Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės, Jūratės Bliznikaitės-Povilanskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Agnės Stankevičienės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos T. L. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

3. Byloje ginčas kilo dėl Sprendimo, kuriuo atsisakyta išduoti nacionalinę vizą pareiškėjai.

4. Remiantis bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėja 2022 m. spalio 19 d. pateikė prašymą išduoti nacionalinę vizą. Kelionės tikslas – verslas, darbdavys UAB „Duovito“, kurios adresas Eišiškių pl. 47-312, Vilnius‚ numatoma atvykimo į Lietuvos Respubliką data – 2022 m. spalio 19 d., išvykimo – 2023 m. spalio 18 d. Sprendimu atsisakyta išduoti nacionalinę vizą pareiškėjai, kadangi pareiškėja nepagrindžia numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų arba kyla pagrįstų abejonių dėl jo patikimumo (Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Sprendime nurodyta, kad išnagrinėjus pareiškėjos pateiktus dokumentus ir įvertinus visas nustatytas faktines aplinkybes, yra rimtas pagrindas manyti, kad pareiškėja Bendrovės akcijas įgijo ne teisėtos veiklos šioje įmonėje vykdymo tikslu, o siekdama formaliai atitikti reikalavimus nacionalinei vizai gauti, todėl darytina išvada, kad pareiškėja negali pagrįsti numatomo buvimo tikslo bei sąlygų, t. y. neatitinka Vizos išdavimo tvarkos aprašo 70.10 papunktyje nustatytų reikalavimų.

5. Pareiškėja, nesutikdama su priimtu Sprendimu, kreipėsi į teismą.

6. Nagrinėjamu atveju aktualūs ginčo teisinius santykius reglamentuojantys specialūs teisės aktai: Vizų kodeksas, Įstatymas ir Vizos išdavimo tvarkos aprašas.

7. Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, nepažeidžiant 25 straipsnio 1 dalies, vizą išduoti atsisakoma: a) jei prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo: i) pateikia netikrą, suklastotą arba padirbtą kelionės dokumentą; ii) nepagrindžia numatomo buvimo tikslo ir sąlygų; iia) nepagrindžia numatomo tranzito per oro uostą tikslo ir sąlygų; iii) nepateikia įrodymų, kad turi pakankamai pragyvenimo lėšų tiek numatomo buvimo laikotarpio trukmei, tiek grįžimui į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jis tikrai būtų įleistas, arba kad gali teisėtai gauti tokių lėšų; iv) valstybių narių teritorijoje jau išbuvo 90 dienų per pastarąjį 180 dienų laikotarpį turėdamas vienodą vizą arba riboto teritorinio galiojimo vizą; v) yra asmuo, dėl kurio Šengeno informacinėje sistemoje (SIS) buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti; vi) laikomas keliančiu grėsmę kurios nors valstybės narės viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai, kaip nurodyta Šengeno sienų kodekso 2 straipsnio 19 punkte, arba tarptautiniams santykiams, visų pirma, kai valstybių narių nacionaliniuose registruose buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti dėl tų pačių priežasčių; arba vii) nepateikia įrodymo, kad turi tinkamą galiojantį sveikatos draudimą kelionės metu, kai to reikalaujama; arba b) jei kyla pagrįstų abejonių dėl prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens patvirtinamųjų dokumentų autentiškumo arba jų turinio teisingumo, prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens pareiškimų arba jo ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos iki baigiantis prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpiui patikimumo.

9. Įstatymo 19 straipsnyje reglamentuoti atsisakymo išduoti nacionalinę vizą, taip pat šios vizos panaikinimo ir atšaukimo pagrindai. Šio straipsnio 1 dalis numato, kad nacionalinę vizą užsieniečiui atsisakoma išduoti, o išduota nacionalinė viza panaikinama, jeigu: jis nepagrindžia numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų arba kyla pagrįstų abejonių dėl jo pareiškimų patikimumo (2 punktas); kyla pagrįstų abejonių dėl pateiktų dokumentų autentiškumo arba jų turinio teisingumo arba pateikiami dokumentai, kuriuose yra klastojimo požymių, arba pateikiami neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai (3 punktas); duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti nacionalinę vizą, neatitinka tikrovės (4 punktas); yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė (10 punktas).

10. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismo (toliau – LVAT) praktikoje yra akcentuojama, kad sprendimas atsisakyti išduoti vizą priimamas kompleksiškai įvertinus atitinkamą konkrečią situaciją ir šiuo atveju nėra numatyta baigtinio sąrašo dokumentų, kurie turėtų būti pateikti siekiant pagrįsti prašymą išduoti vizą (žr. LVAT 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-858-619/2014, 2016 m. gegužės 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3274-662/2016).

11. Vizos išdavimo tvarkos aprašo 70.10 papunktyje nustatyta, kad užsieniečiui, kuris atvyksta į Lietuvos Respubliką užsiimti teisėta veikla ir yra JAR įregistruoto privataus juridinio asmens (toliau – įmonė), įsteigto per pastaruosius vienerius metus iki užsieniečio prašymo išduoti nacionalinę vizą pateikimo dienos, dalyvis, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – dalyvis), jeigu įmonės nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 tūkstančius eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 tūkstančių eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, arba yra įmonės, įsteigtos per pastaruosius vienerius metus iki užsieniečio prašymo išduoti nacionalinę vizą pateikimo dienos, kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 tūkstančius eurų, vadovas ir jo atvykimo tikslas yra darbas toje įmonėje. Pagal Vizos išdavimo tvarkos aprašo 79 punktą, vizų tarnybos valstybės tarnautojas, nagrinėdamas prašymą išduoti nacionalinę vizą, gali pakviesti prašymą išduoti nacionalinę vizą pateikusį užsienietį pokalbio, pareikalauti pateikti papildomus dokumentus, patvirtinančius užsieniečio ir (arba) darbdavio, švietimo įstaigos arba priimančiojo asmens pateiktą informaciją, taip pat pateikti prašyme išduoti nacionalinę vizą ir kartu su juo pateiktuose dokumentuose nurodytų duomenų pagrindimo dokumentus.

12. Pažymėtina, jog pareiškėjos deklaruotas vykimo į Lietuvos Respubliką tikslas – verslas, todėl Departamentas privalėjo tinkamai įvertinti ir įsitikinti, kad pareiškėjos vykimo į Lietuvos Respubliką tikslas yra verslas. Departamentas siekdamas įsitikinti pareiškėjos vykimo į Lietuvos Respubliką tikslu ir buvimo sąlygomis, nustatė, kad:

13.1. Kartu su prašymu išduoti nacionalinę vizą pareiškėja pateikė 2022 m. rugpjūčio 2 d. Įgaliojimą 47 BA 4119020, sudarytą Rusijos Federacijoje, kuriuo įgaliojo Lietuvos Respublikos pilietį D. R. „<... savo nuožiūra ir savo nustatytomis sąlygomis įsigyti bet kurios Lietuvos Respublikos įregistruotos uždarosios akcinės bendrovės akcijas... >“.

13.2. Departamentui pareiškėja pateikė penkias – 2022 m. rugsėjo 16 d., 2022 m. rugsėjo 19 d., 2022 m. rugsėjo 20 d., 2022 m. rugsėjo 21 d. ir 2022 m. rugsėjo 22 d. Bendrovės akcijų pirkimo–pardavimo sutartis, kurių pagrindu pareiškėja kiekviena pirkimo–pardavimo sutartimi įgijo po 20 vnt. (vienos akcijos nominali vertė – 25 Eur) paprastųjų vardinių nematerialiųjų Bendrovės akcijų. Visos minėtos akcijų pirkimo–pardavimo sutartys sudarytos per ypač trumpą laikotarpį, vienu kartu įgyjant ne daugiau kaip 25 proc. Bendrovės akcijų. Šiose Bendrovės akcijų pirkimo–pardavimo sutartyse nurodyta, jog UAB „Inlegal PRO“ patvirtina, kad gavo iš pareiškėjos grynais pinigais prieš pasirašant šias Bendrovės akcijų pirkimo-pardavimo sutartis (20 vnt. akcijų parduotos už bendrą 560 Eur sumą). Minėtos sutartys yra pasirašytos pareiškėjos įgalioto asmens – Lietuvos Respublikos piliečio D. R.

13.3. Bendrovės steigėja – uždaroji akcinė bendrovė „Inlegal PRO“, kuri visas Bendrovės akcijas pardavė pareiškėjai. Bendrovė registruota (duomenys neskelbtini). Departamento duomenimis, šiuo adresu yra registruojamos įmonės, o UAB „Inlegal PRO“, kuri yra žinoma kaip juridinis asmuo, tarpininkaujantis trečiųjų šalių piliečiams, siekiantiems legalizuotis Šengeno erdvėje. UAB „Inlegal PRO“ yra įsteigusi virš 300 naujų uždarųjų akcinių bendrovių, mažųjų bendrijų ir labdaringų organizacijų, o Bendrovės registracijos adresu įsteigta daugiau nei 200 įmonių. Departamento duomenimis, šiuo adresu esanti 42,88 kv. m. negyvenamoji patalpa (apartamentai), o pagrindinė naudojimo paskirtis – viešbučių, be to, šiuo adresu savo gyvenamąją vietą yra deklaravę 4 asmenys.

