- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-10-18
- Bylos Nr.
- 1A-264-354/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-25-1-00828-2014-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Nijolė Matuzevičienė, Gražvydas Poškus, Virginija Žindulienė
- Nuteistasis
- A. O.
- Civilinis ieškovas
- T. A., UAB „(duomenys neskelbtini)“
- Advokatai
- Edmundas Jankaitis
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolės Matuzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gražvydo Poškaus, Virginijos Žindulienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. O. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2018 m. birželio 5 d. nuosprendžio, kuriuo A. O. pripažintas kaltu ir nuteistas:
Žemesnės instancijos teismas
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalį (dėl 2013 m. lapkričio 28 d. sukčiavimo būdu įgytų telefonų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“) laisvės atėmimu 1 metams, pagal BK 182 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams;
pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl 2013 m. gruodžio 6 d. sukčiavimo būdu įgytų telefonų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“) laisvės atėmimu 1 metams 2 mėnesiams, pagal BK 182 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams 2 mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio bausmių sudėjimo būdu ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams.
Priteista nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui T. A. iš nuteistojo A. O. 300 eurų neturtinės žalos atlyginimo, kitoje dalyje ieškinys atmestas.
Žemesnės instancijos teismas
Priteista civiliniam ieškovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš nuteistojo A. O. 1 576,76 eurų turtinei žalai atlyginti.
Priteista Telia Lietuva, AB, (perėmus teises ir pareigas iš UAB “(duomenys neskelbtini)“) iš nuteistojo A. O. 563,56 eurų turtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. A. O. pagal 182 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2013 m. lapkričio 28 d., tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, (duomenys neskelbtini) mieste, tiksli vieta tyrimo metu nenustatyta, melagingai prisistatęs T. A., jo vardu, nuotoliniu būdu, t. y. telefonu, su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė telefono ryšio paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią melagingai įsipareigojo ne trumpiau nei 24 mėn. naudotis telefono ryšio paslaugomis ir šios sutarties pagrindu gavo du mobiliojo ryšio telefono aparatus „Samsung N9005 NOTE III“ po 2 369 Lt (686,11 Eur), iš viso už 4 738 Lt (1 372,21 Eur), kuriuos UAB „(duomenys neskelbtini)“ kurjerių tarnyba 2013 m. lapkričio 29 d., 14.35 val. jam pristatė jo nurodytu adresu: (duomenys neskelbtini), ir šios tarnybos darbuotojui pateikus jam pasirašyti minėtos sutarties kliento grafoje, jis įrašė T. A. vardą ir pavardę bei imituodamas tikrą T. A. parašą, už jį pasirašė, taip suklastodamas šį dokumentą, tokiu būdu, apgaule savo naudai įgijo UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą – minėtus du mobiliojo ryšio telefono aparatus už 4 738 Lt (1 372,21 Eur).
1.1. Be to, A. O. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2013 m. gruodžio 6 d., tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, (duomenys neskelbtini) mieste, tiksli vieta tyrimo metu nenustatyta, melagingai prisistatęs T. A., jo vardu, nuotoliniu būdu, t. y. telefonu, su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė telefono ryšio paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią melagingai įsipareigojo ne trumpiau nei 24 mėn. naudotis UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikiamomis paslaugomis ir šios sutarties pagrindu, lizingu gavo mobiliojo ryšio telefono aparatą „Samsung Galaxy S4 Active i9295 Grey 16GB“, kurį UAB „(duomenys neskelbtini)“ kurjerių tarnyba 2013 m. gruodžio 9 d., 16.46 val. jam pristatė jo nurodytu adresu: (duomenys neskelbtini), ir šios tarnybos darbuotojui pateikus jam pasirašyti minėtoje sutartyje, kliento grafoje, o taip pat ir 2013 m. gruodžio 6 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytoje PVM sąskaitoje – faktūroje ser. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) bei sutikime dėl duomenų gavimo, jis įrašė T. A. vardą ir pavardę bei imituodamas tikrą T. A. parašą, už jį paminėtuose dokumentuose pasirašė, taip suklastodamas šiuos dokumentus, tokiu būdu, apgaule, savo naudai įgijo UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą – minėtą mobiliojo ryšio telefono aparatą už 1 900 Lt (550,28 Eur).
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. O. prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo 2018 m. birželio 5 d. apkaltinamąjį nuosprendį ir priimti jam išteisinamąjį nuosprendį. Jei šis jo prašymas nebūtų tenkinamas, prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę, vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, bausmės vykdymą atidėti.
