- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-06-16
- Bylos Nr.
- e2A-369-589/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-32-3-00730-2020-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rita Dambrauskaitė, Laimutė Sankauskaitė, Nijolė Danguolė Smetonienė
- Atsakovas
- G. T.
- Ieškovas
- M. T.
- Trečiasis asmuo
- D. T.
- Kategorijos
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
- 3.1.7.11Išlaidų advokato, advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimas
- 3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
- 3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
- 3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Dambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) Laimutės Sankauskaitės ir Nijolės Danguolės Smetonienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo G. T. (G. T.) apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2021 m. kovo 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-408-1103/2021 pagal ieškovo M. T. ieškinį atsakovui G. T., trečiajam asmeniui D. T..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas M. T. (toliau – ir ieškovas) prašė priteisti iš atsakovo G. T. (toliau – ir atsakovo) materialinę paramą po 200 Eur periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos iki mokymosi įgyjant išsilavinimą aukštojoje ar profesinėje mokykloje dieniniame skyriuje, neilgiau nei sueis 24 metai, priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą nuo 2020 m. rugsėjo 6 d. iki kreipimosi į teismą dienos, skaičiuojant išlaikymui po 200 Eur kas mėnesį, ir priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Teismo posėdžio metu ieškovas patikslino ieškinio reikalavimus ir prašė priteisti iš atsakovo materialinę paramą po 200 Eur periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos iki 2021 m. birželio 30 d., priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą nuo 2020 m. rugsėjo 6 d. iki kreipimosi į teismą dienos – 86 Eur, bei priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas atsisakė reikalavimų dalies dėl paramos iki mokymosi įgyjant išsilavinimą aukštojoje ar profesinėje mokykloje dieniniame skyriuje, neilgiau nei sueis 24 metai, ir 314 Eur išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.
Šalies argumentai
3. Ieškinyje nurodė, kad atsakovas yra jo tėvas. 2017 m. spalio 10 d. Pasvalio rajono apylinkės teismo sprendimu nuo 2016 m. gruodžio 29 d. buvo padidintas 2008 m. birželio 6 d. Pasvalio rajono apylinkės teismo sprendimu iš atsakovo priteistas išlaikymas ieškovo naudai kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 150 Eur iki ieškovo pilnametystės. Šiuo metu ieškovas yra pilnametis, gyvena kartu su trečiuoju asmeniu (mama) D. T., kuri kiekvieną mėnesį prisideda prie jo išlaikymo. Atsakovas, ieškovui tapus pilnamečiu, visiškai neprisidėjo prie jo išlaikymo, mokslais, sveikata ir gyvenimo būdu nesidomi. Jis mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijos 4 d klasėje, yra abiturientas, užimtas visą dieną. Mokyklą baigs 2021 m. liepos mėnesį. Pamokos vyksta penkias dienas per savaitę, pasibaigus tiesioginiam pamokų laikui (nuo 8 val. iki 15.40 val.), ieškovo užimtumas nesibaigia – ieškovas kas dieną turi atlikti gimnazijoje užduotas užduotis (namų darbus), tai trunka 2-3 val. Be to, siekdamas gerai pasiruošti abitūros egzaminams, visapusiškai tobulėti kaip asmenybė, ieškovas po pamokų lanko papildomus būrelius, papildomai rengiasi egzaminams savaitgaliais. Todėl neturi net teorinės galimybės dirbti ir savęs materialiai išlaikyti, jam būtina tėvų parama. Ieškovas jokio nekilnojamojo ar kilnojamojo turto neturi, santaupų ar kitų pajamų negauna. Nors jis yra pilnametis, įgijęs visišką civilinį veiksnumą, tačiau vis dar tebėra moksleivis ir nėra įgijęs vidurinio išsilavinimo, pats savęs išlaikyti negali. Ieškovo prašomo reikalavimo tenkinimui egzistuoja visos teisinės sąlygos, t. y. ieškovas sąžiningai ir pažangiai mokosi. Atsakovas turi galimybę teikti ieškovui paramą, o ieškovui parama yra būtina. Atsakovo turtinė