- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-10-22
- Bylos Nr.
- 2A-708-212/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas, o skundas atmestas
- Teisėjai
- Ramunė Čeknienė, Zina Mickevičiūtė (pran.), Birutė Jonaitienė
- Ieškovas
- BUAB „Spektrus“, "Spektrus" bankrutuojanti
- Atsakovas
- R. J.
- Trečiasis asmuo
- Įmonių bankroto departamento prie Ūkio ministerijos Garantinio fondo
- Kategorijos
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A-708-212/2014
Rita Dambrauskaitė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-00674-2014-7
2014 m. spalio 22 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Zinos Mickevičiūtės,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės BUAB „Spektrus“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1455-589/2014 pagal ieškovės BUAB „Spektrus“ ieškinį atsakovui R. J., trečiajam asmeniui Įmonių bankroto departamento prie Ūkio ministerijos Garantinio fondo administravimo skyriui dėl sutarties pripažinimo niekine
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas prašė pripažinti 2013-06-20 UAB „Spektrus“ su R. J. sudarytą darbo sutartį Nr. 13-01 niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento, pripažinti, jog ieškovas nėra skolingas atsakovui bei priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2013-06-20 UAB „Spektrus“ direktorius R. Z. su atsakovu sudarė darbo sutartį Nr. 13-01, kurios pagrindu atsakovas buvo priimtas dirbti UAB „Spektrus“ teisininko pareigose. Ieškovui nėra žinoma kokius darbus atliko atsakovas todėl mano, kad sandoris yra niekinis ir turi būti pripažintas negaliojančiu CK 1.87 str. pagrindu.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2014 m. birželio 17 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo 27 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Nustatė, kad ieškovas ir atsakovas 2013-06-20 pasirašė darbo sutartį Nr. 13-01 ir nuo 2013-06-20 iki 2013-10-10 dirbo UAB „Spektrus“ teisininko pareigose. Darbo sutartis nutraukta 2013-10-10 pagal DK 137 str. darbdavio bankroto atveju. Bankroto byloje ieškovo atstovu buvo atsakovas, jis atstovavo BUAB „Spektrus“ 2013-06-28 teismo posėdyje, kuris vyko Panevėžio apygardos teisme. Taip pat atsakovas pateikė pranešimą apeliaciniam teismui, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai prie Vidaus reikalų ministerijos, pareiškimą Vilniaus apygardos valdybai, skundus Panevėžio apygardos teismui, Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros vyriausiajam prokurorui, Panevėžio miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjui, atskirąjį skundą Lietuvos apeliaciniam teismui, nurodydamas, jog šiuos dokumentus ruošė jis, o pasirašė BUAB „Spektrus“ direktorius R. Z.. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas neturėjo pagrindo netikėti, jog būtent atsakovas ruošė aukščiau nurodytus procesinius dokumentus. Ieškovas, nesutikdamas su atsakovo argumentais, kad jis ruošė procesinius dokumentus BUAB „Spektrus“ vardu, nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių atsakovo nurodytas aplinkybes. Atsakovas nurodė, kad priimant į darbą buvo tariamasi, jog jis bus priimtas dirbti teisininku, teiks konsultacijas darbdaviui, ruoš procesinius dokumentus ir pan. Ieškovas šių aplinkybių nepaneigė. Atsižvelgiant į tai, kad darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, ieškovas neįrodė, jog atsakovas nedirbo, todėl teismas ieškovo ieškinį atmetė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-06-17 sprendimą panaikinti, priimti R. Z. paaiškinimus bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Mano, jog teismas privalėjo tinkamai aiškinti 2013-06-20 darbo sutartį, remiantis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, kurios reglamentuotos CK 6.193 – 6.195 str., o tirdamas įrodymus, privalėjo tiesiogiai patikrinti jų sąsajumą, leistinumą ir įrodomąją jų reikšmę. Be to, teismas netinkamai kvalifikavo nagrinėjamą ginčą, t. y. neatsižvelgė į tai, jog ginčas yra susijęs su darbo santykiais. Teismas nepasisakė dėl antrojo ieškovo reikalavimo, pripažinti jog BUAB „Spektrus“ nėra skolinga