2.1. Skunde apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas byloje surinktus įrodymus vertino nesilaikydamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio reikalavimų, nepagrįstai jo kaltę grindė nukentėjusiojo T. A., liudytojos O. J. parodymais bei specialisto išvada, kurios išvados yra tikėtinos, taigi, niekinės.
2.2. Nuteistasis teigia, kad sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė bei pasirašė pats T. A., ir šią aplinkybę, be kita ko, patvirtina liudytojo D. S. parodymai. Tai, kad tinklalapyje (duomenys neskelbtini) sudaryti sutartis galima tik turint asmeninį prisijungimą, patvirtina, jog sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė pats T. A.. Nurodo, kad O. J. ir T. A. turi tikslą jį melagingai apkaltinti, tarp jo ir O. J. yra tarpusavio nesutarimų, todėl pastaroji jam keršija.
2.3. Atkreipia dėmesį, kad T. A. pareiškė civilinį ieškinį tik dėl neturtinės žalos atlyginimo, turtinės žalos priteisti neprašė, o tai, pasak apelianto, rodo, kad turtinė žala T. A. nebuvo padaryta – jis pats pasirašė visas sutartis ir gavo siuntas.
3. Apygardos teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
4. Nuteistojo A. O. apeliacinis skundas atmetamas.
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl A. O. kaltės 2013 m. lapkričio 28 d. ir 2013 m. gruodžio 6 d. padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje
5. Kolegijos vertinimu, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatų. Spręsdamas A. O. kaltės klausimą, teismas įstatymo pažeidimų nepadarė, nuosprendyje padarytos išvados yra teisiškai motyvuotos ir pagrįstos byloje surinktais įrodymais.
6. Nors, nuteistojo teigimu, jis nusikaltimų nepadarė, jo kaltė padarius BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas įrodyta visuma byloje surinktų įrodymų. Nukentėjusysis T. A. teisiamajame posėdyje nurodė, kad 2013 m. rudenį grįžęs iš užsienio jis nusprendė ieškoti darbo statybų srityje ir į internetinį puslapį (duomenys neskelbtini) įkėlė skelbimą, jog ieško darbo. Po kurio laiko jam paskambinęs vyriškis pasakė, kad reikalingas žmogus skubiai užbaigti darbus. Jam (T. A.) sutikus su pasiūlytomis sąlygomis, skambinęs vyriškis paaiškino, kad reikia suderinti su buhaltere dėl dokumentų užpildymo. Paskambinęs po valandos tas pas žmogus pasakė, kad pastarajam reikalingi jo (T. A.) asmens duomenys ir jis vyriškiui telefonu padiktavo savo asmens duomenis: asmens kodą, ID kortelės numerį, socialinio draudimo numerį. Jie susitarė susitikti pirmadienį, tačiau nesusitiko, pirmadienį telefonu niekas nebeatsiliepė. Po šio įvykio paštu gavo sąskaitas, kuriose buvo nurodyta, kad jis skolingas 1 600 Eur. Jis sutarčių su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ nesudarinėjo, byloje esančiuose dokumentuose nepasirašinėjo, juose yra ne jo parašas – tai nustatyta ir atlikus ekspertizę. Pažymėjo, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) net nėra buvęs. Taip pat nurodė manantis, kad, turint asmens duomenis, galima padaryti ir asmens tapatybės kortelę (4 t., b. l. 33, 119). Tai, kad jis su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutarčių niekada nesudarinėjo, T. A. nurodė ir savo 2014 m. birželio 17 d. pareiškime, adresuotame Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui (1 t., b. l. 43). Nukentėjusiojo T. A. parodymus patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai, todėl abejoti šių parodymų teisingumu nėra pagrindo. Duomenų, patvirtinančių nuteistojo skundo argumentą, kad T. A. turi tikslą nepagrįstai jį (A. O.) apkaltinti, byloje nėra, todėl šis argumentas vertinamas kaip deklaratyvus ir atmetamas.
