Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. M. B. gynėjo advokato Henriko Mackevičiaus apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. balandžio 22 d. nuosprendžio, kuriuo A. M. B. nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 149 straipsnio 4 dalį laisvės atėmimu 8 metams,

- pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 1 ir 11 punktus laisvės atėmimu 2 metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, ir A. M. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 8 metams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Iš A. M. B. priteista A. T., (duomenys neskelbtini) globotinei, 20 000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir 52 Lt valstybei teismo išlaidoms atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. M. B. nuteistas už tai, kad grasindamas panaudoti ir panaudodamas fizinį smurtą prieš (duomenys neskelbtini) asmenį, prieš (duomenys neskelbtini) valią su juo lytiškai santykiavo, tenkino lytinę aistrą oraliniu ir kitokio fizinio sąlyčio būdu.

A. M. B. laikotarpyje nuo (duomenys neskelbtini) A. T. (duomenys neskelbtini) S. R. sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), gyvenamajame name ir aplink namą esančioje teritorijoje, pasinaudodamas nukentėjusiosios A. T., gimusios (duomenys neskelbtini), bejėgiška būkle dėl (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini), grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą - mušti diržu ir panaudodamas fizinį smurtą - ją pastumdamas bei pargriaudamas, jėga numaudamas kelnes ir kelnaites, taip palauždamas nukentėjusiosios valią priešintis, sistemingai, nenustatytą kartų skaičių, prieš jos valią tenkino lytinę aistrą oraliniu būdu bei kitokio fizinio sąlyčio būdu - lietė rankomis A. T. krūtis, lytinius organus ir sėdmenis, savo lytiniu organu lietė nukentėjusiosios burną, sėdmenis ir lytinius organus, kišo pirštus į nukentėjusiosios lytinius organus, vertė ją rankomis liesti savo lytinius organus bei įvesdamas savo lytinį organą nukentėjusiajai į makštį su ja lytiškai santykiavo, tai yra tokiu būdu seksualiai prievartavo ir išžagino (duomenys neskelbtini) A. T.

Be to, A. M. B. nuteistas dar ir už tai, kad siekdamas nuslėpti kitą nusikaltimą, nesunkiai susargdino bejėgiškos būklės (duomenys neskelbtini).

A. M. B. laikotarpyje nuo (duomenys neskelbtini), A. T. (duomenys neskelbtini) S. R. sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), gyvenamajame name ir aplink namą esančioje teritorijoje, seksualiai prievartaudamas ir išžagindamas dėl (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) bejėgiškos būklės A. T., gimusią (duomenys neskelbtini), bei grasindamas, kad jei ji kam nors apie tai pasakys, ją mušti, tai yra siekdamas nuslėpti kitus nusikaltimus, sukėlė nukentėjusiajai stiprų stresą. Dėl nukentėjusiajai A. T. padarytų nusikaltimų, jai išsivystė (duomenys neskelbtini) atitinkantis nesunkaus sveikatos sutrikdymo mastą, tokiu būdu A. M. B. bejėgiškos būklės (duomenys neskelbtini) A. T. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Be to, apeliantas teigia, jog kaltinamajame akte A. M. B. suformuluotas kaltinimas yra ydingas, nes jame nurodyta, kad seksualinis prievartavimas buvo sistemingas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismas 2010-05-08 nutartyje, priimtoje baudžiamojoje byloje Nr.2K-147/2010, pripažino, kad sąvoka ,,sistemingai“ reiškia veikos atlikimą ne mažiau kaip tris kartus. Kaltinamajame akte nurodyta, kad kaltinamasis nukentėjusiąją seksualiai prievartavo nenustatytą skaičių kartų, todėl nenustačius bent apytikslio seksualinio prievartavimo atvejų skaičiaus, negalima konstatuoti ir veikos sistemingumo. Todėl seksualinio prievartavimo sistemingumo požymis, nurodytas kaltinime, neįrodytas.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apeliantas nuteistojo A. M. B. gynėjas ir nuteistasis A. M. B. prašė patenkinti nuteistojo A. M. B. gynėjo apeliacinį skundą, prokurorė prašė šį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. M. B. gynėjo apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliantas, nesutikdamas su skundžiamu nuosprendžiu, mano, kad nuosprendis yra nepagrįstas dėl netinkamo įrodymų vertinimo. Teigia, kad A. M. B. jam inkriminuotų nusikalstamų veikų nepadarė ir byloje nėra objektyvių jo kaltės įrodymų. Prašo panaikinti skundžiamą nuosprendį ir A. M. B. išteisinti, neįrodžius jo dalyvavimo darant nusikalstamas veikas.

