Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2021-08-12 · Civilinė byla Nr. 2-134-1079/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-08-12
Bylos Nr.
2-134-1079/2021
Teisminio proceso Nr.
2-18-3-00620-2020-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Sigita Rozgaitė
Ieškovas
Ž. M.
Atsakovas
H. U.
Advokatai
Valdas Falkauskas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-134-1079/2021Teisminio proceso Nr. 2-18-3-00620-2020-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.5.2.1; 3.1.7.5; 3.1.7.8; 3.2.6.1. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. rugpjūčio 12 d.Joniškis
Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų teisėja Sigita Rozgaitė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Jovitai Mikalajūnienei,dalyvaujant ieškovei Ž. M., jos atstovui advokatui Valdui Falkauskui,išvadą teikiančios institucijos atstovei Genovaitei Eidukienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Ž. M. ieškinį atsakovui H. U., išvadą teikiančiai institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui Joniškio rajono savivaldybėje dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo H. U. išlaikymą jo nepilnametei dukrai S. M., gimusiai (duomenys neskelbtini), teikiant jį periodinėmis išmokomis po 350 Eur per mėnesį, pradedant nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaikas sulauks pilnametystės; paskirti ieškovę išlaikymui teikiamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis; priteisti iš atsakovo valstybės naudai jai suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad gimus dukrai atsakovas įstatymo nustatyta tvarka pripažino tėvystę ir gimimo akto įraše yra įrašytas dukros S. M. tėvu. (Duomenys neskelbtini) buvo sudaryta ir įregistruota ieškovės ir atsakovo santuoka Šiuo metu santuoka jau yra nutraukta Jungtinės Karalystės teisme. Nurodė, jog kol gyveno šeimoje ir vienoje gyvenamojoje vietoje atsakovas tinkamai vykdė savo pareigas vaiko atžvilgiu. 2019 metų spalio mėnesį ieškovė kreipėsi į Jungtinės Karalystės teismines institucijas su prašymu leisti pakeisti jų dukros gyvenamąją vietą, išvykti iš Jungtinės Karalystės į Lietuvą nuolatiniam gyvenimui su motina. 2020 m. sausio 24 d. Birmingemo Šeimos Teismas išdavė įsakymą, kuriuo nustatė jų nepilnametės dukros S. M. gyvenamąją vietą su motina, tuo pačiu teismo įsakymu buvo išduotas leidimas ieškovei išvežti dukrą iš Jungtinės Karalystės į Lietuvą. Jungtinės Karalystės teismas priėmė įsakymą dėl skyrium gyvenančio tėvo ir dukros bendravimo tvarkos. 2020 m. kovo mėnesį ieškovė su dukra grįžo į Lietuvą. Jungtinės Karalystės vaiko išlaikymo tarnyba 2020 m. gegužės 7 d. raštu informavo ieškovę, kad nutraukia vaiko išlaikymo išmokas, nes jos ir vaiko gyvenamoji vieta nebėra Jungtinėje Karalystėje. Nurodė, kad bandė su atsakovu geranoriškai susitarti dėl dukros išlaikymo, tačiau tokio susitarimo nepavyko pasiekti.

