Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

kaltinamajam A. S., jo atstovei pagal įstatymą I. P. ir gynėjui advokatui Andriui Kazakevičiui,

nukentėjusiajam J. K., jo atstovei pagal įstatymą L. K. ir advokatei Jurgitai Šlapaitienei,

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Ievai Rimdeikienei ir Gabrielei Mikėnaitei,

uždarame teisiamajame posėdyje, pagreitinto proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, mokosi (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Liudytojos L. K. parodymais, kad 2025 m. vasario 18 d., apie 12.15 val., grįžo į namus, Šiauliuose, kur gyvena su sūnumi J. K. bei kitais šeimos nariais. Iš karto pastebėjo, kad yra sumuštas sūnus J. K.. Jam buvo stipriai sumušta dešinioji akis, ant kurios matėsi didelis patinimas, kraujosruvos. Sūnaus paklausė, kas nutiko, o jis nurodė, kad 2025 m. vasario 18 d., apie 3.00 val., laukuose, prie prekybos centro „Norfa“, adresu: (duomenys neskelbtini), jį sumušė iš matymo pažįstamas A. S. (16 m.). Taip pat, namuose buvusi pilnametė dukra R. K., paaiškino, kad per socialinius tinklus yra paviešintas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotas sūnaus sumušimas. Įrašą dukrai buvo atsiuntęs jos draugas (duomenų nežino). Peržiūrėjo įrašą ir pamatė, kad sūnui yra suduodamas smūgis kumščiu į dešiniąją akį. Nedelsdama nusprendė su sūnumi vykti į policiją ir parašyti pareiškimą, dėl sūnaus sumušimo. Taip pat, po apklausos kreipsis į gydymo įstaigą. Kiek pavyko sužinoti iš sūnaus, jį pažįstami asmenys pasikvietė pasiaiškinti santykius prie „Norfa“ prekybos centro, kur netoliese yra laukai. Sūnų pasikvietė pažįstamas – R. V. (daugiau duomenų nežino) pasikalbėti. Susitikus su R., prie jo kompanijos prisijungė dar du draugai: A. S. (16 m.), o kito sūnus nepažinojo (šis asmuo filmavo įvykį, tačiau nieko nedarė). A. S. pradėjo agresyviai elgtis, koneveikti necenzūriniais žodžiais, grasinti, bei sudavė iki 4 smūgių kumščiu į veido sritį. Taip pat, iš kojos spyrė iki 10 smūgių į įvairias J. kūno vietas. Sūnui buvo sukeltas fizinis skausmas, kurį dešimties balų skausmo skalėje bendrai įvertina 7 balais. Daugiau aplinkybių nežino, jas galės pateikti pats sūnus parodymų davimo metu. Civilinio ieškinio šiuo metu nereiškia, jo pareiškimo sąlygos išaiškintos (1 t., b. l. 9–16);

Liudytojos L. K. papildomais parodymais, kad įvykio metu, tai yra 2025 m. vasario 18 d., sūnus J. K. su savimi turėjo regos akinius. Jie skirti ne nuolatiniam nešiojimui, o tik skaitymui. Sūnus J. teigė, kad, kai buvo mušamas, akiniai jam iškrito iš striukės kišenės ir taip juos pametė. Tyrėja parodė akinius ir juos atpažino, tai sūnaus J. akiniai. Jie nesugadinti, dėl akinių jokių pretenzijų neturi. Prašo grąžinti akinius, nes jie reikalingi naudojimui (1 t., b. l. 108–110);

2025 m. vasario 18 d. L. K. pareiškimu, kad 2025 m. vasario 18 d., apie 3.00 val., laukuose, prie prekybos centro „Norfa“, adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, sūnų J. K., sumušė iš matymo pažįstamas A. S. (16 m.), suduodamas iki 4 smūgių kumščiu į veido sritį, bei spardydamas iki 10 smūgių į įvairias kūno vietas. Į medikus dar nesikreipė, po apklausos vyks tiesiai į gydymo įstaigą. Sūnui buvo sukeltas fizinis skausmas, kurį dešimties balų skausmo skalėje įvertina 7 balais. Prašo nubausti A. S. įstatymų numatyta tvarka (1 t., b. l. 9–16);

