Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2018-05-22 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-163-458/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-05-22
Bylos Nr.
AN2-163-458/2018
Teisminio proceso Nr.
4-46-3-00057-2018-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Arvydas Daugėla
Pažeidėjas
J. J.
Advokatai
Dovydas Cvetkovas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-163-458/2018Teisminio proceso Nr. 4-46-3-00057-2018-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.3; 16.9.6; 21.11.10 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2018 m. gegužės 22 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arvydas Daugėla, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo J. J. atstovo advokato Dovydo Cvetkovo apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2018 m. kovo 23 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. J. 2018 m. sausio 22 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. 85-ANR_P-454-2018 pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį už tai, kad 2018 m. sausio 22 d., 19.45 val., (duomenys neskelbtini) r. sav., (duomenys neskelbtini) mstl., vairavo automobilį TOYOTA AVENSIS VERSO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas lengvas 1,09 promilės girtumo laipsnis, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus. 2018 m. vasario 7 d. Tauragės apskrities vyriausiajame policijos komisariate buvo priimtas nutarimas minėto protokolo pagrindu ir pareiškėjas nubaustas 300 Eur bauda bei jam atimta teisė vairuoti transporto priemones 12 mėnesių. Pareiškėjas, iš dalies nesutikdamas su priimtu nutarimu, Tauragės apylinkės teismui pateikė skundą.

Žemesnės instancijos teismas

Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2018 m. kovo 23 d. nutartimi Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2018 m. vasario 7 d. nutarimas, kuriuo J. J. nubaustas pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį, paliktas nepakeistas.

Šalies argumentai

Administracinėn atsakomybėn traukiamo J. J. atstovas advokatas Dovydas Cvetkovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2018 m. kovo 23 d. nutartį ir priimti naują nutarimą – sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.

Apeliaciniame skunde nurodoma, jog J. J. nustatytas lengvas girtumas (1,09 promilės), o įvertinus alkotesterio paklaidą, alkotesterio duomenys yra 1,07 promilės. J. J. yra dirbantis, ūkininkaujantis ir labai aktyvus bei gerbiamas savo bendruomenės narys.

J. J. jau 20 metų (nuo 1998 m.) dirba (duomenys neskelbtini) ugniagesių komandos ugniagesiu – gelbėtoju. Ši darbovietė yra (duomenys neskelbtini) miestelyje, o J. J. gyvena (duomenys neskelbtini) kaime. Atstumas tarp jų yra 5 km. Be to, J. J. darbas yra susijęs su sunkiasvorės gaisrinės mašinos vairavimu, kuriam reikalinga jo turima teisė vairuoti C kategorijos transporto priemones. Šią kategoriją turi vos keletas (duomenys neskelbtini) ugniagesių komandos gelbėtojų. Netekęs vairuotojo pažymėjimo, J. J. rizikuoja netekti darbo, iš kurio kas mėnesį vidutiniškai gauna 400 Eur atlyginimą Taigi šeima kas mėnesį netektų tiek pajamų. Skunde nurodoma, jog darbdavys sutiko palaukti, kol baigsis bylos nagrinėjimas ir bus priimtas galutinis sprendimas.

Kitą didelę J. J. šeimos pajamų dalį sudaro pajamos iš ūkininko veiklos. J. J. yra registruotas ūkininkas, nuosavybės teise turintis 22 ha dirbamos žemės ir traktorių. Pagrindinė jo ūkininkavimo sritis – karvių auginimas, pienininkystė, papildoma – pašarų auginimas (karvėms) ir šienavimas (karvėms). J. J. ūkyje turi 7 karves. Ūkyje visus darbus dirba pats vienas. Primelžtas pienas yra parduodamas ŽŪKB „P.“. Iš pieno pardavimo gaunamos mėnesinės pajamos sudaro vidutiniškai 400 Eur. Netekęs teisės vairuoti, J. J. prarastų galimybę ūkininkauti, kadangi dirbami laukai yra pasiekiami tik regioniniais keliais, jie yra nutolę nuo namų. Be to, ūkininkavimo procesas, kai yra užsiimama pienininkyste, yra gana sudėtingas ir apima daugybę įvairių veiklos sričių. Jau minėta, reikia apdirbti žemę, kurioje būtų auginamos grūdinės pašarinės kultūros, tada vykdoma sėja, derliaus nuėmimas, šienavimas, karvės turi būti girdomos, joms vežamas vanduo, vežami pašarai, parsivežamas primelžtas pienas ir t. t. Taigi likus be vairuotojo pažymėjimo šį pavasarį ir ypatingai artėjančią vasarą, ūkininkavimo veikla žlugtų, nes be transporto išlaikyti ūkį yra nerealu.