Šis apelianto prašymas netenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas šioje byloje išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino nepažeisdamas baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų. Teismas skundžiamu nuosprendžiu pripažindamas A. M. B. kaltu dėl (duomenys neskelbtini)A. T. seksualinio prievartavimo ir išžaginimo bei dėl (duomenys neskelbtini) A. T. nesunkaus sveikatos sutrikdymo, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais duomenimis. Teismo išvados dėl A. M. B. kaltės pagrįstos teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetu. Tai, kad apeliantas nesutinka su skundžiamame nuosprendyje padarytomis teismo išvadomis, pateikdamas savitą ištirtų įrodymų vertinimą, kolegijos nuomone, neleidžia manyti apie neobjektyvų ar šališką nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių ištyrimą.

Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apelianto teiginiais, nes jie prieštarauja byloje surinktiems, pirmosios instancijos teisme ištirtiems ir skundžiamame nuosprendyje aptartiems įrodymams.

Priešingai nei teigia apeliantas, nukentėjusioji tiek apklausta tyrėjos, tiek vėliau apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjo davė iš esmės vienodus ir esminėse detalėse sutampančius parodymus, kuriuos patvirtina kiti bylos duomenys (liudytojų parodymai, specialisto išvados, teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktas ir kt.).

