- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-11-27
- Bylos Nr.
- e2-39107-1099/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-32588-2019-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Pavel Liubkevič
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Sergel“
- Atsakovas
- Ž. P.
- Kategorijos
- 2.6.1.2Prievolės neįvykdymo teisiniai padariniai
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sergel“ ieškinį atsakovei Ž. P. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Sergel“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės Ž. P. 328,50 Eur skolą, 82,13 Eur palūkanų, 5 proc. metines mokėjimo palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinys teisme priimtas 2019 m. spalio 30 d.; atsakovei nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti. Procesiniai dokumentai atsakovei įteikti 2019 m. lapkričio 7 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, t. y. asmeniškai.
3. Atsakovei per teismo nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį bei ieškovei ieškinyje prašant tokiu atveju priimti sprendimą už akių, teismas sprendžia, kad yra visos procesinės sąlygos, būtinos užbaigti bylos nagrinėjimą priimant sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 6 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
4. Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 2 dalimi, 286 straipsnio 1 dalimi, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų ieškovo pateiktų įrodymų vertinimą ir įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą, bei surašo sutrumpintus motyvus.
5. Iš byloje pateiktų rašytinių duomenų ir ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad atsakovę ir pradinę kreditorę akcinę bendrovę (toliau – AB) „Telia Lietuva“ (buvęs pavadinimas AB „Omnitel“) siejo sutartiniai santykiai; tai įrodo 2009 m. balandžio 28 d. Telefono aparatų pardavimo lengvatinėmis sąlygomis prašymas (Abonento Nr. 61023014), 2008 m. lapkričio 25 d. GSM abonentų prašymas ir Prašymas įjungti paslaugas Nr. A58830 (Abonento Nr. 68782191), 2008 m. gruodžio 10 d. Telefono aparatų pardavimo lengvatinėmis sąlygomis prašymas (Abonento Nr. 61684836) bei 2009 m. rugpjūčio 6 d. Telefono aparatų pardavimo lengvatinėmis sąlygomis prašymas (Abonento Nr. 61079914), kurių pagrindu atsakovei buvo suteiktos ryšio paslaugos ir nuolaida įrangai įsigyti. AB „Telia Lietuva“ išrašė bei atsakovei už suteiktas ryšio paslaugas laikotarpiu nuo 2009 m. lapkričio mėn. iki 2010 m. vasario mėn. apmokėjimui pateikė PVM sąskaitas faktūras, kurių atsakovė neapmokėjo. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė yra atsiskaičiusi su ieškove (ar pradine kreditore) (CPK 178 straipsnis).
6. Nustatyta, kad tarp pradinės kreditorės AB „Telia Lietuva“ ir UAB „Sergel“ 2010 m. gruodžio 7 d. buvo sudaryta Skolų portfelio pirkimo-pardavimo sutartis Nr. TR-3700-10175 bei priedas Nr. 1 prie 2010 m. gruodžio 7 d. Skolų portfelio pirkimo-pardavimo sutarties Nr. TR-3700-10175, kurių pagrindu UAB „Sergel“ perėmė reikalavimo teises į atsakovę Ž. P. dėl negrąžintos skolos.
7. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardintam naujajam kreditoriui reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010).
8. Pagal CK 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Vadovaujantis CK 6.63 straipsnio 2 punktu skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą. Kadangi atsakovė nevykdo savo sutartinės prievolės, t. y. atsiskaityti su ieškove už suteiktas mobilaus ryšio paslaugas, ieškovės reikalavimas tenkintinas ir jai iš atsakovės priteistina 328,50 Eur skola (CK 6.63 straipsnis, 6.200 straipsnis, 6.205 straipsnis, 6.256 straipsnio 1 ir 2 dalys, 6.716 straipsnis).
9. Pagal CK 6.261 straipsnį praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Be to, kreditorius, įrodęs kitus nuostolius, turi teisę ir į jų atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovės priteistinos 82,13 Eur palūkanos už laikotarpį nuo 2010 m. vasario 1 d. iki 2015 m. vasario 1 d.
10. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio l dalį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas, jei įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (410,63 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. spalio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas.
11. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 15 Eur dydžio sumokėtas žyminis mokestis bei 0,23 Eur komisinis mokestis, iš viso – 15,23 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).
12. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovės nepriteistinos, kadangi neviršija minimalaus 3 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“; CPK 92, 96 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285–286 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovės Ž. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Sergel“, j. a. k. 125026242, 328,50 Eur (tris šimtus dvidešimt aštuonis eurus 50 ct) skolos, 82,13 Eur (aštuoniasdešimt du eurus 13 ct) palūkanų, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (410,63 Eur), skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. spalio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 15,23 Eur (penkiolika eurų 23 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.
Atsakovė turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 111 straipsnio ir 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovė turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos pateikti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.