Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

2011-01-17 · Byla Nr. Ik-1047-629/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Ik-1047-629/2011Nutartis · 2011-01-17Regionų apygardos administracinis teismas
  2. Ik-1047-629/2011Nutartis · 2011-03-25Regionų apygardos administracinis teismas
  3. Atskirasis skundasNutartis · 2011-03-25Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-01-17
Bylos Nr.
Ik-1047-629/2011
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00824-2009-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Milda Vainienė (pran.), Ernestas Spruogis, Nijolė Šidagienė
Atsakovas
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui, Vilniaus miesto savivaldybės tarybai, Vilniaus apskrities viršininko administraciją
Trečiasis asmuo
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, G. Ž., A. Č., J. M., O. P., A. P., S. U., A. S., A. I., I. B., R. G., N. K., Ž. T., T. S., M. Z., D. P.
Pareiškėjas
A. V.
Administracinė byla Nr. I-1047-629/2011(Proceso Nr. 3-61-3-00824-2009-8)Procesinio sprendimo kategorija 70., 74. (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2011 m. sausio 17 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mildos Vainienės (pranešėja), Ernesto Spruogio ir Nijolės Šidagienės,

sekretoriaujant Vilmai Sinicaitei,

dalyvaujant pareiškėjos atstovui J. V., atsakovų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos atstovei Živilei Jasaitienei, trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Daliai Vaukaitei, trečiajam suinteresuotam asmeniui G. Ž.,

viešame teismo posėdyje, išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos A. V. skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (Vilniaus apskrities viršininko administracijos teisių perėmėja), Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenimis A. Č., J. M., O. P., A. P., S. U., A. S., A. I., I. B., R. G., N. K., Ž. T., T. S., A. S., M. Z. ir D. P. dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Šalies argumentai

A. V. (toliau – ir pareiškėja) 2009 m. birželio 2 d. kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2004 m. vasario 25 d. sprendimu Nr. 1-283 patvirtinto plano dalį, kiek tai apima A. R. ir V. M. iki 1940 m. liepos 22 d. nacionalizacijos turėtos žemės sklypo dalies, sudarančios 5,45 aro priskyrimą namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje, sklypui, taip pat įpareigoti Vilniaus apskrities viršininko administraciją suformuoti ir patvirtinti laisvo (neužstatyto) žemės sklypo planą adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuosavybės teisių jai atkūrimui ir sklypo grąžinimui natūra.

Skunde (I t., b. l. 3-12) pareiškėja nurodė, kad siekia, jog būtų natūra atkurtos nuosavybės teisės į 5,45 arų žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Dėl to 2003 m. kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, tačiau pastaroji, remdamasi Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2004 m. vasario 25 d. sprendimu Nr. 1-283 patvirtintu Naujamiesčio seniūnijos sklypų planu, 2006 m. kovo 30 d. atsisakė suformuoti laisvą (neužstatytą) 5,45 arų ploto žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimui. Pareiškėja 2009 m. vasario 18 d. kreipėsi į atsakovę Vilniaus apskrities viršininko administraciją ir prašė suformuoti bei patvirtinti laisvo (neužstatyto) žemės sklypo planą (duomenys neskelbtini), Vilniuje, atkuriant nuosavybę natūra. Atsakovė 2009 m. kovo 20 d. raštu Nr. 20-173 atsisakė svarstyti prašymą, nurodydama, kad šis klausimas išnagrinėtas, apie nagrinėjimo rezultatus pranešta 2007 m. spalio 23 d. raštu Nr. 20-750.

