- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-22
- Bylos Nr.
- e2S-359-267/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-35-3-00448-2020-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Burbulienė
- Ieškovas
- A. R.
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Burbulienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. R. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2020 m. kovo 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-3923-952/2020.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas A. R. pateikė Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmuose ieškinį atsakovei L. R. dėl pripažinimo ieškovo A. R. prievolę išlaikyti jo nepilnamečius vaikus D. R. ir V. R. laikotarpiu nuo 2014-11-21 iki 2019-03-31 įvykdyta.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmai 2020 m. kovo 12 d. nutartimi atsisakė priimti A. R. ieškinį atsakovei L. R. dėl prievolės išlaikyti vaikus pripažinimo įvykdyta ir jį kartu su priedais grąžino padavusiam asmeniui. Pirmosios instancijos teismo nutartis buvo grindžiama šiais esminiais argumentais:
Šiuo atveju, nors ieškovas prie atsakovės kontaktinių duomenų nurodo jos deklaruotos gyvenamosios vietos adresą Radviliškio rajono savivaldybėje, iš ieškinio turinio, jo reikalavimų matyti, kad ji faktiškai gyvena Vokietijoje. Tokios aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, kad atsakovės nuolatinė gyvenamoji vieta yra ne ieškovo nurodytu deklaruotu gyvenamosios vietos adresu Lietuvos Respublikoje, o Vokietijoje. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad pareikštas ieškinys nėra teismingas Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmams, todėl jį atsisakė priimti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
Be to, teismas atkreipė dėmesį, kad Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2019 m. rugsėjo 16 d. nutartimi (civilinė byla Nr.2YT-7588-1086/2019) ieškovas teikė skundą dėl antstolio veiksmų, kur skundė antstolio veiksmus dėl išlaikymo įsiskolinimo išieškojimo tais pačiais motyvais, kuriuos nurodo ieškinyje ir jo skundas buvo atmestas. Akivaizdu, kad ieškovas piktnaudžiauja savo teisėmis, teikdamas teismams analogiškus prašymus, kuriuose reiškia analogiškus reikalavimus dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Ieškovas turėjo galimybę pareikšti prieštaravimus dėl priimto teismo įsakymo, tačiau to nepadarė. Paaiškėjus naujoms aplinkybėms, ieškovas turi teisę prašyti atnaujinti procesą byloje.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas A. R. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2020 m kovo 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-3923-952/2020 ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
Nors iš ieškinio aplinkybių galima daryti išvadą, kad atsakovė neretai vyksta į Vokietiją, tačiau atsakovė nėra deklaravusi savo išvykimo į kitą valstybę, t. y. jos deklaruota vieta yra likusi Lietuvoje, Radviliškio rajone. Viešame Gyventojų registre, kuriame yra kaupiami duomenys apie Lietuvos Respublikos piliečių asmens duomenis, taip pat gyvenamąją vietą, nurodytas asmens gyvenamosios vietos adresas laikytinas asmens gyvenamąja vieta, kol šie duomenys yra nepaneigti kitų įrodymų.
Be to, aplinkybę, jog minėtas ieškinys yra teismingas Lietuvos Respublikos teismams, inter alia patvirtina ir aplinkybė, jog L. R. Lietuvoje turi daug nekilnojamojo turto. Aplinkybė, kad atsakovė Lietuvoje turi daug nekilnojamojo turto (viename iš jo ji pati yra deklaravusi savo gyvenamąją vietą), leidžia teigti, kad būtent Lietuvoje yra ir jos asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų buvimo vieta.
Atkreiptinas apeliacinės instancijos teismo dėmesys, jog šiuo metu Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmuose yra nagrinėjama civilinė byla dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pagal Actio pauliana ieškinį, bylos Nr. e2-183-434/2020, kurioje L. R. dalyvauja kaip atsakovė, ir civilinė byla dėl santuokos nutraukimo, bylos Nr. e2-114-1086/2020, kurioje L. R. dalyvauja kaip ieškovė.