padėtis yra gera, jis yra sveikas, darbingas, galintis dirbti ir gauti pajamų, kurios leistų atsakovui skirti reikiamą išlaikymą. Atsakovas turi ne tik teisinę pareigą prisidėti prie besimokančio sūnaus išlaikymo, bet ir realias galimybes padėti sūnui įgyti vidurinį išsilavinimą. Ieškovą kiekvieną mėnesį materialiai išlaiko mama D. T., ji suteikia būstą, už ieškovą sumoka būsto komunalinius patarnavimus. Mėnesiui jo minimalių poreikių patenkinimui reikia ne mažiau kaip 400 Eur. Šias išlaidas sudaro: maistui apie 200 Eur, rūbams bei avalynei apie 105 Eur (sezonui: batai 40 Eur, kelnės 30 Eur, striukė 60 Eur, megztinis 30 Eur), mokymosi priemonėms - 25 Eur, vaistams ir vitaminams - 15 Eur, būstui, šildymui, elektrai jam tenkanti dalis apie 50 Eur, kitos išlaidos - 30 Eur, laisvalaikiui - 10 Eur. Mano, kad atsakovas galėtų teikti jam kas mėnesį 200 Eur materialinę paramą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmai 2021 m. kovo 16 d. sprendimu ieškovo M. T. atsisakymą dėl ieškinio dalies reikalavimų priėmė ir civilinę bylą dalyje dėl išlaikymo įsiskolinimo 314 Eur dalies priteisimo ir išlaikymo (paramos) nuo 2021 m. liepos 1 d. iki mokymosi įgyjant išsilavinimą aukštojoje ar profesinėje mokykloje dieniniame skyriuje, neilgiau nei sueis 24 metai priteisimo, nutraukė; likusioje reikalavimo dalyje ieškinį tenkino iš dalies; priteisė iš atsakovo G. T. išlaikymą (paramą) po 170 Eur ieškovui M. T. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą (2020 m. lapkričio 11 d.) iki ieškovas M. T. mokysis (duomenys neskelbtini) gimnazijoje ir įgis vidurinį išsilavinimą, t. y. iki 2021 m. birželio 30 d., priteisė iš atsakovo G. T. ieškovui M. T. 26 Eur išlaikymo (paramos) įsiskolinimą už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) (ieškovo pilnametystės) iki kreipimosi į teismą dienos, likusioje dalyje ieškinį atmetė; priteisė iš atsakovo G. T. bylinėjimosi išlaidas – 34,35 Eur žyminį mokestį valstybei.
5. Teismas nustatė, kad ieškovas M. T., gimęs (duomenys neskelbtini), yra atsakovo G. T. ir trečiojo asmens D. T. pilnametis sūnus, pilnametystės sulaukęs (duomenys neskelbtini). 2017 m. spalio 10 d. Pasvalio rajono apylinkės teismo sprendimu nuo 2016 m. gruodžio 29 d. buvo padidintas 2008 m. birželio 6 d. Pasvalio rajono apylinkės teismo sprendimu iš atsakovo priteistas išlaikymas ieškovo naudai kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 150 Eur iki ieškovo pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, motina paskirta padidintų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Ieškovas 2020 / 2021 m. m. mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijos 4 d klasėje, jo I pusmečio mokomųjų dalykų įvertinimų vidurkis – 7,3. Ieškovas transporto priemonių, nekilnojamojo turto neturi, gyvena kartu su trečiuoju asmeniu jai priklausančiame bute. Ieškovo teigimu, kas mėnesį jo minimalių poreikių patenkinimui reikalinga ne mažesnė kaip 400 Eur suma, mama prie jo išlaikymo prisideda pervesdama po 200 Eur kas mėnesį, o tėtis perveda – 157 Eur. Ieškovas taip pat gauna išmoką, mokamą kas mėnesį iš valstybės, kuri iki 2021 m. sausio 1 d. buvo 60 Eur, o šiuo metu – 70 Eur. Kitų pajamų neturi.
6. Įvertinus šiuos duomenis, ieškovo paaiškinimus teismas darė išvadą, kad ieškovas pagrindė išlaidas savo būtiniems poreikiams tenkinti, įrodė, kad mokosi pažangiai. Ieškovas neturi objektyvių galimybių pats savęs išlaikyti, nes dėl užimtumo mokykloje mokslo metų eigoje jis neturi galimybės dirbti ir užsidirbti. Atsižvelgęs į įtvirtintą reguliavimą, kad tėvai turi pareigą išlaikyti paramos reikalingus pilnamečius vaikus ne vyresnius negu 24 metų ir besimokančius vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, įvertinus besimokančio mokyklos mokinio pareigas didžiąją laiko dalį skirti mokymuisi, lankyti pamokas, atlikti namų darbus, teismas sprendė, kad siekiant padėti ieškovui, kaip moksleiviui, įgyvendinti savo teisę siekti vidurinio išsilavinimo (nors ir įgijusiam visišką civilinį veiksnumą), būtina tėvų parama, kol jis baigs mokslus.