Pirminį prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į 944 kv. m. ploto žemės sklypą 1993 m. rugpjūčio 23 d. padavė buvusi turto savininkė V. M.. Vilniaus miesto valdybos 1994 m. lapkričio 17 d. potvarkiu Nr. 2327V jai buvo suteiktas neatlygintinai 634 kv. m ploto žemės sklypas, liko atkurti nuosavybės teises į 310 kv. m. žemės plotą. 1995 m. gegužės 4 d. V. M. kreipėsi dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir į jos broliui L. M. priklausiusią žemės sklypo dalį – 944 kv. m. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas, nagrinėdamas civilinę bylą Nr. 2-3436-16/2003, nusprendė, kad V. M. paveldėjo 1947 m. balandžio 4 d. mirusiam L. M. priklausiusį 944 kv. m. ploto žemės sklypą, esantį namų valdos (duomenys neskelbtini) dalimi. 1999 m. kovo 22 d. mirusi V. M. pareiškėjai testamentu paliko visą savo turtą. Nuosavybės teisės turėtų būti atkurtos į 18,88 arų, bet dalis žemės užstatyta ir naudojama daugiabučio gyvenamojo namo eksploatacijai, todėl pretenduoja atsikurti nuosavybės teises natūra tik į 5,45 arų ploto laisvą (neužstatytą) žemės sklypą. Dėl nuosavybės teisių atkūrimo ne kartą kreipėsi į Vilniaus apskrities viršininko administraciją ir Vilniaus miesto savivaldybę. Šios viešojo administravimo institucijos atsisakydavo atkurti nuosavybės teises natūra, motyvuodamos tuo, kad žemės sklypas yra priskirtas valstybės išperkamai žemei. Pareiškėja nurodė, kad 2006 m. sausio 23 d. iš Valstybės įmonės Registrų centras gavo informaciją, kad žemės sklypas nekilnojamojo turto registre nėra įregistruotas ir ja remdamasi pakartotinai kreipėsi į minėtas institucijas. Vilniaus apskrities viršininko administracija 2006 m. vasario 23 d. atsakyme Nr. V20-137 nurodė, kad Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus specialistai atliko buvusios namų valdos (duomenys neskelbtini) žemės sklypo ribų kartografiją ir, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų 106 p., šią medžiagą pateikė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui, tam, kad būtų nustatyta galimybė toje vietoje suprojektuoti grąžintiną natūra žemės sklypą.

Iš pridedamų fotonuotraukų ir Vilniaus miesto generalinio plano ištraukos matyti, kad šiuo metu yra užstatyta tik maža dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, o neužstatytoji dalis, kuri sudaro 5,45 aro, yra visiškai laisva bei Vilniaus miesto generaliniame plane įvardijama kaip „daržas“. Kadangi 5,45 arų ploto žemės sklype nėra jokių nekilnojamojo daikto statusą turinčių statinių, sklypas naudojamas daržininkystei, nėra jokio objektyvaus pagrindo laikyti šį sklypą užstatytu. (duomenys neskelbtini), Vilniuje nėra suformuotų žemės sklypų, minėta teritorija nėra suplanuota detaliuoju planavimu. Nesant detalaus žemės sklypo plano ir kadastrinių sklypo duomenų Vilniaus miesto savivaldybės administracija objektyviai negalėjo nustatyti, kuri teritorijos dalis yra užstatyta gyvenamaisiais pastatais ar žemė yra būtina jų eksploatacijai.

Nors šiuo metu daržu naudojasi daugiabučio gyventojai, tačiau jie į jį neturi jokių daiktinių teisių. Sklypo naudojimo būdas negali būti laikomas daugiabučio pastato eksploatacija, o realiai eksploatacijai naudojami objektai, t. y. kiemas, automobilių stovėjimo aikštelė, yra arba gali būti įgyvendinti kitose teritorijos vietose.

