Vilniaus apygardos teismo nutartis

2016-10-27 · Civilinė byla Nr. e2A-644-881/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-10-27
Bylos Nr.
e2A-644-881/2016
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-02081-2015-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Vilija Mikuckienė, Rūta Burdulienė, Vaclovas Paulikas
Ieškovas
M. R.
Atsakovas
Lietuvos žydų bendruomenės
Trečiasis asmuo
J. S.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-644-881/2016Teisminio proceso Nr. 2-06-3-02081-2015-0Procesinio sprendimo kategorija: 3.2.4.11. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. spalio 27 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rūtos Burdulienės, Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vaclovo Pauliko,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 7 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-29899-854/2015 pagal ieškovės M. R. ieškinį atsakovui Lietuvos žydų bendruomenės labdaros fondui dėl žalos priteisimo, trečiasis asmuo – J. S..

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė M. R. ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo Lietuvos žydų bendruomenės labdaros fondo 565,86 Eur turtinės žalos, 1 500 Eur neturtinės žalos, 5 procentų metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.Nurodė, kad ieškovei būtina nuolatinė slauga. Nuo 2011 m. rugpjūčio 1 d. iki 2013 m. vasario 28 d. ją slaugė ir prižiūrėjo slaugytoja J. S., kuri 2011 m. kovo 1 d. darbo sutarties su Lietuvos žydų bendruomenės labdaros fondu pagrindu buvo priimta dirbti lankomosios priežiūros darbuotoja. J. S. darbo metu prižiūrėdavo ieškovę, taip pat už ieškovės pinigus apmokėdavo telefono bei visas kitas ieškovės butui teikiamas komunalines paslaugas. 2013 m. kovo mėn. ieškovė sužinojo, kad trečiasis asmuo mokesčius mokėjo tik dalinai. Dėl tokių atsakovo darbuotojos veiksmų ieškovė patyrė turtinės ir neturtinės žalos, kurią atlyginti privalo trečiojo asmens darbdavys. Ieškovei padarytą turtinę žalą sudaro trečiojo asmens nesumokėtos sumos už ieškovės butui suteiktas paslaugas: nesumokėta 49,56 Eur suma už komunalinius mokesčius UAB „Vitės valdos“; nesumokėta 241,26 Eur suma už mokesčius AB „Klaipėdos energija“; nesumokėta 275,03 Eur suma už komunalinius mokesčius AB „Lesto“. Taip pat ieškovė patyrė neturtinės žalos. Dėl atsakovo darbuotojos darbo metu įvykdytų neteisėtų veiksmų ieškovė patyrė šoką, didžiulį stresą, dėl ko jai pakilo kraujo spaudimas, cukraus kiekis kraujyje, teko kviesti medicinos pagalbą. Dėl trečiojo asmens veiksmų ieškovė buvo pažeminta ir apgauta, iš jos buvo pasityčiota. Dėl patirto streso bei nervinės įtampos ieškovė patyrė insultą, kuris sukėlė dideles fizines kančias, skausmą. Ieškovė jaučia dvasinius ir emocinius išgyvenimus, kurie pasireiškia ramybės sutrikimu, nemiga, padidėjusiu dirglumu, nuovargiu, dėl ko ieškovė priversta vartoti raminančius vaistus.Atsakovas Lietuvos žydų bendruomenės labdaros fondas atsiliepime į ieškinį nurodė su ieškiniu nesutinkantis, prašė jį atmesti. Nurodė, kad iš byloje esančių įrodymų matyti, jog nėra nustatytas ieškovės pinigų, kuriuos slaugytoja neva galėjo pasisavinti iš ieškovės, perdavimo faktas. Jeigu toks faktas būtų nustatytas, tuomet šią pinigų sumą ieškovė turėtų reikalauti priteisti iš J. S., o ne iš atsakovo.Trečiasis asmuo J. S. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad ieškovė nuolat skųsdavosi, kad dingsta jos daiktai, tačiau jie atsirasdavo. Ieškovės nurodyta 275,03 Eur suma už neva nesumokėtą elektros energiją yra niekuo nepagrįsta. 