7. Vertindamas tėvų galimybes teikti išlaikymą, teismas nustatė, kad atsakovo G. T. pajamos iš darbinės veiklos yra vidutiniškai 1 358 Eur per mėnesį, bei už vaiko priežiūrą gaunamos 402,67 Eur per mėnesį išmokos iš Sodros. Bendra mėnesinė pajamų suma yra vidutiniškai 1 761 Eur. Atsakovo sutuoktinė yra vaiko priežiūros atostogose, todėl darbinių pajamų negauna. Atsakovas dabartinėje šeimoje augina du nepilnamečius vaikus, kuriuos privalo išlaikyti, šeimą sudaro 4 asmenys. Be to, atsakovas moka išlaikymą ir dar vienam nepilnamečiui vaikui iš ankstesnės santuokos K. T. po 157 Eur, įskaitant indeksaciją, per mėnesį. Be prievolės mokėti išlaikymą trims nepilnamečiams vaikams, atsakovas ir jo sutuoktinė turi kreditorinių įsipareigojimų, kuriems per mėnesį išleidžia apie 458 Eur, taip pat turi išlaikyti būstą ir patenkinti savo poreikius. Atsakovas iš mažosios bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ pajamų negavo. Atsakovui bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso: butas, esantis (duomenys neskelbtini) ir butas, esantis (duomenys neskelbtini), bei asmeninės nuosavybės teise butas, esantis (duomenys neskelbtini). Atsakovui visas priklausantis nekilnojamasis turtas įkeistas, taikoma hipoteka. Atsakovas papildomų pajamų iš nekilnojamojo turto negauna, o du atskiri butai esantys (duomenys neskelbtini) šalia vienas kito yra sujungti į vieną dėl patogesnių gyvenimo sąlygų ir yra kaip vienas būstas. Transporto priemonių atsakovas neturi. Dėl sveikatos būklės nusiskundimų neturi.
8. Teismas taip pat nustatė, kad trečiojo asmens D. T. gaunamos pajamos iš darbinės veiklos per mėnesį vidutiniškai sudaro apie 1 154 Eur ir vaikų pinigai. Ji išlaiko keturis nepilnamečius vaikus, ieškovo išlaikymui kas mėnesį skiria po 200 Eur. Jai asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), transporto priemonė – automobilis „VW Touran“, pirmos registracijos data 2005 m. Kreditorinių įsipareigojimų ji neturi. Jos sveikatos būklė gera.
9. Įvertinęs ieškovo tėvų G. T. ir D. T. turtinę padėtį, teismas konstatavo, kad abiejų tėvų finansinės galimybės leidžia prisidėti prie pilnamečio sūnaus M. T. išlaikymo (paramos). Ištyręs bei įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatęs, jog ieškovas ginčo laikotarpiu mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijos 4 d klasėje, įvertinęs ieškovo mokymosi rezultatus bei atsižvelgdamas į ieškovo tėvų materialinę padėtį, teismas sprendė, kad nurodomu ginčo laikotarpiu, t. y., ieškovui sulaukus pilnametystės, išlaikymas (parama) ieškovui buvo reikalinga, o ieškovo tėvų finansinė būklė vertintina kaip pakankama lygiomis dalimis, t. y. po ½ dalį prisidėti prie ieškovui būtinos paramos teikimo. Kadangi pilnamečio ieškovo, besimokančio (duomenys neskelbtini) gimnazijos 4 d klasėje, yra būtina 400 Eur paramos suma kas mėnesį, taip pat atsižvelgiant, kad ieškovas gavo išmokas iš valstybės 60 Eur per mėnesį, tokiu atveju tėvams pareiga prisidėti prie sūnaus išlaikymo (paramos) sudaro 340 Eur (400-60), todėl iš atsakovo priteistina ½ šios sumos dalis, sudaranti po 170 Eur kas mėnesį. Teismas vertino, kad tokio dydžio paramos pilnamečiui sūnui M. T. teikimas nesukeltų atsakovui G. T. esminės žalos bei atitiktų jo galimybes prisidėti prie pilnamečio sūnaus išlaikymo, priteistą paramą būtų įmanoma įvykdyti, juolab, kad byloje yra sprendžiamas klausimas dėl paramos sūnui skyrimo trumpą laikotarpį, t. y. iki 2021 m. birželio 30 d. ir pats atsakovas sutinka teikti sūnui paramą, mokėdamas po 157 Eur per mėnesį.
10. Vertindamas reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo, teismas nustatė, kad ieškovui tapus pilnamečiu – (duomenys neskelbtini), atsakovas išlaikymo teikimą sūnui nutraukė. Paramos teikimas vidurinėje mokykloje besimokančiam sūnui nebuvo atnaujintas ir gavus 2020 m. rugsėjo 28 d. raštą dėl privalomosios mediacijos. 314 Eur paramos suma už rugsėjo ir spalio mėnesius pervesta 2020 m. lapkričio 12 d., t. y. jau po ieškinio teisme priėmimo. Minėtos išlaikymo priteisimo sąlygos apie ieškovo mokymąsi, jo tėvų turtinę padėtį ir ieškovo nurodytą išlaikymo įsiskolinimo susidarymo laikotarpį buvo tokios pat kaip ir aukščiau nurodyta. Ieškovui buvo būtina didesnė nei ieškovo skirta suma dėl pablogėjusios regos, padidėjusių poreikių higienai, maistui, išaugusių paslaugų įkainių. Atsakovas prašomu priteisti paramos įsiskolinimo laikotarpiu turėjo ir galėjo teikti pilnamečiui sūnui M. T. išlaikymą, sudarantį po 170 Eur kas mėnesį. Tokiu atveju teismas sprendė, kad iš atsakovo priteistinas išlaikymo (paramos) įsiskolinimas sudaro 26 Eur (už 2020 m. rugsėjo mėn. + 13 Eur ir už 2020 m. spalio mėn. + 13 Eur).
11. Paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas, teismas vertino, kad dėl paramos priteisimo už laikotarpį nuo 2020 m. rugsėjo 6 d. iki kreipimosi į teismą dienos ieškovas teismo posėdžio metu sumažino, kadangi atsakovas jį iš dalies patenkino po ieškinio priėmimo ir procesinių dokumentų išsiuntimo, likusi šio reikalavimo dalis taip pat patenkinta iš dalies, kas sudaro 85 proc. dalį. Reikalavimas dėl išlaikymo (paramos) periodinėmis išmokomis priteisimo patenkintas 85 proc. Todėl iš dalies patenkinus ieškinio reikalavimus, iš atsakovo priteistinas 34,35 Eur žyminis mokestis valstybei.
12. Teismas nustatė, kad ieškovas byloje patyrė 360 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro advokato teisinė pagalba ruošiant ieškinį ir atstovavimas teisme. Atsakovas patyrė ir prašė priteisti iš ieškovo 2 000 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato teisines paslaugas. Šalių patirtos išlaidos yra realios, jos yra mažesnės nei nurodyti maksimalūs dydžiai. Atsižvelgė į atsakovo atsiliepime nurodytus duomenis, kad prievolę teikti išlaikymą iki pat ieškovo pilnametystės atsakovas vykdė tinkamai, sulaukus pilnametystės ieškovas atsakovo išlaikymo neprašė. Ieškovas kreipėsi dėl privalomos teisminės mediacijos, atsakovas gavęs pranešimą iš mediatoriaus 2020 m. spalio 13 d. pranešė, kad su mediacija sutinka, tačiau ieškovas iš mediacijos pasitraukė. Vertino trečiojo asmens ieškovo pusėje atsiliepimo duomenis, kad ieškovas mediacijos proceso neatsisakė, tačiau eigoje iš jos pasitraukė, nes yra įskaudintas ankstesnio atsakovo bylinėjimosi dėl tėvystės ginčijimo, nedalyvavimo jo gyvenime. Iš mediatorės 2020 m. lapkričio 6 d. pažymos nustatė, kad požymių, jog šalys mediacija naudojosi nesąžiningai ar mediacijos metu reiškė nesąžiningus prašymus, nėra. Teismas sprendė, kad nors mediacijos procesas baigėsi nesėkmingai, tačiau akivaizdu, kad tuo metu atsakovui apie tai, jog sūnui yra reikalinga parama, buvo žinoma, tačiau išlaikymo jam teikimo atsakovas neatnaujino iki ieškinys buvo priimtas teisme. Dėl to teismas vertino, kad dėl patirtų atstovavimo išlaidų atsakomybę turi prisiimti abi šalys, nes tokių išlaidų ginčą sprendžiant be teismo arba operatyviai, juolab didžiąją dalį ieškinio reikalavimų pripažįstant, po bylos iškėlimo teisme, galėjo ir nebūti arba jos galėjo būti mažesnės.
13. Teismo taip pat vertino, kad nors abi šalys teismo proceso metu elgėsi tinkamai, teikė procesinius dokumentus, asmeniškai arba jų atstovai dalyvavo posėdžiuose, tačiau nei viena iš jų nedėjo aktyvių pastangų ginčą spręsti taikiai. Taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovas dėl savo turtinės padėties galėjo pasinaudoti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, antrinės pagalbos teikimu, dėl ko galėjo būti iš dalies ar visai atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Atsakovas, gavęs sąskaitą už teisines paslaugas, užuot minėtą sumą skyręs vaiko išlaikymui, nedelsdamas tą pačią dieną sumokėjo advokatui 2 000 Eur, nors pateiktame atsiliepime nurodė, kad šeimos pajamos sudaro 1 761 Eur, iš kurių dar turi mokėti išlaikymą sūnui iš ankstesnės santuokos 157 Eur, taip pat ieškovui teikti išlaikymą, bei mokėti kreditorinius įsipareigojimus 458 Eur, t. y. materialinė padėtis nėra gera.
14. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, šalių procesinį elgesį, patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį (85 proc., kas sudarytų pagrindą ieškovui iš atsakovo priteisti 306 Eur, o iš ieškovo atsakovui – 300 Eur, atlikus sumų tarpusavio įskaitymą, skirtumas sudaro 6 Eur), ieškinio reikalavimų patikslinimą, siekiant užtikrinti šalių pusiausvyrą ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas sprendė, kad šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos vienai iš kitos nepriteisiamos ir lieka pačioms šalims. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei taip pat nepriteistinos, kadangi neviršija minimalios valstybei priteistinos sumos.
III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
15. Atsakovas G. T. apeliaciniu skundu prašo Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2021 m. kovo 16 d. sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pakeisti ir priteisti iš ieškovo atsakovui 1 726,35 Eur bylinėjimosi išlaidas, atliktus tarpusavio užskaitą, taip pat priteisti iš ieškovo atsakovo naudai bylinėjimosi išlaidas, jo patirtas apeliacinėje instancijoje.
Atsiliepimas
16. Atsakovas nurodo, kad ieškovas iš esmės reiškė 3 savarankiškus reikalavimus ir kiekvienas reikalavimas savo skaitine išraiška sudarė 33,33 proc. ieškinio. Reikalavimas priteisti periodinį išlaikymą nuo kreipimosi į teismą dienos (2020 m. lapkričio 11 d.) iki vidurinės mokyklos baigimo (2021 m. birželio 30 d.) – t. y., už 7,6 mėnesio, skaičiuojant po 200 Eur per mėnesį, finansine išraiška galėjo suteikti ieškovui 1 520 Eur. Pagrindinis – didžiausias ir laiko, ir pinigine išraiška – reikalavimas priteisti periodinį išlaikymą nuo vidurinės mokyklos baigimo 2021 m. birželio 30 d. iki ieškovas įgis aukštąjį išsilavinimą, bet ne ilgiau nei jam sukaks 24 metai, t. y., dar už 62,2 mėnesio, kas skaičiuojant po 200 Eur per mėnesį (be indeksacijos) galėjo suteikti ieškovui 12 440 Eur. Reikalavimas priteisti išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo ieškovo pilnametystės – (duomenys neskelbtini) iki kreipimosi į teismą dienos – 2020 m. lapkričio 11 d., t. y., už 2,2 mėnesio, skaičiuojant po 200 Eur per mėnesį, kas sudaro 440 Eur. Iš viso pradinio ieškinio suma buvo lygi 14 400 Eur. Ieškovui atsisakius reikalavimo dėl išlaikymo priteisimo nuo vidurinės mokyklos baigimo iki jis įgis aukštąjį išsilavinimą, laikytina, kad ieškovas atsisakė 33,33 proc ieškinio, tačiau finansine išraiška jis atsisakė gautinos turtinės naudos už 12 440 Eur. Kadangi bendra ieškinio suma buvo 14 400 Eur, laikytina, kad ieškovas atsisakė 86,39 proc. ieškinio. Atsisakius šios reikalavimų dalies, teismas toliau nagrinėjo bylą finansine išraiška dėl 1 960 Eur, t. y., dėl reikalavimo ieškovui priteisti išlaikymą po 200 Eur per mėnesį nuo jo pilnametystės 2020 m. rugsėjo 6 d. iki vidurinės baigimo 2021 m. birželio 30 d. (už 9,8 mėnesio). Teismui tenkinus tokį reikalavimą iš dalies ir priteisus tik po 170 Eur per mėnesį už šį laikotarpį – iš viso 1 666,00 Eur (170 Eur x 9,8 mėn.), tai sudaro tik 11,57 proc. bendros ieškinio sumos. Vadinasi, ieškovui priteistina tik 41,65 Eur (360 Eur x 11,57 proc.), o atsakovui atitinkamai 1 768,60 Eur (2 000 Eur x 88,43 proc.). Atlikus tarpusavio užskaitą, atsakovui priteistina iš ieškovo 1 726,36 Eur.
17. Atsakovas pažymi, kad ieškovas reikalavimo priteisti periodinį išlaikymą nuo vidurinės baigimo iki ieškovas įgis aukštąjį išsilavinimą atsisakė nenurodydamas jokių priežasčių – tokį pareiškimą jis padarė teismo posėdyje, kuriame byla buvo išnagrinėta iš esmės. Šio reikalavimo atsisakymas nebuvo sąlygotas kokių nors atsakovo atliktų mokėjimų, ar kitų aplinkybių. Gavęs pirminį ieškinį, kreipėsi į advokatus dėl visos tuometinio ieškinio apimties ir atsiliepimas į ieškinį buvo rašomas atsikertant ir į reikalavimą ieškovui priteisti periodinį išlaikymą nuo vidurinės mokyklos baigimo iki ieškovas įgis aukštąjį išsilavinimą, skiriant atsiliepime pakankamai didelį dėmesį šiam reikalavimui. Be to, dėl šio reikalavimo buvo pasisakoma ir parengiamajame posėdyje, todėl atsakovas pagrįstai šioje dalyje patyrė bylinėjimosi išlaidas už advokato teisinę pagalbą ir jos jam turėjo būti priteistos. Kadangi pats teismas nurodė, kad šalių patirtos išlaidos yra realios, jos yra mažesnės, nei nurodyti maksimalūs dydžiai, pagrindo nepriteisti bylinėjimosi išlaidų dėl jų dydžio ar pagrįstumo nėra. Ieškovas, būdamas atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, nėra atleistas nuo kitų bylinėjimosi išlaidų kompensavimo kitai šaliai, jei teismas atmestų ieškinį.