Šalies argumentai

Pareiškėja nurodė, kad Naujamiesčio seniūnijos teritorijos planas – brėžinys negali būti laikomas specialiuoju planu ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo prasme, o nustatyti konkretaus žemės sklypo visuomeninį poreikį remiantis tokio turinio planu neįmanoma. Vilniaus miesto savivaldybės administracija turėjo nustatyti realų žemės sklypo visuomeninį poreikį. Faktinės bylos aplinkybės patvirtina, kad atsakovas visuomenės poreikiui prilygino privačių asmenų ((duomenys neskelbtini) gatvės septintojo daugiabučio gyventojų) poreikius, kurie objektyviai nėra būtini. Norint, kad sklypas būtų priskirtas valstybės išperkamai žemei, turi būti išpildytos dvi esminės sąlygos: 1) turi būti konkretus visuomenės poreikis žemės sklypui; 2) tą poreikį galima nustatyti iš nustatyta tvarka parengtų planavimo dokumentų. Tokių aplinkybių nėra.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2004 m. vasario 25 d. sprendimu Nr. 1-283 buvo patvirtintas Naujamiesčio seniūnijos sklypų planas. Apie tai, kad būtent šis administracinis aktas užkerta kelią nuosavybės teisių atkūrimui ir kad jis pažeidžia pareiškėjos teises, ji sužinojo tik iš susirašinėjimo su atsakovais ir Valstybės įmone Registrų centras. Kituose, anksčiau atsiųstuose, Vilniaus apskrities viršininko administracijos (2005 m. sausio 25 d.) ir Vilniaus miesto mero (2005 m. sausio 18 d.) raštuose apie tokio administracinio akto egzistavimą nebuvo užsimenama. Apie tai, kad ginčijamas administracinis aktas kliudo atkurti nuosavybės teises, A. V. sužinojo gavusi Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2006 m. kovo 30 d. raštą Nr. A63-1631-(13322)-(4.4-PD-4). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. balandžio 16 d. nutartyje pripažino, kad termino, apskųsti Naujamiesčio seniūnijos planą pareiškėja nepraleido.

