Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Rasa Valentinienė, sekretoriaujant Jolantai Kližentytei, Irinai Fiodorovai,

uždarame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. M. B., a.k. „(duomenys neskelbtini)“ gim. „(duomenys neskelbtini)“ Klaipėdos r., Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, pensininkas, gyvenantis „(duomenys neskelbtini)“, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau-BK) 149 str. 4 d., 150 str. 4 d., 138 str. 2 d. 1 p., 2 p., 11 p.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis A. M. B., grasindamas panaudoti ir panaudodamas fizinį smurtą prieš mažametį asmenį, prieš mažamečio valią su juo lytiškai santykiavo, tenkino lytinę aistrą oraliniu ir kitokio fizinio sąlyčio būdu.

A. M. B. laikotarpyje nuo 2007 m. vasaros iki 2009 m. lapkričio mėn. 1 d. A. T. globėjos S. R. sodyboje, esančioje „(duomenys neskelbtini)“, gyvenamajame name ir aplink namą esančioje teritorijoje, pasinaudodamas nukentėjusiosios A. T., gimusios „(duomenys neskelbtini)“, bejėgiška būkle dėl mažametystės bei lengvo protinio atsilikimo, grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą- mušti diržu ir panaudodamas fizinį smurtą- ją pastumdamas bei pargriaudamas, jėga numaudamas kelnes ir kelnaites, taip palauždamas nukentėjusiosios valią priešintis, sistemingai, nenustatytą kartų skaičių, prieš jos valią tenkino lytinę aistrą oraliniu būdu bei kitokio fizinio sąlyčio būdu- lietė rankomis A. T. krūtis, lytinius organus ir sėdmenis, savo lytiniu organu lietė nukentėjusiosios burną, sėdmenis ir lytinius organus, kišo pirštus į nukentėjusiosios lytinius organus, vertė ją rankomis liesti savo lytinius organus bei įvesdamas savo lytinį organą nukentėjusiajai į makštį su ja lytiškai santykiavo, tai yra tokiu būdu seksualiai prievartavo ir išžagino mažametę A. T.

A. M. B., siekdamas nuslėpti kitą nusikaltimą, nesunkiai susargdino bejėgiškos būklės mažametę.

A. M. B. laikotarpyje nuo 2007 m. vasaros iki 2009 m. lapkričio 1 d., A. T. globėjos S. R. sodyboje, esančioje „(duomenys neskelbtini)“, gyvenamajame name ir aplink namą esančioje teritorijoje, seksualiai prievartaudamas ir išžagindamas dėl mažametystės ir lengvo protinio atsilikimo bejėgiškos būklės A. T., gimusią „(duomenys neskelbtini)“, bei grasindamas, kad jei ji kam nors apie tai pasakys, ją mušti, tai yra siekdamas nuslėpti kitus nusikaltimus, sukėlė nukentėjusiajai stiprų stresą. Dėl nukentėjusiajai A. T. padarytų nusikaltimų, jai išsivystė laikinas praeinantis psichikos sutrikimas- reakcijos į stiprų stresą- atitinkantis nesunkaus sveikatos sutrikdymo mastą, tokiu būdu A. M. B. bejėgiškos būklės mažametei A. T. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis A. M. B. kaltu visiškai neprisipažino ir parodė kad kartais padėti namų ūkio darbuose nuvykdavo pas savo seserį S. R., kuri globoja dvi mergaites A. T. ir A., todėl tas mergaites pažįsta, su jomis kartais pasišnekėdavo, nes kartu valgydavo arba nueidavo į jų kambarį žiūrėti televizoriaus. Su A. T. santykiai buvo geri, jis vieną kartą 2009 m. rudenį jai davė 10 litų nusipirkti telefono kortelę. Kitoms mergaitėms pinigų nėra siūlęs. Jis su ja lytiškai nesantykiavo, jos kūno nelietė, jokio konflikto su ja nebuvo. 2009 m. rudenį jis buvo nuvažiavęs pas S. R. kasti bulvių. Jį sesuo parsivežė pas save penktadienį, o šeštadienį parvežė atgal. Po savaitės prašė perrinkti bulves ir jas sunešti į rūsį. Taip pat tą rudenį pas seserį rugsėjo pabaigoje ar spalio pradžioje yra rovęs runkelius, bet tai buvo darbo dieną ir mergaičių namuose nebuvo. 2009 m. vasarą pas seserį nesilankė, nes turi kolektyvinį sodą ir dirbo jame. 2009 m. spalio mėnesį jis prižiūrėjo anūką, todėl pas S. R. nevažiavo.

Nors kaltinamasis kaltu neprisipažino, jo kaltė įrodyta nukentėjusiosios, liudytojų parodymais, specialistų išvadomis, kitais įrodymais.

Apklausiama tyrėjos, dalyvaujant Klaipėdos rajono savivaldybės vaikų teisių apsaugos skyriaus vedėjos pavaduotojai A. Tamolienei, socialinei pedagogei A. Parakininkienei, nukentėjusi A. T. parodė, kad tais metais, kai ji mokėsi „(duomenys neskelbtini)“ klasėje, po Naujųjų metų S. R. brolis A. nuolat kitiems nematant ateidavo į jos kambarį, čiupinėdavo jos krūtis, šlaunis, visą kūną, numovęs kelnes ir pats nusimovęs bandydavo įkišti savo lytinį organą jai į makštį, liepdavo jo lytinį organą smaukyti ir čiulpti. Ji A. bijodavo, nes jis grasindavo ją sumušti, liepė niekam nesakyti, todėl ji vykdydavo jo nurodymus. 2009 m. vasarą jai miegant S. R. namuose savo kambaryje, A. jai miegančiai įkišo savo lytinį organą į burną ir liepė čiulpti, tačiau ji atsisakė ir nieko daugiau nedaręs A. iš kambario išėjo. Tą pačią vasarą A. per prievartą nutempė kelnes ir kelnaites ir įkišo savo lytinį organą jai į makštį. Kai buvo rudens atostogos, A. pas S. R. buvo kiekvieną dieną. S. R. su L. Ž. išvykus, jai plaunant virtuvėje indus ir stovint prie kriauklės, A. pradėjo ją čiupinėti, nustūmė ją ant fotelio, pats nusimovė kelnes, prievarta numovė jai kelnes ir kelnaites, įkišo savo lytinį organą jai į burną ir liepė smaukyti. Tuo metu į kambarį įėjo A., kuri pasakė, kad viską pasakys mamai S. R. ( Nukentėjusiojo apklausos protokolas, 1 t., b.l. 30-31).

