Telšių apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis A. O. atsisakė duoti parodymus, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu buvo perskaityti jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (3 t. 68-69, 104 b. l.) iš kurių matyti, kad jis kaltu neprisipažino, buvo paaiškinęs, kad jokių sutarčių T. A. vardu nesudaręs ir jokių telefonų apgaule nėra pasisavinęs. Ilgą laiką gyvenęs Plungėje su sugyventine O. J., kuri buvusi pavogusi savo draugės pasą ir norėjo paimti draugės vardu telefonus ir kreditus, telefonus ir paėmusi tos draugės vardu. O. jam grasinusi atkeršyti, kad jis ją palikęs. Klaipėdoje nėra pardavęs jokių telefonų, ypač naujų. Buvę atvejų, kai pirko pigiai iš pijokų telefonus ir juos perparduodavo brangiau. Tuo metu prekiavęs šuniukais, todėl tekdavo važiuoti ir į kitus Lietuvos miestus. Klaipėdoje nėra su jokiu vaikinu kontaktavęs ar jam pardavęs telefonų. Telefonus ne naujus, pigiai nupirkus iš pijokų parduodavęs lombarde ar pasiūlydavęs pažįstamiems. Nurodė, kad yra nupirkęs iš kažkokio žmogaus telefoną su dokumentais, tai yra su dėžute, bet nepamena, kad būtų pirkęs telefoną su sutartimi ir jį pardavęs. Suteikus paskutinįjį žodį kaltinamasis kalbėjo apie tai, kad jis nemokantis teisingai atsakyti į klausimus, nes mokėsi pagalbinėje mokykloje. Prašė jam skirti gydymą, nes 6 metus vartoja vaistus ir būdamas laisvėje vartojo vaistus. Paskutiniu metu jam norisi išeiti iš gyvenimo, sergantis, jam kylanti agresija. Ikiteisminiame tyrime yra daug klaidų. Jis pats pasirašęs daug dokumentų, kurių neskaitęs. Liudytojas klaipėdietis davęs parodymus teisme, tačiau jie buvę susipykę, nes buvęs pardavęs jam telefoną su defektu. Kiti nukentėję sake, kad tai ne jis buvęs. Anksčiau nagrinėtose bylose nukentėjusieji keitę parodymus, neateidavę į bylas, todėl jo bylos bus keliamos iš naujo su advokatu Mironovu, nes jos – sufabrikuotos. Jis jokių nusikaltimų nėra padaręs. Daug telefonų pirkdavęs ir perparduodavęs, tačiau iš Klaipėdos liudytojams nepardavė, šie žmonės užsiimantys juodais darbais ir jį apkalbantys.