Atsiliepimas

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius su skundu nesutiko. Atsiliepime į skundą (I t., b. l. 107-111) nurodė, kad pagal teismų praktiką žemės grąžinimo natūra klausimas nesietinas su detaliojo plano buvimu ar nebuvimu, t. y. detalusis planas nėra būtinas tam, kad valstybės išperkamai žemei priskirtinas žemės sklypas būtų vertinamas kaip negrąžintinas natūra. Šiuo metu ginčo teritorijai patvirtinto detalaus plano nėra, tačiau toks planas nebūtinas tam, kad valstybės išperkamai žemei priskirtinas žemės sklypas būtų vertinamas kaip negrąžintinas natūra. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2004 m. vasario 25 d. sprendimu Nr. 1-283 patvirtintas Naujamiesčio seniūnijos specialusis planas, pagal kurį ginčo teritorija priskirta pastatams, statiniams ar įrenginiams eksploatuoti. Šio sklypo ribos yra pažymėtos žalia spalva. Remiantis minėto specialaus plano sutartiniais ženklais, sklypo ribų žymėjimas žalia spalva reiškia, kad tai yra formuojamos sklypo ribos prie esamų pastatų. Todėl dalyje naudojamos namų valdos žemės sklypo formuoti grąžintą natūra žemės sklypą nėra teisinio pagrindo, nes ginčo teritorija specialiuoju planu priskirta namų valdai prie namo, (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Remiantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 str. 3 p., žemė valstybės išperkama, jeigu ji iki 1995 m. birželio 1 d. buvo miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose ir pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose užimta: pastatams, statiniams ar įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų žemės sklypų. Pareiškėja pripažįsta, kad ginčo teritorijoje yra daugiabutis gyvenamasis namas, (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Ji jokiais objektyviais įrodymais nepagrindžia samprotavimų, jog daugiabučio gyvenamojo namo eksploatacijai nėra reikalingas visas pagal minėtą specialųjį planą namų valdai, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, priskirtas žemės plotas. Pareiškėja taip pat neargumentuoja, kodėl, jos manymu, dalis žemės (5,45 a.) prie namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, yra laisva. Tai, kad pareiškėjos minimuose 5,45 aruose nėra jokio nekilnojamojo daikto statusą turinčio pastato, nereiškia, jog ši dalis žemės laikytina neužstatyta ir laisva. Pažymėjo, kad pareiškėja negali savo nuožiūra spręsti, ar žemė yra laisva ir neužstatyta, koks plotas reikalingas pastato eksploatacijai, nes tai teisės aktų nustatytu pagrindu atlieka savivaldybė pagal jai priskirtą kompetenciją. Pareiškėja neteisingai vertina laisvos (neužstatytos) žemės sąvoką. Nėra tokio 5,45 arų sklypo bei negalima laikyti šio ploto neužstatytu sklypu, nes pagal minėtą specialųjį planą pastatui, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, yra skirtas eksploatuoti vienas sklypas, kurio plotas, patikslinus Vilniaus apskrities viršininko administracijai kartografiją yra apie 18,88 arų. 5,45 arų – tai tik pagal specialųjį planą namo, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, eksploatacijai priskirto žemės sklypo dalis. Į užstatyto žemės sklypo sąvoką įeina ir žemės plotas, naudojamas namo eksploatacijai, kuriame vėliau gali būti įrengiamos automobilių stovėjimo aikštelės, privažiavimai, takai, vaikų žaidimų aikštelės ir pan. Pažymėjo, kad sklypo plotas, kurį sudaro teritorija, reikalinga namo eksploatacijai, gali būti daug didesnis už pastato užimamą plotą bet tai nereiškia, kad namo eksploatavimui reikalinga teritorija yra laisva ir neužstatyta. Pareiškėja savo skunde neteisingai traktavo laisvos (neužstatytos) žemės sąvoką bei padarė klaidingą išvadą, jog teritorijoje, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, yra 5,45 arų laisvos žemės sklypas. Pareiškėja, reikšdama reikalavimą dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2004 m. vasario 25 d. sprendimu Nr. 1-283 patvirtinto Naujamiesčio seniūnijos specialaus plano dalies panaikinimo nenurodo jokio administracinio akto naikinimo pagrindo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo A. I. su skundu nesutiko. Atsiliepime į skundą (I t., b. l. 121) nurodė, kad (duomenys neskelbtini), Vilniuje, yra daugiabutis gyvenamasis namas, o teritorija šalia namo priskirta jo eksploatacijai. Žemės sklypas, kurį prašo grąžinti A. V. turi konkretų visuomenės (minėto namo gyventojų) poreikį, jį grąžinus būtų pažeistos minėto namo gyventojų teisės.

Trečiasis suinteresuotas asmuo R. G. su skundu nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (I t., b. l. 122) nurodė, kad žemės sklypas prie gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, apie 25 metus naudojamas namo gyventojų poreikiams. Pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 str. 1 d. 3 p. jis yra valstybės išperkamas, natūra negrąžinamas. Sklypas nėra laisvas, naudojamas namo gyventojų poreikiams, be to, yra siauras ir ilgas, dėl savo formos negali būti užstatytas.

Šalies argumentai

Pareiškėjos atstovas teismo posėdžio metu iš esmės palaikė skunde nurodytas aplinkybes (II t., b. l. 139-145). Dėl termino skundui paduoti praleidimo priežasčių nurodė, kad jis negavo jokio pranešimo, nutarties iš Vilniaus apygardos administracinio teismo, todėl nieko nežinojo, be to, papildė, kad Nacionalinės žemės tarnybos 2007 m. birželio 20 d. sprendimo Nr. 3B-(7.5)-V-642774 neskundė, nes sirgo, apie savaitę gulėjo ligoninėje (II t., b. l. 139-145).

Atsiliepimas

Atsakovių atstovė teismo posėdžio palaikė atsiliepime išdėstytus motyvus. Be to, papildomai nurodė, kad pareiškėjos skundas buvo pateiktas praleidus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatytus terminus, termino atnaujinti pareiškėja neprašo, todėl byla turi būti nutraukta (II t., b. l. 139-145).

Teismo posėdžio metu trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad praleisti apskundimo terminai ir tai yra atskiras pagrindas nutraukti bylą. Taip pat palaikė Vilniaus apskrities viršininko administracijos buvusią poziciją (II t., b. l. 139-145).