Nukentėjusioji visų jos apklausos metu vienodai teigė, kad ji eilę metų buvo A. M. B. seksualiai prievartaujama bei išžaginta. Pirminės apklausos pas tyrėją metu nukentėjusioji apie prieš ją pavartotą seksualinę prievartą ir išžaginimą parodė, kad ji nuo (duomenys neskelbtini) turi (duomenys neskelbtini) S. R., pas kurią grįžta kiekvieną savaitgalį, per šventes ir moksleivių atostogas. (Duomenys neskelbtini) pas save atsiveždavo vyriškį A. (A. M. B.), kuris yra jos giminaitis. Po Naujųjų metų, kai ji mokėsi (duomenys neskelbtini) klasėje, jai būnant pas (duomenys neskelbtini), A. pradėjo ją liesti, čiupinėjo krūtis, šlaunis, visą kūną. Ji priešinosi, jis norėjo ją nurengti, ji nesileido. Jis jėga nutempė jai kelnes ir kelnaites. Ji šaukė, bet niekas neatėjo. A. nutempęs jai kelnaites, pats nusimovė kelnes ir bandė jai savo lytinį organą įkišti į makštį, bet jam nepavyko, nes ji apsimovė kelnaites ir kelnes. A. išeidamas iš kambario pasakė niekam nesakyti. Ji tą patį vakarą (duomenys neskelbtini) ir L. (L. Ž.) pasakė, kad A. lenda, tačiau (duomenys neskelbtini) pasakė, kad taip jai ir reikia. Kiekvieną kartą kai ji grįždavo į (duomenys neskelbtini) namus A. jos kambaryje nuolat ją čiupinėdavo. Jis ją nurengdavo (numaudavo kelnes ir kelnaites), pats nusimaudavo kelnes ir kelnaites. Ji priešinosi, jis liepė jai jo lytinį organą smaukyti, čiulpti. Ji bijodavo, nes A. grasindavo mušti ją diržu, todėl vykdydavo jo nurodymus. Apie tai, kad A. prie jos lenda, ji sakydavo (duomenys neskelbtini), tačiau ji vis kartodavo tą patį, kad taip jai ir reikia. Šių metų vasarą (apklausa atlikta 2009-11-16) (duomenys neskelbtini) namuose jos kambaryje A. įkišo jai savo lytinį organą į burną ir liepė čiulpti. Tą pačią vasarą (duomenys neskelbtini) namuose jos kambaryje A. jai nutempė kelnes ir kelnaites ir savo lytinį organą į jos makštį. Ji nesugebėjo apsiginti. Tai kartodavosi kiekvieną savaitgalį. Rudens atostogų prieš lapkričio mėnesį metu, jai (duomenys neskelbtini) virtuvėje, A. pradėjo vėl ją čiupinėti ir nustūmė ją ant virtuvėje esančio fotelio, nusimovė kelnes ir kelnaites ir įkišo savo lytinį organą jai į burną ir liepė smaukyti. Ji nesmaukė, tuo metu į virtuvę įėjo A. (A. M.) ir pasakė, kad viską pasakys (duomenys neskelbtini). A. paslėpė savo lytinį organą kelnėse ir pagrasino jas primušti diržu. Grįžus (duomenys neskelbtini) A. apie tai papasakojo jai, ji šaukė ant A., bet jo namo neišvarė (t. 1, b.l. 30-31). Apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjos, nedalyvaujant (duomenys neskelbtini), išskyrus psichologę, užduodant klausimus per ikiteisminio tyrimo teisėją, nukentėjusioji A. T. dėl jos seksualinio prievartavimo ir išžaginimo aplinkybių nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes. Psichologės paklausta, ką nukentėjusioji gali pasakyti apie A., ji parodė, kad šis yra bjaurus dėl to, kad