Ieškovė Ž. M. teismo posėdyje savo ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo iš atsakovo po 350 Eur per mėnesį palaikė. Nurodė, kad su atsakovu gyveno Jungtinėje Karalystėje šešerius metus, santuoka (duomenys neskelbtini) su atsakovu buvo nutraukta Jungtinėje Karalystėje. Vaiko gyvenamoji vieta buvo nustatyta Jungtinės Karalystės Teismo sprendimu. Vaiko išlaikymui buvo mokamos išmokos per Vaiko išlaikymo tarnybą. Kreipiantis į šią tarnybą ji paskaičiuoja kiek vienas iš tėvų turi mokėti išlaikymą vaikui ir tada arba išlaikymas mokamas savanoriškai, arba išskaičiuojama iš atlyginimo. Nurodė, jog atsakovo nedomina vaiko išlaikymas, jis šiuo klausimu nebendrauja. Nutraukiant santuoką atsakovas mokėjo išlaikymą vaikui per tarnybą, kol vyko teismo procesai Jungtinėje Karalystėje. Tarnyba buvo paskaičiavusi vaikui išlaikymo dydį nuo atsakovo minimalaus atlyginimo, po 180 Svarų Sterlingų. Savanoriškai atsakovas niekada vaiko išlaikymui nemokėjo, jo nuomone ji pakankamai uždirba. Sprendė šitą klausimą ir Jungtinėje Karalystėje, kol vyko teismo procesai dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, atsakovas mokėjo išlaikymą per tarnybą. Teigė, jog atsakovas neteikia dukrai išlaikymo nuo 2020 m. sausio mėnesio. Nurodė, jog pagal teismo sprendimą ji kas savaitę siunčia atsakovui elektroniniu paštu laišką apie dukros savaitę, prisega nuotraukų. Trečiadieniais ir sekmadieniais dukra turi jungtis ir bendrauti su atsakovu Skype programa, tačiau atsakovas ne visada atsiliepia. Atsakovas buvo informuotas, jog ji kreipėsi dėl išlaikymo priteisimo į teismą, rašė jam elektroniniu paštu, tačiau jis į tokius raštus neatsiliepia. Pinigų atsakovas dukrai nesiunčia, keletą kartų buvo atsiuntęs dukrai dovanų – suknelė, knygų. Prašė priteisti pusę minimalios mėnesinės algos dydį iš atsakovo. Ji dirba nuo 2021 m. sausio mėnesio pilnu etatu, prieš tai keletą mėnesių puse etato. Jos darbo užmokestis šiuo metu yra 600 Eur per mėnesį atskaičius mokesčius, gauna vaiko pinigus 100 Eur. Kur šiuo metu dirba atsakovas nežino, anksčiau dirbo bare, jo darbo užmokestis tikriausiai minimalus, gaudavo papildomus priedus, arbatpinigius. Nurodė nežinanti jo darbo užmokesčio dydžio. Tarnyba, apskaičiuodama išlaikymo dydį vaikui, taikė kažkokį procentą nuo jo atlyginimo, tačiau ji neprisimena koks tai procentas. Nurodė, jog dukra mokosi (duomenys neskelbtini), lankys (duomenys neskelbtini) klasę. Taip pat lanko (duomenys neskelbtini), taip pat vasaros metu susidomėjo tinkliniu, todėl ketina nuo rugsėjo mėnesio susisiekti su sporto mokykla. Teigė, jog dukra nori dviračio, lankant dailės būrelį reikalingos papildomos priemonės – dažai, popierius. Nurodė, jog dukra sveikatos problemų neturi, šiuo metu lankosi pas psichologą dėl jos bendravimo su tėvu. Jungtinės Karalystės teismo sprendimu yra nustatyta atsakovo bendravimo tvarka su dukra. Atsakovas yra darbingas, neturi jokios fizinės negalios. Kiek jai žinoma, atsakovas kitos šeimos ir kitų išlaikytinių neturi.

Ieškovės atstovas advokatas Valdas Falkauskas teismo posėdžio metu palaikė ieškinio reikalavimą. Nurodė, kad atsakovas yra nepilnametės dukros tėvu, ir tai sukelia atsakovui tam tikras teises ir pareigas. Kol Jungtinės Karalystės teismuose buvo procesai, atsakovas buvo priverstas teikti išlaikymą dukrai, tačiau vaikui ir motinai grįžus į Lietuvą, išlaikymo teikimas nutrūko ir vaikas išlaikymo negauna. Jo nuomone, ieškovė Jungtinėje Karalystėje išnaudojo visas priemones, liko tik išlaikymo dukrai priteisimas. Teigė, jog ieškovė teisme paaiškino reikšmingas aplinkybes, pateikė duomenis apie savo turtą ir gaunamas pajamas, esminius vaiko poreikius. Prašomas priteisti išlaikymo dydis atitinka vaiko minimalių poreikių tenkinimo principą, jis nėra per didelis, ši suma būtina vaiko minimalių poreikių tenkinimui. Prašė priteisti išlaikymą nuo ieškinio pateikimo teismui dienos. Atsakovas neteikė teismui jokių prieštaravimų dėl prašomo priteisti išlaikymo dydžio, neteikė duomenų, jog negali teikti tokio dydžio išlaikymo, kas laikytina, kad jis sutinka su tokiu išlaikymo dydžiu. Todėl prašo ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš atsakovo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas.

Atsakovui teismo procesiniai dokumentai Jungtinėje Karalystėje įteikti asmeniškai 2021 m. kovo 3 d. per kompetentingą instituciją Jungtinėje Karalystėje, vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1393/2007 dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo valstybėse narėse (b. l. 85-86). Teismo šaukimas atsakovui įteiktas jo gyvenamosios vietos adresu Jungtinėje Karalystėje (b. l. 102-103). Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko. Atsakovas bylos eiga nesidomėjo, negauta jokių jo paklausimų ar prašymų, todėl byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant.

Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Joniškio rajono savivaldybėje pateikė teismui išvadą ir palaikė ją teismo posėdžio metu. Atstovė nurodė, kad išlaikymo dydis, po 350 Eur periodinėmis kas mėnesį mokamomis išmokomis, atitinka vaiko interesus, be to mergaitė lanko (duomenys neskelbtini) mokyklą, dėl ko didėja išlaidos papildomoms priemonėms. Taip pat vaikui augant didėja ir vaiko poreikiai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Iš teismui pateiktų įrodymų nustatyta, kad ieškovė Ž. M. ir atsakovas H. U. yra nepilnametės S. M. tėvai (b. l. 4); ieškovė su dukra gyvena jos motinai priklausančiame bute, panaudos sutarties pagrindu (b. l. 35); iš Joniškio rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos ir sveikatos skyriaus pažymos matyti, kad laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 3 d. iki 2020 m. kovo 31 d. vaikui S. M. paskirta 56,19 Eur išmoka, nuo 2020 m. balandžio 1 d. iki 2029 m. liepos 31 d. paskirta 60,06 Eur išmoka (b. l. 24); iš Joniškio rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos ir sveikatos skyriaus pažymos apie Ž. M. pajamas nuo 2020 m. kovo 1 d. iki 2020 m. gegužės 31 d. paskirta socialinė pašalpa 225,00 Eur per mėnesį (b. l. 23); iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pažymos apie asmens gautas išmokas matyti, jog ieškovė nuo 2019 m. gegužės 1 d. iki 2020 m. birželio 30 d. jokių išmokų iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinių skyrių ar Užsienio išmokų tarnybos nėra gavusi (b. l. 25-30); iš byloje esančio Valstybinio socialinio draudimo fondo išrašo matyti, kad Ž. M. dirba nuo 2020 m. spalio 1 d., jos darbo užmokestis neatskaičius mokesčių yra 888,53 Eur (b. l. 107-109); iš Vakarų Midlando Šeimos Teismo Skyrybų skyriaus sprendimo ir jo vertimo matyti, kad Ž. M.-U. ir H. U. santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini) (b. l. 81-83); iš 2020 m. sausio 24 d. Birmingamo Šeimos Teismo, Jungtinėje Karalystėje, sprendimo ir jo vertimo, byloje Nr. BM 17P08950, matyti, kad Teismas įsako, jog vaikas S. M., gimusi (duomenys neskelbtini), gyvens su Ž. M., atsakove, mama; suteiktas leidimas mamai Ž. M. išvežti vaiką S. M. iš Jungtinės Karalystės, nurodant, kad tai yra leidimas motinai persikelti gyventi su vaiku į Lietuvą; tuo pačiu Teismo įsakymu, 5 punkte, nustatyta vaiko S. M. ir jos tėvo H. U. konkreti bendravimo tvarka, tiek tiesiogiai, tiek Skype pagalba (b. l. 5-20); iš 2020 m. gegužės 7 d. Vaiko išlaikymo tarnybos, Jungtinėje Karalystėje, pranešimo ir jo vertimo matyti, kad vaiko išlaikymo išmokos iš Vaiko Išlaikymo Tarnybos, nebebus mokamos, dėl to, kad Ž. M. nuolatinė gyvenamoji vieta nėra Jungtinė Karalystė (JK). Nuroma, kad pagal Vaiko išlaikymo įstatymą, jeigu tėvas, besirūpinatis vaiko globa ar priežiūra nėra nuolatinis Jungtinės Karalystės gyventojas, Institucima neturi juridinės teisės priimti vaiko išlaikymo sprendimo; nurodoma, kad H. U. juridinė atsakomybė reguliariai mokėti išlaikymą vaikui baigėsi 2020 m. kovo 2 d. (b. l. 31-33); iš prie išvados pateiktų dokumentų matyti, kad S. M. mokosi (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (b. l. 99).

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnyje imperatyviai nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Įstatymai nenustato jokio išlaikymo dydžio, kurį vaikui turi teikti tėvai, o teismų praktika gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 32 punktas).