Teismo posėdžio metu trečiasis suinteresuotas asmuo G. Ž. pareiškėjos skundą prašė atmesti kaip nepagrįstą (II t., b. l. 139-145).

Motyvuojamoji dalis

Byla nutraukiama.

Bylos ginčas yra dėl žemės sklypo suformavimo nuosavybės teisių atkūrimui, perduodant nuosavybėn natūrą iki nacionalizacijos valdyto žemės sklypo dalį Vilniaus mieste.

Nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas 2006 m. kovo 30 d. sprendime Nr. A63-1631-(13322)-(4.4-PD-4) (administracinė byla Nr. I-3244-10/2006, b. l. 12) nurodė, jog A. R. ir V. M. iki nacionalizacijos turėta žemė (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 str. 3 p. priskirta valstybės išperkamai žemei ir natūra negrąžinama. Šiame sprendime taip pat pažymėta, kad pagal Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2004 m. vasario 25 d. sprendimu Nr. 1-283 „Dėl sklypų ribų prie esamų pastatų nustatymo Naujamiesčio seniūnijoje specialiojo plano tvirtinimo“ (I t., b. l. 113) patvirtintą Naujamiesčio seniūnijos žemės sklypų planą pareiškėjos pageidaujama susigrąžinti natūra žemė užimta naudojamos namų valdos (duomenys neskelbtini), Vilniuje, žemės sklypu, kuris suplanuotas esamų nuosavybės teise priklausančių pastatų eksploatavimui.

Taip pat nustatyta, kad šios teritorijos detalusis planas nėra parengtas. Byloje esančiame miesto generaliniame plane ginčo teritorija pažymėta kaip daržas (administracinė byla Nr. I-3244-10/2006, b.l. 23). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2008 m. lapkričio 14 d. išrašas patvirtina, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neįregistruotas (I t., b. l. 16). Teritorija suplanuota minėtu specialiuoju planu (I t., b. l. 114). Pagal minėtą planą ginčo teritorija priskirta namų valdai, pastatams, statiniams arba įrengimams eksploatuoti. 2006 m. spalio 18 d. antstolis surašė faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 11-06-20, kuriame konstatuota, kad adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, sklype auga medžiai, krūmokšniai, vaismedžiai, yra prižiūrimas daržas, nėra įrengta automobilių stovėjimo aikštelė. Šias aplinkybes patvirtina ir prie protokolo pridėtos fotonuotraukos (administracinė byla Nr. I-3244-10/2006, b. l. 187-192).

Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2004 m. vasario 25 d. sprendimu Nr. 1-283 patvirtinto plano dalies, kiek tai apima A. R. ir V. M. iki 1940 m. liepos 22 d. nacionalizacijos turėtos žemės sklypo dalies, sudarančios 5,45 aro priskyrimą namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje, sklypui panaikinimo ir įpareigojimo Vilniaus apskrities viršininko administraciją suformuoti ir patvirtinti laisvo (neužstatyto) žemės sklypo planą adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuosavybės teisių jai atkūrimui ir sklypo grąžinimui natūra, 2009 m. lapkričio 19 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą (II t., b. l. 40-46).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 28 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 19 d. sprendimas panaikintas ir ginčas pirmos instancijos teismui grąžintas nagrinėti iš naujo (II t., b. l. 95-105).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2010 m. spalio 28 d. nutartyje nurodė, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 54 str., privalėjo atlikti atsakovo pakeitimo procedūrą, tačiau to neatliko. Taip pat pastarojoje nutartyje nurodė, kad ABTĮ 25 str. 1 d. nustatyta, kad prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją.