2013 m. lapkričio 20 d. rašte AB „Lesto“ pateikė informaciją ne apie susidariusią skolą, bet apie atliktus mokėjimus laikotarpiu nuo 2012 m. rugsėjo 26 d. iki 2013 m. lapkričio 20 d. Rašte nurodyta, jog laikotarpiu nuo 2012 m. rugsėjo iki 2013 m. sausio įmokų už elektros energiją negauta. Šiuo laikotarpiu ieškovė trečiajam asmeniui pinigų AB „Lesto“ teikiamoms paslaugoms apmokėti nedavė. Iš pažymos matyti, jog 2013 m. sausio 21 d. ieškovei davus pinigų, J. S. sumokėjo iš viso 438,59 Lt, t. y. už per visus 5 mėnesius suvartotą energiją. Pažymėjo, kad ieškinyje nurodyta 275,03 Eur tariama skola buvo paskaičiuota sudėjus visas minėtu laikotarpiu trečiojo asmens sumokėtas įmokas ir atitinka 2013 m. lapkričio 20 d. pažymoje nurodytą bendrą atliktų mokėjimų sumą. Taip pat ieškovė nepagrįstai teigia, kad J. S. nesumokėjus už šilumos energiją, ieškovė patyrė 241,26 Eur žalos. Į bylą pateiktos 2013 m. sausio 31 d., 2013 m. vasario 28 d. ir 2013 m. kovo 31 d. PVM sąskaitos-faktūros už suvartotą šilumos energiją bei atliktų mokėjimų išrašai įrodo ieškovės reikalavimų nepagrįstumą. Paaiškino, kad 2013 m. sausio 31 d. gautos PVM sąskaitos-faktūros 55,98 Lt sumai, kuri turėjo būti apmokėta iki 2013 m. vasario 28 d., J. S. neapmokėjo, nes ieškovė nebedavė pinigų šioms paslaugoms apmokėti. Todėl buvo sutarta, kad šias paslaugas apmokės trečiąjį asmenį pakeisianti slaugė. 2013 m. vasario 28 d. PVM sąskaitos-faktūros J. S. negalėjo apmokėti dėl to, jog ši sąskaita buvo gauta tik 2013 m. kovo mėn. pradžioje, t. y. jau po to, kai ji baigė slaugyti ieškovę. Iš AB „Klaipėdos energija“ pateikto mokėjimų išrašo matyti, jog 2013 m. sausio 31 d. PVM sąskaita-faktūra naujos slaugės buvo apmokėta 2013 m. kovo 4 d., o 2013 m. vasario 28 d. PVM sąskaita-faktūra apmokėta 2013 m. kovo 27 d. Akivaizdu, kad nurodytos aplinkybės apie tai, kad ieškovė apie skolą už šilumos energiją neva sužinojo tik gavusi 2013 m. kovo mėn. sąskaitą, kuri buvo išrašyta 2013 m. kovo 31 d., yra melagingos, nes minėtos sąskaitos ieškovės buvo apmokėtos gerokai anksčiau iki gautos 2013 m. kovo 31 d. PVM sąskaitos-faktūros dienos. Taip pat ieškovė nepagrįstai teigia, jog ji nesumokėjo 49,56 Eur UAB „Vitės valdos“. Iš pateiktos 2013 m. kovo 20 d. UAB „Vitės valdos“ pažymos matyti, jog 2013 m. sausio mėnesį ieškovės gauta 77,73 Lt sąskaita už suteiktas paslaugas gruodį, buvo apmokėta 2013 m. sausio mėn. 2013 m. vasario mėn. gautos sąskaitos už sausio mėnesį suteiktas paslaugas trečiasis asmuo neapmokėjo, nes ieškovė šioms paslaugoms apmokėti nebedavė pinigų, todėl buvo sutarta, jog už šias paslaugas sumokės kita slaugė. 2013 m. kovo mėn. išrašytos sąskaitos už suteiktas paslaugas vasario mėnesį trečiasis asmuo nebegalėjo apmokėti dėl to, jog ši sąskaita buvo gauta jau po ieškovės slaugytojos pasikeitimo. Nurodė, kad ieškovės dvasiniai išgyvenimai ir neturtinės žalos dydis pagrįsti tik prielaidomis.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 7 d. sprendimu ieškinį atmetė.Teismas konstatavo, kad byloje nėra pateikta jokių ieškovės teiginius, jog trečiasis asmuo paėmė iš ieškovės pinigus, skirtus sumokėti už ieškovės butui teiktas komunalines paslaugas, tačiau už paslaugas nesumokėjo, o pinigus pasisavino, patvirtinančių įrodymų. 