18. Atsakovas pažymi ir tai, kad ieškovui sulaukus pilnametystės, atsakovo pareiga teikti išlaikymą ieškovui pasibaigė, todėl nuo šios dienos atsakovas išlaikymo mokėjimą nutraukė ir šios aplinkybės negalima laikyti netinkamu atsakovo procesiniu elgesiu ar prielaida atsirasti teisminiam ginčui. Ieškovas turėjo pranešti atsakovui, savo tėvui, kad jam ir toliau reikalingas išlaikymas, o ne skubėti ruošti ieškinį. Atsakovui nesuprantama, kodėl teismas nevertino aplinkybės, kad ieškovas pasitraukė iš mediacijos, jai net neprasidėjus, kaip svarbios sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų, ir nutarė, kad abi šalys nedėjo aktyvių pastangų ginčą spręsti taikiai. Atsakovas dėjo pastangas spręsti ginčą taikiai. Teismo posėdžio metu ieškovas paaiškino, jis tokį sprendimą priėmė dėl neva asmeninių nuoskaudų atsakovui, ir į mediaciją kreipėsi tik todėl, jog to reikalauja įstatymas, t. y., ieškovas atliko formalumą, net nesiekdamas realiai išnaudoti galimybę išspręsti ginčą taikiai. Teismas neturėjo pagrindo sureikšminti mediatorės pažymos. Atsakovui nesuprantama, kodėl jis, iš esmės siekęs ginčą spręsti taikiai, dabar turi patirti neigiamas pasekmes dėl ieškovo asmeninių ambicijų ir nuoskaudų, ir nepasvertos rizikos teikiant nepagrįstus reikalavimus. Teismo priteista 170 Eur ar panaši suma galėjo būti sutarta mediacijos metu, juolab, atsakovas nuo sužinojimo apie išlaikymo būtinybę sutiko remti ieškovą iki jis baigs vidurinę mokyklą – ginčas iš esmės buvo dėl sumos dydžio. Pažymi ir tai, kad net ir pateikus ieškinį, tarp šalių per atstovus vyko derybos, kurių metu atsakovas siūlė ieškovui teikti išlaikymą iki vidurinės mokyklos, mažinant prašomą ieškiniu dydį, tačiau ieškovas nusileisti nesutiko.
Šalies argumentai
19. Atsakovas atkreipia dėmesį į tai, kad buvo priverstas kreiptis teisinės pagalbos, kad advokatas surašytų procesinius dokumentus bei atstovautų teismo posėdžiuose. Tai, kad atsakovas sumokėjo advokatui pagal susitarimą 2 000 Eur iš karto nereiškia, kad jų negalima atsakovui priteisti. Mano, kad nelogiška ir protingumo kriterijui prieštarauja teismo nuostata, kad atsakovas, užuot sumokėjęs advokatui 2 000 Eur, geriau būtų minėtą sumą skyręs vaiko išlaikymui. Byloje nebuvo ginčo dėl išlaikymo vienkartine suma, su kuria atsakovas būtų sutikęs, ir kurią būtų turėjęs pervesti. Atsakovas sutiko su periodiniu 157 Eur, įskaitant indeksaciją, išlaikymu iki ieškovas baigs vidurinę mokyklą, todėl net ir mokant po tokią sumą, nesusidaro 2 000 Eur.
20. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
21. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Kai apeliaciniu skundu skundžiama tik teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ar kitų teismo sprendimu išspręstų procesinių klausimų, toks apeliacinis skundas nagrinėjamas mutatis mutandis taikant atskirųjų skundų nagrinėjimo taisykles. Ši nuostata netaikoma, kai toje pačioje byloje paduodamas apeliacinis skundas dėl teismo sprendimo esmės (CPK 321 straipsnio 3 dalis).
22. Šioje byloje apeliacinis skundas dėl Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2021 m. kovo 16 d. sprendimo esmės paduotas nebuvo. Apelianto pateiktame apeliaciniame skunde keliamas tik proceso teisės klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Taigi, apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria išspręstas bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas pagal apeliacinio skundo argumentus. Absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų, pagrindo peržengti apeliaciniame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas teisėjų kolegija nenustatė.
23. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, priėmęs ieškovo atsisakymą dėl ieškinio dalies reikalavimų ir civilinę bylą toje dalyje nutraukęs, o likusioje dalyje ieškinį tenkinęs iš dalies, šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas vienai iš kitos nepriteisė ir paliko pačioms šalims. Pirmosios instancijos teismas tokiu būdu paskirstė ginčo šalių bylinėjimosi išlaidas, nukrypdamas nuo CPK 93 straipsnio 1–3 dalyse nurodytų taisyklių ir taikydamas CPK 93 straipsnio 4 dalies, 94 straipsnio 1 dalies nuostatas, atsižvelgęs į šalių procesinį elgesį, patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį, ieškinio reikalavimų patikslinimą, siekdamas užtikrinti ginčo šalių interesų pusiausvyrą ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Atsakovas nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija, nurodydamas, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė patenkintų ir atmestų reikalavimų dalis, nepagrįstai pripažino, kad atsakovas nedėjo aktyvių pastangų ginčą spręsti taikiai, todėl nepagrįstai jam iš ieškovo nepriteisė bylinėjimosi išlaidas.
24. CPK 93 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta išimtis iš bendrosios taisyklės yra grindžiama priežasties teorija, kuria remiantis bylinėjimosi išlaidų atlyginimo naštos paskirstymui yra reikšmingas toks nesąžiningas šalių procesinis elgesys, kuris būtų bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastis.
25. Kasacinio teismo konstatuota, kad teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, jog konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo šio straipsnio 1 – 3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-93-701/2020). Ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas ir ar bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastys yra tokios, kad gali lemti nukrypimą nuo bendrųjų išlaidų paskirstymo taisyklių, kiekvieną kartą individualiai pagal faktinę situaciją sprendžia bylą nagrinėjantis teismas. Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių išimties, nustatytos CPK 93 straipsnio 4 dalyje, teismas turi taikyti ir bendruosius teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, nepažeisti teisingos šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-248/2018).
26. Atsižvelgusi į šiuos kasacinio teismo išaiškinimus, teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti apeliacinio skundo argumentui, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai apeliantui iš ieškovo nepriteisė jo pirmojoje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas.
27. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje šalių bylinėjimosi išlaidos susidarė pilnamečiui ieškovui siekiant gauti materialią paramą iš savo tėvo (apelianto). Teisėjų kolegijos vertinimu, asmens prašomas priteisti materialinės paramos dydis negali būti vertinamas kaip iš anksto nustatytas, kadangi materialinės paramos dydį įvertina ir nustato teismas, ištyręs ir įvertinęs visas teisiškai reikšmingas bylos aplinkybes. Vadinasi, ir šiuo atveju ieškovas, reikšdamas reikalavimą priteisti materialinę paramą iš apelianto, iš esmės neturėjo galimybių iš anksto tiksliai įvertinti ir nurodyti teismui visų aplinkybių, susijusių su apelianto turtine padėtimi, jo pozicija dėl ieškovo poreikių. Taigi, nors nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nusprendė priteisti ne visą ieškovo prašytą materialinės paramos sumą, tai nesudaro pagrindo spręsti, kad teismo procesinis sprendimas priimtas ne ieškovo naudai. Taisyklės „pralaimėjęs moka“ formalus taikymas šio pobūdžio byloje, griežtai laikantis proporcingo bylinėjimosi išlaidų priteisimo pagal patenkintus (atmestus) reikalavimus, lemtų neproporcingą ieškovo teisės į teisminę gynybą suvaržymą.
28. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad šioje byloje ieškovas, nors ir yra pilnametis, įgijęs visišką civilinį veiksnumą, tačiau vis dar tebėra moksleivis ir nėra įgijęs vidurinio išsilavinimo, todėl neturi objektyvių galimybių pats savęs išlaikyti, jokių pajamų, išskyrus 70 Eur vaiko išmoką ir tėvų teikiamą išlaikymą, negauna, taip pat neturi transporto priemonių, nekilnojamojo turto, gyvena kartu su trečiuoju asmeniu (motina) pastarajam priklausančiame bute. Šios aplinkybės neabejotinai patvirtina, kad ieškovas šiuo metu neturi objektyvių galimybių atlyginti apelianto patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo neturėjo pagrindo nepriteisti jo patirtų bylinėjimosi išlaidų dėl tos aplinkybės, kad nedelsdamas tą pačią dieną, kai tik gavo sąskaitą, jis sumokėjo advokatui 2 000 Eur, nors pateiktame atsiliepime nurodė, kad jo materialinė padėtis nėra gera, užuot minėtą sumą skyręs vaiko išlaikymui. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, paskirstydamas šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas, šią aplinkybę vertino pagrįstai, siekdamas užtikrinti ginčo šalių interesų pusiausvyrą. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta tokių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą spręsti, jog nepriteisus apeliantui iš ieškovo jo pirmojoje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas, iš esmės pablogėtų apelianto turtinė padėtis ar apeliantui būtų padaryta esminė žala.