ją išprievartavo. Paaiškino, kad numovė jai kelnes, visur ją lietė, visą kūną, buvo užlipęs ir prievartavo ją, norėjo kišti jai, bet jam neėjo. Ji jam neleido, jį stumdama. Psichologei pasiūlius nukentėjusiajai ant paveiksliuko, kuriame pavaizduoti nuogi berniuko ir mergaitės kūnai, pažymėti ką jis (nuteistasis) bandė įkišti ir kur bandė įkišti, nukentėjusioji ant paveiksliuko, kur pavaizduotas berniukas, apibraukė jo lytinį organą, o ten kur pavaizduota mergaitė, apbraukia jos lytinį organą. Taip pat nukentėjusioji apibraukė mergaitės krūtinės sritį ir parodė, kad šią vietą nuteistasis lietė rankomis, po drabužiais. Ji bandė stumti nuteistąjį, kai šis ją nurenginėjo. Nukentėjusioji ant paveiksliuko, kur pavaizduota mergaitė, apibraukė burnos sritį ir paaiškino, kad jai norėjo įkišti savo ,,dalyką“ (nukentėjusioji paaiškino, kad taip ji vadina berniuko lytinį organą), bet ji jam neleido. Visa tai vyko jos kambaryje. Paklausus ar taip buvo vieną kartą ar daugiau, nukentėjusioji nurodė, kad ji nebeprisimena, o vėliau nurodė, kad ją lietė ir daugiau kartų, liesdavo iš nugaros. Nukentėjusioji ant paveiksliuko, kur pavaizduota mergaitė iš nugaros, apibraukė sėdmenis. Parodė, kad užpakaliuką lietė savo ,,dalyku“ ir su rankom. Parodė, kad niekas nematė kaip ją išprievartavo ir niekas nematė kaip ją lietė. Ji apie tai pasakojo (duomenys neskelbtini) po atostogų, pasakojo ir (duomenys neskelbtini), bet ši sakė, kad jai (nukentėjusiajai) tai patinka, ji pati nori. Nurodė, kad viskas prasidėjo kai buvo atostogos. Taip pat parodė, kad užpernai prie (duomenys neskelbtini) pradėjo ją graibyti, kišo ranką, pirštus į lytinius organus. Kiek kartų grabinėjo, lietė – neprisimina. Parodė, kad nemušė, tik liepė niekam nesakyti, sakė jei pasakysi bus blogai. Nurodė, kad prie (duomenys neskelbtini) tas įvykis buvo, kai ji buvo (duomenys neskelbtini) klasėje kai lietė, grabinėjo prie (duomenys neskelbtini) buvo pirmas kartas. Lėlių pagalba nukentėjusioji parodė, kad nuteistasis buvo atsigulęs ant jos ir bandė įkišti. Taip pat lėlių pagalba parodė, kaip ją buvo pastatęs ir iš nugaros norėjo įkišti, bet neįkišo. Parodė, kad buvo atvejis kai naktį, jai miegant atėjo ir įkišo (lėlių pagalba parodė, kaip jai buvo lytinis organas kišamas į burną). Prašė pasmaukyti jo ,,dalyką“. Ėmė jos ranką ir prie savo dalyko kišo. Ji jo nelietė. Tokie įvykiai vyko ir dieną ir naktį. A. už tai, kad ji pasmaukytų, leistų įkišti yra davęs pinigų. Psichologei uždavus klausimą kaip atrodė jo dalykas parodė, kad nežiūrėjo, nes buvo baisu. Psichologei patikslinus, kada ją išprievartavo, galvos linktelėjimu patvirtino, kad tai buvo per paskutines atostogas. Grįžus iš (duomenys neskelbtini) apie tai, kad ją išprievartavo iš karto papasakojo (duomenys neskelbtini). Parodė, kad niekas kitas, išskyrus A., jos neišprievartavo ir lieti tik jis (t. 1, b. l. 58-85).