Ginčo teisiniams santykiams taikytina Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 str. 2 d., galiojusi iki 2010 m. liepos 1 d., kuri numatė, kad skundus dėl žemės reformos metu suformuotų žemėnaudų tinkamumo, žemės privatizavimui ir nuomai parengtų dokumentų bei įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų neatitikimo nagrinėja apskričių viršininkai ir Vyriausybės įgaliota institucija. Vyriausybės institucija nenagrinėja apskrities viršininko neapsvarstytų prašymų ir skundų.

Tokia institucija, Vyriausybės įgaliota nagrinėti apskrities viršininko jau apsvarstytus prašymus ir skundus, yra Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, kuri įsteigta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. birželio 12 d. nutarimu Nr. 709 „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos įsteigimo“, ir kurios kompetenciją nustato Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2001 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 194 „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos“ patvirtinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos nuostatai.

Skundų, susijusių su nuosavybės teisių atkūrimu, nagrinėjimo tvarka detalizuojama Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkoje. Pagal šios Tvarkos 122 p. skundai, susiję su nuosavybės teisių į žemę, mišką, vandens telkinius atkūrimu, iki apskrities viršininko sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo nagrinėjami Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 str. nustatyta tvarka.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotoje praktikoje nagrinėjant analogiškas bylas ne kartą yra konstatuota, kad išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka turi būti nagrinėjami skundai, susiję su nuosavybės teisių į žemę, mišką, vandens telkinius atkūrimu, iki apskrities viršininko sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo, nepriklausomai nuo to, ar šie skundai paduodami dėl tam tikrų veiksmų atlikimo (aktų priėmimo) ar dėl vilkinimo atlikti tokius veiksmus, bet ne dėl vilkinimo priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. A-261-1149/2009).

Bylos įrodymai patvirtina, kad ginčas kilo nuosavybės teisių atkūrimo procese iki sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo ir tokiam ginčui privaloma ikiteisminė ginčo nagrinėjimo tvarka.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. balandžio 16 d. nutartimi, išnagrinėjęs bylą pagal pareiškėjo skundą dėl to paties ginčo, nustatė, kad pareiškėja nesilaikė neteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos, kadangi nesikreipė su skundu į Nacionalinę žemės tarnybą ir pareiškėjos skundą paliko nenagrinėtą (administracinė byla Nr. I-3244-10/2006, b. l. 202-207).

Pareiškėja 2007 m. birželio 15 d. pateikė skundą Nacionalinei žemės tarnybai ir jis buvo išnagrinėtas. Pareiškėja apie tai buvo informuota 2007 m. birželio 20 d. (I t., b. l. 67(antra pusė)-69). Pareiškėja, nesutikdama su Nacionalinės žemės tarnybos sprendimu, turėjo teisę jį skųsti administraciniam teismui, tačiau pareiškėja dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) Vilniuje, 2009 m. vasario 18 d. dar kartą kreipėsi į Vilniaus apskrities viršininko administraciją (I t., b. l. 22-23) ir 2009 m. balandžio 6 d. pateikė skundą Nacionalinei žemės tarnybai (I t., b. l. 26). Tokiu būdu pareiškėja formaliai praleido terminą teikti skundą teismui dėl Nacionalinės žemės tarnybos 2007 m. birželio 20 d. sprendimo Nr. 3B-(7.5)-V-642774 (I t., b. l. 67 (antra pusė)-69), nes jis turėjo būti pateiktas per 20 dienų nuo sprendimo gavimo dienos, o pareiškėjos skundas teisme gautas tik 2009 m. birželio 2 d.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas akcentavo, kad pirmosios instancijos teismas netyrė aplinkybių dėl skundo padavimo termino, nesiaiškino, kodėl pareiškėja dar kartą teikė skundą Nacionalinei žemės tarnybai, o šios aplinkybės turi būti įvertintos, nes skundo padavimo terminas turi įtakos šios bylos nagrinėjimo baigčiai. Teismas privalėjo remiantis ABTĮ 10 str. paaiškinti pareiškėjai skundo padavimo terminų praleidimo pasekmes bei termino atnaujinimo galimybes.