13.4. Pareiškėja, būdama bendrovės direktore ir akcininke nesiekė Bendrovės registracijos adreso pakeisti ir išsinuomoti realias patalpas darbo vietoms įrengti ar teisėtai veiklai vykdyti. Pareiškėjos pateiktame JAR išraše, nurodytas Bendrovės kontaktinis mob. telefonas – (duomenys neskelbtini) ir elektroninio pašto adresas – (duomenys neskelbtini), kurie Departamento duomenimis taip pat yra nurodyti ir Bendrovės steigėjos – UAB „Inlegal PRO“.

13.5. Pareiškėja pateikė 2022 m. spalio 11 d. Bendrovės vienintelio akcininko sprendimą Nr. 2022/10/11, kuriuo nusprendė padidinti Bendrovės įstatinį kapitalą papildomu akcininko įnašu, išleidžiant naujas akcijas, ir numatė, jog įstatinį kapitalą sudaro 1 120 vnt. akcijų (kiekvienos akcijos nominali vertė – 25 Eur), o Bendrovės įstatinis kapitalas yra 28 000 Eur. Minėtą sprendimą pasirašė pati pareiškėja, t. y. parašas yra originalus, o ne autorizuotas elektroninis parašas, šiame sprendime nurodyta, jog sprendimo sudarymo vieta – Vilnius, sudarymo data – 2022 m. spalio 11 d.

13.6. Pareiškėja pateikė 2022 m. spalio 11 d. Bendrovės kasos pajamų orderį serija DOU Nr. 002 ir kasos pajamų orderio kvitą serija DOU Nr. 002 (25 500 Eur įnešimas Bendrovės įstatinio kapitalo didinimui), kurie pasirašyti 2022 m. spalio 11 d. pareiškėjos originaliu parašu, o ne autorizuotu elektroniniu parašu. Pareiškėjos pateiktoje Bendrovės kasos knygoje taip pat nurodyta, kad 2022 m. spalio 11 d. pareiškėja įnešė grynuosius pinigus – 25 500 Eur – į Bendrovės kasą. Departamento duomenimis, kai buvo sudarytas Bendrovės vienintelio akcininko sprendimas Nr. 2022/10/11 ir įnešti grynieji pinigai – 25 500 Eur – pareiškėja tuo metu į Šengeno erdvę, tame tarpe ir Lietuvos Respubliką, atvykusi nebuvo (tai patvirtina pareiškėjos pase Nr. 75 1896198 esantis 2022 m. spalio 14 d. Šengeno išorės sienos kirtimo spaudas).

13.7. Pareiškėja pateikė 2022 m. spalio 12 d. Bendrovės įstatus, kurių 6 punkte nurodyta, kad Bendrovės įstatinis kapitalas yra 28 000 Eur bei 2022 m. spalio 12 d. pažymą dėl Bendrovės įstatinio kapitalo didinimo, kurioje nurodyta, jog akcijos yra pasirašytos ir įmokėti pradiniai įnašai. Akcinių bendrovių įstatymo 45 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad akcijos laikomos apmokėtomis, kai jas pasirašęs asmuo įmoka paskutinį piniginį įnašą ar perduoda visą akcijų pasirašymo sutartyje nurodytą nepiniginį įnašą (paskutinę nepiniginio įnašo dalį) bendrovės nuosavybėn. Todėl JAR esantys duomenys apie Bendrovės įstatinį kapitalą, patys savaime dar nepatvirtina įstatinio kapitalo apmokėjimo.

13.8. Pareiškėjai, kaip Bendrovės direktorei, atsakingai už kasdienės Bendrovės veiklos organizavimą, Bendrovės tikslų įgyvendinimą, turinčiai teisę Bendrovės vardu sudaryti sandorius, priimti ir atleisti darbuotojus ir vykdyti numatytas mokėti tik 20 eurų didesnis už minimaliąją mėnesinę algą darbo užmokestis – 750 Eur, kuris mokamas už nekvalifikuotą darbą (iki 2022 m. gruodžio 31 d. minimalioji mėnesinė alga buvo 730 Eur, nuo 2023 m. sausio 1 d. – 840 Eur). Departamento duomenimis, nuo Bendrovės įsteigimo įdarbintas tik 1 darbuotojas, t. y. nuo 2022 m. spalio 18 d. įdarbinta buhalterė.

