Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gintaro Dzedulionio, teisėjų Jolantos Čepukėnienės ir Aleno Piesliako, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo J. B. gynėjo advokato A. C. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-05-19 nutarties, kuria nepatvirtintas Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2016-04-26 nutarimas Nr. 59-101 taikyti nuteistajam J. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. B. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 10 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 180 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 3 metams.

Bausmės vykdymo pradžia 2015 m. kovo 6 d. Bausmės vykdymo pabaiga 2017 m. gruodžio 4 d. 1/3 laisvės atėmimo bausmės faktiškai atliko 2015 m. gruodžio 5 d. Į bausmės atlikimo laiką įskaitytas laikotarpis nuo 2012 m. rugpjūčio 3 d. iki 2012 m. lapkričio 2 d. (2 mėnesiai 30 dienų). Neatliktos bausmės dalis 2016 m. gegužės 19 d. - 1 metai 6 mėnesiai 15 dienų.

Komisijos 2016 m. balandžio 26 d. nutarimu Nr. 59-101, remiantis Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos posėdžio, įvykusio 2016 m. balandžio 21 d. Vilniaus pataisos namuose, protokolu Nr. 58-20 bei vadovaujantis LR BVK 164 straipsnio 2 dalimi, nutarta nuteistajam J. B. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – LR BVK) 157 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Komisijos nutarime nurodyta, kad asmuo anksčiau teistas 7 kartus. Amžius pirmo teistumo metu – 16 metų. 4 kartus taikytas įstatymas dėl amnestijos, vieną kartą nuo bausmės atleistas, bausmės vykdymo atidėjimas, lygtinis paleidimas netaikytas. Nusikaltimas, už kurį atliekama bausmė, nėra sunkesnis lyginant su ankstesniais nusikaltimais. J. B. į Vilniaus pataisos namus atvyko 2015 m. kovo 27 d., yra paprastojoje grupėje nuo 2015 m. balandžio 1 d. Bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis. Bausmės atlikimo metu vykdė individualiame nuteistojo pataisos plane numatytas priemones. Pataisos namuose nedirba. Per visą bausmės atlikimo laikotarpį bausmės atlikimo režimo reikalavimus pažeidė vieną kartą, baustas drausmine nuobauda vieną kartą. Šiuo metu turi 1 galiojančią nuobaudą, neskatintas. Bausmės atlikimo metu nuteistasis nuo 2015 m. liepos 15 d. iki 2015 m. rugpjūčio 5 d. lankė „Agresijos ir autoagresijos valdymo“ užsiėmimus, nuo 2015 m. spalio 14 d. iki 2015 m. gruodžio 16 d. lankė „Įžanginės grupės“ užsiėmimus, 2015 gruodžio mėnesį dalyvavo sporto varžybose ir iškovojo 1-ą vietą, nuo 2016 m. sausio 18 d. iki 2016 m. sausio 29 lankė mokymus pagal 12 AA žingsnių filosofiją, 2015 m. rugpjūčio 13 d., 2015 m. lapkričio 26 d. ir 2016 m. balandžio 20 d. atliko būrio gerbūvio darbus - tvarkė 4-5 būrio poilsio kambarį bei virtuvę. Nuteistasis Pataisos namuose alkoholio nevartoja. Bylos dokumentuose yra įrodymų, o ir pats pažeidėjas neneigia, kad alkoholis turėjo daugiausia įtakos jo nusikaltimams ir smurtiniam elgesiui. Supranta ir pripažįsta alkoholio paveikto elgesio galimą žalą geriančiam asmeniui ir jo aplinkiniams. Teisės pažeidėjas pripažįsta, kad anksčiau vartojo narkotikus, tačiau teigia, jog daugiau kaip dveji metai sugebėjo jų atsisakyti po to, kai pavartojęs per didelį narkotikų ir alkoholio kiekį mėnesiui laiko atsidūrė reanimacijoje. Pasiruošęs, motyvuotas ir