Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2020-02-27 · Civilinė byla Nr. e2-4318-808/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-02-27
Bylos Nr.
e2-4318-808/2020
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-38866-2019-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Gražina Žukauskienė
Atsakovas
T. K.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-4318-808/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-38866-2019-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.1.4; 2.6.3; 2.6.8.10; 3.2.6.6.1; 3.2.6.6.2 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS U Ž AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. vasario 27 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Gražina Žukauskienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Sergel“ ieškinį atsakovui T. K. dėl skolos priteisimo, priimdama sprendimą už akių.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo 65,98 Eur skolą, 1172,61 Eur netesybų, 5,94 Eur delspinigių, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnyje nustatyta tvarka (viešo paskelbimo būdu). Kadangi atsakovas nepateikė atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą terminą, o ieškovas pareiškė prašymą priimti sprendimą už akių, yra visi (duomenys neskelbtini) straipsnio 4 dalyje, 285 straipsnyje numatyti pagrindai priimti sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad tarp UAB „Bitė Lietuva“ ir atsakovo 2009 m. balandžio 8 d. sudaryta Viešojo judriojo ryšio abonentinė sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), 2010 m. vasario 20 d. sudaryta Viešojo judriojo ryšio abonentinė sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), 2010 m. vasario 20 d. sudaryta Viešojo judriojo ryšio abonentinė sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), 2010 m. vasario 20 d. sudaryta Viešojo judriojo ryšio abonentinė sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurių pagrindu atsakovui buvo teikiamos viešojo judriojo telefono ryšio paslaugos, o atsakovas įsipareigojo naudotis paslaugomis ir už jas atsiskaityti sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka. UAB „Bitė Lietuva“ atsakovui išrašė bei pateikė už suteiktas ryšio paslaugas laikotarpiu nuo 2010 m. rugpjūčio, lapkričio-gruodžio mėn. PVM sąskaitas faktūras, tačiau atsakovas savo įsipareigojimų neįvykdė ir liko skolingas 65,98 Eur skolos už faktiškai suteiktas ryšio paslaugas. Taip pat atsakovas, remiantis Viešojo judriojo ryšio abonentine sutarties 48 punktu liko skolingas 1172,61 Eur netesybų už neišbūtą pagal sutartį laikotarpį operatoriaus tinkle.

Ieškovė su pradiniu kreditoriumi UAB „Bitė Lietuva“ 2018 m. spalio 31 d. pasirašė Reikalavimo teisių perleidimo sutartį Nr. 18-0268LT, pagal kurią pradinis kreditorius perleido ieškovės naudai visas reikalavimo teises į atsakovo vardu susidariusią skolą. Byloje duomenų, kad atsakovas susidariusį įsiskolinimą ieškovei būtų padengęs, nėra (CPK 178 straipsnis).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.109 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Naujasis kreditorius, pateikdamas skolininkui reikalavimą, privalo pateikti reikalavimo perleidimo sutartį. Ieškovas siuntė atsakovui pranešimą dėl reikalavimo įvykdyti prievolę kartu su Reikalavimo perleidimo sutarties kopija, tikslu susigrąžinti skolą ikiteismine tvarka, tačiau atsakovas į raginimus nereagavo. Pagal CK 6.109 straipsnio 7 dalį, naujasis kreditorius, pateikdamas skolininkui reikalavimą, privalo pateikti reikalavimo perleidimo sutartį. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, pranešus skolininkui apie reikalavimo perleidimą ieškinio pareiškimu ir kartu pateiktus cesijos sutartį, reikalavimo teisės perleidimas sukelia jam teisinius padarinius nuo ieškinio priedų gavimo momento (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011). Taigi laikytina, kad cesijos būdu ieškovo įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka šioje civilinėje byloje laikytinas tinkamu atsakovo informavimu apie reikalavimo perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas (Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1192-232/2013). Atsakovas apie reikalavimo teisės perleidimą buvo informuotas 2018 m. lapkričio 14 d. pranešimu.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Vadovaujantis CK 6.63 straipsnio 2 punktu skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą. Kadangi atsakovas nevykdo savo sutartinės prievolės, t. y. atsiskaityti su ieškovu už suteiktas mobilaus ryšio paslaugas, ieškovo reikalavimas tenkintinas ir jam iš atsakovo priteistina 65,98 Eur skola (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.63 straipsnis, 6.200 straipsnis, 6.205 straipsnis, 6.256 straipsnio 1 ir 2 dalys, 6.305 straipsnio 1 dalis, 6.314 straipsnio 5 dalis, 6.344 straipsnio 1 dalis).

Pagal CK 6.71 straipsnio 1 dalį netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį, įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Pagal sutarčių bendrosios dalies 48 punkto nuostatas atsakovas įsipareigojo naudotis pradinio kreditoriaus paslaugomis ne mažiau nei 24 mėnesius, o nutraukus sutartį anksčiau laiko – mokėti netesybas. Atsižvelgiant į minėtą sutarčių nuostatą ieškovė atsakovui paskaičiavo 1172,61 Eur netesybas. Sutarties bendrųjų sąlygų 24 punktu atsakovas už kiekvieną uždelstą sumokėti dieną įsipareigojo mokėti ieškovei 0,05 procento dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos. Įvertinus tai, kad atsakovas nesilaikė sutarties sąlygų, laiku neįvykdė prievolės sumokėti pagal sudarytą sutartį, bei išrašytų PVM sąskaitų-faktūrų mokėtinos sumos, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 5,94 Eur delspinigių yra taip pat pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.260 straipsnio 1, 2 dalys, 6.71, 6.73 straipsnio 1 dalys).

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kadangi atsakovas praleido terminą įvykdyti savo piniginę prievolę ieškovui, iš atsakovo ieškovo naudai priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 1244,53 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. sausio 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 28,00 Eur žyminis mokestis ir 0,23 Eur komisinis banko mokestis, viso 28,23 Eur (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteistinos, kadangi neviršija minimalaus 3 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnis).\

Atsižvelgiant į tai, jog procesiniai dokumentai atsakovui buvo įteikti viešo paskelbimo būdu, apie priimtą sprendimą už akių atsakovą taip pat papildomai informuotini viešo paskelbimo būdu (CPK 130 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 279, 285-288, 307 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo T. K., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovo UAB „Sergel“, į. k. 125026242, naudai 65,98 Eur (šešiasdešimt penkių eurų 98 ct) skolą, 1172,61 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą septyniasdešimt du eurus 61 ct) netesybų, 5,94 Eur (penkis euru s94 ct) delspinigių, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 1244,53 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. sausio 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 28,53 Eur (dvidešimt aštuonis euru s53 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Apie priimtą sprendimą už akių atsakovą papildomai informuoti viešo paskelbimo būdu.

Išaiškinti atsakovui, kad per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos jis turi teisę teismui paduoti pareiškimą dėl sprendimo peržiūrėjimo.

Šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti apeliacine ar kasacine tvarka.

Ieškovė turi teisę per 20 dienų apskųsti sprendimą Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Gražina Žukauskienė