- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-06-21
- Bylos Nr.
- 2A-542-102/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-08701-2012-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Romualdas Januška
- Atsakovas
- A. Baniulio
- Kategorijos
- 35.3.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 35.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 42.9pavadinimo nepavyko patikrinti
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-542-102/2013
teisėjas Eigirdas Činka Proceso Nr. 2-08-3-08701-2012-4 Procesinio sprendimo kategorija
2013 m. birželio 21 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Romualdas Januška apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovės A. Baniulio firmos „Proteka“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1305-755/2013 pagal UAB „Utvyta“ ieškinį atsakovei A. Baniulio firmai „Proteka“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė UAB „Utvyta“ kreipėsi į Panevėžio miesto apylinkės teismą, prašydama priteisti iš atsakovės A. Baniulio firmos „Proteka“ skolą už krovinių pervežimo paslaugas, palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad UAB „Utvyta“, vykdydama 2012 m. rugsėjo 21 d. su atsakove pasirašytą sutartį Nr. 12/09-21, pagal atsakovės užsakymą pervežė krovinį iš Rusijos į Lietuvą sutartyje numatytu laiku ir pristatė į paskirties vietą. Šias aplinkybes patvirtina 2012 m. rugsėjo 25 d. CMR važtaraštis 3A Nr. 0186543 ir 2012 m. rugsėjo 28 d. PVM sąskaita faktūra UTV Nr. 00797. Atsakovė dėl suteiktos paslaugos pretenzijų nepateikė. Sutarties 4.1 punktu atsakovė buvo įsipareigojusi už krovinio pervežimą sumokėti 3 400 Lt, tačiau už suteiktas pervežimo paslaugas neatsiskaitė.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2013 m. balandžio 18 d. sprendimu ieškovės ieškinį patenkino, priteisė iš atsakovės 3 400 Lt skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2012 m. gruodžio 12 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 102 Lt žyminį mokestį ir 47,66 Lt vertimo išlaidoms atlyginti ieškovei ir 36 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, pripažino niekiniu 2012 m. rugsėjo 21 d. šalių sudarytos autotransporto paslaugų sutarties - užsakymo Nr. 12/09-21 Kama 4.2 punktą. Teismas konstatavo, kad ginčas kilęs dėl apmokėjimo už ieškovės suteiktą paslaugą - krovinių pervežimą pagal su atsakove pasirašytą autotransporto paslaugų sutartį-užsakymą. Sutartyje-užsakyme nustatyta, kad už pervežimo paslaugas apmokama sutartine kaina 3 400 Lt, ši suma atlyginama pateikiant naujas krovininių automobilių padangas pagal vežėjo poreikį tarpusavio susitarimu suderintomis kainomis per 20 dienų po sąskaitos ir CMR originalo gavimo dienos (sutarties 4.1 ir 4.2 p.). Anksčiau ieškovė yra vežusi krovinius pagal bent tris atsakovės užsakymus, tačiau nei vienu iš jų atsiskaitymas daiktais nebuvo numatytas. Pagal CK 6.813 str. 1 d. už krovinių vežimą imamas užmokestis, kurį nustato šalys susitarimu, jei ko kita nenustato įstatymas. Byloje įrodyta, kad užsakymas pirmiausia buvo suderintas telefonu ir apie atsiskaitymą už krovinių pervežimą ne pinigais nebuvo tartasi, o gavus sutartį-užsakymą faksu ieškovė neatkreipė dėmesio į sutarties sąlygą atsiskaityti daiktais. Ieškovei pateikta sutarties sąlyga dėl atsiskaitymo daiktais laikytina netikėta (siurprizine). Nėra pagrindo išvadai, kad ieškovė sutiko su šia sąlyga, nes ieškovė sąskaitą faktūrą apmokėjimui atsakovei pateikė dar nepateikus krovinio iškrovimui, o specifikacija dėl padangų nebuvo pateikta. Kadangi netikėtos (siurprizinės) sąlygos negalioja pagal įstatymą (CK 6.186 str. 1 d.), teismas savo iniciatyva pasisako dėl sutarties 4.2 punkto negaliojimo. Pagal CK 6.193 str. sutartys turi būti aiškinamo sąžiningai. Pirmiausia turi būti nustatomi tikrieji šalių ketinimai, o ne vien remiamasi sutarties tekstu. Atsakovė nėra pateikusi ieškovei patrauklių komercinių pasiūlymų dėl padangų. Sutarties 4.2 p. numatyta, kad padangos pateikiamos pagal vežėjo poreikį. Ieškovės teigimu tokio poreikio nebuvo. Todėl atsakovės reikalavimą atsiskaityti padangomis ieškovė turėtų priimti ir jai nesant tokio poreikio. Toks valios primetimas prieštarauja sąžiningumo ir protingumo principams (CK 1.5 str.). Teismas padarė išvadą, kad šalys nesiekė susitarti ir nesitarė dėl atsiskaitymo už vežimo paslaugą tik padangomis, o toks atsiskaitymo būdas vertinamas tik kaip galima atsiskaitymo forma.