Nukentėjusysis T. A. parodė, kad šiuo metu tiksliai duomenų nebeprisimena, bet ikiteisminio tyrimo metu buvo nurodęs datą (2014-06-12), iš savo tėvų sužinojo, jog gavo adresuotą laišką iš skolų valdymo centro. Laišką gavo adresu(duomenys neskelbtini), kadangi ten gyvena jo tėvai ir jis šiuo adresu yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą. Laiške nurodoma, kad jis yra skolingas UAB „Tele2“ 1844,23 Lt. 2014-06-17 paskambino į skolų valdymo centrą laiške nurodytu telefono numeriu ir sužinojo, kad jo vardu, adresu (duomenys neskelbtini), buvo sudarytos dvi sutartys, nors su UAB „Tele2“ jokių sutarčių niekada nebuvo sudaręs. Po to (2014-07-04), į jo tėvų namus, minėtu adresu atėjo dar vienas laiškas iš skolų išieškojimo centro, kad jis yra skolingas ir UAB „Ominitel“ 5896,24 Lt. Su UAB „Omnitel“ taip pat jokių sutarčių nebuvo sudaręs. Asmens dokumentų niekados nebuvo pametęs. Telšiuose, kur sudarytos sutartys, neturi jokių pažįstamų, nėra ten gyvenęs, su niekuo nepalaiko jokių ryšių. Pasak T. A., jis 2013 m. lapkričio mėnesį ieškojo darbo, buvo įdėjęs skelbimą į interneto svetainę www.skelbiu.lt ir jam paskambino iš telefono, kurio numerių, kuriuos buvo nurodęs ikiteisminio tyrimo metu ((duomenys neskelbtini)arba (duomenys neskelbtini)), dabar tiksliai nepamena, ir siūlė darbą, sakė, kad priims, tačiau reikia asmens duomenų. Jis skambinusiam nurodė savo paso numerį, asmens kodą, vardą ir pavardę. Mano, kad šis asmuo ar asmenys ir galėjo pasinaudoti jo asmens duomenimis, nes po to, kai pasakė savo asmens duomenis, telefono numeris buvo išjungtas. Buvo susitarę susitikti pirmadienį, bet telefono numeris nebeatsakė. Savo anketinius duomenis tik padiktavęs telefonu. Civilinį ieškinį, kurį pateikė teisme palaikė, prašė jį patenkinti ir nurodė, kad turtinės žalos nėra, tačiau prašė priteisti 1800 eurų neturtinės žalos, nes buvo gaunamos sąskaitos iš skolų bendrovės ir dėl to jam buvo sugadinta kreditavimo istorija, nebegalintis paimti paskolos, bankai laiko jį nepatikimu. Padaryta jam moralinė žala. Gėrė raminamuosius vaistus, nes jį smerkė artimieji, laikė jį skolininku. Dėl šio įvykio lankėsi pas šeimos gydytoją, kokius 3-4 mėnesius gėręs vaistus. Kadangi vaikystėje sirgęs epilepsija, po šio įvykio paūmėjusi ši liga. Patyręs 200 eurų turtinės žalos, kurios susidarė dėl kelionės išlaidų į teismą, tačiau kelionės išlaidoms apmokėti pateikęs dokumentus į teismo buhalteriją. Iš viso reiškęs civilinį ieškinį 2000 eurų. Ant visų suklastotų dokumentų buvęs ne toks parašas koks yra jo (nepanašus). Buvo daroma parašo ekspertizė, parašai nesutapo.

Liudytoja J. G. paliudijo, kad SIM kortele, kurios numeris (duomenys neskelbtini) naudojasi ji, minėtas numeris priklauso UAB „Omnitel“ tinklui. Nuo 2014 m. pavasario, tikslaus laiko neatsimena, ji naudojosi telefono aparatu „Samsung Note III“, kurio IMEI Nr.(duomenys neskelbtini). Šį telefoną jai padovanojo mama L. L.. Mama jai pasakė, jog minėtą mobilaus ryšio telefoną visiškai naują pirko Klaipėdoje, „Tilžės“ turgavietėje, pas asmenį, kuris užsiiminėja telefonų prekyba. Padovanojo naują telefoną, kuris buvo su dokumentais komplekte. Sutartyje (dokumentuose) buvo nurodyta vyriška pavardė, tačiau negalinti pasakyti kas buvo savininkas. Buvo abonementas. Iš jos buvęs paimtas telefono aparatas, bet po to grąžintas jai, nes ji mano, kad nesutapo IMEI numerio paskutinieji skaičiai. ji juo naudojasi.

Iš Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo (1 t. 61-68 b. l.) matyti, kad J. G. 2014-09-17 apžiūrai pateikė mobilaus ryšio telefoną „Samsung N9005 Note III“, kurio IMEI Nr.(duomenys neskelbtini). Taip pat ji pateikė 2013-11-28 parduoto šio telefono UAB „Tele2“ išrašytą garantinę pažymą Nr. S1249307. Ši pažyma išrašyta T. A. vardu, nurodant adresą: (duomenys neskelbtini).

