Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo BUAB „Spektrus“ bankroto administratoriaus UAB „Bankrotas LT“ atstovui Dariui Balčiūnui,

nedalyvaujant trečiojo asmens Įmonių bankroto departamento prie Ūkio ministerijos Garantinio fondo administravimo skyriaus atstovui

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą dėl sutarties pripažinimo niekine pagal ieškovo BUAB „Spektrus“ ieškinį atsakovui R. J., trečiajam asmeniui Įmonių bankroto departamento prie Ūkio ministerijos Garantinio fondo administravimo skyriui, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje ieškovas, nurodęs ieškinyje faktines aplinkybes, pagrindžiančias jo reiškiamą reikalavimą (ieškinio pagrindą), suformulavo reikalavimą (ieškinio dalyką) pripažinti darbo sutartį, sudarytą tarp BUAB „Spektrus“ ir atsakovo R. J. niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento, nurodydamas, jog remiantis CK 1.78 straipsnio 5 dalies nuostatomis, niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktą teismas konstatuoja ex officio. Bylos nagrinėjimo metu, ieškovas pasisakydamas dėl ieškinio dalyko ir pagrindo nurodė, jog tarp šalių buvo sudarytas apsimestinis sandoris ir prašė jį pripažinti negaliojančiu.

Pagal Civilinio kodekso 1.78 straipsnio 5 dalį niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktą teismas konstatuoja ex officio ( savo iniciatyva). Tai reiškia, kad teismas turi teisę konstatuoti niekinio sandorio negaliojimo faktą ir taikyti padarinius,net ir tada, kai dėl to nepareikštas savarankiškas reikalavimas ieškinyje. Tačiau kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ex officio (savo iniciatyva), nesant ginčo šalies reikalavimo, teismas pripažįsta sandorį niekiniu ir taiko niekinio sandorio ar akto teisinius padarinius tik tada, kai, nagrinėjant bylą, pagrindas pripažinti sandorį ar aktą niekiniu tampa akivaizdus. Tuo atveju, kai sandoris ar aktas nėra akivaizdžiai niekinis, teismas imtis nagrinėti ir spręsti proceso šalių ginčą dėl aplinkybių, suponuojančių kokio nors sandorio ar akto negaliojimą, bei tirti su tuo susijusius įrodymus gali tik esant šalies reikalavimui pripažinti tokį sandorį ar aktą negaliojančiu, pareikštam ieškinio ar priešieškinio forma. Jeigu teismas, nesant šalies ieškinio reikalavimo pripažinti sandorį ar aktą negaliojančiu, imtųsi savo iniciatyva nagrinėti ir spręsti sandorio ar akto, kuris nėra akivaizdžiai niekinis, negaliojimo klausimą, tirti su tuo susijusius įrodymus, būtų pažeidžiami civilinio proceso dispozityvumo ir rungimosi principai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. gruodžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. V. v. E. M. V., Klaipėdos rajono meras, Klaipėdos rajono žemėtvarkos tarnyba, Klaipėdos apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-1319/2001; 2002 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB DK ,,Hermis-draudimas” v. AB ,,Šlifavimo staklės”, bylos Nr. 3K-3-1107/2002; 2004 m. kovo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 312-oji garažų statybos ir eksploatavimo bendrija v. UAB “Skraida”, UAB “Nabukas”, S. L., bylos Nr. 3K-3-150/2004; 2004 m. rugsėjo 15 d. nutartis, priimta civilinėje bylojeKauno apskrities valstybins mokesčių inspekcija v. UAB ,,Baltic Building Fund“, bylos Nr. 3k-3-448/2004; 2006 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. R. v. M. V., H. B. G., bylos Nr. 3K-3-89/2006; 2009 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „If draudimas“ v. Vilniaus miesto savivaldybė, UAB „Statybinių konstrukcijų laboratorija“, bylos Nr. 3K-3-252/2009).

Vertinant šalių paaiškinimus bylos nagrinėjimo metu ir byloje esančius rašytinius paaiškinimus, pagrindo ex officio pripažinti darbo sutartį negaliojančia ir niekine, nėra. Darbo sutartis buvo sudaryta, apie darbo sutarties sudarymą bei darbo sutarties nutraukimą buvo informuotas Valstybinio Socialinio draudimo valdyba. Bylos nagrinėjimo metu nenustatyta akivaizdaus pagrindi pripažinti darbo sutartį niekine. Bylos nagrinėjimo metu, ieškovas pasisakydamas dėl ieškinio dalyko ir pagrindo, nurodė, jog darbo sutartį prašo pripažinti apsimestiniu sandoriu. Šio reikalavimo ribose, teismas pasisako vertindamas šalių paaiškinimus ir byloje esančius rašytinius įrodymus.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovas ir atsakovas 2013 m. birželio 20 d. pasirašė darbo sutartį Nr. 13-01 ir nuo 2013-06-20 iki 2013-10-10 dirbo UAB „Spektrus“ teisininko pareigose (7-10, 40-43, 47 b.l.). Darbo sutartis nutraukta 2013-10-10 pagal DK 137 str. darbdavio bankroto atveju (10, 43 b.l.). Minėtas aplinkybes patvirtina ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus pateiktos pažymos. Iš Panevėžio apygardos teismo 2013 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-645-425/2013 matyti, kad minėtoje byloje ieškovo atstovu buvo atsakovas.

