Marijampolės apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

nuotoliniu būdu Zoom platformos pagrindu institucijos, Institucijos, priėmusios nutarimą administracinio nusižengimo byloje, Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio policijos komisariato atstovui Deividui Markinui,

viešame teismo posėdyje nagrinėdamas A. A. skundą dėl Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025 m. sausio 23 d. nutarimo nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną ROIK: 25263969872 panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. A. (toliau – pareiškėjas) skunde nurodė, jog su 2025 m. sausio 23 d. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio policijos komisariato (toliau – Institucija) nutarimu nutraukti administracinę teiseną nesutinka, jis yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes tyrimas atliktas neišsamiai, neatsižvelgta į esmines aplinkybes, t. y. už savo veiksmus vairuotojas nebaudžiamas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą (toliau – ANK), nors jis viršijo leistiną greitį, lenkė dviratininką nesilaikydamas KET 126 punkto reikalavimų (mažesniu nei 1,5 m atstumu), lenkimą atliko kirsdamas ištisinę kelio juostą (ją kirsdamas grįžo į savo eismo juostą), pažeisdamas KET 117 punkto reikalavimus; sukėlė pavojų lenkiamo dviratininko sveikatai ir gyvybei (KET 9 punktas – eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui). Pareiškėjas skundu prašo panaikinti Institucijos 2025 m. sausio 23 d. nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo teiseną ir Institucijai pavesti atlikti išsamų ir objektyvų tyrimą pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, nurodant atlikti autotechninę ekspertizę.

Pareiškėjas teismo posėdžio metu visiškai palaikė skundą jame nurodytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad įvykis buvo 2024 m. gegužės 2 d. Požiūriai pareiškėjo ir policijos į įvykį akivaizdžiai skiriasi. Pareigą ištirti, fiksuoti ir tinkamai surinkti duomenis turi policijos įstaiga. Pagal jo skundą pati institucija pripažino, kad reikia tirti įvykį ir pasinaikino sprendimą. Jis siekia objektyvaus tyrimo. Policija buvo atlikusi ekspertizę dėl greičio nustatymo. Tik 2024 m. kovo 3 d. atsiranda tikslūs matavimai brūkšninių linijų. Kai ekspertas nustatinėjo, jis rėmėsi ne tiksliais duomenimis, o google maps, be tikslių matmenų. Jam pavyko pasiekti, kad 2025 m. sausio 21 d. subraižytų policininkai schemą. Asmuo pro pareiškėją pralėkė nesaugiu atstumu ir kirto ištisinę liniją. Galimai policijos įstaiga yra suinteresuota, kad automobilio vairuotojui T. Ž. nebūtų taikoma administracinė atsakomybė. Automobilis kirto ištisinę juostą apie 1,80 m. Neišgirdo kodėl jis meluoja, koks jo interesas. Jis ilgai ginčijosi kelio pločio. Jei dar bus nagrinėjama ilgai, jis prašys skirti eksperimentą, kuomet policijos pareigūnas važiuos dviračiu ir kitas policijos pareigūnas pravažiuos pro jį 112 km/h greičiu. Gal galima padėti tašką ir patraukti asmenį pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį. Policijos įstaiga akivaizdžiai suinteresuota, vertina pagal save, objektyvių duomenų nerenka ir jis nemato galimybių kaip priversti įvertinti tinkamai arba bent jau tirti.

Institucija atsiliepime į skundą nurodė, kad su A. A. skundu nesutinka. A. A. skunde pateikia sau palankius skaičiavimus, nurodydamas, kad automobilis prieš pat jį pralenkiant važiuoja kelio viduriu, kelio skiriamoji juosta sutampa su automobilio centru. Pagal byloje esantį vaizdo įrašą matoma, kad T. Ž. vairuojamas automobilis artėdamas prie važiuojančio dviračio, važiuoja kelio viduriu, nes skiriamoji juosta sutampa su automobilio centru, tačiau priartėjus prie važiuojančio dviračio ir pradėjus lenkimo manevrą (vaizdo įrašo 6 sek.) yra matoma, kad bent du trečdaliai transporto priemonės yra išvažiavusi į priešpriešinę eismo juostą. Atsižvelgiat į tai, kad transporto priemonės plotis yra 2,096 metro, viena trečioji transporto priemonės dalis sudarytų 0,69 metro. Kadangi kelio plotis yra trys metrai, vadinasi 2,31 metro yra važiuojamosios kelio dalies pločio yra laisva. Skaičiuojant, kad palikta laisva važiuojamoji kelio dalis lenkimo metu yra 2,31 metro, o dviratininkas užėmė apie 0,8 metro važiuojamosios dalies ploto, tai atstumas tarp transporto priemonės ir dviračio lenkimo metu 1,51 metro atstumas. Skunde prašoma atlikti autotechninę ekspertizę, tačiau ją paskyrus, net jei ir pavyktų nustatyti atstumą tarp dviračio ir transporto priemonės (ar tai būtų nustatytas 1,6 metro ar 1,4 metro atstumas) pažeidimo esmės ar kvalifikacijos nekeistų, kadangi KET nurodytas 1,5 metro atstumas yra rekomenduojamas, todėl šios ekspertizės skirti netikslinga. Iš byloje esančio vaizdo įrašo yra akivaizdžiai matoma, kad saugus atstumas tarp važiuojančio dviratininko ir transporto priemonės 1,5 atstumas yra rekomendacinio pobūdžio ir vairuotojas pats gali pasirinkti saugų atstumą atsižvelgdamas į oro sąlygas, paros metą, kelio dangą, transporto priemonių eismą, savo vairavimo patirtį ir turimus įgūdžius. Institucijos nuomone, nėra faktinio pagrindo tenkinti A. A. skundą panaikinant skundžiamą nutarimą ir gražinant bylą tyrimui atlikti.