Apklausta VŠĮ „Vaiko namas“, nedalyvaujant kitiems proceso dalyviams, išskyrus psichologę, klausimus užduodant per ikiteisminio tyrimo teisėją nukentėjusioji A. T. iš esmės davė tokius pačius parodymus, tik neigė, jog vykdydavo kaltinamojo prašymus. Ji parodė, kad S. R. brolis A. S. R. namuose A. T. kambaryje prievarta numovė jai kelnes, kelnaites, buvo užlipęs, savo „dalyką“ norėjo įkišti, bet ji A. nustūmė ir neleido. Daug kartų A. savo „dalyką“ išsitraukęs, norėjo jai įkišti į burną , tačiau ji neleido, savo „dalyku“ iš nugaros pusės lietė jos „užpakaliuką“, liepė pačiulpti jo „dalyką“, tačiau ji nečiulpdavo, nes sakydavo, kad nenori. A. prašydavo pasmaukyti jo „dalyką“, tačiau ji nesmaukydavo. 2008 m. S. R. namo kieme, kai rovė burokus, A. prie šulinio kišo jai pirštus po drabužiais į „putę“. Tuo metu, kai ji buvo savo kambaryje S. R. namuose, A. numovęs jai kelnes ir kelnaites, užgulęs jai ant viršaus prašė leisti įkišti savo „dalyką“, tačiau ji jam neleido, be to, jis buvo ją parklupdęs ir prašė leisti jam įkišti savo „dalyką“ į užpakaliuką, tačiau ji jam neleido. A. buvo išsitraukęs savo „dalyką“, paėmęs jos ranką kišo ją prie „dalyko“, tačiau ji nepalietė jo „dalyko“. A. jai duodavo po 10 Lt už tai, kad ji padarys viską, ką jis nori ( Apklausos protokolas, laikmena su apklausos įrašu t.1, b.l. 58-85).

„(duomenys neskelbtini)“ mokyklos 2009-11-11 rašte nurodyta, kad A. T. „(duomenys neskelbtini)“, mokosi „(duomenys neskelbtini)“. Turi globėjus S. R. ir L. Ž., gyv. „(duomenys neskelbtini)“, todėl savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu ši mokinė vyksta pas globėjus. „(duomenys neskelbtini)“ mokykloje buvo rudens atostogos nuo š. m. spalio 26 d. iki š. m. lapkričio 1 d. Š m. lapkričio 2 d. A. atvyko į mokyklą. Tik praėjus kuriam laikui mergaitė išdrįso pasipasakoti savo buvusiai klasės auklėtojai V. B., kad mergaitė globėjų namuose rudens atostogų metu patyrė seksualinę prievartą iš globėjos S. R. giminaičio A., kuris gyvena „(duomenys neskelbtini)“. Prašoma išsiaiškinti šio įvykio aplinkybes (t. 1, b. l. 2).

Taip pat pridėti socialinės pedagogės A. Parakininkienės surašyti A. T. apklausos apie seksualinę prievartą duomenys. Nurodoma, jog A., kuris atvažiuoja pas S. R., liečia rankomis, prievartauja užsigulęs ant viršaus. Ji apie tai pasakė globėjai S. R., kuri atsakė, kad taip tau ir reikia, nes tau labai patinka“. Kai A. plovė indus, priėjo A. ir vėl pradėjo liesti kūną, jai numovė kelnes ir pats nusimovė, ją nustūmė ant fotelio. Tada savo lytinį organą kišo A. į burną, liepė pasmaukyti rankomis. Tuo metu su malkomis į kambarį įėjo A. ir sakė, kad viską pasakys globėjai S. Tada A. apsimovė kelnes ir išėjo į lauką žaisti gaudynių. A, pasakė globėjai, kad A. lindo prie A. ir globėja šaukė ant A. A. daugiau prie A. nelindo ( t. 1, b. l. 3-4).

Apie patirtą seksualinę prievartą nukentėjusioji pasakojo ir atliekant teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizę. Kaip matosi iš šio akto tiriamosios dalies, A. T. apie buvusį įvykį pasakojo labai nenoriai, labai trumpai ir pykdama, kad A. prie jos lįsdavo, čiupinėdavo per drabužius ir ne per drabužius, mėgino įkišti lytinį organą, siūlydavo pinigų, yra davęs 10 litų, prašydavo, kad niekam nepasakotų. Sakė: „... Jis blogai darė, blogai elgėsi...niekas negali taip elgtis...labai nepatiko...Jei klykti-būtų išvežę į durpyną. Bijojau, kad negaučiau, galvojau, kad gali trenkti, nes mamai dzin.. Aš bijodavau, nes A. grasindavo mušti mane diržu“ ( t. 1, b. l. 116-117 ).

Teismo medicinos specialisto išvadoje konstatuota, kad mažametės A. T. mergystės plėvėje rastas užgijęs įtrūkimas, plėvės anga laisvai praleidžia du pirštus-apspaudimo žiedo nėra, kas patvirtina buvusį lytinį aktą. Rastas mergystės plėvės įtrūkimas turėjo užgyti per 6-14 dienų, todėl mažametės A. T. plėvė galėjo būti pažeista 2009 m. spalio mėn. 26-27 d. lytinio akto metu (I t., b.l. 35). Tai patvirtina nukentėjusiosios parodymus, kad su ja buvo atliktas prievartinis lytinis aktas.

Kad tikrai kaltinamasis seksualiai priekabiavo prie mažametės nukentėjusiosios, parodė kartu su ja gyvenusios S. R. globotinės A. M. ir E. M..

Mažametė liudytoja A. M., apklausiama ikiteisminio tyrimo teisėjo, dalyvaujant Šilutės rajono savivaldybės Vaiko teisių tarnybos vyriausiajai specialistei Vilijai Kuznecovai, „(duomenys neskelbtini)“ socialinei pedagogei Danguolei Zaicevienei, bei kaltinamojo gynėjui, parodė, kad ji taip pat, kaip ir A. T. buvo globojama S. R. ir ne kartą matė kaip S. R. brolis A. grabaliojo A. T.. Jos apie tai ne kartą sakė S., A. viską neigė. Paskui vėl jis lindo prie A. Ji parodė mačiusi, kaip A. tuo metu kai jie rovė burokus buvo nuėjęs prie šulinio kartu su A. T. ir čiupinėjo jos lytinius organus. A. jį stūmė, o A. nustumiamas nesileido. Ji toliau nebežiūrėjo ir nusisuko. Po kurio laiko A. grįžo rauti burokų. Dar praeitą vasarą jį matė kaip A. prie malkų per rūbus čiupinėjo A. lytinius organus ir krūtinę. Apie tai ji yra pasakojusi savo seseriai V. M., auklėtojoms D. R. ir A. J. A. lindo ir prie jos sesers E., bet E. jam priešinosi ir neleido. A. jai yra rodžiusi 5 litus ir sakė, kad davė A. už tai, kad ji leidžia pagraibyti. Kad A. muštų A., ji nėra mačiusi. Pas S. namuose yra du televizoriai. Vienas yra S. kambaryje, o kitas kambaryje, kuriame jos gyvena su A. A. televizorių žiūrėdavo pas jas kambaryje. Sėdėdavo ant A. lovos, nes iš ten jam buvo geriau matyti. Kai jos užmigdavo, A. išeidavo. A. kartais išeidavo žiūrėti televizoriaus pas S., tada televizorių likdavo žiūrėti A. ir A. Per rudens atostogas A. pas S. buvo viena, o ji buvo mokykloje. ( Liudytojo apklausos protokolas, t. 1, b. l. 178-179).