Pagal įstatyme pateiktą sandorio sampratą sandoriais laikomi asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Sandorius gali sudaryti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys. Sandoris visų pirma yra asmens valinis aktas, laisva valia gali būti apibūdinama kaip fizinio asmens, esančio normalios fizinės ir psichinės būsenos bei adekvačiai suvokiančio savo veiksmų padarinius ir aplinkybes, valia, atsiradusi neveikiama išorinių aplinkybių (apgaulės, prievartos, grasinimo, fizinės ar ekonominės priklausomybės nuo kitų asmenų ir pan.). Taigi, sandoriu suprantami sąmoningi laisva valia atliekami asmenų (tiek fizinių, tiek juridinių) veiksmai, kuriais siekiama tam tikro teisinio rezultato: sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas. Sutartys yra civilinėje apyvartoje labiausiai paplitusi sandorio rūšis ir joms (sutartims) taikomos CK normos, reglamentuojančios dvišalius ir daugiašalius sandorius bei bendruosius prievolių teisės klausimus (CK 6.154 straipsnio 2, 3 dalys).

Apsimestiniu laikomas sandoris, sudarytas kitam sandoriui pridengti. Tokiu atveju dėl to paties dalyko sudaromi du susitarimai: išorinis, neatspindintis tikrųjų šalių ketinimų, ir kitas - atspindintis tikrąją šalių valią, tačiau neviešinamas. Įstatymo nustatyta, kad jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, tai taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės ( Civilinio kodekso 1.87 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad apsimestinio sandorio atveju laikomas galiojantis tikrasis sandoris, kurio padarinių siekė šalys. Apsimestinis sandoris turi būti vertinamas pagal tikrąją, o ne pagal išoriškai išreikštą jį sudariusių asmenų valią. Tikrojo sandorio, kurį slepia apsimestinis, galiojimas priklauso nuo jo pobūdžio ir sudarymo aplinkybių. Apsimestinis gali būti konkrečios sandorio dalys ( sąlygos).

Ieškovas prašė sandorį pripažinti apsimestiniu, kadangi ieškovo nuomone, tarp bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ir atsakovo buvo sudaryta teisinių paslaugų sutartis, o ne darbo sutartis. Ieškovas nurodo, jog atsakovas jokių veiksmų pagal darbo sutartį neatliko. Atsakovas su tuo nesutinka, nurodydamas, jog jis atstovavo BUAB „Spektrus“ Panevėžio apygardos teisme, nagrinėjant bylą dėl bankroto bylos iškėlimo, be to, jis kaip BUAB „Spektrus“ darbuotojas, susipažino su civiline byla, ruošė atskiruosius skundus bei kitus procesinius dokumentus. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog atsakovas atstovavo BUAB „Spektrus“ 2013 m. birželio 28 d. teismo posėdyje, kuris vyko Panevėžio apygardos teisme. Taip pat atsakovas pateikė pranešimą apeliaciniam teismui, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai prie Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus apygardos valdybai pareiškimą, skundus Panevėžio apygardos teismui, Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros vyriausiajam prokurorui, Panevėžio miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjui, atskirąjį skundą Lietuvos apeliaciniam teismui, nurodydamas, jog šiuos dokumentus ruošė jis, o pasirašė BUAB „Spektrus“ direktorius R. Z.. Ieškovas nesutiko su šia atsakovo, nurodydamas, jog tokiu atveju turėtų būti nurodytas dokumentų rengėjas ir t.t. vertindamas šalių paaiškinimus bylos nagrinėjimo metu ir byloje esančius rašytinius įrodymus, teismas neturi pagrindo netikėti, jog būtent atsakovas ruošė aukščiau nurodytus procesinius dokumentus. Byloje surinktus įrodymus teismas tiria ir vertina pagal Civilinio proceso kodekso nustatytas taisykles. Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi ( CPK 178 straipsnis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Ieškovas, nesutikdamas su atsakovo argumentais, jog ruošė procesinius dokumentus BUAB „Spektrus“ vardu, nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių atsakovo nurodytas aplinkybes. Tokiais įrodymais galėjo būti BUAB „Spektrus“ įstatai, vykusio susirašinėjimo dokumentacija, teisininko pareigybės aprašymas ir t.t.. Kaip nurodė atsakovas teismo posėdžio metu, priimant į darbą buvo tariamasi, jog jis bus priimtas dirbti teisininku. Teisininkas bendrovėje teiks konsultacijas darbdaviui, ruoš procesinius dokumentus ir pan. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų buvus tokį susitarimą tarp BUAB „Spektrus“ ir atsakovo. Atsižvelgiant į tai, kad darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu (DK 93 str.), ieškovo ieškinys atmestinas. Ieškovas neįrodė, jog atsakovas nedirbo darbo, kuris buvo numatytas darbo sutartyje.

Atsakovas, R. J., pagrįsdamas savo pozicija taip pat pateikė Panevėžio apygardos teismo 2014 m. kovo 18 d. nutartį, nurodydamas, jog prašymu buvo taisoma rašymo apsirikimo klaida ir jis atstovavo bendrovę. Su tokia atsakovo pozicija sutikti negalima, kadangi šiuo atveju buvo sprendžiamas R. J. kreditoriaus reikalavimų tvirtinimas, o ne sprendžiamas klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Spektrus“.

Iš ieškovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos ( Civilinio proceso kodekso 88,92, 93 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 259, 260, 270, 279 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Atmesti bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Spektrus“ ieškinį atsakovui R. J. dėl sutarties pripažinimo niekine ir negaliojančia.

Priteisti iš bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Spektrus“, įmonės kodas 301795572, 27 ( dvidešimt septynis ) litus išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio miesto apylinkės teismą.