Taigi, kaip matyti iš nukentėjusiosios parodymų, ji savo parodymuose vienodai ir nuosekliai teigia, kad seksualinę prievartą prieš ją naudojo tik nuteistasis ir nurodė aplinkybes, kuriomis tai buvo daroma. Jokių esminių prieštaravimų ar nesutapimų nukentėjusiosios parodymuose nėra. Vertinant nukentėjusiosios parodymų, apibūdinant nuteistojo veiksmus, nuoseklumą ir konkretumą būtina atsižvelgti į tai, kad nukentėjusioji seksualiai prievartaujama buvo ilgą laiką (virš 2 metų), nukentėjusiosios amžių (nukentėjusioji mažametė), į nukentėjusiajai būdingas individualias psichologines ypatybes. Ekspertų komisija, atlikusi nukentėjusiosios psichiatrinį psichologinį tyrimą, konstatavo, kad (duomenys neskelbtini). Tačiau nukentėjusiajai nenustatytas padidintas polinkis fantazuoti, ji gali būti padidintai įtaigi, patikli, nes nesugeba kritiškai vertinti sudėtingesnių, jai nesuprantamų įvykių, prognozuoti jų eigos, tačiau tai netrukdė (ir netrukdo) tiriamajai įsiminti konkrečias faktines reikšmingas bylai aplinkybes (įvykio vieta, apytikslis laikas, įvykio dalyvių veiksmai ir kt.) (t. 1, b.l. 115-118). Be to, nukentėjusiosios parodymus, kad nuteistasis seksualiai priekabiavo prie jos, patvirtino ir kitos S. R. (duomenys neskelbtini) A. M. ir E. M. Liudytoja A. M., apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodė, kad ji ne kartą pati matė kaip S. R. brolis A. grabaliojo A. T. Matė, kaip A. tuo metu, kai jie (duomenys neskelbtini), buvo nuėjęs prie (duomenys neskelbtini) kartu su A. T. ir čiupinėjo jos lytinius organus. A. jį stūmė, o A. nustumiamas nesileido. Ji toliau nebežiūrėjo ir nusisuko. Dar praeitą vasarą jį matė kaip A. prie (duomenys neskelbtini) per rūbus čiupinėjo A. lytinius organus ir krūtinę ( t. 1, b. l. 178-179). Liudytoja E. M., apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodė, kad pas S. R. ji būdavo 2007 m. ir 2008 m., kartu būdavo ir A.T. ir A. M. Vasarą padėti dirbti darbus atvažiuodavo (duomenys neskelbtini) brolis A., kuris vakarais į jų kambarį ateidavo žiūrėti televizoriaus ir lyg juokaudamas lįsdavo prie A. Ji matė, kad ir dieną A. lyg juokais gaudydavo A. ir graibydavo ją už krūtinės. Tai buvo 2007 m. ir 2008 metų vasaromis, 2009 metais ji pas S. R. nebevažiavo (t. 1, b. l. 190-193). Nors apeliantas teigia, kad teismas nepagrįstai rėmėsi liudytojos R. Ž. parodymais, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, šios liudytojos parodymai yra reikšmingi, nes jie patvirtina aplinkybę, kad nuteistasis yra linkęs lytiškai išnaudoti mergaites. Liudytoja R. Ž. parodė, kad ji anksčiau savaitgaliais ir per atostogas vykdavo pas (duomenys neskelbtini) S. R. Kai atvykdavo S. R. brolis A., jis, kai niekas nematydavo, prie jos kibdavo. A. M. B. prašoma ji už pinigus leisdavo jam pačiupinėti savo lytinius organus ir krūtinę. (duomenys neskelbtini)apie tai, kad A. elgiasi netinkamai, nesakė, nes bijojo, bet dėl nuteistojo priekabiavimo labai išgyveno (t. 3, b. l. 21-22). Apie tai, kad buvo seksualiai prievartaujama, nukentėjusioji papasakojo (duomenys neskelbtini) bei savo (duomenys neskelbtini)draugei E. J. Liudytoja V. B. apklausta teisme parodė, kad 2009 m. rudenį, spalio mėn., pas ją į grupę atėjo A. T. ir pasakė, kad nebenori važiuoti pas (duomenys neskelbtini), nes prie jos seksualiai priekabiauja A. Taip pat liudytoja paneigė galimybę, kad nukentėjusioji galėtų apkalbėti nuteistąjį, nurodydama, kad abejotina ar nukentėjusioji suvokia, ką reiškia apkalbėti kitus asmenis (t. 2, b.l. 157-158). Analogiškas aplinkybes nukentėjusioji nurodė ir (duomenys neskelbtini) darbuotojai B. P., kuri parodė, kad nukentėjusioji grįžusi po atostogų pradėjo pasakoti apie (duomenys neskelbtini) namuose patirtą seksualinę prievartą. Sakė, kad dėdė, kur atvažiuodavo, grabinėjosi, tempė ją į lovą, kiša rankas, sakė, kad buvo atsigulę į lovą (t. 2, b. l. 158-159). Liudytoja E. J. parodė, kad nukentėjusioji buvo jos kambario draugė, ji jai pasakojo, kad (duomenys neskelbtini) brolis su ja negerai elgiasi, priekabiavo prie jos, kišo lytinį organą į burną (t. 2, b.l. 159). Nors šių liudytojų parodymai yra netiesioginiai įrodymai, tačiau pagal įstatymo nuostatą tiesioginiai įrodymai faktiškai neturi pranašumo prieš netiesioginius įrodymus, nes ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teismas, tačiau visais atvejais gauti duomenys vertintini bendrame bylos kontekste. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje išsamiai išdėstė minėtų liudytojų parodymus, juos vertindamas sugretino su pačios nukentėjusiosios parodymais ir minėtų liudytojų parodymus pagrįstai pripažino tinkamu įrodymų šaltiniu.