2025 m. vasario 18 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Žemės sklype, stebimi kojų pėdsakai, bei matomi ant žemės numesti regos akiniai juodais rėmeliais. Jokių grumtynių ar kitų nusikalstamos veikos požymių neužfiksuota. Įvykio vietoje regos akiniai buvo paimti, kaip reikšmingi įvykiui. Įvykio vieta nėra stebima vaizdo stebėjimo kameromis (1 t., b. l. 17–24);

2025 m. vasario 18 d. asmens apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad tarnybinėse patalpose atlikta nepilnamečio J. K., asmens apžiūra, dalyvaujant jo motinai L. K.. Ant dešiniosios akies matomi akivaizdūs sužalojimai: akis patinusi, aplink akį matosi ~ 3 cm pločio ir ~3 cm ilgio kraujosruva. Galimos kitos kraujosruvos po dešiniąją akimi (tikslinga detalesnė med. eksperto apžiūra). Virš dešiniosios akies, kaktos dešinėje pusėje, matoma ~ 2 cm pločio ir ~2 cm ilgio patinimą. Galimi kt. smulkūs sumušimai ar patinimai po plaukuotąja galvos dalimi (tikslinga detalesnė med. eksperto apžiūra). Apžiūrėjus abi kojas, pilvo sritį, nugaros dalį – akivaizdžių sužalojimų nematoma. Asmens apžiūros metu fotografuota, nieko nepaimta (1 t., b. l. 25–32);

Specialisto išvada Nr. G 207/2025(04), kurioje nurodyta, kad J. K. nustatyti sužalojimai: poodinės kraujosruvos kaktos dešinėje, dešinės akies vokų – dešinio skruosto srityje, nosies srityje, kairiame žaste; kraujosruva dešinės akies junginėje; odos nubrozdinimai dešinio antakio srityje ir dešinio skruosto srityje. Poodinės kraujosruvos kaktos dešinėje, dešinės akies vokų – dešinio skruosto srityje, nosies srityje, kairio žasto apatiniame trečdalyje; kraujosruva dešinės akies junginėje; odos nubrozdinimai dešinio antakio srityje ir dešinio skruosto srityje galėjo būti padaryti įvykio aplinkybėse nurodytu laiku. Poodinė kraujosruva kairio žasto viduriniame trečdalyje padaryta prieš 5-7 paras iki apžiūros VTMT Šiaulių skyriuje 2025 m. vasario 18 d. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais. Sužalojimai padaryti mažiausiai 5 trauminiais poveikiais. J. K. nustatyti sužalojimai tiek visumoje, tiek ir kiekvienas atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. J. K. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti tiesioginių trauminių poveikių su kietais bukais daiktais metu. Sužalojimų padarymo galimybės klausimas griuviminių traumų - atsitrenkimų metu, spręstinas pateikus konkrečias griuviminių traumų - atsitrenkimų aplinkybes (1 t., b. l. 37–38);

2025 m. vasario 26 d. kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad apžiūrėtas pareiškėjos L. K. pateiktas vaizdo įrašas. Įrašas galimai filmuotas mobiliojo ryšio telefonu. Filmuojama tamsiu paros metu. Filmuojamas tik J. K., kitų vaikinų nesimato, tik girdisi jų balsai (1 t., b. l. 121–123);

2025 m. vasario 26 d. daiktų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad apžiūrėti regos akiniai, rasti ir paimti įvykio vietos apžiūros metu (1 t., b. l. 111–116).