Nepilnametė liudytoja E. M., apklausiama ikiteisminio tyrimo teisėjo, dalyvaujant Šilutės rajono savivaldybės Vaiko teisių tarnybos vyriausiajai specialistei Vilijai Kuznecovai, psichologei Linai Jasaitei bei kaltinamojo gynėjui, parodė, kad pas S. R. ji būdavo 2007 m. ir 2008 m. Kartu būdavo ir A. T. ir A. M.. Vasarą padėti dirbti darbus atvažiuodavo S. brolis A., kuris vakarais į jų kambarį ateidavo žiūrėti televizoriaus ir lyg juokaudamas lįsdavo prie A. sakydamas: „va, dideli papukai, parodyk, ar dideli papukai“. Taip pat matydavo, kad ir dieną A. lyg juokais gaudydavo A. ir graibydavo ją už krūtinės. Tai buvo 2007 m. ir 2008 metų vasaromis, 2009 metais ji pas S. nebevažiavo. Matė pas A. litą, ši sakė, kad davė A. Taip pat A. pasakojo, kad A. gaudavo iš A. po 5 litus, už tai, kad leisdavo pagriebti už papo. A. sakė, kad pasakė A. žmonai K., kad A. prie jų lenda, K. ant jų labai supyko ( Liudytojos apklausos protokolas, t. 1, b. l. 190-193).

Kad kaltinamasis linkęs lytiškai išnaudoti mergaites, patvirtina ir liudytojos R. Ž. parodymai.

Liudytoja R. Ž. parodė, kad ji anksčiau gyveno „(duomenys neskelbtini)“, o savaitgaliais ir per atostogas vykdavo pas globėją S. R. Pas ją ji gyveno 9 metus. Kai atvykdavo S. R. brolis A., jis, kai niekas nematydavo, pavyzdžiui, kai ji eidavo prie karvių, prie jos kibdavo. A. vasarą atvažiuodavo į kaimą atostogauti, būdavo pas R. po savaitę ar dvi. A. M. B. prašoma ji už pinigus leisdavo jam pačiupinėti savo lytinius organus ir krūtinę. Jis tai darydavo, kai tik būdavo proga, taip pat kai atvykdavo su savo žmona. Globėjai apie tai, kad A. elgiasi netinkamai, nesakė, nes bijojo, bet dėl kaltinamojo priekabiavimo labai išgyveno. Kad leido A. M. B. save čiupinėti ji tyrėjai nesakė, nes nedrįso. Prie A. A. tuo metu nelįsdavo, nes ji tuo metu buvo dar maža. R. Ž. pas S. R. nebegyvena nuo 2006 ar 2007 metų, tačiau jos santykiai su S. R. yra geri, palaiko su ja ryšius. Šiuo metu ji gyvena su draugu, augina du mažus vaikus.

Liudytoja V. B. parodė, kad apie 2009-11-10, apie 16 val. pas ją į žaidimų kambarį atėjo jos buvusi auklėtinė A. T., kuri pokalbio metu pasakė, kad nebenori važiuoti pas globėjus. Ji klausė, kodėl ji nenori važiuoti, bet A. T. nieko nepasakojo. Kitą dieną atėjo su drauge V. B., kuri pasakė, kad A. nori kažką papasakoti. A. T. vėl ėmė teigti, jog nenori važiuoti pas globėjus, nes prie jos nuo to laiko, kai ji mokėsi 5 klasėje, lenda dėdė A., kuris atvažiuoja iš Klaipėdos. A. kai ji miega lenda pas ją į lovą, grabalioja, bučiuojasi, „pisa“ ir kiša savo pimpalą jai į burną. Pasakojo, kad A. ir užsivertęs ant fotelio kišo jai į burną, lindo prie jos, kai ji buvo išėjusi parnešti malkų. A. papasakojo, kad kai ji apie tai pasakė globėjai, ši atsakė, kad „jei lenda, tai ji pati nori“. Ji A. patikėjo, nes A. nėra linkusi fantazuoti, apkalbėti, nelabai supranta, kas tai yra. Ji, supratusi, kad A. yra tvirkinama, apie tai tą pačią dieną pranešė socialinei pedagogei. A. pas senyvus globėjus nebuvo gerai prižiūrima, dažnai grįždavo murzina. Anksčiau A. buvo labai meili, paskutiniaisiais metais po vasaros labai pasikeitė jos būdas, ji tapo stačiokiška ir storžieviška, su ja galima susikalbėti tik geruoju. A. berniukais dar nesidomi, elgiasi ir vaikšto kaip berniukai, nenešioja sijonų, nesidažo kaip kitos mergaitės.

Liudytoja B. P. parodė, kad ji šiuo metu „(duomenys neskelbtini)“ dirba socialine pedagoge, įvykių metu buvo A. T. auklėtoja. A. T. nuo pirmadienio iki penktadienio būdavo „(duomenys neskelbtini)“, o savaitgaliais ir per atostogas važiuodavo pas globėją S. R. A. T. 2009 m. po vasaros atostogų, praleistų pas globėją, grįžo pasikeitusi, tapo uždaresnė. Iš kitų vaikų B. P. išgirdo, kad globėjos namuose kažkas vyksta negero. Ji ėmė klausinėti apie tai A. T. ir 2009-11-11 grįžusi iš mokyklos A. T. jai papasakojo, kad per rudens atostogas globėjos namuose dėdė iš Klaipėdos ją grabinėjo, buvo atsigulęs į jos lovą. Ji daugiau jos neklausinėjo ir informaciją perdavė globos namų psichologei. Nuo to laiko A. T. pas globėją nebevažiavo. A. T. rudens atostogos buvo nuo 2009 m. spalio 23 d. iki 2009 m. lapkričio 2 d. ir tuo metu ji buvo išvykusi pas globėjus. Jos atostogos nesutapo su A. M. atostogomis, nes A. M. rudens atostogos buvo nuo 2009 m. spalio 19 d. iki spalio 23 d. Kad A. T., būdama mokykloje, su kuo nors susitikinėtų, jai nėra žinoma. Jei būtų kur nors išėjusi, būtų kiti vaikai pasakę.