Apelianto teigimu, vertinant nukentėjusiosios parodymų teisingumą, atsižvelgtina į jos asmenybę. Apelianto nuomone, nukentėjusiosios asmenybę charakterizuojanti medžiaga yra liudytojos B. P. parodymai apie tai, kad nukentėjusioji daugiau bendrauja su berniukais, nesigėdina parodyti jiems savo intymias vietas, liudytojos O. K. B. parodymai apie tai, kad nukentėjusioji viešai demonstruodavo savo augančias krūtis. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad nukentėjusiosios parodymų teisingumas vertinamas atsižvelgiant į tai, kiek jie yra nuoseklūs, išsamūs, logiški, koks jų ryšys su kitais byloje surinktais duomenimis ir pan. Iš bylos duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas nukentėjusiosios parodymus vertino kitų bylos duomenų kontekste ir pagrįstai jais rėmėsi įrodinėjant nuteistojo kaltę. Pirmosios instancijos teismas nenustatė jokių aplinkybių, dėl kurių (duomenys neskelbtini) nukentėjusioji galėtų A. M. B. apkalbėti, melagingai apkaltinti, tokių aplinkybių nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas.

Apeliantas teigia, kad nenustatytas tikslus (duomenys neskelbtini) išžaginimo laikas, o spėjamu išžaginimo laiku nuteistasis negalėjo būti S. R. namuose, nes šventė artimos šeimos draugės gimtadienį ir prižiūrėjo anūką. Šias apelianto pateiktas versijas detaliai ištyrė pirmosios instancijos teismas ir dėl jų pateikė logiškus ir išsamius motyvus.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad A. M. B. seksualiai prievartavo bei išžagino mažametę A. T. laikotarpyje nuo (duomenys neskelbtini). Toks (duomenys neskelbtini) A. T. seksualinio prievartavimo ir išžaginimo laikotarpis nustatytas remiantis pačios nukentėjusiosios, liudytojų, teismo medicinos specialisto išvadomis ir kitais bylos rašytiniais duomenimis. Specialistas, atlikęs A. T. apžiūrą, konstatavo, kad mažametės A. T. mergystės plėvėje rastas užgijęs įrūkimas, kas patvirtina buvusį lytinį aktą. Rastas mergystės plėvės įtrūkimas turėjo užgyti per 6 – 14 dienų, todėl mažametės mergystės plėvė galėjo būti pažeista (duomenys neskelbtini) lytinio akto metu (t. 1, b.l. 35). Apeliantas teigia, kad šiuo laiku nuteistasis nebuvo S. R. namuose, nes jis su savo artimaisiais spalio 24 d. pas S. K., artimą šeimos draugę, šventė jos gimtadienį ir tai patvirtino liudytojai O. K. B. ((duomenys neskelbtini)), S. B. ((duomenys neskelbtini)), I. J. ((duomenys neskelbtini)), S. K. ((duomenys neskelbtini)), o, be to, nurodytu laikotarpiu A. M. B. niekur negalėjo išvykti dar ir dėl to, kad buvo anūko atostogos ir jis turėjo pastarąjį prižiūrėti, tai patvirtino liudytojai O. K. B., S. B. ir I. J. Teisėjų kolegija atkreipia apelianto dėmesį į tai, kad specialisto išvadoje darant išvadą, kad (duomenys neskelbtini) mergystės plėvė galėjo būti pažeista (duomenys neskelbtini) dienomis, nėra konstatavimas, kad būtent šiomis dienomis buvo atliktas lytinis aktas, tokią išvadą specialistas padarė įvertinęs aplinkybę, kad įtrūkimas turėjo užgyti per 6-14 dienų ir apžiūrint (duomenys neskelbtini) mergystės plėvės įtrūkimas buvo užgijęs. Kaip jau buvo minėta, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė pateiktas nuteistojo versijas ir motyvuotai jas atmetė. Teismas konstatavo, kad liudytojų nuteistojo (duomenys neskelbtini) O. K. B., jo (duomenys neskelbtini) S. B. ir šio (duomenys neskelbtini) I. J. bei šeimos draugės S. K. parodymai, tvirtinantys nuteistojo parodymus, kad jis nukentėjusiosios atostogų metu, t.y. laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) pas S. R. nebuvo, prieštarauja nukentėjusiosios, liudytojos G. J., liudytojos S. R. ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams, iš dalies liudytojo L. Ž. parodymams. Taip pat pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad minėti liudytojai tokius parodymus davė tik teisminio bylos nagrinėjimo metu. Apeliantas šią aplinkybę bando pateisinti tuo, kad ikiteisminio tyrimo metu nuteistajam ir jo gynėjui nebuvo leista susipažinti su baudžiamosios bylos medžiaga. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, proceso dalyvių teisę susipažinti su ikiteisminio tyrimo duomenimis reglamentuoja BPK 181 straipsnio nuostatos. Iš bylos duomenų matyti, kad dėl nuteistojo gynėjo prašymo susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga buvo priimtas Klaipėdos rajono apylinkės prokuratūros motyvuotas nutarimas (t. 1, b.l. 175). Šis prokuroro nutarimas buvo apskųstas įstatymo nustatyta tvarka ir dėl skundo buvo priimta teismo nutartis (t. 2, b. l. 75). Taigi, jokių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, ištyręs minėtų liudytojų parodymus ir juos įvertinęs kitų bylos duomenų kontekste, padarė pagrįstą išvadą, kad šie liudytojai dėl artimos giminystės ar draugystės su nuteistuoju yra suinteresuoti bylos baigtimi ir jų parodymus, pagrindžiančius nuteistojo gynybos versiją, pagrįstai atmetė.