R. J.. Mano, kad šis reikalavimas nėra laikytinas antraeiliu ar šalutiniu. Nurodo, kad ieškovo reikalavimai yra turtinio pobūdžio ir jie turėjo būti nagrinėjami bankroto byloje. Todėl egzistuoja absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindai, sprendimas naikintinas, o byla perduotina nagrinėti bankroto bylą iškėlusiam Panevėžio apygardos teismui, nes byla išnagrinėta pažeidus bylų rūšinio teismingumo taisyklę ir teismas išsprendė ne visus pareikštus ieškinio reikalavimus. Teismas nebuvo pakankamai aktyvus, todėl neatskleidė bylos esmės ir neteisingai išsprendė bylą. Teismas turėjo nustatyti darbo sutarties šalių tikruosius sutarties sudarymo ketinimus, tačiau to nepadarė. Tikrasis darbo sutarties sudarymo tikslas buvo tiesiogiai susijęs su darbdaviui keliama bankroto byla, t. y. be atlygio atstovauti bankrutuojančią bendrovę teismuose ir taip visapusiškai, reiškiant nepagrįstus skundus ir kitus procesinius raštus, sąmoningai trukdyti sklandų bendrovės bankroto procesą. Atsakovas nedirbo sutartyje sulygtoje darbo ir sutartyje nurodytoje darbo vietoje, o darbdavys nemokėjo jam darbo užmokesčio, todėl darbdavio atstovas turėjo atitinkamai elgtis ir tai įforminti. Teismas turėjo nustatyti sąžiningumo principo pažeidimą bei sąmoningą piktnaudžiavimą teise. Nesutinka su teismo išvadomis, kad ieškovas neįrodė, jog atsakovas nedirbo darbo. Teismas nepagrįstai vertino, kad atsakovas nuo 2013-06-20 iki 2013-10-10 dirbo UAB „Spektrus“ teisininko pareigose. Sudaryta darbo sutartis prieštaravo imperatyviosioms teisės normoms – DK 35, 93 ir 95 str. Spręsdamas reikalavimą dėl darbo sutarties pripažinimo negaliojančia ir niekine, teismas neįvertino reikšmingas aplinkybes ir akivaizdžiai nukrypo nuo sutarčių aiškinimo taisyklių bei principų, netinkamai tyrė darbo sutarties sąlygas ir nesirėmė lingvistiniu darbo sutarties nuostatų aiškinimu, neatsižvelgė į darbo sutarties šalių elgesį prieš ir po sutarties sudarymo bei susiklosčiusią tarpusavio santykių praktiką, nepaprastai didelę reikšmę suteikė nereikšmingoms aplinkybėms ir jų vertinimui.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti iš bankroto administratoriaus bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovas nepateikė jokių duomenų, jog darbo sutartis nebuvo pasirašyta abiejų šalių, nebuvo patvirtinta įstaigos antspaudu, kad apie darbo sutarties sudarymą nebuvo pranešta VSDFV, kad darbo sutartis nebuvo įregistruota darbo sutarčių registre. Ieškovas taip pat nepateikė teismui jokių įrodymų, kad atsakovas nedirbo UAB „Spektrus“. Priešingai byloje esantys duomenys patvirtina, jog atsakovas dirbo įmonėje. Apeliantas nenurodė nuo kokios konkrečiai teismų praktikos pirmosios instancijos teismas nukrypo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstą sprendimą. Taip pat pažymi, jog apeliantė savo apeliaciniame skunde neįtraukė trečiojo asmens, tuo siekdama, jog apeliacinės instancijos teismas padarys procesinį pažeidimą ir bylą išnagrinės trečiajam asmeniui nežinant.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Byla nagrinėjama neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų.
Byloje nustatyta, kad UAB „Spektrus“ direktorius R. Z. 2013 m. birželio 20 d. sudarė neterminuotą darbo sutartį su atsakovu R. J., priimdamas dirbti jį teisininku (b. l. 7-10). Šalys sulygo dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų, apie priimtą į darbą R. J. pranešta VSDFV Panevėžio skyriui (b. l. 47). Panevėžio apygardos teismas 2013-06-28 nutartimi ieškovui iškėlė bankroto bylą. Darbo sutartis su atsakovu nutraukta 2013-10-10 (b. l. 43, 51-54).
Ieškovas ginčija minėtą darbo sutartį, teigdamas, kad sutartis yra niekinė, nes galimai atsakovas neatliko jokių darbų.
Apeliantas, nesutikdamas su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-07-16 sprendimu, teigia, kad: byla išnagrinėta pažeidus rūšinio teismingumo taisykles; teismas neišsprendė reikalavimo pripažinti, kad BUAB „Spektrus“ neskolingas R. J.; netinkamai kvalifikavo ginčą; netinkamai vertino įrodymus ir neatskleidė bylos esmės.
Teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentus.
Įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ) reglamentuoja, kad bankroto administratorius ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo dokumentų apie įmonės sandorių sudarymą gavimo dienos patikrina įmonės sandorius, sudarytus per ne trumpesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos, ir pareiškia ieškinius teisme pagal įmonės buveinės vietą dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais (ĮBĮ 11 str. 3 d. 8 p.). Ieškiniai dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir kiti administratoriaus reikalavimai bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės skolininkams nagrinėjami teisme pagal bankrutuojančios įmonės buveinės vietą (ĮBĮ 14 str. 3 d.).
Bankroto administratorius pareiškė ieškinį dėl sutarties pripažinimo niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento, t. y. administratorius ginčija sandorį, todėl ieškinį pagrįstai nagrinėjo Panevėžio miesto apylinkės teismas, nes bankrutuojančios įmonės UAB „Spektrus“ buveinė yra Panevėžio mieste. Ginčas galėtų būti nagrinėjamas bankroto byloje tik tuo atveju, jeigu bankroto administratorius pateiktų prašymą netvirtinti kreditoriaus R. J. kreditorinio reikalavimo.
Byloje pateikti UAB „Spektrus“ darbo laiko apskaitos žiniaraščiai patvirtina, kad atsakovas R. J. dirbo UAB „Spektrus“ nuo 2013-06-21 (b. l. 44-46). Nagrinėjant civilinę bylą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Spektrus“ R. J. buvo įmonės atstovu ir jo atstovavimas pripažintas tinkamu (b. l. 50-54). Buvęs įmonės vadovas R. Z. patvirtino, kad darbo sutartį su atsakovu sudarė sužinojęs, kad UAB „Spektrus“ keliama bankroto bylą bei paaiškino, kodėl nemokėjo atsakovui darbo užmokesčio (b. l. 38). Atsakovas, paneigdamas ieškovo argumentus, jog jis neatliko jokio darbo, pateikė eilę jo paruoštų dokumentų tame tarpe ir atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismas 2013-06-28 nutarties (b. l. 83-93). Šių aplinkybių ieškovas nepaneigė. Priešingai, teigdamas, kad Panevėžio apygardos teismo 2013-06-28 nutartis įsiteisėjo 2013-09-05, nes atsakovas ją skundė, pripažįsta, jog atsakovas atliko teisininko darbą, t. y. atliko tiesiogines ginčijamojoje darbo sutartyje numatytas pareigas.
Kolegija nesutinka su apelianto argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ginčijamą darbo sutartį. Kaip žinia, darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo šalys privalo sulygti dėl būtinųjų sutarties, darbo apmokėjimo sąlygų ir darbo funkcijų, t. y. dėl tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbo arba tam tikrų pareigų. Šalių susitarimu gali būti sulygstama ir dėl kitų darbo sutarties sąlygų, jeigu darbo įstatymai, kiti norminiai teisės aktai arba kolektyvinė sutartis nedraudžia jas nustatyti (DK 93, 95 straipsniai). Iš sudarytos sutarties matyti, kad jos šalys susitarė dėl būtinų sąlygų, t. y. nurodė atsakovo pareigas, darbo užmokestį, atsakovo pareigą saugoti įmonės komercinę paslaptį ir nedirbti konkurencinėje firmoje, išėjus iš darbo savo noru ne mažiau kaip vienerius metus. Darbo sutartyje nurodyta darbdavio buveinė, (duomenys neskelbtini), tačiau apeliantas nepagrįstai teigia, kad atsakovo darbo vieta yra būtent šioje vietoje. Tokios sąlygos sutarties šalys nenustatė, todėl atsakovo gyvenamoji vieta jo pareigų UAB „Spektrus“ atlikimui įtakos neturėjo.
Ieškovas ieškiniu ginčijo darbo sutartį, sudarytą 2013-06-20, o taip pat prašė pripažinti, jog UAB „Spektrus“ nėra skolingas R. J.. Apeliantas teigia, kad teismas šio reikalavimo nenagrinėjo. Kolegija nesutinka su šiuo argumentu. Panevėžio miesto apylinkės teismas, konstatavęs jog ieškovas neįrodė, kad atsakovas nedirbo darbo sutartimi sulygto darbo, ieškinį atmetė, t. y. atmetė ir reikalavimą pripažinti, kad UAB „Spektrus“ nėra skolingas R. J..
Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė teisingam ginčo išsprendimui svarbias aplinkybes, pilnai, objektyviai ir visapusiškai įvertino pateiktus šalių įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais, nėra pagrindo (CPK 185 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.