Liudytojas V. Č. paliudijo, kad neprisimena tiksliai aplinkybių. Jis prekiaujantis Klaipėdoje turgavietėje mobilaus ryšio telefonais. Ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad mobilųjį telefoną „Samsung N9005 Note III“, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), jis 2013 metų gruodžio mėnesį pardavė kaimynei L. L.. Pirkimo - pardavimo lapelio neužpildė, nes tuo metu, kai pirko šį telefoną, jo neturėjo. Pirkdamas telefoną, asmens dokumento neprašė. Telefoną įsigijo 2013 m. gruodžio mėnesį, o pardavė maždaug po savaitės. Prie telefono buvo pridėtas garantinis kvitas, išrašytas kažkokio asmens vardu ir pavarde. Su šiuo kvitu ir pardavė mobilųjį telefoną. Asmuo, iš kurio pirko šį telefoną, buvo apie 32 metų amžiaus, tamsaus gymio, apie 165 cm ūgio, smulkaus kūno sudėjimo, tamsių akių, kalbėjo su stipriu rusišku akcentu. Kalbėjo lietuviškai su rusišku akcentu. Kaltinamąjį atpažįsta teismo salėje, kaip asmenį jam pardavusį mobilaus ryšio telefoną, nebent jis turėtų identišką brolį dvynį. Telefonas turėjo garantinį raštą, todėl jis daugiau dokumentų nežiūrėjęs, nes norėjęs parduoti kaip naują daiktą, todėl telefono neišpakavęs. Neatsimena iš kokio tinklo buvo paimtas telefonas, kurį iš kaltinamojo nupirko.

Liudytojas A. J. paliudijo, kad jis sunkiai prisimena aplinkybes, tačiau ikiteisminio tyrimo metu geriau prisiminęs ir nurodęs aplinkybes. Naudojasi SIM kortele, išduota jo vardu, UAB „Bitė Lietuva“ tinkle. Jo numeris(duomenys neskelbtini). Jis naudojasi mobilaus ryšio telefonu „Samsung N9005 Note II“, kurio IMEI Nr.(duomenys neskelbtini). Minėtą mobilaus ryšio telefoną nusipirko 2013-12-14, Klaipėdoje, „Akropolyje“, nuo ten sutikto žmogaus, su kuriuo buvo susitarę iš anksto susitikti. 2013 metų gruodžio mėnesį, internetiniame puslapyje „skelbiu.lt“ rado skelbimą apie parduodamą telefoną „Samsung“ ir susisiekė su asmeniniu, parduodančiu šį telefoną. Jo telefono numeris buvo(duomenys neskelbtini). Jie susitarė susitikti ir susitiko „Akropolyje“. Jis buvo kartu su broliu T. J. ir jo drauge D. B., kai prie jų priėjo vyras, apie 25 metų amžiaus, apie 180 cm ūgio, juodais plaukais, tamsios odos spalvos ar daugiau įdegęs, ant peties buvo užsidėjęs juodą rankinę, vilkėjo mėlynus džinsus ir avėjo rudais, zomšiniais batais. Vyras išsitraukė dėžutę su viduje esančiu telefonu „Samsung“. Dėžutėje buvo garantinė pažyma, išduota T. A. vardu, ausinės ir pakrovėjas. Apžiūrėjo ir vyrui sumokėjęs 1600 Lt grynais, telefoną su visa dėžute gavo. Jis klausė to vyro, kodėl šis parduoda, o pastarasis atsakė, jog palankios įsigijimo sąlygos, todėl ėmė iš salono. Su pardavėju SMS žinutėmis susirašinėjo jo brolis T. J. iš savo mobilaus telefono. Jo telefone yra išlikusios žinutės telefono pardavėjui. Kaltinamojo salėje neatpažino.

Iš Apžiūros protokolo su fotolentelėmis bei Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolų (1 t. 83-99, 104 b. l.) matyti, kad A. J., 2014-10-24 apžiūrai pateikė mobilaus ryšio telefoną „Samsung N9005 Note III“, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat jis pateikė 2013-11-28 parduoto šio telefono UAB „Tele2“ išrašytą garantinę pažymą Nr. S1249306. Ši pažyma išrašyta T. A. vardu, nurodant adresą (duomenys neskelbtini). Be to, jis pateikė savo mobilaus ryšio telefoną „Sony Ericsson“, kuriame yra išlikęs susirašinėjimas SMS žinutėmis su telefono pardavėju.