Liudytoja E. J. parodė, kad mokosi „(duomenys neskelbtini)“, 2009 m. ji gyveno „(duomenys neskelbtini)“ viename kambaryje su A. T. Ji parodė, kad A. jai papasakojo, kad globėjos brolis negerai su ja elgiasi, prie jos priekabiauja, kiša savo lytinį organą jai į burną. Tai pasakojo, norėdama pasiguosti, nes dėl to labai išgyveno. Žino, kad apie tai A. pasakojo ir kitiems vaikams. A. ji patarė apie tai pasakyti auklėtojai.

Liudytoja G. J. parodė, kad S. R. sugyventinis L. Ž. yra G. J. mamos brolis, jos dėdė. 2009 m. spalio 25 d. ji nusipirko apšalusių bulvių ir jų taip pat pasiūlė L. Ž., kuris kartu su S. R. iš jos namų „(duomenys neskelbtini)“ išsivežė apšalusias bulves į „(duomenys neskelbtini)“. Jie bulves rinko tris dienas, o L. Ž. vežė jas namo. S. R. tuo metu jai pasakojo, kad yra atvažiavęs brolis prižiūrėti gyvulių, taip pat minėjo, kad ir mergaitės yra namie. S. R. su L. Ž. rinkti bulvių atvažiuodavo ryte apie 11 val., išvažiuodavo apie 18 val. L. Ž. prieš tą bulvių rinkimą buvo ligoninėje ir sakė, kad parsivežęs bulves išverčia maišus kieme. Įkelti maišus į mašiną padėdavo G. J. vyras.

Liudytoja G. J. nėra suinteresuota bylos baigtimi, jos parodymus iš dalies patvirtina S. R. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad jie su sugyventiniu L. Ž. apšalusias bulves pirko spalio mėnesį, padėti buvo atvykęs kaltinamasis ir namuose buvo globotinės ( t. 2, b. l. 17-18 ) bei pažymos apie oro sąlygas ir L. Ž. gydymąsi ligoninėje. Ši liudytoja, būdama ne L. Ž. šeimos narė, nebūtų žinojusi, kad L. Ž. buvo neseniai grįžęs iš ligoninės, nes kaip ji parodė, su L. Ž. ir S. R. ji bendrauja mažai, jų namuose nesilanko. Analogiškus parodymus ši liudytoja davė ir ikiteisminio tyrimo metu, kai buvo apklausiama po įvykio praėjus nedaug laiko ( 2009-12-07) Ji taip pat tada pabrėžė, kad L. Ž. buvo neseniai grįžęs iš ligoninės, todėl jiems padėti atvyko A. M. B., kai ji pasiūlė L. Ž. bulvių, jis su S. R. tą pačią dieną atvyko pas ją, buvo spalio 25 d., sekmadienis, savaitė iki Visų Šventųjų dienos ( t. 2, b. l. 35-36).

Kaip matosi iš 2009 m. kalendoriaus, tikrai 2009 m. spalio 25 d. buvo sekmadienis.

Liudytojos G. J. parodymus iš dalies patvirtina ir pažyma apie hidrometeorologines sąlygas 2009 m. rugsėjo- spalio mėnesiais. Joje nurodyta, kad 2009 m. rugsėjo mėnesį Klaipėdos regione neigiamų oro temperatūrų nebuvo stebėta. Spalio mėnesį neigiama temperatūra Šilutėje spalio 10 d. buvo -1,5oC. Po to neigiama temperatūra užfiksuota spalio 16 d. Klaipėdoje -1,3oC, Šilutėje-4,9 oC („(duomenys neskelbtini)“), todėl oro temperatūra jos apylinkėse turėjo būti panaši ir bulvės galėjo apšalti ne rugsėjo, o spalio mėnesio 16 d., nes anksčiau stipresnių šalnų nebuvo.

Kad nukentėjusioji kaip tik tuo metu atostogavo, matosi iš „(duomenys neskelbtini)“ rašto, kuriame nurodyta, kad A. T. mokykloje atostogos buvo nuo 2009 m. spalio 26 d. iki lapkričio 2d. ( t. 1, b. l. 2). Šis raštas taip pat patvirtina liudytojos G. J. parodymus, kad atvykusi rinkti apšalusių bulvių S. R. jai pasakojo, kad namuose prižiūrėti gyvulių yra likęs A. M. B. ir mergaitės.

Kaip matosi iš Klaipėdos rajono savivaldybės Gargždų ligoninės pažymos, A. Ž., S. R. sugyventinis, šioje ligoninėje gydėsi nuo 2009-09-24 ir nuo 2009-10-18 iki 2009-10-22 ir tai taip pat patvirtina liudytojos G. J. parodymus, kad atvykęs pas ją apšalusių bulvių L. Ž. buvo neseniai grįžęs iš ligoninės ( iš ligoninės išėjo spalio 22, o bulvių atvyko spalio 25) (t.2, b. l. 31).

Liudytoja S. R. parodė, kad kaltinamasis, jos brolis, atvažiuodavo jai padėti, nes S. R. draugas L. Ž., su kuriuo ji gyvena 18 metų ir veda bendrą ūkį, 2-3 metai kaip serga ir negali sunkiai dirbti. Brolis padėdavo perrinkti ir sunešti į rūsį bulves, nurauti runkelius. 2009 metais A. M. B. parsiveždavo pas save, o po darbų vėl parveždavo namo. Paprastai bulves kasdavo rugpjūčio pabaigoje, jas nukasdavo per vieną dieną. Po to po 7 dienų jas perrinkdavo. 2009 metų rugsėjo pabaigoje buvo nusipirkusi bulvių, tai A. M. B. dirbo dvi dienas ir padėjo jas perrinkti. Ji daug metų globojo mergaites iš globos namų ir internatų, mergaites per atostogas, savaitgalius parsiveždavo į savo namus. Ji globojo mergaites R. Ž., E. M., A. M. ir A. T. E. M. pas ją buvo tik vieną vasarą, po to pabėgo. A. T. pas ją savaitgaliais ir per atostogas gyveno nuo pirmos klasės, tada jai buvo 7 metai ir mokėsi „(duomenys neskelbtini)“, o nakvodavo „(duomenys neskelbtini)“. Po šios bylos įvykių mergaitės pas ją nebegyvena. Ji dėl to išgyvena, nes mergaitės ją ir jos vyrą vadino tėčiu ir mama. Mergaitės apie A. M. B. nieko nepasakojo ir ji nieko įtartino nepastebėjo. Ji turi tris kambarius, viename miegojo ji su vyru, kitame- mergaitės, o vienas kambarys buvo laisvas. Jame miegodavo atvykęs brolis. A. M. B. televizorių žiūrėdavo arba pas ją kambaryje arba mergaičių kambaryje.