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 18 d. sprendimą, ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismo sprendimas pažeidžia procesines teisės normas, jame išdėstytos faktinės aplinkybės neatitinka tikrovės. Teismas šalių pasirašytos sutarties – užsakymo Nr. 12/09-21 4.2 punktą pripažino siurpriziniu ir dėl to negaliojančiu, kadangi ieškovė užsakymą priėmė telefonu, sutartį-užsakymą ruošė atsakovė, anksčiau buvo sudarę sutartis su atsakove ir jose tokios sąlygos nebuvo, todėl negalėjo tikėtis, kad ji atsiras. Ieškovė teismo posėdyje nurodė, kad, pamatęs skelbimą internete, pripažino, kad sutartį gavo dar prieš vykdant krovinio vežimą, todėl teismas padarė neteisingą išvadą, kad ieškovė neturėjo galimybės susipažinti su sutarties tekstu. Ieškovės atstovas paaiškino, kad jis kalbėjo su atsakove, kokias padangas ji galėtų patiekti. Tai rodo, kad su sutarties- užsakymo 4.2 punktu ieškovė buvo susipažinusi, o kadangi sutartį pasirašė ir krovinį pervežė, rodo, kad su tokia apmokėjimo forma sutiko ir sutarties- užsakymo 4.2 punkto turinys nebuvo netikėtas (siurprizinis). Sąlyga nurodytame punkte buvo aptarta abiejų šalių ir priimtina šalims. Kiti vežėjai atsisakė pervežti krovinį aptariamomis sąlygomis, o ieškovė sutiko. Todėl klaidinga teismo išvada, kad ieškovas turi priimti atsiskaitymą padangomis netgi tada, kai jam to nereikia. Šalys buvo susitarę, kad padangų specifikacija bus pateikta įvykdžius pervežimą, todėl teismo teiginys, kad specifikacija turėjo būti pateikta pasirašant sutartį yra nepagrįsta. Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas (CK 6.156 str.). Šalys, susitardamos dėl krovinio pervežimo ir atsiskaitymo sąlygų, apsisprendė laisvai, todėl ieškovė privalo priimti atsiskaitymą už krovinio pervežimą sutartyje sulygtu būdu. Ieškovės nurodyta aplinkybė, kad apmokėjimo būdas padangomis jai netinka, prieštarauja šalių pasirašytos sutarties sąlygoms. Todėl ieškinys turėtų būti atmestas.
Be to, teismo sprendimas priimtas pažeidžiant procesinės teisės normas. CPK 13 str. nustatyta, kad šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi šio kodekso nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Šalis, pasirinkdama pažeistos teisės gynimo būdą, nustato ginčo nagrinėjimo ribas, kurias apibrėžia pareikšti reikalavimai. Teismas negali keisti ar plėsti ieškinio dalyko ir sprendime neleidžiama peržengti byloje pareikštų reikalavimų, išskyrus CPK nurodytus atvejus (CPK 265 str. 2 d.). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teismų praktiką ginčo nagrinėjimo ribas, įrodinėjimo dalyką nustato ginčo šalys, o teismas turi spręsti bylą, vertindamas tik šalių nurodytus faktus ir jų pateiktus įrodymus. Šiuo atveju ieškovas neprašė pripažinti sutarties 4.2 punkto negaliojančiu, todėl teismas, savo iniciatyva pripažindamas šį punktą negaliojančiu, peržengė ieškinio ribas, pažeidė CPK 265 str. 2 d. Apeliantė prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
Atsiliepimas
Ieškovė UAB „Utvyta“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad apeliantė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jos teiginius. Krovinio pervežimo paslaugos suteikimą atsakovei patvirtina byloje pateikti įrodymai, todėl turi būti apmokėta kaip ir už anksčiau suteiktas tokias paslaugas, nekeliant jokių išskirtinių sąlygų.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliacinio skundo nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 str. 1 d., 263 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str. 2 d.).
Apeliantės prašymas nagrinėti apeliacinį skundą žodinio proceso tvarka netenkintinas, vadovaujantis CPK 321 str. ir 322 str. nuostatomis.