gebantis keisti elgesį. Įkalinimo įstaigoje kelis kartus dalyvavo „Įžanginėje“ priklausomų asmenų grupėje, lankė AA susirinkimus, turi kitų interesų (religija, šeima), domisi tęstinio gydymosi galimybėmis reabilitacijos centre bei AA susirinkimų lankymu išėjus į laisvę. Asmuo supranta, jog praeityje rinkosi netinkamus elgesio modelius ir laisvalaikio praleidimo būdus. Linkęs analizuoti savo poelgius ir identifikuoti jų priežastis. Savo elgesio neteisina, supranta problemas, lėmusias nusikalstamumą ir nori jas spręsti. Nusikaltimas padarytas drauge su bendrininkais, teigia, kad su jais nebebendrauja. J. B. siekia prisitaikyti prie situacijos pokyčių, neneigia savo praeities klaidų, bet kartais pasiduodamas aplinkybių įtakai daro nusikaltimus ir paskui dėl to gailisi. Gyvenimo stiliuje bei nusikaltimuose nėra nuolatinių agresijos panaudojimo pavyzdžių, tačiau keletas nusikaltimų yra smurtiniai, siekiant kitų paklusnumo. Turi išugdęs pakankamai gerus savitvardos įgūdžius, gali nustatyti, kurios sritys labiausiai susijusios su jo nusikalstamumu ir nusiteikęs spręsti savo problemas, šalinti priežastis ir išvengti neigiamų pasekmių. Turi ilgalaikius tikslus, susijusius su darbu, rūpinimusi artimaisiais, šeimos kūrimu. Socialines situacijas vertina teisingai, nusiteikęs pozityviai. Teisės pažeidėjas apskritai supranta ir gerbia įstatymo normas, net jeigu ir iškraipo ar sumenkina informaciją. Diskriminacinių nuostatų nestebima. Nepalankumo priežiūros atžvilgiu nereiškia, stengiasi laikytis rėžimo reikalavimų, tačiau šiuo metu turi vieną galiojančią nuobaudą. Ganėtinai motyvuotas susidoroti su savo nusikalstamu elgesiu ir tapti pilnaverčiu visuomenės nariu. Nuteistasis sutinka, jog lygtinio paleidimo atveju jam būtų taikoma intensyvi priežiūra. Iš Probacijos tarnybos gautas patvirtinimas, jog nuteistajam aukščiau nurodytu adresu gali būti taikoma intensyvi priežiūra. J. B. turi 9 klasių išsilavinimą, šiuo metu mokosi 10-oje klasėje. Teigia turintis 4 specialybes, įgytas bausmės atlikimo metu Alytaus pataisos namuose. Nuteistojo teigimu, bausmės atlikimo metu Marijampolės pataisos namuose dirbo suvirintoju. Teigia, jog laisvėje yra dirbęs (duomenys neskelbtini) prekių komplektuotoju, (duomenys neskelbtini) bazėje darbininku, teigia turintis patirties statybų bei autoremonto srityse. Nuteistojo teigimu, bendras darbo stažas apie 5 metus. Nuteistasis yra pateikęs iš statybos ir remonto darbus vykdančios įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ gautą darbo pasiūlymą, kuriame teigiama, kad lygtinio paleidimo atveju jam bus suteiktas darbas pagal turimą kvalifikaciją. Vilniaus pataisos namuose yra gauti vykdomieji, raštai pagal kuriuos J. B. skolingas 1 378,60 Eur nemoka. Civilinis ieškinys nepriteistas, informacijos apie ieškinius ar alimentus nėra. Santykiai su šeimos nariais išlikę. Bendrauja su motina bei seserimi. Pasimatymų metu lankomas motinos. Su buvusia žmona išsiskyręs, ryšių nepalaiko. Teigia turintis sugyventinę, su kuria bendrauja, vaikų neturi, iki sulaikymo gyveno pas motiną V. B., adresu (duomenys neskelbtini). Po paleidimo planuoja gyventi tuo pačiu adresu. Atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą naudojant OAsys metodiką nustatyta, kad teisės pažeidėjas priklauso vidutinei rizikos grupei - 50 balų, iš jų nekintanti rizika - 25 balai. Atsižvelgdama į nuteistojo vidutinį nusikalstamo elgesio rizikos balą, vykdomas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, aktyvų dalyvavimą siūlomose socialinės reabilitacijos programose, užimtumą, aukštą motyvaciją keistis bei į aukščiau išdėstytas aplinkybes, Komisija nusprendė, jog yra pagrindas manyti, kad nuteistasis J. B. laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl siūlo jam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal LR BVK 157 straipsnio 2 dalies 1 punktą bei, esant nuteistojo rašytiniam sutikimui, nustatyti intensyvią priežiūrą. Pasibaigus intensyvios priežiūros taikymui, Komisija siūlytų teismui nuteistajam nustatyti šias baudžiamojo poveikio priemones: nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir neišeiti iš namų tam tikru laiku, jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi iki 2017 m. gruodžio 4 d.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-05-19 nutartimi nepatvirtintas Komisijos 2016-04-26 nutarimas Nr. 59-101 taikyti nuteistajam J. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Skunde Vilniaus apygardos teismui nuteistojo J. B. gynėjas advokatas A. C. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-05-19 nutartį ir taikyti J. B. atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nurodo, kad teismas nevisapusiškai ir neobjektyviai vertino daugumą aplinkybių, kurių pagrindu nuteistajam J. B. galėjo būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Tai motyvavo tuo, kad Komisijos nutarime buvo pažymėtos visos nuteistąjį J. B. charakterį apsprendžiančios aplinkybės, konstatuota, kad jis sąžiningai lankė „Agresijos ir autoagresijos valdymo“ bei „Įžanginės grupės“ užsiėmimus, aktyviai dalyvavo sporto varžybose, lankė mokymus pagal 12 AA žingsnių filosofiją, rūpinosi savo būrio gerbūviu. Komisija pagrįstai konstatavo, kad nuteistasis labai objektyviai vertina savo ankščiau padarytas klaidas, savo elgesio neteisina, nepalaiko jokių ryšių su buvusiais „draugais“, yra motyvuotas susidoroti su savo nusikalstamu elgesiu ir tapti pilnaverčiu visuomenės nariu ir nusprendė, jog yra pagrindas manyti, kad J. B. laikysis įstatymų ir nenusikals. Toliau, nesutikdamas su teismo nutartyje nurodytais motyvais, nuteistojo gynėjas skunde nurodo, jog nuteistasis J. B. būdamas laisvėje yra dirbęs įvairius darbus, išmokęs dirbti statybose ir vertinamas kaip geras šios srities specialistas, todėl būdamas paleistas jis ketina dirbti pažįstamoje statybos bendrovėje. Dėl teismo nutartyje nurodytos jo kriminogeninės biografijos, toliau skunde pažymima, kad šiuo metu J. B. yra sulaukęs 37 metų, iš kurių dalis praėjo pataisos namuose, dėl ko nuteistasis labai apgailestauja, atlikdamas dabartinę teismo skirtą bausmę, jis tvirtai yra apsisprendęs iš esmės pakeisti savo gyvenimą, nutraukė visus ryšius su buvusiais draugais, pasiryžęs nevartoti alkoholio, kuris ir buvo neteisėtų veiksmų pagrindinė priežastis, ateityje tikisi sukurti šeimą. Būdamas pataisos namuose J. B. stengėsi laikytis nustatyto rėžimo taisyklių, tik vieną kartą ir tik per klaidą buvo nubaustas drausmine nuobauda, kuri buvo panaikinta dar prieš lygtinio paleidimo komisijos posėdį. Taip pat nurodo, jog negrąžintą įsiskolinimą pagal vykdomuosius raštus jis tikisi sugrąžinti išėjęs į laisvę ir pradėjęs dirbti.