Teismo išvada, kad ieškovas piktnaudžiauja teisėmis, nes teikia tapačius prašymus, yra visiškai niekuo nepagrįsta ir nemotyvuota. Pažymėtina, kad nesutampa nė vienas iš šio ieškinio ir ieškovo pateikto skundo dėl antstolio veiksmų (civilinė byla Nr. 2YT-7588-1086/2019) elementų – nei šalys, nei dalykas, nei pagrindas.
Šiuo ieškiniu, kuriuo atsakove traukiama L. R., ieškovas A. R. prašo teismo pripažinti jo prievolę išlaikyti nepilnamečius vaikus laikotarpiu nuo 2014-11-21 iki 2019-03-31 įvykdyta ir grindžia savo reikalavimą aplinkybėmis, kad jis minėtu laikotarpiu gyveno santuokoje su vaikų motina – atsakove ir vedė su ja bendrą ūkį, taigi jo pareiga išlaikyti vaikus ginčo laikotarpiu buvo įvykdyta, be to, atitinkamu laikotarpiu vienas išlaikė nepilnamečius vaikus, kurie gyveno tik su juo, kol atsakovė studijavo kitame mieste bei vėliau buvo išvykusi studijuoti į kitą šalį. Taigi šio ieškinio pagrindas – bendro ūkio vedimas gyvenant santuokoje su atsakove. Aplinkybė, kad šalys ginčo laikotarpiu viena kitai pervesdavo piniginių lėšų, yra tik vienas iš bendro ūkio vedimo įrodymų.
Civilinėje byloje Nr. 2YT-7588-1086/2019 pareiškėjas prašė panaikinti antstolės I. B. (duomenys neskelbtini) patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakyti patenkinti A. R. prašymą vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. nutraukti vykdomąją bylą bei panaikinti taikytą skolininko A. R. turto ir piniginių lėšų areštą. Šios bylos dalykas buvo antstolės veiksmų teisėtumas, o pagrindu buvo aplinkybė, kad A. R. laikotarpiu nuo 2014-11-21 iki 2019-03-29 yra pervedęs išieškotojai L. R. 8 256,26 eurus. Teismas, nagrinėjęs bylą, konstatavo, kad mokėjimo paskirtyje nesant aiškaus nurodymo, kad pinigai skirti vaikų išlaikymui, negalima traktuoti, kad šie pinigai buvo pervesti L. R. būtent vaikų išlaikymui, todėl atmetė A. R. skundą (teismo nutartis buvo pateikta pirmosios instancijos teismui kartu su šiuo ieškiniu, kaip ieškinio priedas Nr. 9, taigi, yra byloje). Taigi, teismui konstatavus, jog nėra aišku, kam buvo skirti L. R. pervesti pinigai, A. R. pasirinko kitą savo teisės gynimo būdą – šiuo ieškiniu prašyti pripažinti jo prievolę įvykdyta, nes šeima ginčo laikotarpiu vedė bendrą ūkį, tai inter alia patvirtina sutuoktinių bankiniai lėšų pavedimai vienas kitam. Akivaizdu, kad minėto skundo dėl antstolio veiksmų negalima laikyti tapačiu šiam ieškiniui, nes skirtingos bylų šalys, ieškinio pagrindas ir dalykas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis).
Byloje nagrinėjamas klausimas, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškinį 137 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu.
CPK 5 straipsnio 1 dalis nustato, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatyme nustatyta tvarka kreiptis į teismą tam, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teisė į teismą turi būti įgyvendinama laikantis įstatyme nustatytos tvarkos.
Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką teisės kreiptis į teismą prielaidų bei tinkamo įgyvendinimo sąlygų buvimą ar nebuvimą teismas aiškinasi ex officio ieškinio priėmimo metu spręsdamas bylos iškėlimo klausimą. Teismas šios civilinio proceso stadijos metu nustato, ar ieškinį paduodantis asmuo turi teisę pareikšti ieškinį, t. y. tikrina, ar yra teisės kreiptis į teismą prielaidos ar ne, taip pat ar pareiškėjas tinkamai įgyvendina savo teisę kreiptis į teismą. Tuo atveju, kai nėra teisės kreiptis į teismą prielaidų, teismas atsisako priimti ieškinį pagal CPK 137 straipsnio 2 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-471-403/2018). Tai reiškia, kad ieškinio priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, ieškinio pagrįstumo klausimas šioje proceso stadijoje nenagrinėjamas.