Iš Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo (1 t. 107-110 b. l.) matyti, kad liudytojas A. J. atpažino R. B., kaip asmenį, jam pardavusį telefoną Klaipėdos mieste, o iš jo paliudijimų matyti, kad Klaipėdos mieste jis buvo pirkęs telefoną „Samsung N9005 Note III“.

Liudytojas T. J. paliudijo, kad interneto portale "skelbiu.lt" rado norimą pirkti telefoną modelį. Skelbime buvo kontaktinis numeris(duomenys neskelbtini). Jis pradėjo susirašinėti su pardavėju. Pardavėjas 2013-12-12 žinutėje nurodė, kad pardavimo priežastis yra ta, jog „imamas pardavimui“, kadangi buvo palankios plano pratęsimo sąlygos. Sutarė dėl kainos ir susitikimo vietos. Su telefono pardavėju susitiko Klaipėdoje, „Akropolyje“. Kartu buvo ir brolis A. J.. Prie jų priėjo vyriškis, apie 26 metų amžiaus, apie 180 cm ūgio, tamsiais, trumpais plaukais, vidutinio kūno sudėjimo, apsirengęs tamsiai. Buvo kartu su mergina. Šiandien pardavėjo negalėtų atpažinti. Jis davė telefoną „Samsung N9005 Note III“. Telefonas buvo dėžutėje, matėsi, kad nenaudotas. Garantinis lapas buvo išrašytas A. vardu, paimtas Kaune. Per programą patikrino pagal IMEI, ar nėra vogtas. Tai padarė jo draugė D. B., kuri buvo kartu, nes ji tuomet dirbo „Bitė“ salone. Įsitikinus, kad telefonas nevogtas, brolis sumokėjo grynais. Kiek tiksliai, neatsimena. Jie pasiėmė telefoną ir išvažiavo. Pardavėjas buvo ne kaltinamasis, o kitas žmogus. Brolis A. J. tebesinaudoja tuo telefonu, jis leido broliui naudotis.

Liudytoja O. J. paliudijo, kad su kaltinamuoju (A. O.) ji susipažino Plungės mieste, 2014 m. sausio mėnesyje grįžusi iš ligoninės. Tą laiką atsimena, nes kaip tik sausio viduryje grįžo iš Švėkšnos psichiatrinės ligoninės, kai pas ją vienas pažįstamas atvedė A. ir juos supažindino. Nuo to laiko A. pradėjo pas ją lankytis bei ją įtikinėjo, kad jai nereikia gerti vaistų, kad yra sveika, net išmetė vaistus. Su kaltinamuoju negyveno, jis tik ateidavo pas ją. Jis ja naudojosi, ateidavo kai jai išmokėdavo pensiją, pralošdavo jos pinigus, nes jis aferistas. Jis pragyveno iš vogimo. Taip pat A. jos prašė paimti paskolą, nes jam reikia advokatams, pasiėmė pinigus, išpardavinėjo jos baldus, nes įtikinėjo, kad jai nieko nereikia, kad jie išvažiuos į užsienį, pasiimdavo visus jos invalidumo pinigus. Net buvo toks atvejis, kai A. sužinojęs, jog ji turi draugę J. M., liepė šią pasikviesti į svečius ir jį pakviesti kaip jos vaikiną. Kai ji taip padarė, draugei būnant pas ją, jis pasinaudojo jos kortele (tai duomenys apie kitą bylą). Vėliau A. ją mokino, sakė, nuvažiuosim į Rietavą, ji turės nueiti prie aikštelės, atvažiuos kurjeris ir ji turės paimti telefonus. Į Rietavą važiavo kelis kartus, buvo lygtai keturi telefonai. A. jai sakydavo, kad važiuoja į Klaipėdą parduoti telefonų. Kai A. kalbėdavosi telefonu, visada paeidavo nuo jos toliau, kad ji negirdėtų jo pokalbių, su kuo jis bendrauja, tad pasakyti, kam jis parduodavo telefonus Klaipėdoje, ji negali. Ji į Klaipėdą niekada kartu nėra važiavusi, išskyrus vieną kartą, kai A. turėjo reikalų Klaipėdoje, t.y. paimti kažkokius įrankius, tai kartu paėmė ir ją, nes jai Klaipėdoje reikėjo pas gydytojus. Telefonų parduoti ji su A. niekur kartu nėra buvusi. Tai jis darydavo vienas. Kieno vardu dar A. galėjo imti ar ėmė telefonus, nežino. A. mokėjo ją įtikinti, kad jai nieko nebus, kad jam reikia pinigų ir ji turi jam padėti. Su A. bendravo iki 2014 m. spalio pabaigos, nes tuo laiku atsigulė į Švėkšnos psichiatrinę ligoninę dėl pablogėjusios sveikatos. Jokio klaipėdiečio R. B. nepažįsta ir apie jokį T. A. nėra girdėjusi.

