Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės, Virginijos Gudynienės ir Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjusi atsakovės I. B. apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3231-813/2015 pagal ieškovės P. Lukšio 2 namo savininkų bendrijos ieškinį atsakovei I. B. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklė – apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Pagal CPK 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui neprivalomas. Taigi, procesinės normos nustato, kad apeliacine tvarka teismas paprastai bylą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai savo iniciatyva arba (ir) dalyvaujančio byloje asmens prašymu pripažįsta, kad, atsižvelgiant į bylos esmę, žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes (pavyzdžiui, būtina apklausti specialistą, ekspertą, liudytojus ir pan.), dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2013; kt.). Atsakovė prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėti bylą žodiniame procese būtinumo nėra, atsakovės prašymo argumentas, kad ji norėtų dalyvauti bylos nagrinėjime, tokio būtinumo nepagrindžia.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Atsakovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus – Kėdainių rajono savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos raštus 2015 m. kovo 2 d. Nr. K5-5, 2015 m. birželio 5 d. Nr. K5-38 atsakovei dėl buhalterinės apskaitos dokumentų patikrinimo ir 2015 m. gruodžio 17 d. raštą Nr. K5-86 dėl P. Lukšio 2 namų savininkų bendrijos, 2014 m. vasario 19 d. Respublikinių būsto valdymo ir priežiūros rūmų raštą Nr. 924-14-016, 2013 m. liepos 17 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo baudžiamąjį įsakymą. Nors atsakovė nenurodė priežasčių, kodėl šių įrodymų negalėjo pateikti bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, tačiau atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teisme bylos nagrinėjimas vyko rašytinio proceso tvarka, atsakovė nebuvo atstovaujama advokato, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės galimybės pateikti aukščiau nurodytus įrodymus pirmosios instancijos teismui buvo ženkliai apribotos. Atsižvelgiant į tai bei siekiant visapusiško, išsamaus bylos aplinkybių ištyrimo ir įvertinimo, teisingo ginčo išsprendimo, atsakovės pateikti rašytiniai įrodymai, išskyrus 2015 m. birželio 5 d. Kėdainių rajono savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos raštą Nr. K5-38, kuris buvo pateiktas kartu su atsiliepimu į ieškinį, prijungtini ir vertintini byloje kartu su kitais įrodymais. Pažymėtina ir tai, kad teismas, vadovaudamasis CPK 179 straipsnio 3 dalimi, gali pats naudoti duomenis iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO, įskaitant ir baudžiamosiose bylose teismo priimtus galutinius procesinius sprendimus.

Faktinės bylos aplinkybės

Nekilnojamojo turto registro duomenimis nustatyta, kad atsakovei I. B. nuosavybės teise priklauso 38,38 m² bendro ploto butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (CPK 179 str. 3 d.). Gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bendrojo naudojimo patalpoms valdyti yra įsteigta P. Lukšio 2 namo savininkų bendrija, kuri 2012 m. birželio 28 d. įregistruota Juridinių asmenų registre 2015 m. gegužės 12 d. Steigimo sutarties pagrindu (b. l. 12-13). Nuo bendrijos įregistravimo 2012 m. birželio 28 d. iki 2015 m. birželio 15 d. bendrijos pirmininku buvo R. S.. 2013 m. liepos 17 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu R. S. pripažintas kaltu padaręs veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje ir nubaustas 3 250 Lt bauda už 2015 m. gegužės 12 d. P. Lukšio 2 namo savininkų bendrijos steigiamojo susirinkimo protokolo Nr. 1 ir 2015 m. gegužės 12 d. P. Lukšio 2 namo savininkų bendrijos visuotinio susirinkimo protokolo Nr. 2 bei bendrijos steigimo sutarties suklastojimą ir šių žinomai suklastotų dokumentų pateikimą tvirtinti notarui (b. l. 79-83). 2015 m. gegužės 21 d. vykusiame P. Lukšio 2 namo savininkų bendrijos visuotiniame susirinkime bendrijos pirmininke išrinkta B. S., patvirtintas bendrijos pirmininkės atlyginimas, išrinkta bendrijos valdyba, patvirtinti nauji bendrijos įstatai (b. l. 5-11). Bendrijos įstatų, pirmininko pakeitimai Juridinių asmenų registre yra įregistruoti 2015 m. birželio 15 d. Ieškovė P. Lukšio 2 namo savininkų bendrija pareiškė reikalavimą atsakovei I. B. dėl 229,69 Eur skolos, susidedančios iš 177,22 Eur nesumokėto mokesčio namo priežiūros reikmėms, 35,88 Eur bendrijos darbuotojų darbo užmokesčio ir 16,59 Eur buhalterines paslaugas bendrijai, priteisimo, susidariusios už 20 mėn. nuo 2014 m. kovo 1 d. iki 2015 m. spalio 31 d. Pirmosios instancijos teismas tenkindamas ieškovės reikalavimą laikė pagrįstu ir įrodytu, nurodė, kad atsakovė, kaip P. Lukšio 2 namo buto savininkė turi pareigą proporcingai savo turimai nuosavybės daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius ir kitas įmokas.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