Šios liudytojos parodymai apie apšalusių bulvių įsigijimo laiką ( rugsėjo mėnesio pabaigoje) akivaizdžiai klaidingi, kadangi rugsėjo mėnesį šalnų nebuvo ir jos negalėjo apšalti, be to, kaip jau minėta, ši liudytoja ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad bulves įsigijo spalio mėnesį, jas perrinko, o po to parsivežė A., kuris bulves sunešė į rūsį ( t. 2, b. l. 15-18).

Liudytojas L. Ž. parodė, kad jis yra S. R. sugyventinis, kartu su ja „(duomenys neskelbtini)“ gyvena 17 metų. Globojo mergaites R., A., J., A., E. A. B. pas juos atvažiuodavo padėti atlikti sunkius ūkio darbus, nes L. Ž. negalėjo sunkiai kelti. Jį parsiveždavo padėti nukasti bulves, po to perrinkus, bulves reikėdavo sunešti į rūsį. Be to, A. M. B. padėjo nurauti runkelius. Kuriuo metu 2009 metais buvo pas juos A. M. B. atvažiavęs, dabar nepamena. Bulves jie kasa rugpjūčio pabaigoje, o runkelius rauna rugsėjo pabaigoje. Po to juos sumeta į rūsį. A. B. pas juos ilgai nebūdavo. 2009 m. spalio mėn. jis iš savo sesers dukters J. gavo pašalusių bulvių, kurias parsivežė savo automobiliu namo. Bulvėms sunešti į rūsį jis parsivežė sugyventinės S. brolį A.. Jis po darbų A. parvežė namo, o vakare L. Ž. paguldė į Jūrininkų ligoninę. Tuo metu, kai perrinkinėjo sušalusias bulves, mergaičių namuose nebuvo.

Iš šio liudytojo parodymų išeitų, kad bulves jie iš liudytojos G. J. įsigijo ne spalio mėnesį, kaip jis pats nurodo, o rugsėjo mėnesio pradžioje, nes Jūrininkų ligoninėje, kaip matosi iš jo paties pateikto ligos istorijos išrašo, jis buvo gydomas nuo 2009-09-10 iki 2009-09-16 ( t. 2, b. l. 29). Vėliau, kaip jau buvo minėta, Gargždų ligoninėje L. Ž. buvo gydomas nuo 2009 m. spalio 18 d. iki spalio 22 d. ( t. 2, b.l.31). Išeitų, kad bulvėms apšalus spalio 16 d., buvo labai skubiai nutarta jas parduoti, nors vargu, ar per tokį trumpą laiką galėjo išryškėti bulvių apšalimo požymiai, iki spalio 18 d. L. Ž. ir S. R. jas perrinko, susivežė į savo namus, sunešė į rūsį. Tai prieštarauja liudytojos G. J. nuosekliems ir nekeliantiems abejonių parodymams, kad apšalusios bulvės buvo įsigytos spalio 25 d. ir kad S. R. su L. Ž. šias bulves rinko ir vežėsi į savo namus tris dienas.

Liudytoja O. K. B., kaltinamojo žmona, parodė, kad S. R., gyvenanti „(duomenys neskelbtini)“, yra jos vyro A. M. B., su kuriuo ji gyvena santuokoje jau 40 metų, sesuo. Ji ir jos vyras A. M. B. važiuodavo pas S. R. padėti dirbti ūkio darbų. 2009 metais A. M. B. pas savo seserį buvo 4 kartus. 2009 m. rudenį pas S. R. vyras rugsėjo mėnesio viduryje važiavo vienas, ji nevažiavo. Užvažiavo S. R. ir jį pasiėmė. Pas S. nuolat būdavo globojamų mergaičių, jie mergaitėms nuveždavo rūbų, mergaitės nesiskųsdavo, kad A. M. B. prie jų lenda. 2009 m. spalio 24 d. buvo švenčiamas jos draugės S. K. gimtadienis, dalyvavo ji su A. M. B., sūnus S. B. ir I. J., dar keli žmonės. Ji netiki, kad A. M. B. lindo prie mergaičių.

Liudytoja S. K., parodė, kad ji yra gera B. šeimos draugė, pažįstama su jais ir artimai bendrauja nuo 1961 metų. 2010 m. pradžioje jai paskambino S. R. ir papasakojo, kad jos globotinei A. A. siūlė už 10 litų ateiti pagulėti ir S. R. prašė apie tai pasakyti K. O. B., bet ji atsakė, kad tuo netiki ir A. M. B. žmonai apie tai nieko nesakė. Savo gimtadienį, kuris yra spalio 27 d., 2009 m. ji lyg tai šventė spalio 24 d., šeštadienį. Dalyvavo K. O. B. su vyru ir jų sūnus S. su drauge I. ir vaiku.

Liudytojas S. B., kaltinamojo sūnus, parodė, kad kiek jis prisimena 2009 m. spalio 24 d. jis su tėvais ir I. J. buvo pas S. K. ir šventė jos gimtadienį. Po to sekmadienį tėvas A. M. B. buvo namuose, nes tuo metu prižiūrėjo S. B. sūnų V., kuriam tuo metu buvo atostogos. Nuvažiuoti pas seserį S. R. negalėjo, nes ten autobusas nevažiuoja. Tėvo sesuo pati atvažiuodavo jo pasiimti, kai reikėdavo dirbti ūkio darbus ir tėvo išvykimą derindavo su S. B.. Per V. atostogas tėvas A.M. B. V. pasiimdavo į savo namus ir visą dieną būdavo su juo. Mama O. K. B. V. negalėjo prižiūrėti, nes tuo metu prižiūrėjo neįgalų vaiką jo paties namuose.

Liudytoja I. J. iš esmės davė analogiškus parodymus kaip ir S. B., tvirtindama, kad po S. K. gimtadienio A. M. B. pas S. R. išvykęs nebuvo, nes prižiūrėjo jos ir S. B. sūnų Vilių, savo anūką, kuris tuo metu atostogavo ir nelankė mokyklos.