Kaltinamojo A. S. veika jo prisipažinimu ir kitais byloje surinktais įrodymais yra įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, nes jis tyčia kumščiu sudavė nukentėjusiajam J. K. vieną kartą į kairę veido pusę, toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką ir veikdamas vieninga tyčia, tyčia kumščiu sudavė nukentėjusiajam J. K. vieną kartą į pilvo sritį, po to pargriovęs jį, spyrė nemažiau kaip 10 kartų į nugaros sritį, abi kojas ir kitas kūno vietas, nukentėjusiajam J. K. atsistojus sudavė kumščiais tris kartus į galvos sritį, bei klūpančiam kumščiu sudavė vieną kartą į galvos sritį, taip sukėlė nukentėjusiajam J. K. fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus – poodines kraujosruvas kaktos dešinėje, dešinės akies vokų-dešinio skruosto srityje, nosies srityje, kairio žasto apatiniame trečdalyje, kraujosruvą dešinės akies junginėje, odos nubrozdinimus dešinio antakio srityje ir dešinio skruosto srityje.

Pagal BK 93 straipsnio 1 dalį, nepilnametis, pirmą kartą padaręs baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu jis: 1) nukentėjusio asmens atsiprašė ir visiškai ar iš dalies savo darbu ar pinigais atlygino arba pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba 2) pripažintas ribotai pakaltinamu, arba 3) pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką arba yra kitų pagrindų manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal BK 93 straipsnį teismas gali atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, nutraukti jam baudžiamąją bylą ir taikyti auklėjamojo poveikio priemones, esant visoms šiame įstatyme numatytoms būtinoms sąlygoms ir bent vienai alternatyviai sąlygai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 2 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-24-976/2016).

Be to, BK 93 straipsnio taikymas yra teismo diskrecinė teisė. Net ir esant visoms formalioms šiame straipsnyje numatytoms sąlygoms, teismas motyvuotai gali apsispręsti tiek dėl nepilnamečio asmens atleidimo, tiek dėl atsisakymo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Nors baudžiamajame įstatyme nėra imperatyvaus reikalavimo, tačiau sisteminis nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės paskirties ir jos ypatumų aiškinimas, atsižvelgus į bendrą baudžiamojo įstatymo paskirtį bei jo normų sistemą, leidžia teigti, kad kiekvieną kartą, kai pirmą kartą nusikaltusio nepilnamečio padarytos veikos pavojingumas, konkrečios veikos padarymo aplinkybės, asmenybė ir jo elgesys po nusikalstamos veikos padarymo atitinka BK 93 straipsnio 1 dalies sąlygas, teismas turėtų svarstyti, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad tinkamas kaltinamojo veikos įvertinimas ir teigiamų nepilnamečio elgesio pokyčių ateityje siekimas yra galimas be kriminalinės bausmės skyrimo. Toks reikalavimas kildinamas iš nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumų paskirties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-472/2009, 2K-362-942/2015, 2K-599-976/2015).

Sprendžiant BK 93 straipsnio taikymo kaltinamojo A. S. atžvilgiu, atsižvelgtina į tai, kad jis įvykdė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, kuris padarytas dėl emocinio nesusivaldymo. Taip pat atsižvelgtina į tai, kad nustatytos dvi kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to gailisi, be to savo noru atlygino padarytos neturtinės žalos (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktai). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis A. S. yra nepilnametis, neteistas (1 t., b. l. 135–136), mokosi, mokymosi įstaigos charakterizuojamas teigiamai (1 t., b. l. 139–140), administracine tvarka nebaustas (1 t., b. l. 133–134).

Teismas, įvertinęs kaltinamojo elgesį šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu, tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, daro išvadą, kad kaltinamasis gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, teisiamojo posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiojo, atlygino jam dalį neturtinės žalos, yra pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja BK 93 straipsnio 1 dalyje numatytos būtinosios bei alternatyvios sąlygos, tokiu būdu yra pagrindas taikyti BK 93 straipsnio 1 dalies nuostatas kaltinamojo A. S. atžvilgiu.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kaltinamasis A. S., vadovaujantis BK 93 straipsnio 1 dalies 3 punktu, atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės ir jo atžvilgiu baudžiamoji byla nutrauktina (BPK 303 straipsnio 4 dalis).