Liudytoja L. L. paliudijo, kad šiuo metu tiksliai datų ir numerių nebeprisimena, buvo nurodžiusi, kad 2013 m. gruodžio 24 ar 25 dieną, ji padovanojo savo dukrai J. G. mobilaus ryšio telefoną „Samsung N9005 Note III“, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), su dokumentais. Minėtą mobiliojo ryšio telefoną pirko 2013 m. gruodžio 24 ar 25 dieną „Tilžės“ turgavietėje, adresu: Tilžės g. 51, Klaipėda, iš asmens, prekiaujančio minėtoje turgavietėje, prekyvietės numerio nežino. Į turgavietę įėjus, prekyvietė yra teritorijos gale, vakarinėje teritorijos pusėje. Prekyvietė įrengta metaliniame kioske, pardavėjo vardas galimai V., tiksliai neatsimena, jo telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Telefoną pirko už 1750 ar 1850 Lt, tiksliai taip pat neatsimena. Minėtas asmuo jai pardavė telefoną, kadangi prekyvietėje jis prekiauja atneštais žmonių telefonais, o ji norėjo nupirkti telefoną dovanų dukrai, kuri iki šiol naudojasi šiuo telefonu, ji pasirašė, kad saugos.

Liudytojas V. B. paliudijo, kad 2013 m. gruodžio viduryje norėjo nupirkti dukrai dovanų, tad internetinėje svetainėje „skelbiu.lt“ įvedus „Samsung S4“ ir, kad būtų Klaipėdoje, kiek pamena, išmetė vieną jo norimo telefono pasiūlą. Kiek pamena, skelbimo turinyje buvo nurodyta, kad Klaipėdoje. Kadangi yra praėję nemažai laiko, tai to skelbime nurodyto numerio nepamena. Iš pradžių su pardavėju bendravo SMS žinutėmis, bet jų neturi išsaugojęs, nes savo telefoną yra pardavęs, o prieš parduodant, visą turinį yra ištrynęs. Sutarus dėl telefono apžiūros, su pardavėju susitiko Klaipėdoje, prie prekybos centro „BIG 1“, automobilių stovėjimo aikštelėje. Į jo automobilį atėjo vaikinas, iki 30 metų amžiaus, gal apie 25 metų, vidutinio kūno sudėjimo, apie 175 cm ūgio, buvo užsivilkęs striukę, kiek pamena, šviesios spalvos, ant galvos buvo užsidėjęs striukės kapišoną. Vaikinas nekalbėjo žemaitiškai, kalbėjo taip, kaip visi kalba Klaipėdoje. Vaikinas atsisėdo ant jo automobilio galinės sėdynės, o jis sėdėjo vairuotojo vietoje. Vaikinas paaiškino, kad telefonas yra paimtas iš UAB „Omnitel“, sudarant sutartį. Apžiūrimame telefone SIM kortelės nebuvo, telefonas buvo naujas, nenaudotas, dėžutėje, kartu buvo pateikta ir garantinė pažyma Nr. 61417362. Už telefoną sumokėjo 1350 Lt. Vaikinas jokių įtarimų nesukėlė, telefoną pasitikrino pagal pateiktą garantinę pažymą, IMEI kodas (duomenys neskebtini) ant garantinės pažymos sutiko su telefono IMEI kodu. Nupirktą telefoną 2013 m., Šv. Kalėdų proga padovanojo dukrai S. B.. 2014 m. pradžioje, gal apie balandžio mėnesį, šis nupirktas telefonas buvo užblokuotas. Su garantine pažyma buvo kreiptasi į servisą, kur buvo nurodyta pasitikrinti SIM kortelę. Nuėjus į UAB „Omnitel“ saloną, buvo gauta informacija, kad telefonas yra užblokuotas. Šiuo telefonu šiuo metu niekas nesinaudoja. Kalbant su telefono pardavėju, jis klausė, dėl kokios priežasties šis parduoda telefoną. Pardavėjas nurodė, kad pinigų reikia „Peugeot“ automobilio sankabos keitimui. Be to, kol jis apžiūrinėjo telefoną, vaikinas telefonu kalbėjo su kažkuo, minėdamas „Peugeot“ automobilį.

