevėžio apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje N. B. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį dėl to, kad 2016 m. balandžio 23 d., apie 4 val., Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu tyčia stumdė nukentėjusįjį J. S. ir sudavė du smūgius į veidą, nukentėjusiajam suklupus spyrė vieną kartą į nosį, po to sudavė tris smūgius į galvą ir veidą. Taip smurtaudamas padarė J. S. nosies kaulų lūžį – nesunkų sveikatos sutrikdymą.N. B. taip pat kaltinamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnį dėl to, kad 2017 m. balandžio 23 d., apie 00 val., viešoje vietoje Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) gatvėje ties namu Nr. 15, elgdamasis įžūliai, kaip pretekstą savo veiksmams panaudodamas mažareikšmę dingstį, veikdamas bendrininkų grupe su A. K., matydamas jo veiksmus ir jiems pritardamas, užpuolė nukentėjusįjį J. S., sudavė nukentėjusiajam ne mažiau kaip vienuolika smūgių rankomis, kojomis ir lazda į galvos sritį, dešinę šlaunį ir šonus, A. K. šokinėjant ant nukentėjusiojo galvos, tokiais bendrais veiksmais padarydami nukentėjusiajam nosies sumušimą, pasireiškusį poodine kraujosruva nosies nugarėlėje su kraujavimu ir kraujo įkvėpimu į kvėpavimo takus, poodines kraujosruvas kaktos dešinės pusės – dešinio smilkinio srityje, kairės akies vokuose, kraujosruvas dešinio smilkinio ir viršugalvio kairės pusės minkštuosiuose audiniuose, kraujo išsiliejimą po galvos smegenų minkštaisiais dangalais kairio pusrutulio smilkininės skilties srityje, muštinę žaizdą pakaušio kairės pusės viršutinėje dalyje, poodinę kraujosruvą dešinėje šlaunyje, dėl ko J. S. mirė nuo dėl įkvėpto į kvėpavimo takus kraujo iš sumuštos nosies įvykusio mechaninio uždusimo. Taip bendrais veiksmais dėl chuliganiškų paskatų tyčia nužudė J. S. bei demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.N. B. taip pat kaltinamas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnį dėl to, kad 2017 m. balandžio 23 d., apie 00 val., viešoje vietoje, parke, esančiame Panevėžyje, prie (duomenys neskelbtini), elgdamasis įžūliai, be jokios dingsties užpuolė nukentėjusįjį K. B., veikdamas bendrininkų grupe su G. J. ir A. K., matydamas jų veiksmus ir jiems pritardamas, sudavė nukentėjusiajam ne mažiau kaip tris smūgius rankomis ir kojomis į galvos sritį bei šonus, G. J. suduodant nukentėjusiajam ne mažiau kaip penkis smūgius rankomis ir kojomis į galvos sritį bei šonus, A. K. suduodant nukentėjusiajam ne mažiau trijų smūgių rankomis ir kojomis į galvos sritį bei šonus bei A. K. šokinėjant ant gulinčio nukentėjusiojo, tokiais bendrais veiksmais padarydami nukentėjusiajam galvos sumušimą, pasireiškusį kairio viršutinio žandikaulio priekinės sienelės lūžiu, muštine žaizda kairės akies viršutinio voko srityje, poodine kraujosruva kairio paakio srityje, kas dėl viršutinio žandikaulio lūžio vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Taip bendrais veiksmais dėl chuliganiškų paskatų nukentėjusiajam K. B. nesunkiai sutrikdė sveikatą, sukėlė didelį išgąstį nukentėjusiajam D. S. bei demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnio nustatyta tvarka kaltinamasis N. B. laikinai sulaikytas 2017 m. balandžio 24 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurios terminas buvo tęsiamas vėlesnėmis šio teismo bei Panevėžio apygardos teismo nutartimis. Skundžiama Panevėžio apygardos teismo 2018 m. sausio 22 d. nutartimi kaltinamajam N. B. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 bei 3 punktuose numatytais pagrindais ir teismui padarius išvadą, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nėra galimybės pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Kaltinamasis N. B. skunde prašo Panevėžio apygardos teismo 2018 m. sausio 22 d. nutartį panaikinti. Kaltinamasis N. B. teigia, kad skundžiama teismo nutartis yra nepagrįsta, teismas, priimdamas šią nutartį, neteisingai aiškino ir taikė baudžiamojo proceso normas, netinkamai vertino bylos aplinkybes, reikšmingas svarstant suėmimo termino pratęsimo klausimą.Kaltinamasis pažymi, kad Lietuvoje turi nuolatinę gyvenamąją vietą, iki suėmimo gyveno kartu su tėvais ir buvo jų pilnai išlaikomas. Tai, pasak N. B., rodo, kad jis turėjo ir šiuo metu turi legalų pragyvenimo šaltinį. Be to, yra susaistytas šeiminiais ryšiais su savo tėvais. Jis