Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Sigito Bagdonavičiaus, Donato Jatužio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Kristinos Latožienės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. T. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. gegužės 3 d. nuosprendžio, kuriuo M. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 5 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir jam paskirta 39 (trisdešimt devynių) parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir M. T. paskirta galutinė bausmė – 26 (dvidešimt šešios) paros arešto.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatomis, į M. T. paskirtą arešto bausmę įskaitytas jo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2024 m. kovo 28 d. iki 2024 m. kovo 29 d. (1 para), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai, ir nurodyta laikyti, kad neatlikta bausmė yra 25 (dvidešimt penkios) paros arešto.

Taip pat buvo tenkintas UAB (duomenys neskelbtini) pareikštas civilinis ieškinys ir iš M. T. priteista 341,76 Eur (tris šimtai keturiasdešimt vienas euras 76 ct) turtinei žalai atlyginti bei 5 (penkių) procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško atsiskaitymo.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas išieškoti 76,25 Eur dydžio antrinės teisinės pagalbos išlaidas, kurias sudaro gynėjo advokato užmokestis, netenkintas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. M. T. pagal BK 178 straipsnio 5 dalį nuteistas už tai, kad 2023 m. liepos mėn. 11 d. apie 11:00 val. iš UAB (duomenys neskelbtini) priklausančios prekybos vietos (duomenys neskelbtini), esančios adresu (duomenys neskelbtini), pagrobė svetimą, priklausantį UAB (duomenys neskelbtini) nedidelės vertės turtą – 12 vnt. skutimosi peiliukų galvučių „Gillete Fusion“, bendros 341,76 eurų (vieneto kaina 28,48 Eur), taip UAB (duomenys neskelbtini) padarydamas turtinę 341,76 eurų žalą.

II. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Nuteistojo M. T. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek yra prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliaciniu skundu nuteistasis neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, nekelia kaltės ar veikos kvalifikavimo klausimų, tačiau nesutinka su jam skirtos bausmės rūšimi.

6. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo apeliacinį skundą, skundžiamą teismo nuosprendį bei baudžiamojoje byloje esančią medžiagą, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, nepažeisdamas baudžiamojo įstatymo bei baudžiamojo proceso normų, išsprendė tiek M. T. baudžiamosios atsakomybės, tiek bausmės skyrimo klausimus bei nuteistajam paskyrė tinkamai individualizuotą, tiek padarytos veikos, tiek jo asmenybės pavojingumą atitinkančią bausmę. Pirmosios instancijos teismo motyvai aiškūs, išsamūs bei atitinkantis byloje nustatytas faktines aplinkybes, o apeliacinio skundo argumentai šių išvadų nepaneigia.

7. Pažymėtina, jog bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai paskirta bausmė yra aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni.

8. Nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 5 dalyje, sankcija numato alternatyvias bausmės rūšis – viešuosius darbus, baudą, laisvės apribojimą arba areštą. Pirmosios instancijos teismas, skundžiamu nuosprendžiu skirdamas M. T. bausmę, vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnyje, parinkdamas bausmę tinkamai įvertino tiek padarytos nusikalstamos veikos sunkumą, tiek kaltinamojo asmenybę bei arešto bausmės skyrimą savo sprendime motyvavo. Kaip ir minėta, motyvai aiškūs, konkretūs, atitinkantys nustatytas bylos aplinkybes. Teismas tinkamai įvertino apelianto padarytos veikos pavojingumą ir padarė motyvuotą išvadą, kad bausmės tikslai už jo padarytą veiką bus pasiekti tik skyrus griežčiausią iš sankcijoje numatytų – arešto, bausmę. Su šiais apylinkės teismo išdėstytais motyvais kolegija visiškai sutinka. Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas, skundžiamu nuosprendžiu parinkdamas M. T. skirtinos bausmės rūšį bei nustatydamas jos dydį, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, o būtent, M. T. padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą, be to, anksčiau buvo teistas – didžiąją dalimi už tapačias nusikalstamas veikas, ir šiuo nuosprendžiu buvo teisiamas 8 kartą (1 t., 91-115 b. l.), baustas administracine tvarka, taip pat ir už vagystes, skirtų baudų nėra sumokėjęs (1 t., 81-89 b. l.), nedirbantis (1 t., 74 b. l.), duomenų apie jo lankymąsi pas psichiatrą ir priklausomybės ligų specialistą byloje nėra (1 t., 79 b. l.). Taip pat pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į apelianto baudžiamąją atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), M. T. baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nustatyta nebuvo. Šių aplinkybių pagrindu teismas sprendė, jog BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti M. T. už nusikalstamos veikos padarymą skiriant sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – areštą, bei jos trukmę nustatant didesnę nei galimas šios bausmės rūšies vidurkis. Su šia pirmosios instancijos teismo išvada visiškai sutinka ir skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija.

9. Teisėjų kolegija papildomai akcentuoja, jog šiuo atveju nėra nustatyta jokių reikšmingų aplinkybių, jų nenurodė ir apeliantas, kurios galėtų leisti daryti bent jau prielaidą, jog M. T. bausmės tikslai gali būti pasiekti skyrus apeliaciniu skundu prašomą, BK 178 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatytą, pačią švelniausią bausmę – viešuosius darbus. Priešingai, iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, jog M. T. iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo buvo teistas eilę kartų (dalis teistumų išnykę) – didžiąją dalimi už tapačias nusikalstamas veikas, prieš tai buvusiais nuosprendžiais apeliantui buvo skirtos ir bausmės susijusios su realiu laisvės atėmimu, tačiau net ir jas atlikęs, apeliantas ir toliau darė nusikalstamas veikas bei pasirinkto gyvenimo modelio nekeitė, kas leidžia spręsti, jog BK 41 straipsnio 4 punkte numatytas tikslas – paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, apelianto atžvilgiu pasiektas nebuvo. Taigi, ir šiuo atveju konstatuotina, jog vien tik nuteistojo pageidavimus atitinkanti bausmės rūšis tuo labiau nepadėtų pasiekti skiriamomis bausmėmis siekiamų tikslų.

10. Atsižvelgusi į pirmiau aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog M. T. skundžiamu nuosprendžiu skirtos 39 parų arešto bausmės, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, dar buvo sumažinta vienu trečdaliu iki 26 parų arešto, laikyti aiškiai per griežta nėra jokio teisinio pagrindo, kaip ir keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį apeliacinio skundo motyvais.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo M. T. apeliacinį skundą.