Iš Pažymos apie tyrimui reikšmingų daiktų, dokumentų pateikimą, Apžiūros protokolo su fotolentelėmis (1 t. 151-157 b. l.) matyti, kad 2015-02-25, V. B. apžiūrai pateikė mobilaus ryšio telefoną „Samsung Galaxy S4 Active i9295 Grey 16GB“, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), bei šio telefono, UAB „Omnitel“, T. A. vardu, nurodant jo adresą(duomenys neskelbtini), ir pardavimo datą - 2013-12-06, išduotą garantinę pažymą Nr. 61417362.

Liudytojas R. B. paliudijo, kad prieš keletą metų, tai yra 2013 metais jis buvo patalpinęs skelbimą interneto svetainėje „skelbiu.lt“ apie tai, kad perka telefonus „Samsung Galaxy“, „Iphone“. Domino tik geros būklės arba nauji telefonai su dokumentais bei kitais priedais. Tiksliai nepamena, kiek nupirko telefonų, bet galėjo būti kokie šeši. Juos nupirko iš vieno tokio vaikino, kurį įsidėmėjo. Tas vaikinas buvo tamsaus gymio, neaukšto ūgio, apie 175 cm, vidutinio kūno sudėjimo, tamsių akių, panašus į romų tautybės asmenį. Kalbėjo lietuviškai, tačiau su akcentu. Atpažino kaltinamąjį teismo posėdžių salėje, kaip asmenį, kuris jam pardavę telefonų apparatus. Tik šiuo metu yra truputį „sukritęs“. Telefonus šis jam parduodavo naujus, su dokumentais, su dėžutėmis. Patikrinęs IMEI kodus, telefonus nupirkdavo. Kieno vardu telefonų sutartys buvo sudarytos, jis neįsidėmėjo, bet telefonai iš salonų buvo pirkti su sutartimis. Kiek pamena, telefonų sutartys buvo sudarytos dviejų asmenų vardu. Tikrai negali pasakyti, ar tai galėjo būti T. A. ar kito asmens vardu, nes to neįsidėmėjo. Kiek pamena, kažkuriuo tai metu to vaikino klausė, kodėl šis parduoda telefonus ir, ar bus tvarkingai mokama pagal sutartis. Į tai vaikinas paaiškino, kad šiuo metu jam skubiai reikia pinigų ir, kad telefoną parduoti yra palankiau nei paimti kreditą ir, kad įmokos bus sumokėtos, nekils jokių problemų. Kadangi su tuo vaikinu buvo susitikęs keletą kartų, tai šis užsiminė, kad yra dirbęs Klaipėdoje, Liepų gatvėje esančioje automobilių plovykloje. Kažką minėjo, kad gyvena kažkur Rietavo pusėje, bet jis nelabai į tai gilinosi. Kiek yra iš to vaikino telefonų įsigijęs, tai visus juos Klaipėdoje perpardavė kitiems asmenims. Su pirkėjais susitikdavo prie didžiųjų prekybos centrų arba pačiame „Akropolyje“. Kam konkrečiai pardavė telefonus, nepamena. Parduodamas telefonus, pirkėjams atiduodavo ir visus susijusius dokumentus. Prieš keletą savaičių buvo iškviestas apklausai į Jurbarko policijos komisariatą dėl galimai iš to paties asmens įsigytų ir perparduotų tretiesiems asmenims telefonų. Kad telefonai gali būti įsigyti apgaulės būdu, jis nežinojo. Jei būtų žinojęs, tikrai jų nebūtų pirkęs. Telefonus nupirko pakankamai brangiai, t.y. dar litais mokėjo gerokai virš tūkstančio už vieną telefono aparatą. Vaikinas jam buvęs paaiškinęs, kad dirba autoplovykloje(duomenys neskelbtini). Policijoje jis pagal nuotraukas atpažinęs vaikiną pardavusį jam mobilaus ryšio telefonus iš trijų jam pateiktų nuotraukų.