Nors apelianto manymu, teismas nepagrįstai rėmėsi liudytojos G. J. parodymais, tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo jais netikėti. Liudytoja G. J. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme vienodai ir nuosekliai parodė, kad (duomenys neskelbtini) ji nusipirko apšalusių bulvių ir jų pasiūlė L. Ž., kuris kartu su S. R. atvažiavo jų parsivežti. S. (R.) sakė, kad mergaitės likusios namuose, sakė, kad atvažiavęs brolis prižiūrėti gyvulius ir suneš bulvių maišus į rūsį (t. 2, b.l. 35-36; t. 3, b.l. 15-16). Pirmosios instancijos teismas šiuos liudytojos parodymus palygino su liudytojų S. R. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriuosi ji parodė, kad spalio mėn. ji su L. (Ž.) parsivežė apšalusių bulvių, o A. padėjo jas sunešti į rūsį, tuo metu jos namuose buvo abi mergaitės (t. 2, b.l. 17-18), su pažymomis apie oro sąlygas ir L. Ž. gydymąsi ligoninėje, ir padarė pagrįstą išvadą, kad netikėti šios liudytojos parodymų objektyvumu nėra pagrindo.

Be to, apeliantas teigia, kad ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nebuvo ištirtos aplinkybės, ar nukentėjusioji negalėjo patirti seksualinės prievartos iš kitų asmenų, ar ji neturėjo neprievartinių lytinių santykių, kad neištirtos ir neįvertintos aplinkybės, susijusios su nukentėjusiosios bendravimu su V. M. bei asme­niu, kurį nukentėjusioji įvardino kaip (duomenys neskelbtini). Šie apelianto teiginiai neatitinka tikrovės.

Visų pirma, atkreiptinas dėmesys į tai, kad nukentėjusioji kategoriškai paneigė, kad prieš ją seksualinę prievratą būtų naudoję kiti asmenys. Ji parodė, kad niekas kitas, išskyrus A., jos neišprievartavo ir lieti tik jis (t. 1, b. l. 58-85). Nukentėjusioji parodė, kad ji bendravo telefonu su (duomenys neskelbtini) vyru, kurio numerį užsirašė žiūrėdama televizorių iš skelbimo. Su šiuo vyriškiu ji susirašinėjo, susiskambindavo, tačiau kategoriškai paneigė su juo buvusi susitikusi (t. 1, b.l. 58-84). Ikiteisminio tyrimo metu siekiant nustatyti su kuo nukentėjusioji bendravo bei nustatyti asmenį vardu V., buvo priimtas nutarimas susipažinti su elekrtoninių ryšių tinklais perduodama informacija (t. 1, b.l. 135). Atlikus nukentėjusiosios A. T. mobilaus ryšio telefono įeinančių ir išeinančių skambučių analizę, buvo nustatyta, kad A. T. nuo (duomenys neskelbtini) bendravo su abonentu, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso V. N. (t. 1, b.l. 138). Ikiteisminio tyrimo metu jis buvo apklaustas, tačiau į teismo posėdį kviečiamas nebuvo. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat nerado pagrindo jį apklausti teismo posėdyje. Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad šio liudytojo apklausa teismo posėdyje netikslinga, nes nukentėjusioji neigia susitikinėjusi su juo, o ir ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyta priešingai. Kitas apelianto nurodytas asmuo - V. M., su kuriuo nukentėjusioji bendravo mokykloje, nebuvo apklaustas dėl objektyvių aplinkybių, nes iš bylos duomenų matyti, kad jis dėl sveikatos būklės nesugeba tinkamai suvokti bylos aplinkybių ir duoti dėl jų parodymų (t. 1, b.l. 131). Taigi, priešingai nei teigia apeliantas, ikiteisminio tyrimo metu buvo tiriamos aplinkybės, susijusios su nukentėjusiosios bendravimu su apelianto nurodytais asmenimis.