Nuteistojo J. B. gynėjo advokato A. C. skundas atmestinas.

BVK 157 straipsnio 1 dalis numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų (2015 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XII-1818 redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. rugsėjo 1 d.).

Taigi sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo taikymą iš pataisos įstaigos klausimą svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias sąlygas, kurioms esant gali būti sprendžiamas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo, bet ir įvertinti tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Iš pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistasis J. B. 1/3 jam paskirtos bausmės atliko 2015-12-05, bausmės atlikimo metu drausmine tvarka baustas, galiojančių drausminių nuobaudų neturi, bausmės atlikimo metu skatintas vieną kartą – 2016-04-25 panaikinant paskirtą nuobaudą prieš terminą. Atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą, naudojant OASys metodiką, nustatyta, kad teisės pažeidėjas priklauso vidutinės rizikos grupei – 50 balų, iš jų nekintanti rizika - 25 balai. Pastarasis rodiklis priklauso nuo rizikos veiksnių – kintamųjų, kurie prognozuoja nusikalstamą elgesį, nes įrodytas ryšys tarp tų veiksnių ir didesnės nusikalstamo elgesio motyvacijos. Vienu pagrindinių šių veiksnių, didinančių pakartotino nusikalstamumo riziką, laikytini ankstesni asmens teistumai. Bylos medžiaga nustatyta, kad J. B. praeityje buvo teistas 7 kartus už tyčinių nusikalstamų veikų padarymą. Šiuo metu J. B. atlieka bausmę už apysunkio tyčinio nusikaltimo padarymą (BK 180 str. 1 d.), kurį įvykdė teistumui neišnykus. Šios aplinkybės neabejotinai rodo nuteistojo polinkį nusikalsti bei pažeisti visuomenėje nusistovėjusias elgesio taisykles. Reikšminga aplinkybe šiuo atveju laikytina ir tai, kad J. B. keturis kartus buvo taikytas įstatymas dėl amnestijos, vieną kartą nuo bausmės buvo atleistas, tačiau iš ankstesnių teistumų išvadų nedarė, toliau padarydamas tiesiogine tyčia nusikalstamą veiką nuosavybei (plėšimą - pavogė taksi automobilį) kryptingais, nuosekliais veiksmais bendrininkų grupėje. Šie duomenys yra itin reikšmingi charakterizuojant nuteistojo asmenybę, elgesį iki bausmės atlikimo. Be to, ankstesni teistumai didina nusikalstamo elgesio vertinimo rizikos rodiklius, kuriems įstatymų leidėjas suteikia itin didelę reikšmę sprendžiant klausimą, ar asmenį galima toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuteistajam dar likusi atlikti bausmės dalis yra didesnė negu 1 metai, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nors ir nuteistasis sutiko, kad jo atžvilgiu būtų taikoma intensyvi priežiūra, tačiau pagal Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 28 straipsnio nuostatas nuteistojo intensyvi priežiūra vykdoma 3 mėnesius, o bendras vykdomos probuojamojo asmens intensyvios priežiūros terminas negali trukti ilgiau kaip 1 metus, dėl ko esant neatliktai daugiau nei 1 metų bausmės daliai, nuteistasis netgi galimai ilgą laiką būtų prižiūrimas tik minimaliai.

Be to, BVK 157 straipsnio 1 dalyje įsakmiai numatyta, jog lygtinai gali būti paleidžiami nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Nagrinėjamu atveju, byloje nustatyta, kad J. B. priklauso vidutinės rizikos grupei. Kolegijos vertinimu, išanalizavus nuteistojo asmens byloje esančius duomenis, šiuo metu negalima teigti, jog J. B. padarė pakankamą pažangą ir mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką. Nors kolegija teigiamai vertina tai, jog bausmės atlikimo metu J. B. įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, lankė „Agresijos ir autoagresijos valdymo“, „Įžanginės grupės“ užsiėmimus, dalyvavo sporto varžybose, lankė mokymus pagal 12 AA žingsnių filosofiją, AA susirinkimus, atliko būrio gerbūvio darbus, priskirtas paprastajai grupei, mokosi, tačiau šiuo metu, įvertinus kitus aukščiau aptartus nuteistojo asmenybę ir jo gyvenimo būdą charakterizuojančius duomenis, to nepakanka, kad būtų galima daryti teigiamą išvadą dėl tolimesnio nuteistojo taisymo neizoliavus jo nuo visuomenės, tik prižiūrint. Kaip matyti iš pateiktos medžiagos, nuteistajam būdingi tokie kriminogeniniai veiksniai kaip netinkamas elgesio modelių pasirinkimas, atitinkamas gyvenimo stilius ir draugai, piktnaudžiavimas alkoholiu, kriminalinė istorija.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei į tai, kad vienas bausmės tikslų – nubausti dar nėra įvykdytas, aukščiau aptartų aplinkybių visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog nuteistajam šiuo metu pritaikius lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nebūtų pasiekti Lietuvos Respublikos BK 41 str. įtvirtinti bausmės tikslai ir jos paskirtis. Nuteistasis paleidžiamas iš laisvės atėmimo įstaigos tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes, galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina visų bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Įvertinus aukščiau aptartas nagrinėjamam klausimui visas svarbias aplinkybes, tokios išvados šiuo metu daryti negalima.

Nors nuteistojo gynėjas skunde nurodo, kad J. B. būdamas paleistas dirbtų pažįstamoje statybos bendrovėje, jis tvirtai yra apsisprendęs iš esmės pakeisti savo gyvenimą, nutraukė visus ryšius su buvusiais draugais, pasiryžęs nevartoti alkoholio, paleistas gyventų pas motiną, šeimyninėje aplinkoje atsiribojęs nuo buvusių draugų ir visos ankstesnės aplinkos, tačiau šie argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamos nutarties. Nagrinėjamu atveju, įvertinus J. B. asmenybę, teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą – netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos instituto.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, kolegija daro išvadą, jog tenkinti nuteistojo J. B. gynėjo advokato A. C. skundo nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Nuteistojo J. B. gynėjo advokato A. C. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-05-19 nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.