Liudytojų O. K. B., kaltinamojo sutuoktinės, S. B., kaltinamojo sūnaus, I. J., kaltinamojo sūnaus sugyventinės, S. K., šeimos draugės, parodymai, tvirtinantys kaltinamojo parodymus, kad jis nukentėjusiosios atostogų metu, t.y. laikotarpiu nuo spalio 26 d. iki lapkričio 2 d. pas S. R. nebuvo, todėl A. T. išžaginti negalėjo, yra prieštaringi, šie liudytojai dėl artimos giminystės ar draugystės ( liudytoja S. K.) su kaltinamuoju yra suinteresuoti bylos baigtimi.

Šie liudytojai parodė, kad jie visi kartu su kaltinamuoju galimai ( S. K., S. B. parodymai) arba tikrai spalio 24 d. ( O. K. B., I. J. parodymai) pas S. K., artimą šeimos draugę, šventė jos gimtadienį, kuris yra spalio 27 d., parodydami, kad visada liudytojos gimtadienius švęsdavo šeštadieniais. Šie parodymai labai abejotini, nes Lietuvoje visiškai nėra tradicijų asmens gimtadienį švęsti iš anksto. Sekantis šeštadienis po liudytojos gimtadienio yra spalio 31 d. Be to, net ir atšventus gimtadienį spalio 24 d., A. M. B. buvo galimybės nuvykti pas S. R., nes apšalusios bulvės buvo įsigytos tik spalio 25 d.

Taip pat dėl tų pačių priežasčių atmetami liudytojų O. K. B., S. B. ir I. J. parodymai, kad A. M. B. tuo laikotarpiu niekur negalėjo išvykti, nes buvo anūko V. atostogos ir jis turėjo anūką prižiūrėti. Parodymams patvirtinti pateiktas V. B. gimimo liudijimas, pažyma, kad jis, kaip ir A. T., atostogavo nuo 2009-10-26 iki 2009-02-06, jo motinos I. J. darbo pažymėjimas, bei abiejų tėvų darbo žiniaraščiai, iš kurių matosi, kad jie tomis dienomis dirbo ( t. 2, b. l. 140-146).

Šie liudytojai tokius parodymus davė tik teisiamojo posėdžio metu, kaltinamajam susipažinus su bylos medžiaga. Jų parodymai prieštarauja nuosekliems liudytojos G. J., kuri nėra suinteresuota bylos baigtimi, parodymams, nukentėjusiosios parodymams, liudytojos S. R. ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams, iš dalies liudytojo L. Ž. parodymams, kad tuo metu, kai buvo renkamos apšalusios bulvės, į talką pas juos buvo atvykęs kaltinamasis A. M. B.

Be to, ikiteisminio tyrimo metu ir pats kaltinamasis tokių aplinkybių, kad įvykių metu prižiūrėjo savo mažametį anūką, neparodė (Įtariamojo apklausos protokolai, t.2, b. l. 56-58,88,89 ). Kaip nustatyta, O. K. B., kaltinamojo sutuoktinė, nedirba, kaip ji pati parodė, prižiūri toje pačioje laiptinėje aukštu žemiau gyvenančio kaimyno neįgalią dukterį, kuri lanko vaikų darželį, todėl visiškai nesuprantama, kodėl ji negalėjo dienos metu, kol anūko tėvai darbe, o prižiūrima mergaitė darželyje, prižiūrėti mokyklinio amžiaus savo anūko V. ir kodėl būtinai jį turėjo prižiūrėti tik kaltinamasis, kuris iki tol, kaip matosi iš parodymų, visada noriai vykdavo padėti seseriai S. R..

Teismas konstatuoja, kad liudytojų S. R., L. Ž., O. K. B., S. B. ir I. J. parodymai, toje dalyje, kurioje jie patvirtina kaltinamojo parodymus, jog jis nukentėjusiosios A. T. atostogų laikotarpiu ( nuo 2009 m. spalio 26 d. iki lapkričio 2d. ) pas S. R. nuvykęs nebuvo, nenuoseklūs, prieštarauja vieni kitiems bei kitiems byloje surinktiems įrodymams. Šie liudytojai, būdami dėl giminystės ryšių artimai susiję su kaltinamuoju ir tuo pačiu suinteresuoti bylos baigtimi, arba sąmoningai klaidina teismą, siekdami padėti A. M. B., arba, praėjus nemažai laiko po įvykio, duodami parodymus apie 2009 m. rudens įvykius, klysta. Teismas šioje dalyje šių liudytojų parodymus atmeta ir nelaiko šių parodymų įrodymais, pagrindžiančiais kaltinamojo gynybos versiją.

Kaip matosi iš įvykio vietos apžiūros protokolo, S. R. gyvena „(duomenys neskelbtini)“, nuosavame name, kuriame yra trys kambariai: miegamasis, kuriame miega S. R. su sugyventiniu, kitame kambaryje gyvena ir miega globotinės, trečias kambarys- svetainė, kuriame miega atvykęs A. M. B.. Kaip matosi iš plano –schemos, mergaičių kambarį nuo S. R. kambario skiria koridorius, iš S. R. kambario einant į mergaičių kambarį, reikia praeiti svetainę, vonios kambarį. Taip pat iš plano-schemos matosi, kad A. T. lovos gale ant spintelės stovi televizorius ( t. 1, b. l. 11 - 22).

S. R. ir L. Ž. verčiasi ūkiškai, turėdavo atlikti įvairius gyvulių priežiūros bei žemės ūkio darbus, todėl, be abejonės, būdavo laikas, kai A. T. su A. M. B. namuose ar namų aplinkoje likdavo vieni. Be to, kaip nustatyta, kaltinamasis, ir būnant S. R. su sugyventiniu L. Ž. namuose, dažnai būdavo pas A. T. kambaryje, nes atsisėdęs ant jos lovos, žiūrėdavo televizorių. Šeimai gyvenant vienkiemyje, esant tokiam namo išplanavimui, kai mergaičių kambarys yra pakankamai toli nuo suaugusių asmenų miegamojo kambario, sudarė kaltinamajam A.M. B., atvykus pas S. R. į svečius, pasitaikius tinkamai progai, kai niekas nemato, seksualiai išnaudoti mažametę, kuri dėl mažametystės ir protinio atsilikimo nemokėjo ir negalėjo apsiginti ir pasitelkti į pagalbą suaugusių asmenų.

Pažymose nurodyta, kad A. T. yra gimusi „(duomenys neskelbtini)“, jai nustatytas lengvas neįgalumas iki 2015-10-13, asmens sveikatos priežiūros įstaiga, siuntusi asmenį neįgalumo lygio nustatymui yra UAB „Šilutės psichikos sveikatos ir psichoterapijos centras“ ( b. l. 33, 126).