Institucijos atstovas teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime į skundą nurodytus argumentus, prašė skundą atmesti. Papildomai paaiškino, kad 2024 m. gegužės 6 d. buvo gautas nukentėjusio A. A. skundas dėl galimo užfiksuoto nusižengimo. Institucija priėmė sprendimą nubausti asmenį dėl viršyto greičio. Šį sprendimą nukentėjęs apskundė Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmams, kurie grąžino tyrimui atlikti. Po to, Institucija apskundė nutartį Kauno apygardos teismui, kuris grąžino išspręsti klausimą dėl galimo nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje. Buvos priimtas sprendimas nepradėti administracinio nusižengimo teisenos pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį. Šis sprendimas dabar apskųstas. Institucija atliko papildomus veiksmus, t. y. subraižė įvykio vietos schemą. Už rekomendacijų nesilaikymą negali bausti pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį. Gali nustatyti tą atstumą, bet tai bus rekomendacijos, rezultatas toks būtų toks koks dabar yra. Su T. Ž. buvo bendrauta telefonu ir iš to surašytas tarnybinis pranešimas. Papildomai nebuvo apklausti T. Ž. ir A. A. Subraižė schemą, buvo peržiūrėtas vaizdo įrašas. Nėra nustatyta kiek tiksliai nuo važiuojamosios dalies krašto važiavo dviratininkas. T. Ž. yra nubaustas už greičio viršijimą, bauda sumokėta. Dviratininkas nepadarė pažeidimų. Dronas gali būti pakeltas tik esant tinkamoms oro sąlygoms. Jeigu automobilis būtų 10-20 cm. atstumu pravažiavęs, tada būtų pavojingas vairavimas. Eksperimentą atlikti netikslinga. Kad automobilis buvo kirtęs liniją dviem trečdaliais, įvertino akimis. Rekomenduotino greičio viršijimas nebūtų vertinamas kaip pažeidimas.

Skundas tenkintinas iš dalies.

Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 564, 566, 567, 569 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos ir įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ANK 567 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pagal šį kodeksą įgaliotas institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės.

Pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį administracinę atsakomybę užtraukia vienas ar keli šioje normoje nustatyti alternatyvūs veiksmai: a) transporto priemonių vairavimas vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus; b) lenkimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti; c) vairavimas neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse; d) pavojingą situaciją sukėlęs (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimas; e) tokią pat pavojingą situaciją sukėlęs įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus.

ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas nagrinėjamoje byloje susietas su Kelių eismo taisyklių 9 punkte įtvirtinta pareiga eismo dalyviams laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekiant išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos, palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.

Įvykio metu galiojusioje KET 126 punkto redakcijoje, be kita ko, numatyta, kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. Buvo rekomenduojama, kad motorinių transporto priemonių vairuotojai, apvažiuodami arba lenkdami dviratininkus, tarp transporto priemonių paliktų ne mažesnį kaip 1,0 m šoninį atstumą, kai motorinių transporto priemonių važiavimo greitis ne didesnis kaip 50 km/h, ir ne mažesnį kaip 1,5 m šoninį atstumą, kai motorinių transporto priemonių greitis didesnis kaip 50 km/h.

KET 136.4 punkte numatyta, kad prieš pradėdamas lenkti, vairuotojas privalo įsitikinti, kad lenkiant bus užtikrintas saugus atstumas nuo lenkiamos transporto priemonės.

Nagrinėjamu atveju A. A. ginčija Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariato 2025 m. sausio 23 d. nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną. Minėtas nutarimas priimtas, nes iš surinktos administracinio nusižengimo medžiagos nenustatyta, kad būtų padarytas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 420 straipsnio 1 dalyje. Institucija atsiliepime į A. A. skundą nurodė, kad KET 126 punktas (Lietuvos Respublikos vyriausybės 2022 m. gruodžio 11 d. nutarimo Nr. 1950 „Dėl kelių eismo taisyklių patvirtinimo, aktuali redakcija iki 2024 m. gruodžio 1 d.) numatė, kad „Rekomenduojama, kad motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų vairuotojai, apvažiuodami arba lenkdami dviratininkus, elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojus, tarp transporto priemonių paliktų ne mažesnį kaip 1,0 m šoninį atstumą, kai motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų važiavimo greitis ne didesnis kaip 50 km/h, ir ne mažesnį kaip 1,5 m šoninį atstumą, kai motorinių transporto priemonių greitis didesnis kaip 50 km/h.“ Taigi, KET rekomendacijų nesilaikymas neužtraukia asmenims administracinės atsakomybės.