7. Liudytojas D. S. teisiamajame posėdyje nurodė, jog jis 2013 m. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ kurjeriu, ir patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad 2013 m. rudenį iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ salono gautą siuntą (pagal pakuotę tai galėjo būti mobiliojo ryšio telefonas) jis perdavė vyriškiui, kuris prašė siuntą atvežti prie prekybos centro „S.“, esančio (duomenys neskelbtini). Siuntą atsiėmęs vyriškis pateikė asmens tapatybės kortelę, jis buvo tamsaus gymio, apie 35 metų amžiaus, apie 175 cm ūgio, stambaus kūno sudėjimo, apvalaus veido. 2014 m. pavasarį jis vėl vežė siuntą, t. y. mobiliojo ryšio telefoną, ir vėl prie prekybos centro „S.“ sutiko tą patį vyriškį, tačiau tąkart pastarasis asmens dokumento nepateikė. Po pokalbio su šiuo vyriškiu jis (D. S.) sulaukė skambučio iš (duomenys neskelbtini) esančio UAB „(duomenys neskelbtini)“ centro ir buvo perspėtas šiam asmeniui siuntos neatiduoti (1 t., b. l. 69; 4 t., b. l. 32–33). Liudytojas V. Č. teisiamajame posėdyje nurodė, kad jis dirba (duomenys neskelbtini) esančiame (duomenys neskelbtini) turguje – prekiauja telefonais. Liudytojas V. Č. teismo salėje atpažino kaltinamąjį A. O. kaip asmenį, pardavusį jam naują mobiliojo ryšio telefoną, ir parodė, kad po to šį telefoną jis pardavė kaimynei L. L., telefonas buvo su dokumentais, garantine pažyma. Į pateiktus klausimus minėtas liudytojas atsakė, kad tąkart kaltinamasis buvo su moterimi, mano, kad ši moteris yra už teismo posėdžių salės durų (4 t., b. l. 117). Šiuos liudytojo V. Č. parodymus teisiamajame posėdyje patvirtino liudytoja J. G., parodydama, kad jai mama L. L. padovanojo mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Note“, telefonas buvo naujas, su dėžute, visais dokumentais, garantine pažyma. Mama jai sakė, kad telefoną pirko iš turguje prekiaujančio žmogaus, pamena, kad dokumentuose buvo nurodytas vyro vardas (4 t., b. l. 116–117). Iš reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad J. G. pateikė mobiliojo ryšio telefoną „Samsung N9005 Note III“, kurio IMEI (duomenys neskelbtini), ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. lapkričio 28 d. išrašytą garantinę pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodytas adresas: (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 61, 64–68). Liudytojas R. B. teisiamajame posėdyje nurodė, kad jis superka telefonus ir patvirtino, kad mobiliojo ryšio telefoną su visais dokumentais – garantine pažyma, sutarties lapu „A“ pirko būtent iš kaltinamojo (A. O.), kurį įsidėmėjo pagal tai, kad jis „tamsus, rudom akim, tamsaus gymio, <...> kalbėjo ganėtinai tvarkingai lietuviškai, tačiau jautėsi specifinė kalba“. R. B. pažymėjo, kad telefono pardavėją atpažino ir policijoje iš nuotraukos“ (tai patvirtina byloje esančiame asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuoti duomenys (1 t., b. l. 169–170)). Liudytojas A. J. teisiamajame posėdyje nurodė, kad jis pagal skelbimą pirko mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Note III“, kuris buvo tvarkingas, už jį sumokėjo 1 600 Lt. Šiuos liudytojo A. J. parodymus patvirtina byloje esantis daiktų, dokumentų pateikimo protokolas bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ T. A. vardu išduotos telefono „Samsung N9005 Note III“, IMEI (duomenys neskelbtini), garantinės pažymos kopija (1 t., b. l. 99, 104). Liudytojas A. J., be kita ko, nurodė pamenantis, kad telefono pardavėjas buvo apie 26–30 metų amžiaus (4 t., b. l. 117–118), parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu atpažino R. B., kaip asmenį, iš kurio (duomenys neskelbtini) pirko mobiliojo ryšio telefoną (1 t., b. l. 107–110). Liudytojas V. B. teisiamajame posėdyje nurodė, kad jis 2013 metais, prieš Naujuosius metus, prekybos centre (duomenys neskelbtini) iš vyriškio pirko mobiliojo ryšio telefoną, pagal sutartį paimtą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Telefonas buvo naujas, su garantine pažyma, jį padovanojo dukrai (4 t., b. l. 31–32). Iš pažymos apie tyrimui reikšmingų daiktų, dokumentų pateikimą ir daikto apžiūros protokolo matyti, kad V. B. pateikė mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy s4 Active i9295 Grey 16GB“, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), ir šio telefono UAB „(duomenys neskelbtini)“ garantinę pažymą, išduotą T. A. vardu, kurioje, be kita ko, nurodytas adresas: (duomenys neskelbtini), bei pardavimo data – 2013 m. gruodžio 6 d. (1 t. b. l. 151, 152, 153–157). Liudytoja O. J. teisiamajame posėdyje parodė, kad ji kurį laiką draugavo su kaltinamuoju (A. O.), žino, kad pastarasis susiskambindavo su kurjeriais, sutardavo susitikimo vietą ir iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei „(duomenys neskelbtini)“ paimdavo telefonus. Liudytoja O. J. pažymėjo, kad A. O. jos yra prašęs paimti draugės J. M. asmens tapatybės kortelę, liepė išnaudoti draugę (4 t., b. l. 118–119). Nors liudytoja O. J. ir nurodė, kad ji pyksta ant kaltinamojo, tai nėra pagrindas netikėti jos parodymais, nes šiuos parodymus patvirtina kiti, pirmiau minėti, bylos įrodymai.
8. Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad rankraštinius įrašus tyrimui pateiktuose dokumentuose: UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2013 m. gruodžio 9 d. sutikime eilutėse „duomenų subjekto vardas, pavardė, asmens kodas“ ir „Vardas, pavardė, parašas“, 2013 m. gruodžio 6 d. PVM s-tos faktūros ser. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo užsakyme Nr. (duomenys neskelbtini) eilutėje „Prekes gavau“, 2013 m. gruodžio 6 d. abonento įjungimo lapuose (1-me ir antrame) pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) skiltyje „Klientas“, telefono ryšio paslaugų teikimo 2013 m. lapkričio 28 d. sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) antrame lape eilutėje „Kliento parašas, vardas, pavardė“ parašė ne T. A., ne R. B., o A. O.. Taip pat nurodyta, kad tyrimui pateiktuose dokumentuose: UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2013 m. gruodžio 9 d. sutikime eilutėje „Vardas, pavardė, parašas“, 2013 m. gruodžio 6 d. PVM s-tos faktūros ser. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo užsakyme Nr. (duomenys neskelbtini) eilutėje „Prekes gavau“, 2013 m. gruodžio 6 d. abonento įjungimo lapuose (1-me ir 2-me) pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) skiltyje „Klientas“, 2013 m. lapkričio 28 d. telefono ryšio paslaugų teikimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) antrame lape eilutėje „kliento parašas, vardas, pavardė“ T. A. vardu pasirašė ne T. A., ne R. B., o, tikėtina, A. O. (1 t., b. l. 4–8).
9. Taigi akivaizdu, kad visuma byloje surinktų įrodymų paneigia nuteistojo parodymus, jog jis nusikalstamų veikų nepadarė, ir neabejotinai patvirtina nukentėjusiojo parodymus, kad jis sutarčių su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ nesudarinėjo, apie jo vardu sudarytas sutartis sužinojo tik gavęs pranešimą, jog yra skolingas UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nors pirmiau minėtoje specialisto išvadoje ir nurodyta, jog tikėtina, kad tyrimui pateiktuose dokumentuose pasirašė A. O., tačiau šioje išvadoje konkrečiai nurodyta, kad tyrimui pateiktuose dokumentuose rankraštinius įrašus parašė būtent A. O., o ne T. A. ar kitas asmuo. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus, o ne vien nukentėjusiojo T. A., liudytojos O. J. parodymus ir specialisto išvadą, pagrįstai konstatavo, kad A. O. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Byloje neginčijamai nustatyta, kad A. O. 2013 m. lapkričio 28 d., suklastodamas dokumentus, apgaule savo naudai įgijo UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą – du mobiliojo ryšio telefonų „Samsung N9005 NOTE III“ aparatus už 4 738 Lt (1 372,21 Eur), o 2013 m. gruodžio 6 d., suklastodamas dokumentus, apgaule savo naudai įgijo UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą – mobiliojo ryšio telefono aparatą „Samsung Galaxy S4 Active i9295 Grey 16GB“, už 1 900 Lt (550,28 Eur). Tai, kad nukentėjusysis T. A. neprašė teismo priteisti jam iš A. O. turtinės žalos, esant byloje nustatytoms aplinkybėms, pastarojo kaltės taip pat nepaneigia. Šiuo aspektu taip pat atkreipiamas dėmesys, kad nukentėjusysis teismo posėdyje paaiškino, jog turtinė žala jam nebuvo padaryta, nes jis už mobiliojo ryšio telefonus pinigų nemokėjo (4 t., b. l. 119).
Dėl A. O. paskirtos bausmės
10. Pažymima, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Skirdamas bausmes už padarytas nusikalstamas veikas kaltinamiesiems teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus. BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai – 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį, ir skiriama bausmė būtų adekvati padarytai veikai, t. y. bausmė už nusikalstamą veiką atitiktų tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį ir kaltininko asmenybę.