Taip pat buvo atkreiptas dėmesys, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas dar 2007 m. balandžio 16 d. nutartyje, nurodė, kad būtina įvertinti, ar yra galimybė suformuoti žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimui, o šią aplinkybę įvertinti galima tik pakeitus atsakovą ir nustačius skundo priimtinumo sąlygas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 str. 4 d., žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių.

Taigi, sprendžiant ginčą privalu vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, apeliacine tvarka išnagrinėjusio skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 19 d. sprendimo, 2010 m. spalio 28 d. nutartyje pateiktais išaiškinimais (II t., b. l. 95-105).

Pažymėtina, jog pareiškėjos atstovas negalėjo nurodyti svarbių priežasčių, trukdžiusių ABTĮ nustatytu terminu pasinaudoti pareiškėjai suteikta teise apskųsti Nacionalinės žemės tarnybos 2007 m. birželio 20 d. sprendimą Nr. 3B-(7.5)-V-642774 teismui, taip pat neprašė atnaujinti praleisto termino.

Byloje taip pat nustatyta, kad apie skundžiamą Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2004 m. vasario 25 d. sprendimu Nr. 1-283 patvirtinto plano dalį, kiek tai apima A. R. ir V. M. iki 1940 m. liepos 22 d. nacionalizacijos turėtos žemės sklypo dalies, sudarančios 5,45 aro priskyrimą namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje, sklypui pareiškėja sužinojo iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2006 m. kovo 30 d. data registruoto rašto (administracinė byla Nr. I-3244-10/2006, b. l. 12). Iš rašto matyti, kad skundžiamas planas ir sprendimas, kuriuo jis patvirtintas minėtu raštu pareiškėjai nebuvo siųstas, todėl buvo padaryta išvada, kad pareiškėja, kreipdamasi į teismą 2006 m. gegužės 2 d. su skundu ir skųsdama aukščiau nurodyto plano dalį, termino nebuvo praleidusi. Atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. balandžio 16 d. nutartyje (administracinė byla Nr. I-3244-10/2006, b. l. 202-207) nurodė, kad reikalavimas dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2004 m. vasario 25 d. sprendimu Nr. 1-283 patvirtinto plano dalies panaikinimo yra išvestinis iš dviejų pirmųjų: tik tokiu atveju, jei bus pripažinta, kad žemei, į kurią pretenduoja pareiškėja, nėra visuomeninio poreikio (žemė nereikalinga pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, eksploatavimui) ir ji gali būti grąžinta pareiškėjai, atitinkama ginčijamo plano dalis galėtų būti naikinama. Kol reikalavimai dėl galimybės suformuoti žemės sklypą nuosavybės atkūrimui neišspręsti, tenkinti reikalavimą dėl specialiojo plano dalies panaikinimo nėra pagrindo, nes jis neturi įtakos pareiškėjos teisėms. Apie pastarąjį pareiškėjos reikalavimą taip pat buvo pasisakoma Nacionalinės žemės tarnybos 2007 m. birželio 20 d. sprendime Nr. 3B-(7.5)-V-642774 642774 (I t., b. l. 67 (antra pusė)-69).

ABTĮ 101 str. 6 p. nustatyta, kad teismas nutraukia bylą, jeigu paaiškėja, kad skundas (prašymas) buvo priimtas praleidus nustatytus padavimo terminus, o pareiškėjas neprašė termino atnaujinti arba teismas atmetė tokį prašymą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-438-1650-10).

Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad pareiškėja praleido terminą skundui (visa apimtimi) paduoti, jo atnaujinti neprašo, todėl byla turi būti nutraukiama (ABTĮ 101 str. 6 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 101 str. 6 p., 102 str., 106 str., 149 str. 1 d. 1 p., 149 str. 2 d.,

nutaria:

administracinę bylą Nr. I-1047-629/2011 (buvęs Nr. I-3955-629-2010) (Proceso Nr.3-61-3-00824-2009-8) nutraukti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Milda VainienėErnestas SpruogisNijolė Šidagienė