Byloje yra 2006m. kovo 14 d. Šilutės rajono apylinkės teismo nutartis, iš kurios matosi, kad A. T. rūpybos vieta nustatyta „(duomenys neskelbtini)“ ( t. 1, b. l. 127 -129).

Kaip matosi iš 2007-06-08 rašyto S. R. prašymo „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui, ji prašė išleisti į jos šeimą E. M., gim. „(duomenys neskelbtini)“ ir A. T., gim. „(duomenys neskelbtini)“ ( t. 1, b. l. 151).

Iš A. T. charakteristikų matyti, kad A. T. mokosi „(duomenys neskelbtini)“ klasėje, šioje mokykloje mokosi nuo 2004-09-01. Mokslas sekasi sunkiai, A. globoja S. R. Kas vyksta namuose A. pasakoja retai. A. koridoriuose garsiai kalba, šokinėja nuo laiptų, vėluoja į pamokas, barasi ir pykstasi su klasės draugais, bet būna labai rūpestinga su mažesniais, neįgaliais vaikais ( t. 1, b. l. 92, 122- 125).

Nukentėjusioji vienodai parodė, kad ją seksualiai išnaudojo ir prievartavo kaltinamasis. Jos parodymų, apibūdinant nusikalstamos veikos pobūdį, nenuoseklumas, nekonkretumas ir tam tikras fragmentiškumas sąlygoti nukentėjusiosios psichologinių ypatumų, mažametystės, lengvo protinio atsilikimo bei praeinančio psichinio sutrikimo - reakcijos į stiprų stresą.

Kaip matosi iš ambulatorinės kompleksinės teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizės akte išdėstyto nukentėjusiosios A. T. psichologinio tyrimo, išrašo iš ligos istorijos, A. T. dominuoja mąstymo konkretumas, sudėtingesnių įvykių ji nesupranta, nepasižymi padidintu polinkiu fantazuoti. Tiriamosios protinio išsivystymo lygis ir pažintinės veiklos ypatumai yra žemi, atitinkantys lengvo defekto lygį. Asmenybė nebrandi, frigidiška, būdingas nelankstus reagavimas įvairiose situacijose, ypatingai subjektyviai sudėtingose ar frustruojančiose situacijose. Tiriamoji nesupranta sudėtingesnių įvykių, nesugeba kritiškai jų vertinti, prognozuoti jų eigos, todėl tokiose situacijose galimas tiriamosios įtaigumas, patiklumas. Tiriamoji nepasitiki savimi, būdingas jautrus, gynybinis reagavimas. Tiriamoji lengviau įsimena emocinį įspūdį sukėlusią informaciją, jai sunku nuosekliai pasakoti, detaliai atgaminti įvykius. Atsižvelgiant į tiriamosios amžių, jai būdingas individualias psichologines ypatybes (nebrandumas, nelankstumas, nesugebėjimas konstruktyviai spręsti sudėtingesnių situacijų, nepasitikėjimas savimi ir kt.) tiriamosios žinios iki įvykio ir šiuo metu apie lytinius santykius paviršutiniškos, ribotos, ji nesupranta seksualinės prievartos ir tvirkinamųjų veiksmų esmės, reikšmės, pasekmių. Stebimas psichotrauminis įvykio poveikis ( gynybiška, priešiška, aktyviai vengia šios temos, reaguoja jautriai, apie tai klausinėjama pyksta ir kt.), todėl toliau dalyvauti ikiteisminiame tyrime ir teismo posėdyje jai nerekomenduojama.

Išvadoje nurodyta, kad A. T. nuo mažens konstatuojamas lengvas protinis atsilikimas. A. T. jos atžvilgiu nusikalstamos veikos padarymo metu nesirgo lėtiniu psichikos sutrikimu, taip pat šiuo metu neserga lėtiniu psichikos sutrikimu. A. T. nusikalstamos veikos jos atžvilgiu darymo metu negalėjo pilnai suprasti su ja atliktų veiksmų pobūdžio, negalėjo suprasti tų veiksmų reikšmės, bei atsižvelgiant į jos būseną ir situacijos aplinkybes (nesulaukė adekvačios reakcijos iš globėjos), todėl negalėjo aktyviai, adekvačiai tiems veiksmams priešintis. A. T. dėl jos atžvilgiu atliktos nusikalstamos veikos VšĮ Vilniaus universiteto vaikų ligoninės filiale Vaiko raidos centre gydymo 2009-11-25-2009-12-03 metu buvo nustatyta diagnozė: pasikėsinimas išžaginti naudojant fizinę jėgą. Reakcijos į stiprų stresą. Lengvas protinis atsilikimas. Konstatuotas A. T. laikinas praeinantis psichikos sutrikimas- reakcijos į stiprų stresą- išsivystė po dėl jos atžvilgiu padarytos nusikalstamos veikos. Šis sutrikimas atitinka nesunkaus sveikatos sutrikdymo mastą (I t., b.l. 115-118, 109-110). Kad po įvykio pasikeitė nukentėjusiosios elgesys, nurodyta „(duomenys neskelbtini)“ ieškininiame pareiškime ( t.1, b. l. 88-89), parodė liudytoja V. B.

Kaip matosi iš šios ekspertizės, kitų bylos duomenų, mažametė nukentėjusioji nesuprato su ja atliekamų nusikalstamų veiksmų esmės, todėl visiškai akivaizdu, kad negalėjo pati su smulkiomis detalėmis sugalvoti kaip A. M. B. ją seksualiai prievartavo ir žagino. A. M. B. teigia, jog santykiai su nukentėjusiąja A. T. bei kitomis S. R. globotinėmis buvo geri, jis yra davęs nukentėjusiajai pinigų, kai atvykdavęs su žmona į svečius, atveždavęs mergaitėms lauktuvių. Kad nukentėjusioji ir šios liudytojos turėtų kokį nors motyvą apkalbėti kaltinamąjį, jokių duomenų nėra. Taip pat nenustatyta, kad koks nors asmuo būtų daręs poveikį nukentėjusiajai ir šioms liudytojoms, siekdamas nepagrįstai apkaltinti būtent A. M. B. Pažymėtina, kad A. M. T. parodymų tikrumas nesukėlė abejonių nei ją mokiusiems bei auklėjusiems pedagogams, kuriems ji pasakojo apie A. M. B. nusikalstamą veiką, nei ekspertams psichiatrams-psichologams.

Aptartais įrodymais visiškai įrodyta, kad kaltinamasis A. M. B., grasindamas panaudoti ir panaudodamas fizinį smurtą prieš mažametę mergaitę, gimusią „(duomenys neskelbtini)“, tenkino lytinę aistrą oraliniu ir kitokio fizinio sąlyčio būdu.