11. Kolegijos vertinimu, skirdamas nuteistajam A. O. bausmes už jo padarytus nusikaltimus, teismas tinkamai vadovavosi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis – atsižvelgė į visas tiek nusikalstamų veikų pavojingumą, tiek ir kaltininko asmenybę apibūdinančias aplinkybes. A. O. padarė keturis nusikaltimus, priskiriamus nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 182 straipsnio 1 dalis, 300 straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 3 dalis), jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nors A. O. nusikalto būdamas neteistas, tačiau po nagrinėjamų nusikalstamų veikų padarymo jam buvo priimti keturi apkaltinamieji nuosprendžiai: Plungės rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 29 d. nuosprendžiu A. O. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (trylika nusikalstamų veikų), to paties teismo 2017 m. gruodžio 14 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 2017 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 183 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, o 2017 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, t. y. nuteistas ir už analogiškas nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje (3 t., b. l. 31–41, 50–61, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys), yra baustas administracine tvarka (3 t., b. l. 27–30). Taigi, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, akivaizdu, kad A. O. nelinkęs laikytis įstatymų, priešingai, juos nuolat pažeidinėja. Esant tokioms aplinkybėms konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti tik paskyrus A. O. už jo padarytus nusikaltimus terminuotas laisvės atėmimo bausmes, o ne švelnesnes bausmes. Kolegijos vertinimu, apeliantui skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės savo dydžiais nėra per griežtos – pagal BK 182 straipsnio 1 dalį už dvi nusikalstamas veikas jis nuteistas atitinkamai laisvės atėmimu 1 metams bei 1 metams 2 mėnesiams, pagal BK 300 straipsnio 1 dalį už dvi nusikalstamas veikas nuteistas atitinkamai laisvės atėmimu 1 metams ir 1 metams 2 mėnesiams, kai šių bausmių vidurkis yra 1 metai 7 mėnesiai 15 d., t. y. nuteistajam paskirtos bausmės yra mažesnės negu minėtų straipsnių sankcijose numatyti laisvės atėmimo bausmių vidurkiai. Už visus nusikaltimus paskirtos bausmės subendrintos teisingai, galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams – taip pat ne per griežta.
12. BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
13. Pagal teismų praktiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2013, 2K-91/2014, 2K-536/2014), teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo, pavyzdžiui: ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų. Teismas šią išvadą gali padaryti pagal visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekstą, t. y. turi būti įvertinta: ar taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Taip pat Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų, kad iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012).
14. Nors skundžiamu nuosprendžiu A. O. nuteistas už keturių nesunkių nusikaltimų padarymą laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, tačiau, kaip minėta, po šių nusikalstamų veikų padarymo jam buvo priimti keturi apkaltinamieji nuosprendžiai, kuriais jis nuteistas ir už analogiškas nusikalstamas veikas, o tai rodo, kad A. O. išvadų iš savo netinkamo elgesio nedaro, priešingai, toliau daro nusikalstamas veikas, jų pavojingumo nesupranta, kritiškai savo elgesio nevertina. Dėl to kolegija sprendžia, kad A. O. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas prieštarautų bausmės paskirčiai, kuria siekiama sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, jį nubausti, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Nagrinėjamu atveju manytina, kad sprendimas atidėti nuteistajam paskirtos bausmės vykdymą prisidėtų prie nebaudžiamumo už padarytas nusikalstamas veikas jausmo susiformavimo. Be to, kaip teisingai pažymėta skundžiamame nuosprendyje, 2014 m. gegužės 29 d. nuosprendžiu atidėjus A. O. paskirtos bausmės vykdymą, jis probacijos sąlygų nesilaikė, t. y. nepateisino teismo jo atžvilgiu išreikšto pasitikėjimo ir nepasinaudojo galimybe pasitaisyti būnant neizoliuotam nuo visuomenės, todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 30 d. nutartimi nuteistajam buvo panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir jis pasiųstas atlikti jam skirtą laisvės atėmimo bausmę (teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys). Taigi, esant visumai nurodytų aplinkybių, apelianto prašymas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas netenkinamas.
15. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad Telšių apylinkės teismo 2018 m. birželio 5 d. nuosprendis yra teisėtas bei pagrįstas, keisti šį nuosprendį ar jį naikinti nuteistojo A. O. apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo A. O. apeliacinį skundą atmesti.