Skundą padavęs asmuo teigia, kad nutarime nurodyto įvykio metu buvo padaryta eilė administracinių nusižengimų: jį, važiuojantį dviračiu, aplenkęs automobilio vairuotojas lenkė nesaugiu atstumu, buvo viršytas automobilio greitis, kirsta ištisinė linija.

Iš bylos duomenų – Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2024 m. lapkričio 11 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje Nr. II-205-503/2024, matyti, kad T. Ž. teismo posėdžio metu neneigia lenkęs dviratininką (pareiškėją), tačiau teigė, jog nurodytu laiku ir vietoje nelenkė (dviratininko) pareiškėjo, nesilaikydamas KET 126 punkto reikalavimų, neatliko dviratininko lenkimo, kirsdamas ištisinę kelio juostą, nesukėlė pavojaus lenkiamo dviratininko (pareiškėjo) sveikatai ir gyvybei.

ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Tam tikrų faktinių aplinkybių buvimas ar nebuvimas yra konstatuojamas remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Teismas, patikrinęs skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, susipažinęs su bylos medžiaga, išklausęs Institucijos atstovo bei skundą padavusio asmens paaiškinimų, daro išvadą, jog skundžiamas nutarimas buvo priimtas kruopščiai neištyrus visų reikšmingų bylos aplinkybių. Teismas pažymi, kad nutarimas administracinio nusižengimo byloje gali būti priimtas tik pasinaudojus visomis galimybėmis surinkti reikšmingus bylai duomenis.

Iš bylos rašytinės medžiagos ir Institucijos atstovo teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų matyti, kad nebuvo nustatytas šoninis atstumas tarp dviratininko ir jį lenkiančio automobilio ir tam reikalinga atlikti išsamesnį tyrimą.

Atkreiptinas Institucijos dėmesys į tai, kad KET 126 punkte buvo pateikti ne vien tik rekomenduojami šoniniai atstumai, kuriuos turi palikti motorinių transporto priemonių vairuotojai, apvažiuodami arba lenkdami dviratininkus, bet tuo pačiu suformuota ir imperatyvi taisyklė, kad vairuotojas privalo palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus, o šiuo konkrečiu atveju nepakanka surinktų byloje duomenų padaryti išvadai nei, kad saugus atstumas automobiliui lenkiant dviratininką nebuvo išlaikytas, nei, kad toks atstumas buvo išlaikytas.

Įvertinus tai, kad nebuvo nustatyta, kokiu atstumu iš šono buvo lenkiamas dviratininkas, įvertinus nustatytą dviratininką lenkusio automobilio greitį, lenkimo vietą ir esant abejonių dėl galimo kitų KET pažeidimų padarymo, spręstina, jog yra tikslinga visapusiškai ištirti įvykio aplinkybes.

Administracinio nusižengimo tyrimas yra svarbi administracinio nusižengimo teisenos stadija, nuo kurios priklauso, kaip kokybiškai ir operatyviai bus toliau nagrinėjama administracinio nusižengimo byla. Atsižvelgiant į tai, šios stadijos metu ypatingai svarbu surinkti visus įrodymus ir juos tinkamai įforminti, o bet koks procesinis sprendimas gali būti priimamas tik tinkamai įvykdžius šiuos reikalavimus. Vadovaujantis ANK 567 straipsnio 1 dalimi, pagal šį kodeksą įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės.

Institucijai įstatymo leidėjo deleguota pareiga ne tik nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo teisenos ar nustatyti administracinį nusižengimą, bet ir surinkti įrodymus, negali būti perkelta kitai institucijai, o šiuo konkrečiu atveju – teismui, todėl pareiškėjo teismo posėdžio metu pareikštas prašymas T. Ž. pripažinti padarius nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje bei skundo reikalavimas pavesti Institucijai atlikti autotechninę ekspertizę, netenkintini.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog visapusiškam aplinkybių ištyrimui reikalinga atlikti išsamų tyrimą, todėl atsižvelgiant į ANK 563 straipsnyje įtvirtintus administracinių nusižengimų teisenos uždavinius, Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025 m. sausio 23 d. nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną administracinio nusižengimo byloje ROIK 25263969872, naikinamas kaip nepagrįstas ir byla grąžinama institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą (ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Teismas, įvertinęs tai, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 4 dalimi, 646 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

A. A. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025 m. sausio 23 d. nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną administracinio nusižengimo byloje ROIK 25263969872 ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus Šakiuose.