J. J. sutuoktinė V. J. dirba (duomenys neskelbtini) mstl. esančiuose (duomenys neskelbtini) parapijos senelių globos namuose socialine darbuotoja – padėjėja. Jos gaunamos pajamos per mėnesį taip pat sudaro 400 Eur. Ji turi vairuotojo pažymėjimą, bet juo naudojasi faktiškai tik važiuoti į darbą, nes dėl jautrios nervinės sistemos, hipertonijos (padidėjusio kraujospūdžio) bijo važiuoti didelius atstumus ir ypatingai susijaudina važiuodama didelių miestų gatvėmis. J. šeima dažnai lanko savo sūnaus Vy. J. ir R. J. šeimą (duomenys neskelbtini). Tiek Vy. J., tiek R. J. yra praktiškai kurti (neįgalūs). Jų sūnus M. J. (gim. (duomenys neskelbtini)) yra sveikas, viską girdintis vaikas. Jis lanko įprastą darželį, šiuo metu kaip tik mokosi kalbėti. Namuose šių įgūdžių jis negali lavinti, nes abu tėvai nei girdi, nei kalba. Jie netgi negali dalyvauti darželio tėvų susirinkimuose, gauti ar pateikti darželiui informaciją apie savo vaiką. J. J. su žmona labai dažnai lankosi (duomenys neskelbtini), padeda sūnaus šeimai, dažnai pasiima anūką savaitgaliams pas save. Kaip minėta, V. J. labai susijaudina, jeigu pačiai reikia važiuoti į (duomenys neskelbtini), jai pakyla kraujospūdis, dėl to rūpintis anūku jai tampa itin sudėtinga. Taigi ilgesniam laikui J. J. praradus teisę vairuoti, šeima netektų ne tik 2/3 turėtų pajamų iš J. J. darbo gaisrinėje ir ūkyje, bet taptų sunku tinkamai padėti rūpintis anūku M. J.

J. šeima turi dar du suaugusius vaikus. Kitas sūnus gyvena su šeima (duomenys neskelbtini), o dukra su savo šeima (duomenys neskelbtini). Sūnus, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dėl didelio užimtumo praktiškai negali padėti ūkio darbuose, turi savo šeimą ir rūpinasi ja. Dukra, gyvendama (duomenys neskelbtini), negali ir neturi galimybės padėti ūkio ir kituose darbuose. Taigi apeliaciniame skunde teigiama, kad J. J. yra sukūręs ir gyvena pavyzdinį gyvenimą, užaugino 3 vaikus. Tvirtinama, kad tokie žmonės kaip J. J. yra Lietuvos gerovės pagrindas ir pavyzdys kitiems. Tiek J. J., tiek jo sutuoktinės V. J. užimamos pareigos rodo, jog jų darbinės veiklos yra socialiai orientuotos, nešančios naudą bendruomenei. J. J. yra puikiai charakterizuojamas tiek darbovietėje, tiek bendruomenėje. Tai, kad J. J. yra socialiai atsakingas žmogus, gerbiantis ne tik žmogiškąsias vertybes, bet ir įstatymą, rodo, jog jis per visą ilgą vairavimo praktiką už Kelių eismo taisyklių pažeidimus yra baustas vos du kartus.

Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, kad J. J. skundo surašymo dieną jau beveik 3 mėnesius taikoma administracinio poveikio priemonė. Be to, teismas gali sutrumpinti šį terminą savo nuožiūra, palikdamas dar kurį laiką pažeidėją be teisės vairuoti, t. y. teismas gali nustatyti trumpesnį teisės vairuoti atėmimo terminą, nei numatytas minimalus specialioje ANK normoje, pavyzdžiui, šios bylos atveju teismas gali sutrumpinti terminą iki 6, 7, 8 mėnesių ar pan. Tačiau, atsižvelgiant į bylos specifiką, termino sutrumpinimas būtų tuo prasmingesnis, kuo daugiau terminas būtų sutrumpintas, kadangi ūkininkaujančiam J. J. teisė vairuoti labiausiai reikalinga jau vėlyvą pavasarį – ankstyvą vasarą.