Iš Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo (1 t. 169-170 b. l.) matyti, kad R. B. atpažino iš bendrų veido bruožų A. O., kaip asmenį, apie kurį jis davė parodymus 2015-06-23 (duoti parodymai kaip apie asmenį pardavusį jam telefonus).

Liudytojas D. S. paliudijo, kad jis dirba UAB „DPD Lietuva“ kurjeriu. 2013 m. rudenį, tikslios datos nepamena, buvo atėjusi siunta iš UAB „Tele2“ salono, kaip iš pakuotės įtarė, tai galėjo būti mobiliojo ryšio telefono aparatas. Siunta buvo adresuota kažkur į Luokės g., Telšiuose, tikslaus adreso šiuo metu nepamena. Taip pat nepamena nurodytos pavardės pagal dokumentus. Dokumentuose taip pat buvo nurodytas gavėjo telefono numeris, kuriuo paskambinęs, suderino susitikimo laiką bei vietą. Numerio nepamena. Kiek pamena, vyriškis nurodė susitikimo vietą prie prekybos centro „Senukai“, esančio adresu: Luokės g. 76, Telšiuose, nes kaip tik tuo metu nurodė ten esantis. Tą kartą atiduodamas prekę, vyriškis pateikė asmens tapatybės kortelę, kuri atitiko nurodyto asmens duomenis bei nuotrauką su asmens, pateikusio minėtą dokumentą. Vyriškis buvo apie 35 m. amžiaus, tamsaus gymio, apie 175 cm ūgio, stambaus kūno sudėjimo, apvalaus veido. Nežino, ar pamatęs jį atpažintų. Tą kartą prekę perdavė, nes jokių įtarimų šis asmuo jam nesukėlė, kadangi pateikė asmens dokumentą, pasirašė ant sutarties, kuri buvo dviem egzemplioriais, kurių vienas lieka pas prekės gavėją, o kitą išsiunčia į UAB „DPD Lietuva“ centrą, o šis jo duomenimis perduoda prekės siuntėjui, t.y. šiuo atveju UAB „Tele2“. 2014 m. šių metų pavasarį, apie kovo mėnesį, tikslios datos nepamena, vėl turėjo pristatyti siuntą, kaip suprato mobiliojo ryšio telefono aparatą, tik nepamena, ar iš UAB „Omnitel“ ar iš UAB „Bitė Lietuva“. Paskambino sutartyje nurodytu kontaktiniu telefono numeriu, kurio nepamena, sutarė susitikti prie Telšių autobusų stoties. Pamatė ir atpažino, kad tai tas pats vaikinas, kuris buvo ir prie prekybos centro „Senukai“. Jo vėl paprašė asmens dokumento, bet vaikinas pasakė, kad prie savęs neturi, kad yra palikęs namuose. Su pastaruoju tarėsi, kad rytojaus dieną šis pateiks asmens dokumentą ir tuomet jis perduos prekę. Netrukus po pokalbio su tuo vyriškiu, jam paskambino iš Vilniuje esančio UAB „DPD Lietuva“ centro ir perspėjo, kad būtent tam asmeniui neatiduoti siuntos. Tad šią siuntą iš karto grąžino į UAB „DPD Lietuva“ centrą Vilniuje. Jam nieko neaiškino, kodėl neatiduoti šios siuntos, o jis nieko ir neklausė. Kiek pamena, kai kalbėjosi su tuo vyriškiu, šis nurodė, kad gyvena pas draugę, o kur tiksliai, nenurodė. Į namus, kur nurodytas adresas (duomenys neskelbtini), jis šiam vyriškiui nėra nešęs pristatyti siuntos.