Byloje nustatyta, kad ieškovė UAB „Utvyta“, vykdydama su atsakove A. Baniulio firma „Proteka” 2012 m. rugsėjo 21 d. sudarytą Autotransporto paslaugų sutartį-užsakymą Nr. 12/09-21(b. l. 24) suteikė atsakovei krovinio pervežimo iš Rusijos į Lietuvą paslaugas. Krovinys į paskyrimo vietą atvežtas 2012 m. spalio 1 d. Pagal CK 6.813 str. 1 d. už krovinių, keleivių ir bagažo vežimą imamas užmokestis, kurį nustato šalys susitarimu, jeigu įstatymas nenumato ko kita. Sutarties-užsakymo 4.1 punktu šalys susitarė dėl pervežimo paslaugos kainos, nustatydamos, kad už pervežimą krovinio siuntėja A. Baniulio firma „Proteka” sumoka sutartinę kainą 3 400 Lt, o 4.2 p. susitarė, kad punkte 4.1 nurodytą sumą Užsakovas atlygina, pateikdamas naujas krovininių a/m padangas pagal vežėjo poreikį tarpusavio sutarimu suderintomis kainomis per 20 dienų po sąskaitos ir CMR originalo gavimo dienos. PVM sąskaita-faktūra UTV Nr. 00797 (b. l. 25) 3 400 Lt sumai išrašyta 2012 m. rugsėjo 28 d., dar iki krovinio atvykimo į paskirtą vietą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.38 straipsnio 1 dalis nustato, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Šiuo atveju ieškovė atsakovei pervežimo paslaugas suteikė, o atsakovė su ieškove neatsiskaitė. Ginčas tarp šalių kilo dėl atsiskaitymo būdo už suteiktas pervežimo paslaugas. Ieškovė pageidauja, kad atsakovė už suteiktas paslaugas atsiskaitytų sumokėdama 3 400 Lt, nurodydama, kad sutartimi-užsakymu ji nėra išreiškusi sutikimo, kad atsakovė už suteiktas paslaugas atsiskaitytų krovininių automašinų padangomis. Atsakovė skolą pripažįsta, tačiau, vadovaudamasi sutarties-užsakymo 4.2 punktu, pageidauja atsiskaityti automašinų padangomis. Tokiu būdu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šalys nevienodai interpretuoja sutarties-užsakymo 4.2 p. prasmę. Ginčas dėl skirtingo nurodytos sąlygos supratimo turi būti sprendžiamas, pasitelkus sutarčių aiškinimo institutą. CK 6.193 str. 1 d. nustatyta, kad, aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Kaip nurodo apeliantė, jos tikslas buvo interneto pagalba surasti paslaugos tiekėją-krovinio pervežėją, su kuriuo ji galėtų atsiskaityti padangomis. Kiti į pageidavimą atsiliepę vežėjai sutiko pervežti krovinį už mažesnę kainą, bet nesutiko su sąlyga, kad su jais būtų atsiskaityta padangomis, tačiau tai patvirtinančių įrodymų nepateikė. Iš pateiktų 2010-04-16, 2010-07-23 ir 2011-10-19 tarp šalių (ieškovės ir atsakovės) pasirašytų Autotransporto paslaugų sutarčių–užsakymų dėl krovinių pervežimo (b. l. 56-58) matyti, kad sutartyse-užsakymuose atsiskaitymas ne pinigais už suteiktas paslaugas nebuvo numatytas, todėl sąlyga atsiskaityti padangomis ieškovei buvo neįprasta. Atsižvelgdamas į tai, kad nei sutarties-užsakymo 4.2 p., nei jokiu papildomu susitarimu šalys nesitarė dėl padangų, kuriomis būtų atsiskaityta, rūšies, kiekio ir kainos, nebuvo derinta specifikacija, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad yra pagrindas sutarties-užsakymo 4.2 p. sąlygą pripažinti netikėta (siurprizine) ir dėl to negaliojančia(CK 6.186 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas negali sutikti su apeliantės teiginiais, jog iš jos paruošto ir pateikto pasirašyti ieškovei sutarties-užsakymo projekto, kuriame nenurodyta krovininių automašinų padangų rūšis, kiekis ir kaina, ieškovė turėjo suprasti, kad bus atsiskaitoma padangomis tik po PVM sąskaitos faktūros išrašymo, suderinus nurodytų padangų specifikaciją. Akivaizdu, kad, iš anksto nesuderinus padangų, kuriomis būtų atsiskaityta, specifikacijos, būtų didelė tikimybė kilti tolimesniems ginčams. Pagrįstas apeliantės teiginys, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas (CK 6.156 str.), tačiau sutarties sąlygos turėtų būti suformuluotos konkrečiai ir aiškiai, kad abiems šalims sutarties sąlygos būtų suprantamos vienodai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pagal 4.2 p. tekstą padangos pateikiamos „pagal vežėjo poreikį“, o vežėjas nurodo, kad tokio poreikio nėra ir, tokiu būdu, ieškovei būtų atsiskaitoma padangomis, nesant poreikio ieškovei. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pagal sutarties-užsakymo 4.2 p. sąlygą atsiskaitymas padangomis galimas tik kaip alternatyva, paslaugos tiekėjui sutikus. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai patenkino ieškovės UAB „Utvyta“ ieškinį.
Atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas, sprendime pripažindamas 2012 m. rugsėjo 21 d. Autotransporto paslaugų sutarties-užsakymo Nr. 12/09-21 4.2 punktą niekiniu, peržengė pareikštų reikalavimų ribas (CPK 265 str. 2 d.), nes, pripažinus nurodyto punkto sąlygą netikėta (siurprizine) ir dėl to niekine, teismas ex officio (savo iniciatyva) konstatuoja niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktą (CK 1.78 str. 5 d.).
Pirmosios instancijos teismas teisingai išaiškino ir pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas ir priėmė pagrįstą sprendimą. Naikinti skundžiamą sprendimą apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.
.