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiama 2020 m. kovo 12 d. nutartimi atsisakė priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu (ieškinys neteismingas tam teismui). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškinio pagrindą ir dalyką, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir pirmosios instancijos teismo argumentų nekartoja.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką nepilnamečiai vaikai ieškinyje dėl išlaikymo priteisimo nurodomi ieškovais kaip materialinio teisinio santykio dalyviai, o jų procesines teises dėl šių reikalavimų visa apimtimi įgyvendina atstovai (CPK 38 straipsnio 2, 4 dalys). Tai svarbi aplinkybė šios bylos kontekste, nes akivaizdu, kad ieškovo A. R. su atsakove L. R. nesieja prievoliniai išlaikymo teisiniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2020).
Pagal 2014-11-21 Biržų rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. L2-1196-948/2014 išduotą teismo įsakymą, kuriuo nutarta išieškoti iš A. R. išlaikymą vaikams sūnui D. R., gim. (duomenys neskelbtini), sūnui V. R., gim. (duomenys neskelbtini) ir dukrai V. R., gim. (duomenys neskelbtini), išieškotojai yra A. R. vaikai, kurių gyvenamoji vieta pagal bylos duomenis yra Vokietijoje, o atsakove byloje patraukta L. R. yra įstatyminė vaikų atstovė, kurios gyvenamoji vieta nėra reikšminga, sprendžiant ieškinio teismingumo klausimą (CPK 785 straipsnis).
Papildomai apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad teismas turėjo teisę atsisakyti priimti ieškinį ir CPK 137 str. 2 d. 1 p. pagrindu (ieškinys nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka). Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2019 m. rugsėjo 16 d. nutartimi (civilinė byla Nr. 2YT-7588-1086/2019) ieškovas teikė skundą dėl antstolio veiksmų, kur prašė nutraukti vykdomąją bylą dėl išlaikymo įsiskolinimo išieškojimo bei panaikinti taikytą skolininko A. R. turto ir piniginių lėšų areštą, kadangi jau yra atsiskaitęs, L. R. nuolat buvo vykdomi pinigų pervedimai. Minėtoje byloje reikalavimas buvo kildinamas iš Biržų rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. L2-1196-948/2014 2014-11-21 išduoto teismo įsakymo, kuriuo nutarta išieškoti iš A. R., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), išlaikymą sūnui D. R., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), sūnui V. R., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), ir dukrai V. R., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), po 200 Lt (du šimtus litų) (57,92 EUR) kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jų pilnametystės, pradedant nuo 2014-11-21. Teismas byloje įvertinęs piniginių perlaidų pobūdį pažymėjo, kad A. R. konkrečių įrodymų, kad sumokėtos sumos buvo skirtos vaikų išlaikymui, nepateikė, o pateiktus įrodymus teismas laikė nepagrįstais. Teismas sprendė, kad mokėjimai, gauti iš A. R. arba A. R. ūkio, yra susiję su A. R. ir L. R. ūkio veikla, todėl A. R. skundo netenkino.
Šioje byloje ieškovas teikia ieškinį, kuriuo prašo pripažinti jo prievolę išlaikyti nepilnamečius vaikus laikotarpiu nuo 2014-11-21 iki 2019-03-31 įvykdyta, ir grindžia savo reikalavimą aplinkybėmis, kad jis minėtu laikotarpiu gyveno santuokoje su vaikų motina – atsakove ir vedė su ja bendrą ūkį. Taigi iš esmės ieškovas šiuo ieškiniu siekia to paties rezultato – pripažinti, kad vaikų išlaikymo įsiskolinimą yra padengęs, tačiau šį klausimą jau nagrinėjo Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmai 2019 m. rugsėjo 16 d. nutartimi, kuria atmetė atsakovo A. R. skundą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad ieškovas turėjo galimybę pareikšti prieštaravimus dėl priimto teismo įsakymo, tačiau to nepadarė.
Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias ieškinio priėmimą, todėl atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo keisti ar naikinti teisėtos ir pagrįstos pirmosios instancijos teismo nutarties, todėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2020 m. kovo 12 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2020 m. kovo 12 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.