29. Teisėjų kolegija taip pat visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog dėl patirtų atstovavimo išlaidų atsakomybę turi prisiimti abi šalys, nes tokių išlaidų ginčą sprendžiant be teismo arba operatyviai, juolab didžiąją dalį ieškinio reikalavimų pripažįstant, po bylos iškėlimo teisme, galėjo ir nebūti arba jos galėjo būti mažesnės. Nors apeliantas akcentuoja, jog ieškovui sulaukus pilnametystės, jo pareiga teikti išlaikymą pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.160 straipsnio 1 dalies nuostatas baigėsi, tačiau akivaizdu, kad ieškovas, kaip minėta, būdamas vidurinės mokyklos moksleiviu, nors yra darbingas ir įgijęs visišką civilinį veiksnumą, tačiau vis dar negali savęs išlaikyti, nes didžiąją savo laiko dalį privalo skirti mokymuisi, privalomai lankyti pamokas, išklausyti nustatytą kursą, skirti laiko namų darbams atlikti ir siekti įgyti vidurinį išsilavinimą patvirtinantį dokumentą, be kurio asmuo negalės ateityje siekti aukštesnio išsilavinimo. Tai reiškia, kad būtent tuo tikslu, jog būtų užtikrinta moksleiviui įstatymuose suteikta teisė turėti pakankamai laiko siekti išsilavinimo pagal jo poreikius ir galimybes, abu tėvai privalo taip pat padėti moksleiviui įgyvendinti šią teisę. Teisėjų kolegija vertina, kad apeliantui, ir be ieškovo atskiro informavimo, turėjo būti žinoma, jog ieškovui, sulaukus pilnametystės, ir toliau gali būti reikalinga parama, tačiau, ar yra toks poreikis apeliantas nesidomėjo ir išlaikymo ieškovui teikimo neatnaujino iki ieškinys buvo priimtas teisme.
30. Šio ginčo kontekste svarbu ir tai, kad bylos šalis sieja ypatingas tėvo ir vaiko ryšys. Nepaisant to, kad ieškovas ir atsakovas kartu negyvena, nepalaiko artimų, šiltų santykių, vis tik šalys yra šeimos nariai. Apeliantas neneigia, jog nevyko ir nevyksta normalus šalių, kaip tėvo ir vaiko, bendravimas, neteigia, kad iki mediacijos procedūrų asmeniškai kalbėjosi ir tarėsi dėl paramos dydžio ir teikimo laikotarpio su ieškovu, ieškant geriausiai abiejų šalių interesus atitinkančių sprendimų. Bylos duomenys patvirtina, jog apeliantas išlaikymo teikimą ieškovui atnaujino tik ieškinį priėmus teisme ir ginčą sprendė iš esmės pasitelkdamas tik profesionalaus teisininko pagalbą, atsikertant į pareikštus reikalavimus. Nurodytos aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, neteikia pagrindo spręsti, kad apeliantas dėjo aktyvias pastangas tokio pobūdžio ginčą spręsti taikiai. Vien ta aplinkybė, kad ieškovas iš mediacijos pasitraukė jai net neprasidėjus, nešalina ir paties apelianto atsakomybės dėl nepakankamai dėtų pastangų ginčą spręsti taikiai.
31. Atsižvelgusi į pirmiau išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į susidariusią situaciją byloje, nagrinėjamos bylos pobūdį, šalių turtinę padėtį, įvertinęs priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, ieškinio pateikimo aplinkybes, pagrįstai bylinėjimosi išlaidų nepaskirstė ir paliko šalis prie jų turėtų bylinėjimosi išlaidų. Priešingas procesinis sprendimas nagrinėjamu klausimu prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CPK 93 straipsnio 4 dalis, 94 straipsnio 1 dalis, CPK 3 straipsnio 1 dalis, CK 1.5 straipsnis). Apibendrindama tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, visapusiškai ištyrė byloje pateiktus įrodymus ir juos tinkamai įvertino, tinkamai aiškino ir taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą skundžiamoje dalyje, kurio naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
32. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, atmesdamas apeliacinį skundą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų atmetamame skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010). Teisėjų kolegija laiko, kad kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neturi įtakos skundžiamos teismo sprendimo dalies teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.
33. Apeliacinio skundo netenkinus, apelianto turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2021 m. kovo 16 d sprendimo dalį, kuria išspręstas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas, palikti nepakeistą.
Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.