Apeliaciniame skunde yra keliamas ieškovės reikalavimo pagrįstumo klausimas, motyvuojant neteisėtu bendrijos įsteigimu, neteisėtais bendrijos susirinkimo nutarimais dėl įkainių, pagal kuriuos skaičiuojami mokesčiai bendrijai, nustatymu. Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – DNSBĮ) 10 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatyta, kad visuotinis bendrijos narių susirinkimas tvirtina įmokų, skirtų bendrijos administravimo, bendrojo naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros (eksploatavimo) ar kitoms išlaidoms apmokėti, tarifus; įmokas arba jų apskaičiavimo tvarką kaupiamajam pastato ar jo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo fondui arba investiciniam naujų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų sukūrimo fondui sudaryti ir nustato šių lėšų naudojimo tvarką. Analogiška nuostata yra įtvirtinta ir P. Lukšio 2 namo savininkų bendrijos įstatuose (b. l. 6-11). Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovės įsiskolinimo sumos yra detalizuotos P. Lukšio 2 namo savininkų bendrijos pažymoje (b. l. 17). Atsakovės 177,22 Eur įsiskolinimo namo priežiūros reikmėms suma apskaičiuota nuo atsakovei priklausančio 38,38 m² buto ploto taikant 0,23 Eur/m² (0,80 Lt/m²) tarifą, 35,88 Eur įsiskolinimo bendrijos darbuotojų darbo užmokesčiui suma apskaičiuota taikant 0,05 Eur/m² (0,15 Lt/m²) tarifą, o 16,59 Eur dydžio įsiskolinimas buhalterinėms paslaugoms apmokėti yra apskaičiuotas taikant 0,02 Eur/m² (0,08 Lt/m²) tarifą. Tik 0,80 Lt/m² įmokų namo priežiūros reikmėms nustatytam tarifui pagrįsti ieškovė pateikė 2013 m. spalio 16 d. Butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokolą, kuriame nurodyta, kad minėtam tarifui pritarė 132 iš 132 namo savininkų, dalyvavusių balsavime raštu. Pažymėtina, kad DNSBĮ, galiojusio nuo 2012 m. liepos 1 d. iki 2014 m. liepos 1 d., redakcija taip pat numatė, kad įmokų tarifai turi būti tvirtinami visuotinio bendrijos narių susirinkimo nutarimu, o ne butų ir kitų patalpų savininkų sprendimu. Byloje nėra pateikta visuotinio bendrijos susirinkimo nutarimų, kuriais būtų patvirtinti kiti ieškovės pritaikyti tarifai atsakovės skolai apskaičiuoti dėl buhalterinių paslaugų apmokėjimo ir dėl bendrijos darbuotojų darbo užmokesčio. Kėdainių rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 17 d. baudžiamuoju įsakymu, konstatavus faktą dėl 2015 m. gegužės 12 d. P. Lukšio 2 namo savininkų bendrijos visuotinio susirinkimo protokolo Nr. 2 suklastojimo, akivaizdu kad jame užfiksuotas nutarimas dėl sutarties sudarymo su IĮ „Resonas“ dėl buhalterinių paslaugų bendrijai teikimo, už jas mokant per mėnesį po 350 Lt, negali būti laikomas teisėtu.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas aukščiau nurodytų aplinkybių tinkamai neįvertino, todėl padarė klaidingą išvadą dėl ieškovės reikalavimo pagrįstumo. Apibendrindama išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija turi pagrindą konstatuoti įrodymų vertinimo taisyklių (CPK 176-185 str.) pažeidimą, nulėmusį bylos esmės neatskleidimą (CPK 327 str. 1 d. 2 p.). Dėl nurodytų priežasčių skundžiamas teismo sprendimas naikinamas ir byla perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 329 str. 1 d.). Iš naujo nagrinėjant bylą, pirmosios instancijos teismui vertinant ieškovės ieškinio reikalavimo pagrįstumą, būtina atsižvelgti į Kėdainių rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 17 d. baudžiamuoju įsakymu nustatytas aplinkybes, turinčias prejudicinę reikšmę šiai bylai (CPK 182 str. 3 p.). Taip pat reikia tirti ir aiškintis kokiais bendrijos susirinkimo nutarimais buvo nustatytas bendrijos darbuotojų darbo užmokestis, buhalterinių paslaugų apmokėjimas, taip pat reikia tirti surinktų iš bendrijos narių mokesčių panaudojimą. Atsižvelgiant į tai, tikslinga pakartotinai bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Nusprendus, kad yra pagrindas skundžiamą teismo sprendimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo, dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų, teisėjų kolegija nepasisako, taip pat nepasisako dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, nes šis klausimas turės būti išspręstas nagrinėjant bylą iš naujo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 21 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.