2013 m. gruodžio 5 d. nutarimu Klaipėdos apskrities vyriausiojo komisariatas atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą pagal M. R. pareiškimą, kuriame ši nurodė davusi slaugytojai J. S. pinigų sumokėti komunaliniams mokesčiams, o ši juos pasisavinusi, neįžvelgęs nusikalstamos veikos požymių.Teismas pažymėjo, kad tarp proceso dalyvių nekilo ginčo dėl aplinkybės, kad J. S., eidama slaugės pareigas, ieškovei paprašius ir davus pinigų, sumokėdavo ieškovei priklausančius mokėti mokesčius už komunalines paslaugas. J. S. nurodo visuomet sumokėdavusi mokesčius pagal ieškovės prašymą, tiksliai tokias sumas pinigų, kokias jai duodavo ieškovė. Trečiojo asmens pozicija šiuo klausimu nuosekli, tiek ikiteisminio tyrimo pareigūnams, tiek šios bylos procesiniuose dokumentuose nurodomos aplinkybės apie gautas ir sumokėtas sumas atitinka komunalinių paslaugų teikėjų pažymose nurodytus duomenis.Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad ieškovė, be kita ko, nepateikė jokių įrodymų ir nurodomų piniginių sumų perdavimo trečiajam asmeniui faktui pagrįsti. Be to, įvertinus komunalinių paslaugų teikėjų pateiktus duomenis, sutiktina, kad skolos, kurių atsiradimu ieškovė kaltina trečiąjį asmenį, susiformavo ne ieškovės nurodytu laikotarpiu, o kai kurios jau ir po to, kai J. S. paslaugų ieškovei nebeteikė. Byloje nėra duomenų, kad J. S. dar tebeteikiant slaugės paslaugas, ieškovė būtų teikusi pretenzijas atsakovui dėl to, kad J. S., paėmusi iš jos pinigus, jų už ieškovei teiktas komunalines paslaugas nemoka. Tuo tarpu aplinkybę, kad ieškovė, pati asmeniškai savo gyvenamosios vietos adresu gaudama komunalinių paslaugų teikėjų sąskaitas, turėdama galimybę kontroliuoti, ar jos apmokamos visiškai, ir manydama, jog yra davusi slaugei visas sąskaitoms pilnai apmokėti reikalingas pinigų sumas, anksčiau jokių pretenzijų niekam nereiškė, teismas vertino kaip mažai tikėtiną. Be to, teismas atkreipė dėmesį ir į ieškovės nurodomą jai neva padarytos žalos dydį, t. y. tai, kad 2013 metais, prašydama pradėti ikiteisminį tyrimą dėl J. S. veiksmų, ieškovė nurodė davusi jai apie 2 500 Lt komunaliniams mokesčiams už butą sumokėti, tuo tarpu ieškinyje nurodo, kad jai padaryta 565,86 Eur (1953,80 Lt) turtinė žala.Taigi įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, teismas padarė išvadą, kad ieškovė neįrodė, kad atsakovo darbuotojos neteisėtais veiksmais jau buvo padaryta žala, todėl tenkinti jos pareikšto ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo nėra pagrindo (CPK 176, 185 str.). Teismui nenustačius, kad J. S. būtų atlikusi neteisėtus veiksmus, sukėlusius ieškovei žalos, nėra pagrindo ir neturtinės žalos atlyginimui. Be to, teismas pažymėjo, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.250 str. 2 d.), tuo tarpu šiuo atveju jokių įstatyme numatytų pagrindų neturtinei žalai atlyginti nėra.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovė M. R. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas neištyrė ir neįvertino visų reikšmingų bylai aplinkybių. Įrodymai buvo vertinami šališkai, neobjektyviai, nesivadovaujant protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais bei pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles. Teismo išvados neatitinka byloje surinktų įrodymų ir nustatytų faktinių bylos aplinkybių. Teismo išvados dėl įrodymų vertinimo yra netinkamai motyvuotos ir tai sudaro teisinį pagrindą su jomis nesutikti. Priešingai teismo konstatuotai išvadai, jog byloje nėra pateikta jokių ieškovės teiginius patvirtinančių įrodymų, akivaizdu, kad ieškovės nurodytas aplinkybes patvirtina kartu su ieškiniu pateikti rašytiniai įrodymai apie susidariusį įsiskolinimą tuo laikotarpiu, kai ieškovę slaugė trečiasis asmuo. Taip pat nepagrįsta ir kita teismo išvada, kad teismui nenustačius, kad J. S. būtų atlikusi neteisėtus veiksmus, sukėlusius ieškovei žalos, nėra pagrindo ir neturtinės žalos atlyginimui.Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovas Lietuvos žydų bendruomenės labdaros fondas prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad iš byloje esančių duomenų (tiek trečiojo asmens J. S. procesinių dokumentų turinio, tiek 2013 m. gruodžio 5 d. Klaipėdos apskrities VPK nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą) matyti, jog nėra nustatytas ieškovės pinigų, kuriuos slaugytoja (trečiasis asmuo J. S.) neva galėjo pasisavinti iš ieškovės, perdavimo faktas. Todėl darytina išvada, kad teismas pagrįstai savo sprendime konstatavo, jog byloje nėra pateikta jokių ieškovės teiginius patvirtinančių įrodymų, kas visiškai atitinka CPK 178 straipsnį, pagal kurį, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus. Taigi skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nes ieškovė šioje byloje neįrodė aplinkybių, kuriomis grindė savo ieškinio reikalavimus, t. y. ieškovės ieškinys yra nepagrįstas ir neįrodytas (t. y. paremtas vien tik ieškovės teiginiais).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, kurią apeliantė kildino iš jos komunalinių paslaugų apmokėjimui skirtų pinigų pasisavinimo.Pirmosios instancijos teismas apeliantės ieškinį atmetė, konstatavęs, kad byloje nepateikta jokių ieškovės teiginius, kad trečiasis asmuo paėmė iš ieškovės pinigus, skirtus sumokėti už ieškovės butui teiktas komunalines paslaugas, tačiau už paslaugas nesumokėjo, o pinigus pasisavino, patvirtinančių įrodymų.Apeliantė, nesutikdama su teismo priimtu sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kurį grindžia įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimu.Pirmiausia apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal teismų nuosekliai formuojamą praktiką įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais, vien tai, kad teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei nurodo bylos šalis, nėra pagrindas spręsti, kad teismas pažeidė įrodinėjimo ar įrodymų vertinimo taisykles (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013; 2015 m. liepos 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015).Apeliaciniame skunde apeliantė teigia, kad teismas neištyrė ir neįvertino visų reikšmingų bylai aplinkybių, kad teismo išvados neatitinka byloje surinktų įrodymų ir nustatytų faktinių bylos aplinkybių, tačiau, kokių bylai reikšmingų aplinkybių teismas neištyrė ir neįvertino, kokių konkrečiai byloje surinktų įrodymų ir nustatytų faktinių bylos aplinkybių neatitinka teismo išvados, apeliantė nenurodo. Dėl šios priežasties apeliantės argumentai dėl netinkamo įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisyklių pažeidimo atmetami kaip faktiškai nepagrįsti.Atmesdamas apeliantės ieškinį pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad apeliantė neįrodė pinigų perdavimo trečiajam asmeniui fakto, atitinkamai, ir pinigų pasisavinimo fakto. Apeliantės nurodomi įrodymai apie susidariusį įsiskolinimą tuo laikotarpiu, kai ieškovę slaugė trečiasis asmuo, minėtų faktų, pirmiausia pinigų perdavimo, nei savaime, nei kartu su kitais bylos duomenimis neįrodo.Remdamasis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ieškovės apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, taip pat nenustatyta.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Rūta BurdulienėVilija MikuckienėVaclovas Paulikas