Pažymėtina, kad nustatant ir įvertinant vaiko poreikius būtina atsižvelgti į tai, jog siekiant visapusiško vaiko vystymosi turi būti tenkinami ne tik būtinieji jo poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), tačiau ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio pomėgiams, bendravimui, saviraiškai, lavinami gabumai. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat tėvų elgesį siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Pažymėtina, kad tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingumu, nesąžiningu elgesiu. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Vien ta aplinkybė, kad vienas iš tėvų, būdamas darbingo amžiaus ir sveikatos, nedirba, mažai uždirba ir neieško geriau apmokamo darbo, savaime nėra teisinis pagrindas priteisti mažesnį išlaikymą nepilnamečiui vaikui, nes ši aplinkybė nepateisina nuolatinių pajamų iš darbo teisinių santykių neturėjimo.

Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo, teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius. Kasacinio teismo praktika suponuoja išvadą, kad teismo pareiga atsižvelgti į prioritetinį vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis) koreliuoja su pareiga objektyviai ir visapusiškai įvertinti tėvų turtinę padėtį bei svarbius interesus taip, kad nebūtų nustatytas toks išlaikymo dydis, kokio realiai dėl objektyvių priežasčių tėvai negalėtų suteikti.

Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad ieškovė šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini), jos darbo užmokesti neatskaičius mokesčių yra 888,53 Eur, gyvena panaudos sutarties pagrindu suteiktame bute, neturi savo vardu registruotino kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, gauna išmoką vaikui, kurios dydis yra 100 Eur. Atsakovas H. U. gyvena Jungtinėje Karalystėje, teismo turimais duomenimis nėra nuolatinis Jungtinės Karalystės gyventojas, kaip tai nurodyta 2020 m. gegužės 7 d. Vaiko išlaikymo tarnybos rašte; teismas neturi duomenų apie atsakovo H. U. darbo vietą ir jo gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą. Duomenų apie pajamas ir turtą atsakovas teismui nepateikė, duomenų apie jo patiriamas kitas būtinas išlaidas ar turimas sveikatos problemas byloje nėra. Duomenų, jog atsakovas turėtų sveikatos problemų ar būtų kitų objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, dėl kurių negalėtų dirbti ir kurios įtakotų jo darbingumą ar galimybes gauti pakankamas pajamas ateityje, nėra. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad atsakovas H. U. bendrauja su dukra nuotoliniu būdu, elektroninių ryšių pagalba, atsakovui yra žinoma apie pradėta procesą dėl išlaikymo nepilnametei dukrai priteismo, duomenų, kad atsakovas prisideda prie dukros išlaikymo byloje negauta. Eurostat duomenimis, minimalus darbo užmokestis Jungtinėje Karalystėje 2020 m. sausio 1 d. buvo apie 1600 Eur per mėnesį. Be to, Jungtinės Karalystės vyriausybės oficialiame portale www.gov.uk/national-minimum-wage-rates skelbiama, kad nuo 2020 m. balandžio 1 d. iki 2021 m. kovo 31 d. Jungtinėje Karalystėje minimalus valandinis darbo užmokestis asmenims virš 25 yra 8,72 Svarų Sterlingų; nuo 2021 m. balandžio 1 d. – 8,91 Svarų Sterlingų. Dirbant 40 valandų per savaitę (apie 160 valandų per mėnesį), minimalus mėnesinis darbo užmokestis Jungtinėje Karalystėje yra apie 1425,60 Svarų Sterlingų, t. y. 1683 Eur. Nepaisant to, kad atsakovas nepateikė jokių duomenų apie savo gaunamą darbo užmokestį, turimus kitus išlaikytinius ir/ar ribotas galimybes dirbti, teismo vertinimu, atsakovas yra darbingo amžiaus – 34 metų, todėl yra pajėgus teikti ieškovės prašomo dydžio išlaikymą jų nepilnametei dukrai. Teismas neturi teisinio pagrindo nesutikti su ieškovės prašomo priteisti išlaikymo dydžiu dar ir dėl to, kad, kaip minėta, šalių nepilnametė dukra gyvena su ieškove, o tai lemia, jog nepaisant to, kad ji pati gauna tik minimalų darbo užmokestį, kuris siekia 600 Eur, ieškovei tenka didesnė nei atsakovui rūpesčių bei finansinė našta išlaikant jų bendrą vaiką dėl kartu gyvenant atsirandančių nenumatytų, papildomų išlaidų. Šios aplinkybės nesuteikia atsakovui pagrindo dar didesnę išlaikymo naštą perkelti ieškovei.