BK 93 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, atleidęs nepilnametį nuo baudžiamosios atsakomybės šio straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais, skiria jam šio kodekso 82 straipsnyje numatytas auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) šio kodekso 67 straipsnio 4 dalyje numatytas baudžiamojo poveikio priemones. Vadovaujantis BK 82 straipsnio 1 dalimi nepilnamečiui, padariusiam baudžiamąjį nusižengimą ar nusikaltimą ir atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės ar bausmės, taip pat nepilnamečiui, kuriam atidėtas bausmės vykdymas arba kuris lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, gali būti skiriamos auklėjamojo poveikio priemonė. Atsižvelgiant į kaltinamojo A. S. amžių ir socialinę brandą, padarytos nusikalstamos veikos pobūdį bei jo veiksmus, skirtinos auklėjamojo poveikio priemonės – įspėjimas ir elgesio apribojimas 6 mėnesių laikotarpiui, įpareigojant A. S. būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., išskyrus atvejus, kai iš namų būtina išvykti dėl mokslo, ir tęsti mokslą (BK 83 straipsnis, 87 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalies 1 ir 2 punktai).

Pagal BPK 109 straipsnį kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad jam būtų atlyginta nusikalstama veika padaryta tiek turtinė, tiek neturtinė žala ir dėl to pareikšti civilinį ieškinį. BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalimis, žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. CK 6.251 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiško nuostolių atlyginimo principas, kuris reiškia, kad padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę. Ieškinio pagrįstumą ir dydį turi pagrįsti civilinis ieškovas (kasacinė nutartis Nr. 2K-119-489/2017).

Nagrinėjamoje byloje nukentėjusysis, atstovaujamas jo atstovės pagal įstatymą, pareiškė civilinį ieškinį kaltinamajam dėl 1000 Eur neturtinės žalos (b. l. 7). Nurodė, kad dėl padaryto nusikaltimo patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir dvasinius išgyvenimus, patyrė pažeminimą, diskomfortą bei stresą, įrašas buvo transliuotas socialinėje medijoje. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis ir jo atstovės nurodė, kad palaiko civilinio ieškinio reikalavimus.

Neturtinė žala CK 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-74/2014).

Pagal teismų praktiką, neturtinės žalos dydį kiekvieną kartą nustato teismas, vadovaudamasis įstatyme įtvirtintais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingomis pripažintas aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei jau suformuotą teismų praktiką analogiškose bylose (žr., pvz., kasacinio teismo 2024 m. vasario 28 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-26-1073/2024 ir joje nurodytą praktiką).

Nagrinėjamu atveju, teismui nekyla abejonių, kad J. K. dėl A. S. padaryto nusikaltimo patyrė neigiamas pasekmes, fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, tuo labiau, kad visa ši nukalstama veika nukentėjusiojo atžvilgiu buvo nufilmuota ir paviešinta. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad dėl kaltinamojo veiksmų nukentėjusysis patyrė nežymų sveikatos sutrikdymą – poodines kraujosruvas kaktos dešinėje, dešinės akies vokų-dešinio skruosto srityje, nosies srityje, kairio žasto apatiniame trečdalyje, kraujosruvą dešinės akies junginėje, odos nubrozdinimus dešinio antakio srityje ir dešinio skruosto srityje. Šios aplinkybės leidžia spręsti, kad nukentėjusiajam buvo padaryta neturtinė žala. Tačiau šiuo atveju teismas atsižvelgia ir į kaltinamojo turtinę padėtį – A. S. yra nepilnametis, niekur nedirba ir jokių savarankiškų pajamų negauna, yra išlaikomas tėvų, dalį neturtinės žalos – 300 Eur atlygino savanoriškai.