A. M. B., pasinaudodamas nukentėjusiosios bejėgiška būkle dėl mažametystės bei jos lengvo protinio atsilikimo, grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą- mušti diržu ir panaudodamas fizinį smurtą- ją pastumdamas bei pargriaudamas, jėga numaudamas kelnes ir kelnaites, taip palauždamas nukentėjusiosios valią priešintis, sistemingai, nenustatytą kartų skaičių, prieš jos valią tenkino lytinę aistrą oraliniu būdu, bei kitokio fizinio sąlyčio būdu- lietė rankomis A. T. krūtis, lytinius organus ir sėdmenis, savo lytiniu organu lietė nukentėjusiosios burną, sėdmenis ir lytinius organus, kišo pirštus į nukentėjusiosios lytinius organus, vertė ją rankomis liesti savo lytinius organus. Šiais veiksmais kaltinamasis seksualiai prievartavo mažametę . Ši veika kvalifikuojama pagal BK 150 str. 4 d.

Taip pat kaltinamasis grasindamas panaudoti ir panaudodamas fizinį smurtą prieš mažametę mergaitę, įvesdamas savo lytinį organą nukentėjusiajai į makštį su ja lytiškai santykiavo ir taip išžagino mažametę A. T. Ši veika kvalifikuojama pagal BK 149 str. 4 d.

Kaip nustatyta, prieš mažametę A. T., tiek siekiant nuslėpti nusikaltimus tiek siekiant palaužti jos pasipriešinimą, buvo panaudotas fizinis ir psichinis smurtas ir, kaip konstatuota kompleksinės teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizės akte, dėl kaltinamojo A. M. B. padarytų nusikaltimų jai išsivystė laikinas praeinantis psichikos sutrikimas- reakcijos į stiprų stresą, atitinkantis nesunkaus sveikatos sutrikdymo mastą. Tokiu būdu A. M. B. bejėgiškos būklės mažametei A. T. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Ši veika kvalifikuojama pagal BK 138 str. 2 d. 1 p. ( sužalojimas mažametės) ir 11 p. ( siekiant nuslėpti kitą nusikaltimą). Pagal 138 str. 2 d. 2 p. ( sužalojimas bejėgiškos būklės asmenį ), kaip buvo pareikštas kaltinimas, veika nekvalifikuojama, nes mažametis asmuo dėl savo amžiaus yra bejėgiškos būklės.

Nėra nustatyta, kad A. M. B. siekė susargdinti nukentėjusiąją, sukelti psichikos sutrikimus, tačiau įrodyta, kad jis savo tyčiniais veiksmais – prievarta ir grasinimais tokias pasekmes sukėlė ( netiesioginė tyčia).

Kaltinamasis A. M. B. padarė du labai sunkius tyčinius nusikaltimus ( BK 149 str. 4 d. ir BK 150 str. 4 d.) ir vieną apysunkį nusikaltimą ( BK 138 str.2 d. 1p., 11 p.,). Seksualiai prievartavo ir išžagino protiškai atsilikusią mažametę mergaitę, savo sesers globotinę, sukeldamas jai nesunkų sveikatos sutrikdymą.

A.M. B. baudžiamąją atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis A. M. B. nėra teistas ( pažyma, t. 2, b. l. 76).

Buvusios darbovietės, Klaipėdos spec. lopšelio-darželio „Pelėdžiukas“ direktorės charakterizuojamas patenkinamai- darbo drausmės pažeidimų nėra padaręs, padėkų ir paskatinimų už darbą taip pat nėra gavęs ( t. 2, b. l. 3). Tačiau padarytos nusikalstamos veikos bei gynybinė pozicija A. M. B. charakterizuoja kaip individą, nepripažįstantį gyvenimo vertybių, valdomą lytinių instinktų, nesigailintį dėl savo padarytų nusikalstamų veikų, nejaučiantį jokios užuojautos bejėgiškam, pagalbos ir suaugusiųjų šilumos reikalingam, be tėvų globos augančiam asmeniui.

A.M. B. į priklausomybės ligų įskaitą, psichiatrinių ligų kabinetų įskaitose neįrašytas. ( t.2, b.l. 79-81).

Atsižvelgdamas į kaltinamojo amžių, į tai, kad teisiamas pirmą kartą, teismas A. M. B. už atskiras veikas skiria bausmę, švelnesnę, negu sankcijoje numatytas bausmės vidurkis.

„(duomenys neskelbtini)“, atstovaujantys nukentėjusiąją A. T., A. M. B. pareiškė 30 000 Lt civilinį ieškinį dėl A. T. padarytos neturtinės žalos atlyginimo (2 t., b.l. 88-90).

„(duomenys neskelbtini)“ („(duomenys neskelbtini)“ ) 2006-03-14 Šilutės rajono apylinkės teismo nutartimi pavesta nuolatinė A. T. globa (1 t., b.l. 127-128).

Pagal civilinį įstatymą neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

„(duomenys neskelbtini)“ ieškinys, atstovaujant mažametės nukentėjusiosios interesus, yra teisėtas ir pagrįstas.

Kaip nustatyta, mažametė ilgą laiką sistemingai buvo seksualiai prievartaujama, be to, ji buvo ir išžaginta, dėl to ji neabejotinai patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir didelius dvasinius išgyvenimus bei psichinius sukrėtimus, jai buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Tai gali turėti neigiamos įtakos normaliam jos kaip asmenybės vystymuisi ir nusikalstamų veikų padariniai gali išlikti visam gyvenimui. Kartu pažymėtina ir tai, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Atsižvelgiant į kaltinamojo amžių, jo turtinę padėtį ( pensininkas, nekilnojamojo turto, išskyrus butą neturi) civilinis ieškinys nukentėjusiajai priteistinas 20 000 Lt dydžio.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pagal BK 138 str. 2 d. 1p., 11 p. - 2 metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 2, 5 d. 1 p., bausmes subendrinti apėmimo būdu ir galutinę bausmę A. M. B. nustatyti aštuonerius metus laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Priteisti iš A. M. B. A. T., „(duomenys neskelbtini)“, 20 000 Lt neturtinę žalą ir 52 Lt valstybei teismo išlaidas.

2010-03-10 nutarimu paskirtą laikiną apribojimą A. M. B. nuosavybės teisėms į butą „(duomenys neskelbtini)“ palikti iki tol, kol bus nukentėjusiajai atlyginta padaryta neturtinė žala, žalą atlyginus, panaikinti.

Į bausmės laiką įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme, nuo 2009-11-16 iki 2009-11-18.

Kardomosios priemonės iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeisti.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.