Prašydama priteisti vaikui išlaikymą, ieškovė teismui nepateikė konkrečių įrodymų, pagrindžiančių, kiek išleidžia dukros S. M. maistui, aprangai, higienos prekėms, sveikatai, laisvalaikiui ir pan., tačiau ieškovės prašoma išlaikymo iš atsakovo suma, pridėjus ieškovės teikiamo išlaikymo dalį yra artima Lietuvoje nustatytai minimaliai mėnesinei algai, kas pagal formuojamą teismų praktiką yra pakankama suma tenkinti bent minimalius būtinus vaiko poreikius.

Teismų praktikoje paprastai laikomasi pozicijos, kad vaikui augant jo poreikiai tik didėja, todėl vien ta aplinkybė, kad anksčiau iš atsakovo buvo priskaičiuota apie 180 Svarų Sterlingų (apie 215 Eur) išlaikymo suma, nepaneigia aplinkybės, kad atsakovas negali teikti ieškovės prašomo išlaikymo dydžio dukrai. Atkreiptinas dėmesys, jog asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu, todėl teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius duomenis, konstatuoja, jog sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų prieinamų priemonių, kad atsakovas gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti.

Atsakovas dukra visiškai nesirūpina, jokio išlaikymo jau daugiau nei metai neteikia, bylos nagrinėjimo metu taip pat laikėsi pasyvios pozicijos. Pažymėtina, jog tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaikus, ugdyti jų asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikams vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Tėvai turi dėti maksimalias pastangas gauti pajamas, reikalingas savo nepilnamečių vaikų išlaikymui.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ieškovės ieškinys tenkintinas visiškai ir iš atsakovo H. U. priteistinas išlaikymas jo nepilnametei dukrai S. M. po 350 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

Priteistas išlaikymas indeksuotinas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Ieškovė Ž. M. paskirtina uzufrukto teise tvarkyti S. M. išlaikymui priteistas lėšas (CK 3.190 straipsnio 1 dalis.).

Pažymėtina, jog vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jo interesams, o ne visos šeimos poreikių tenkinimui.

Šalims išaiškintina, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis arba vaiko poreikiai.

Šioje byloje vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir tėvo bendravimo su dukra klausimai nesprendžiami, nes jie jau išspręsti 2020 m. sausio 24 d. Birmingamo Šeimos Teismo, Jungtinėje Karalystėje, teismo įsakymu, byloje Nr. BM 17P08950.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė įstatymo yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 4 punktas), todėl žyminis mokestis valstybei priteistinas iš atsakovo H. U. (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Ieškovei, vadovaujantis 2020 m. birželio 20 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus sprendimu Nr. (8.4) TP-20-T-1365-6233 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ (b. l. 36-37), teikiama antrinė teisinė pagalba civilinėje byloje dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, rengiant procesinius dokumentus teismui ir atstovaujant pirmosios instancijos teisme, atleidžiant nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2021 m. rugpjūčio 12 d. pažymą Nr. (12.35Mr) PT-5355 „Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų“ (b. l. 104) antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 500,02 Eur. Patenkinus 100 procentų ieškovės ieškinio reikalavimų, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 500,02 Eur antrinės teisės pagalbos išlaidų (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Teismas patyrė 6,89 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl šios išlaidos priteistinos iš atsakovo į valstybės biudžetą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 270 straipsniai, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo H. U., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio Jungtinėje Karalystėje, dukros S. M., a. k. (duomenys neskelbtini), naudai išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 350,00 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų) nuo 2020 m. liepos 10 d. iki S. M. pilnametystės, išlaikymą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti Ž. M., a. k. (duomenys neskelbtini), nepilnametės S. M. išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Priteisti iš atsakovo H. U., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio Jungtinėje Karalystėje, į valstybės biudžetą 126,00 Eur (vieną šimtą dvidešimt šešis eurus 00 ct) žyminio mokesčio ir 6,89 Eur (šešis eurus 89 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr.LT24 7300 0101 1239 4300, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu.

Priteisti iš atsakovo H. U., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio Jungtinėje Karalystėje, 500,02 Eur (penkis šimtus eurų 2 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų, sumokant jas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Išaiškinti šalims, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis arba vaiko poreikiai; taip pat esant nesutarimui dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos, atsakovui H. U. per 30 dienų nuo sprendimo su vertimu į anglų kalbą išsiuntimo jam elektroniniu paštu dienos, gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmus.

Teisėja Sigita Rozgaitė