13. Teismo vertinimu, esant šioms aplinkybėms, yra pagrįstas pagrindas spręsti, jog tikrieji pareiškėjos kelionės tikslai galimai yra kitokie nei oficialiai deklaravo pareiškėja kreipdamasi dėl vizos gavimo. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad Bendrovė nuo jos įsteigimo realiai jokios veiklos nevykdė (2022 m. rugsėjo 22 d. garantinis raštas, pasirašytas I. P., kad „nėra pasirašyta jokių sutarčių; nėra prisiimta jokių įsipareigojimų; nėra nei ilgalaikio, nei trumpalaikio turto; nėra jokių įsiskolinimų nei fiziniams nei juridiniams asmenims“), be to, pareiškėja nei Departamentui nei teismui nepateikė dokumentų, įrodančių, kad Bendrovėje buvo vykdoma reali veikla – reklama ir rinkos tyrimai. Taip pat pagrįstas abejones dėl pareiškėjos oficialiai deklaruojamo tikslo nacionalinei vizai gauti, kelia ir tai, kad pareiškėja įgaliojo D. R. „<... savo nuožiūra ir savo nustatytomis sąlygomis įsigyti bet kurios Lietuvos Respublikos įregistruotos uždarosios akcinės bendrovės akcijas... >, t. y. pareiškėjai nebuvo svarbu kokios bendrovės akcijos bus įsigytos ir kokią veiklą tokia bendrovė vykdytų, kadangi pareiškėjos siekis, kaip iš skundo turinio matyti, yra atitikti Vizos išdavimo tvarkos aprašo 70.10 papunktyje nurodytus reikalavimus.

14. Be kita ko, pareiškėjos teismui nurodytos aplinkybės, kad pareiškėja įvykdė visus Vizos išdavimo tvarkos aprašo 70.10 papunktyje nurodytus reikalavimus ir savo veiksmais įsigydama Bendrovės akcijas, tapdama bendrovės direktore bei mokėdama sau atlyginimą ir Bendrovėje įdarbindama vieną asmenį (buhalterę) teisės aktų nepažeidė, todėl pareiškėjai turi būti išduota nacionalinė viza, yra nepagrįsti, kadangi, kaip teisingai nurodė atsakovas formalus Vizos išdavimo tvarkos aprašo 70.10 papunktyje nustatytų reikalavimų atitikimas dar nereiškia, kad užsieniečiui turi būti išduodama nacionalinė viza, kadangi LVAT savo praktikoje yra pažymėjęs, kad užsieniečio buvimas ne Lietuvos Respublikoje netrukdo sėkmingai valdyti įmonės (LVAT nutartis administracinėje 2014 m. gruodžio 29 d. byloje Nr. A858– 2720/2014).

15. Remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis ir atsakovo pateiktais dokumentais, matyti, jog Sprendimas buvo priimtas įvertinus pareiškėjos prašymą, kitus pareiškėjos pateiktus dokumentus, kitą turimą informaciją bei galimą riziką ar pavojus. Teismas pažymi, kad vien dokumentų pateikimas nesuteikia užsieniečiui teisės gauti vizą. kadangi turi būti įvertinamos visos su vizos prašančiu asmeniu susijusios aplinkybės, pareigūnas, sprendžiantis vizos išdavimo klausimus, neturi pareigos reikalauti papildomų dokumentų, patvirtinančių prašyme išduoti vizą nurodytus duomenis (nagrinėjamu atveju pareiga pateikti informaciją tenka prašančiam asmeniui – pareiškėjai). LVAT praktikoje panašaus pobūdžio bylose laikomasi nuomonės, jog būtent pareiškėjas turi pareigą pateikti atsakovui visus tikrovę atitinkančius duomenis apie įmonės realios ūkinės veiklos vykdymą (žr. 2016 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2005-662/2016; 2017 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3398-858/2017).

16. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad Departamentas tinkamai įvertino surinktus duomenis ir padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėja nepagrindė numatomo buvimo tikslo bei sąlygų, be to, kilo pagrįstų abejonių dėl pateiktų dokumentų turinio teisingumo ir užsieniečio atitikimo Vizos išdavimo tvarkos aprašo 70.10 punkto reikalavimams, kas savo ruožtu sudarė rimtą pagrindą manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė. Taigi, Departamento sprendimas, kuriuo atsisakyta išduoti nacionalinę vizą pareiškėjai, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jo naikinti ir tenkinti.

17. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 56 straipsnio 1 dalį įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, kurie priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Nurodyti faktiniai duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: proceso šalių ir jų atstovų paaiškinimais, liudytojų parodymais, specialistų paaiškinimais ir ekspertų išvadomis, daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais rašytiniais, elektroniniais, garso bei vaizdo įrodymais (ABTĮ 56 straipsnio 2 dalis). ABTĮ 56 straipsnio 7 dalis nustato, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. (LVAT 2016 m. birželio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-560-602/2016).

18. Vertinant Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų reikalavimų aspektu, pažymėtina, kad VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad administraciniame sprendime turi būti nurodyta: 1) administracinį sprendimą priėmusio viešojo administravimo subjekto pavadinimas; 2) administracinio sprendimo data; 3) administraciniam sprendimui suteiktas registracijos numeris; 4) atliekamas tvarkomasis veiksmas arba asmenims nustatytos teisės ir (ar) pareigos; 5) administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; 6) administracinio sprendimo motyvai; 7) administracinio sprendimo apskundimo tvarka, nurodant konkrečią skundą nagrinėjančią instituciją ar įstaigą, skundo padavimo terminą ir teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarką; 8) administracinį sprendimą priėmusio asmens vardas, pavardė ir pareigos.

19. Aiškindamas VAĮ (įstatymo redakcijos, galiojusios iki 2020 m. lapkričio 1 d.) 8 straipsnį (šiuo metu galiojančios įstatymo redakcijos 10 straipsnio 5 dalies atitiktis), LVAT yra pažymėjęs, kad individualių administracinių aktų priėmimas yra teisės taikymas, sukeliantis konkrečių teisinių padarinių asmenų teisiniam statusui (žr., pvz., 2015 m. vasario 18 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-398-442/2015; 2012 m. liepos 20 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje A-520–2294/2012; 2012 m. rugpjūčio 3 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-444-2366/2012). Individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, jog jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės aktų reikalavimus, taip pat su gero administravimo principu, kurių viešojo administravimo subjektas privalo laikytis (žr., pvz., 2011 m. birželio 27 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A-556-336/2011; 2014 m. kovo 19 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-662-839/14; 2014 m. kovo 25 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-756-997/2014; 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-2760-492/2015; ir kt.). Esminiais pažeidimais pripažįstami viešojo administravimo subjekto veiksmai, kai priimtame akte tinkamai neindividualizuojamos teisės normos, apsiribojama vien tik nuorodomis į bendro pobūdžio teisės akto nuostatas pateikimu ir pan. (žr., pvz., 2012 m. birželio 25 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-556-1750/2012; 2012 m. gruodžio 11 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-552-3114/2012; ir kt.).

20. Teisėjų kolegijos vertinimu, iš skundžiamo Sprendimo matyti, kad iš nurodytos motyvacijos (analizuotų įrodymų) pareiškėja galėjo suvokti ir suvokė sprendimo esmę ir turinį. Sprendime nurodyti teisės aktai, kuriais remiantis atsisakoma tenkinti prašymą išduoti nacionalinę vizą. Tai, kad pareiškėjos netenkina Sprendimas, neleidžia laikyti šio Sprendimo nemotyvuotu. Sprendime pagrindžiant teisės normomis yra nurodyta, kodėl pareiškėjos prašymas negali būti tenkinamas. Įvertinus Sprendimo turinį, skundo bei atsiliepimų argumentus, išanalizavus faktinius bylos duomenis bei aktualų teisinį reguliavimą, teisėju kolegija konstatuoja, kad nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog Departamento priimtas Sprendimas nėra pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis ar jų turinys neatitinka teisės normų reikalavimų, t. y. atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktuose nurodytus reikalavimus.

21. Administracinis teismas, spręsdamas viešojo administravimo srities ginčus, tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar viešojo administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar teisės aktas ar veiksmas (neveikimas) neprieštarauja tikslams ir uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo įgaliojimus. Administracinį sprendimą priima viešojo administravimo subjektas, o ne teismas (ABTĮ 3 straipsnio 2 dalis).

22. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjos skundo reikalavimas panaikinti Sprendimą yra nepagrįstas ir Sprendimą naikinti vadovaujantis pareiškėjos nurodomais ar kitais motyvais, nėra teisinio pagrindo, todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos T. L. skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.