Taip pat deklaratyvus ir nepagrįstas apelianto teiginys, kad nukentėjusioji galėjo pati su smulkiomis detalėmis sugalvoti kaip A. M. B. ją seksualiai prievartavo ir žagino. Nukentėjusiosios išžaginimo faktas įrodytas objektyvia bylos medžiaga – specialisto išvada, kurioje konstatuota, kad su nukentėjusiąja buvo atliktas prievartinis lytinis aktas (t. 1, b. l. 35).

Apelianto manymu, nepasitvirtino kaltinimas, jog A. M. B. grasino mušti nukentėjusiąją diržu. Šis apelianto teiginys paneigtas nuosekliais nukentėjusiosios parodymais, kuri visuose savo parodymuose teigė, kad nuteistasis ne tik grasino ją mušti diržu, bet ir panaudojo fizinį smurtą (nustūmė ją ant virtuvėje esančio fotelio, jėga numovė kelnias ir kelnaites) (t. 1, b.l. 30-31, 58-84). Kad ji bijodavo A., nes jis grasindavo mušti diržu, nukentėjusioji pasakojo ir atliekant teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizę (t. 1, b. l. 116-117). Todėl grasinimas panaudoti fizinį smurtą ir jo panaudodamas prieš mažametę nukentėjusiąją yra įrodytas.

Be to, apeliantas teigia, jog kaltinamajame akte A. M. B. suformuluotas kaltinimas yra ydingas, nes jame nurodytas seksualinio prievartavimo sistemingumo požymis neįrodytas. Šis apelianto teiginys nepagrįstas. Byloje nukentėjusiosios parodymais nustatyta, kad nukentėjusiosios seksualinis prievartavimas vyko ne kartą, o ilgai ir nuolat - nuo (duomenys neskelbtini), todėl seksualinio prievartavimo sistemingumo požymis tiek kaltinamajame akte, tiek skundžiamame nuosprendyje nurodytas pagrįstai. Apelianto skunde nurodytos Lietuvos Aukščiausio Teismo 2010-05-08 nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 2K- 147/2010 nurodytos aplinkybės ir teismo išvados nesietinos su nagrinėjama byla, nes joje buvo nagrinėjamos visiškai kitokio pobūdžio nusiklstamos veikos.

Dėl to, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs byloje surinktus atskirus įrodymus ir jų visetą, padarė pagrįstas išvadas dėl nuteistojo A. M. B. kaltės seksualiai prievartavus ir išžaginus (duomenys neskelbtini) A. T. bei padarius jai nesunkų sveikatos sutrikdymą. Teismas teisingai taikė nuteistajam baudžiamuosius įstatymus (BK 149 straipsnio 4 dalė, 150 straipsnio 4 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 1 ir 11 punktus) ir paskyrė jam tinkamas bausmes.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad tenkinti nuteistojo A. M. B. gynėjo apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais ir argumentais, nėra pagrindo, todėl šis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo A. M. B. gynėjo advokato Henriko Mackevičiaus apeliacinį skundą atmesti.