Iš Telefoninio ryšio paslaugų teikimo 2013-11-28 sutarties (2 t. 7-8 b. l.) Nr. 2.47 - 67450680 - 26863, matyti, kad T. A., gim. (duomenys neskelbtini)m., gyvenančio adresu (duomenys neskelbtini), buvo sudaryta su UAB „Tele2“ sutartis, kurios pagrindu gavo du mobilaus ryšio telefonus „Samsung N9005 Note III“, kurių IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr.(duomenys neskelbtini), vertė po 2369 Lt. Šioje sutartyje, grafoje „Kliento parašas, vardas, pavardė“ yra rankraštinis įrašas „T. A.“ ir padėtas parašas.

Esant byloje tokiems įrodymams teismui nekyla abejonės, kad būtent A. O. (A. O.) padarė šiuos nusikaltimus. Nors kaltinamasis neprisipažino padaręs nurodytus nusikaltimus, tačiau jo kaltę įrodo ne tik liudytojų paliudijimai, bet ir rašytiniai byloje esantys įrodymai. Būtent 2016-01-25 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje (3 t. 4-8 b. l.) Nr. 11Š-206 (15)/11Š-1 (16), neginčijamai yra nustatyta, kad: dokumentuose: UAB „Omnitel“ 2013-12-09 sutikime, eilutėse „duomenų subjekto vardas, pavardė, asmens kodas“ ir „Vardas, pavardė, parašas“, 2013-12-06 PVM sąskaitos - faktūros ser. H Nr. 313061 pirkimo užsakyme Nr. (duomenys neskelbtini), eilutėje „Prekes gavau“, 2013-10-06 abonento įjungimo lapuose (1-ame ir 2-ame) pagal sutartį Nr.(duomenys neskelbtini), skiltyje „Klientas“, UAB „Tele2“ telefono ryšio paslaugų teikimo 2013-11-28 sutartyje Nr. 2.47-67450680-26863, antrame lape, eilutėje „Kliento parašas, vardas, pavardė“ parašė A. O.. Tai yra sutartis su UAB „Omnitel“ ir UAB „Tele2“ nukentėjusiojo T. A. vardu neteisėtai sudarinėjo A. O. bei pagal šias sutartis gavo iš šių bendrovių mobilaus ryšio telefonus, kuriuos vėliau pardavė tretiesiems asmenims. Kaltinamąjį A. O. teismo posėdžio metu salėje atpažino, kaip asmenį, pardavusį neteisėtai įgytus mobilaus ryšio telefonus liudytojai V. Č. ir R. B.. V. Č. atpažino kaltinamąjį A. O. kaip asmenį, pardavusį telefoną, kurį nupirko jo kaimynė L. L.. Be to liudytojas D. S. paliudijo, kad jis dirbdamas kurjeriu, siunčiamus mobilaus ryšio telefonus adresu Luokės g., Telšiuose, tam pačiam asmeniui nepristatė nurodytu adresu, tačiau telefonai buvo perduodami ne nurodytame adrese, bet mieste, susitikus po susiskambinimo telefonu, o specialisto išvadoje yra nurodyta, kad būtent pirkimo užsakyme Nr. (duomenys neskelbtini)eilutėje „Prekes gavau“ parašė ne T. A., ne R. B., o A. O..