Atkreiptinas dėmesys, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, taip pat privalo atsižvelgti ir į susiformavusią teismų praktiką. Įvertinus teismų praktikoje priteisiamus neturtinės žalos dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo dydžius, matyti, kad neretai jie svyruoja nuo 100 Eur iki 1200 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-563/2014, 2K-347-976/2018, 2K-128-489/2020, 2K-205-719/2020, 2K-142-303/2021 ir kt.). Pažymėtina, kad 1000 Eur ir didesnės sumos priteisiamos dažniausiai tais atvejais, kai nustatytas itin intensyvus smurtas, neturtinė žala patiriama ne vien dėl sveikatos.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į aptartą teismų praktiką, į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, vertintina, kad 1000,00 Eur neturtinės žalos dydis yra šiek tiek per didelis, todėl mažintinas, nukentėjusiajam iš A. S. (o jam neturint pakankamai lėšų, iš jo atstovės pagal įstatymą mamos I. P.) priteistinas 700 Eur neturtinės žalos dydis. Kadangi kaltinamasis jau dalį – 300 Eur neturtinės žalos atlygino, todėl likusi neatlyginta žalos dalis yra 400 Eur. Teismo manymu, būtent šis neturtinės žalos dydis šiuo konkrečiu atveju atitiks kaltinamojo padarytos veikos pavojingumą, jos intensyvumą ir kilusius padarinius, nukentėjusiojo pažeminimą, išviešinant nusikaltimo vaizdo įrašą, taip pat užtikrins kaltinamojo ir nukentėjusiojo interesų pusiausvyrą.

Šioje situacijoje teismas atkreipia dėmesį, kad neturtinės žalos atlyginimo funkcija nėra nubaudimas ar turtinės padėties pagerinimas. Jos paskirtis kompensacinė, nukreipta į socialinio teisingumo atkūrimą (kasacinė byla Nr. 2K-551/2010). Neturtinės žalos atlyginimas negali būti praturtėjimo šaltiniu ir turi būti pagrįstas sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-253-576/2023).

Pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2025 m. kovo 4 d. pažyma Nr. APD-2025-02770, apie valstybės patirtas išlaidas dėl nukentėjusiajam J. K. paskirtos gynėjos, kurias prašoma priteisti iš nuteistojo (1t., 192–195).

BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatyta, kad gynėjo dalyvavimas būtinas nagrinėjant bylą teisme pagreitinto proceso tvarka. Kadangi įstatymas numato šiuo atveju būtiną gynėjo dalyvavimą, be to, nukentėjusysis ir kaltinamasis yra nepilnamečiai, teismas šiuo atveju iš A. S. antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš jo nepriteisia.

Daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1. 2 vnt. kompaktinių plokštelių su įrašais pateikti kartu su baudžiamąja byla, prie bylos viršelio, paliktini byloje, kaip bylos medžiagos dalis;

2. regos akiniai, grąžinti J. K. atstovei pagal įstatymą L. K. (1 t., b. l. 118–120), paliktini jos neribotai nuosavybei.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299, 301-310 straipsniais,

nusprendžia:

A. S., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93 straipsnio 1 dalies 3 punktu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, padarymą ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalimi, 82 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktais, 83 straipsnio 1 dalimi, 87 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 ir 2 punktais, A. S. skirti auklėjamojo poveikio priemones – įspėjimą ir elgesio apribojimą 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui, įpareigojant:

- būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., išskyrus atvejus, kai iš namų būtina išvykti dėl mokslo;

- tęsti mokslą.

Išaiškinti A. S., kad jei nepilnametis, kuriam yra paskirtos dvi auklėjamojo poveikio priemonės, jų nevykdo ar netinkamai jas vykdo ir dėl to buvo ne mažiau kaip du kartus įspėtas, teismas, remdamasis šių priemonių vykdymą kontroliuojančių institucijų teikimu, gali pakeisti jas kitomis auklėjamojo poveikio priemonėmis, įskaitant atidavimą į specialią auklėjimo įstaigą.

Civilinio ieškovo J. K., atstovaujamo atstovės pagal įstatymą L. K., civilinį ieškinį patenkinti iš dalies, iš civilinio atsakovo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) o jam neturint pakankamai lėšų, iš jo atstovės pagal įstatymą mamos I. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti 400 Eur (keturis šimtus eurų) neatlygintos neturtinės žalos atlyginimo.

Daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1. 2 vnt. kompaktinės plokštelės su įrašais pateiktos kartu su baudžiamąja byla, prie bylos viršelio, palikti byloje, kaip bylos medžiagos dalį;

2. regos akinius, grąžintus J. K. atstovei pagal įstatymą L. K., palikti jos neribotai nuosavybei.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3251 straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.