yra jauno amžiaus, kaip tik šiuo metu formuojasi jo socialinė asmenybė, socialiniai įgūdžiai, gyvenimiška patirtis. Dėl ilgą laiką taikomo suėmimo jau nukentėjo jo socialinė branda, socialinė padėtis, gali nutrūkti jo ryšys su šeima, o tai ateityje gali tapti trukdžiu jam įgyti tinkamą išsilavinimą, tinkamus socialinius įgūdžius, įsitvirtinti darbo rinkoje, gyvenime. Mano, kad atsižvelgiant į jo asmenybę, jauną amžių, galimas neigiamas pirmiau paminėtas pasekmes, šiuo atveju, taikant jo atžvilgiu griežčiausią kardomąją priemonę, pažeidžiamas proporcingumo principas. N. B. teigia, kad pagal Lietuvos apeliacinio teismo pastaraisiais metais formuojamą praktiką vien tik gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė negali būti lemiamas kriterijus nustatant suėmimo paskyrimo ar jo termino pratęsimo pagrindą, būtina atsižvelgti ir į kitas BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką suėmimas taip pat negali būti nuolat tęsiamas remiantis tik formaliais teiginiais, kad asmuo gali bėgti/slėptis tik dėl to, kad yra įtariamas (kaltinamas) sunkių nusikalstamų veikų padarymu ir dėl to jam gresia griežta bausmė (Letellier prieš Prancūziją; Clooth prieš Belgiją; Miuler prieš Prancūziją; Jėčius prieš Lietuvą; Ilijkov prieš Bulgariją; Bykov prieš Rusiją). Pasak kaltinamojo, atsižvelgiant į jau ilgą laiką trunkantį ikiteisminį tyrimą, jo asmenybę, jam inkriminuotos veikos padarymo aplinkybes, į dėl suėmimo atsirasiančias itin neigiamas pasekmes, kitas aplinkybes, proporcingumo ir adekvatumo principus, teisinga būtų nebetęsti jam griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo termino, o skirti bet kurią švelnesnę kardomąją priemonę (užstatą, namų areštą, dokumentų paėmimą ar kt.), kuria taip pat galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytus tikslus. Paskyrus užstatą, jį teismo nustatyta tvarka įmokėtų jo tėvai.Teismo posėdyje prokuroras prašė kaltinamojo N. B. skundą atmesti. Kaltinamojo N. B. skundas atmetamas. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos duomenis, daro išvadą, kad Panevėžio apygardos teismas 2018 m. sausio 22 d. nutartimi pratęsdamas kaltinamajam N. B. kardomosios priemonės – suėmimo terminą BPK nuostatų nepažeidė, skundžiama nutartis neprieštarauja kaltinamojo skunde akcentuojamai Europos Žmogaus Teisių Teismo bei Lietuvos apeliacinio teismo praktikai. Vadovaujantis BPK 121 straipsnio 2 dalies nuostatomis, kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog kaltinamasis galėjo padaryti nusikalstamą veiką, tačiau šioje proceso stadijoje suimtojo kaltės klausimas nesprendžiamas, byloje surinkti duomenys neanalizuojami ir nevertinami pagal BPK 20 straipsnio nuostatas, vertinami tik faktiniai duomenys, kurie leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis galėjo padaryti inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamąja byla, daro išvadą, kad byloje esantys ir kaltinamajame akte išdėstyti duomenys yra pakankami išvadai, kad N. B. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Duomenų pakankamumo kardomųjų priemonių taikymui neginčija ir pats kaltinamasis. Esminis jo skundo argumentas, kuriuo grindžiamas prašymas panaikinti skundžiamą nutartį, yra tai, kad teismas netinkamai įvertino kitas suėmimo termino pratęsimui reikšmingas aplinkybes. Teisėjų kolegijos vertinimu, kaltinamojo N. B. skundo argumentai ginčijant teismo išvadas dėl būtinumo ir toliau jo atžvilgiu taikyti griežčiausią kardomąją priemonę yra nepagrįsti.Vadovaujantis BPK 122 straipsnio 2 dalimi, šio straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas ar pratęsiamas jo terminas atsižvelgiant į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Šioje byloje N. B. kaltinamas padaręs penkias nusikalstamas veikas, vieną iš kurių baudžiamasis įstatymas priskiria labai sunkių nusikaltimų kategorijai ir už jo padarymą numato tik labai griežtą terminuoto laisvės atėmimo bausmę arba laisvės atėmimą iki gyvos galvos (BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Bylos duomenimis, N. B. yra jauno amžiaus, turi nuolatinę gyvenamąją vietą. Kita vertus, pastarasis, turėdamas tik 10 klasių išsilavinimą, iki suėmimo niekur nesimokė, taip pat jis niekur nedirbo, gyveno pas tėvus ir buvo jų išlaikomas. Kaltinamasis Lietuvoje neteistas, tačiau 2016 m. rugpjūčio 12 d. Austrijoje buvo nuteistas už nusikaltimą nuosavybei (t. 6, b. l. 71-73). Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad šioje byloje 2016 m. balandžio 24 d. N. B. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (tuo metu ikiteisminis tyrimas vyko dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje). Nepaisant pradėto ikiteisminio tyrimo ir paskirtos kardomosios priemonės, N. B., pažeisdamas rašytinio pasižadėjimo neišvykti sąlygas, išvyko į užsienį ir ten padarė jau minėtą nusikaltimą nuosavybei. Taigi šiuo atveju ne tik gresianti ilgalaikė bausmė, bet ir kitos minėtame baudžiamojo proceso įstatyme nurodytos ir šioje byloje nustatytos aplinkybės buvo pagrindas teismui padaryti išvadą, kad kaltinamasis N. B., būdamas laisvėje ir suvokdamas gresiančios atsakomybės bei bausmės pobūdį, gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas.). BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jeigu asmuo kaltinamas vieno ar kelių BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu ir yra duomenų, kad iki nuosprendžio priėmimo jis gali padaryti naujų šioje baudžiamojo proceso įstatymo normoje nurodytų nusikaltimų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad pagrįstą manymą, jog asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys. Jau minėta, kad N. B. yra teistas užsienio valstybėje. Užsiėmimo, leidžiančio gauti teisėtas pajamas, jis neturi, šioje byloje yra kaltinamas padaręs net penkias nusikalstamas veikas, viena iš kurių priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai. Be to, visos šioje byloje kaltinamajam inkriminuojamos nusikalstamos veikos susijusios su fizinio smurto panaudojimu. Taigi šiuo atveju apygardos teismas pagrįstai konstatavo ir tai, kad N. B., būdamas laisvėje, gali daryti naujus nusikaltimus, taip pat ir numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje. Kardomoji priemonė – suėmimas N. B. taikoma nuo 2017 m. balandžio 24 d., maksimalus leistinas suėmimo taikymo terminas, nustatytas BPK 127 straipsnio 11 dalyje, nėra pažeistas. Teisėjų kolegijos vertinimu, taikoma kardomąja priemone kaltinamojo N. B. teisės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo. Atsižvelgiant į nusikaltimų, kuriuos padaręs kaltinamas N. B., pobūdį, vieno iš jų sunkumą, viešasis interesas išsamiai, visapusiškai ištirti ir teisiškai įvertinti nusikalstamas veikas yra neabejotinai svarbesnis, leidžiantis ilgesnį laiką taikyti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo formuojamą praktiką, viešojo intereso apsauga turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimą ir suteikia pagrindą ilgesnį laiką taikyti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą.BPK 119 straipsnis numatyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Baudžiamoji byla, kurioje kaltinimai be kitų asmenų pareikšti N. B., nagrinėjama Panevėžio apygardos teisme. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju pagal konkrečioje byloje nustatytas tam tikras aplinkybes sprendžia, ar yra pagrindas sugriežtinti ar sušvelninti paskirtą kardomąją priemonę, ar jos taikymas prarado tikslingumą. Šiuo konkrečiu atveju pirmiau aptartų suėmimo taikymo pagrindų buvimas, kaltinamojo N. B. asmenybę apibūdinančios aplinkybės, galimai padarytų nusikalstamų veikų pobūdis rodo, kad švelnesnės kardomosios priemonės (viena kardomoji priemonė ar jų kompleksas) nebus pakankamos BPK 119 straipsnyje numatytiems tikslams įgyvendinti. Kaltinamojo skunde akcentuojami jo socialiniai ryšiai su tėvais, galimos neigiamos taikomos kardomosios priemonės pasekmės jo asmeniui bei deklaruojami norai įgyti išsilavinimą ir įsitvirtinti darbo rinkoje, esant pirmiau aptartų aplinkybių visumai, nepaneigia būtinumo ir toliau taikyti jam griežčiausią kardomąją priemonę.Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Panevėžio apygardos teismo 2018 m. sausio 22 d. nutartis, kuria kaltinamajam N. B. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, yra teisėta ir pagrįsta.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamojo N. B. skundą atmesti.

Panevėžio apygardos teismo 2018 m. sausio 22 d. nutartimi kaltinamajam N. B. pratęstą kardomosios priemonės – suėmimo terminą trims mėnesiams, jį skaičiuojant nuo 2018 m. sausio 24 d., palikti galioti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.