Apeliaciniame skunde pažymėta, kad aplinkybė, jog alkotesteriu nustatytas J. J. girtumas 2,5 karto viršija leistiną ribą (lengvas girtumo laipsnis), nesudaro pagrindo automatiškai atmesti galimybę taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse (pvz., Nr. 2AT-8/2013) ši norma (minėtu atveju tai ATPK 30¹) taikoma net ir tais atvejais, kai asmuo pasišalina iš eismo įvykio vietos ir nėra galimybių nustatyti jo girtumą, o tai pagal veikos pavojingumą buvo prilyginama sunkiam girtumo laipsniui. Be to, skunde nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo byloje, kur asmeniui buvo nustatytas 0,45 promilės girtumas, teisės vairuoti atėmimas iš viso nebuvo taikytas.

Apeliaciniame skunde padaryta išvada, kad šiuo atveju susiklosčiusios aplinkybės ir paties J. J. asmeninės savybės leidžia pagrįstai manyti, jog griežtas, nors ir minimalus J. J. nubaudimas įstatymo sankcijos ribose, atimant iš jo teisę vairuoti 12 mėnesiui, padarys J. J., o kartu ir jo šeimai daugiau žalos, nei naudos.

Atsiliepimas

Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus viršininkas Kęstutis Lukošius atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo J. J. apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2018 m. kovo 23 d. nutartį.

ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytas nusižengimas yra padaromas tyčia, todėl asmuo, žinodamas, kad už šį nusižengimą numatomas specialiosios teisės atėmimas, privalo suvokti ir numatyti savo elgesio pasekmes, kilsiančias jam, jo artimųjų ratui, taip pat ir kitiems eismo dalyviams. Taigi akivaizdu, kad administracinės nuobaudos tikslas ir yra tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimas asmeniui, kuriam taikoma sankcija už teisės pažeidimo įvykdymą. Tuo pačiu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą per prevencinių priemonių taikymą užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą, išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patrauktas J. J. nesutinka tik su jam paskirta nuobauda, teigia, jog už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, paskirta nuobauda yra per griežta, ir prašo ją sušvelninti, sutrumpinant už padarytą nusižengimą paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą. Būtent šiuo klausimu apygardos teismas ir pasisako.

ANK 422 straipsnio 5 dalies sankcija numato vairuotojui baudą nuo trijų šimtų iki keturių šimtų penkiasdešimt eurų, o to paties straipsnio 9 dalyje nurodyta, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių.

ANK 34 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė.

ANK 34 straipsnio 5 dalyje inter alia nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Administracinio poveikio priemonė, vadovaujantis ANK 34 straipsnio nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai. Teismai, skirdami nuobaudas pažeidėjams, turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose (dar galiojant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksui) konstatuota, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-7-4/2013, 2AT-37/2013, 2AT-53/2014, 2AT-57-139/2015).

Apylinkės teismas, palikdamas nepakeistą Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2018 m. vasario 7 d. nutarimą, skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad J. J. skiriant nuobaudą administracinio nusižengimo byloje esantys duomenys buvo įvertinti visapusiškai, o specialiosios teisės atėmimas 12 mėnesių yra proporcinga nuobauda J. J. padarytam nusižengimui. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad šioje byloje nėra pagrindo administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui neskirti administracinio poveikio priemonės ar skirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, todėl konstatuota, jog pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas šioje byloje nėra. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, administracinėn atsakomybėn patraukto J. J. skunde pirmosios instancijos teismui nurodytos aplinkybės teisingai nebuvo įvertintos kaip ypač švelninančios jo atsakomybę ir sudarančios pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas – neskirti ar sutrumpinti J. J. administracinio poveikio priemonės, numatytos ANK 422 straipsnio 9 dalyje, terminą.

Teisė vairuoti transporto priemones J. J. atimta už tai, kad jis padarė vieną pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Transporto priemonės vairavimas esant neblaiviam, kai nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės), užtraukia administracinę atsakomybę, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje. Už šį pažeidimą, nustačius J. J. atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir nenustačius jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, pažeidėjui buvo skirta straipsnio sankcijos minimumui lygi bauda (300 Eur), teisė vairuoti transporto priemones atimta sankcijoje numatytam minimaliam terminui – vieneriems metams. Apygardos teismas konstatuoja, jog už itin šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą J. J. buvo skirta pakankamai švelni nuobauda, todėl dar labiau trumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą nėra pagrindo, kadangi to neleidžia padaryto pažeidimo pobūdis ir pavojingumas.

Pažymėtina, kad remiantis teismų praktika paprastai pripažįstama, jog yra pagrindas sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą tada, kai nustatoma, jog yra pagrindas manyti, kad tuo bus pasiekti administracinės nuobaudos tikslai. Apygardos teismas pažymi, jog apie tai, ar bus pasiekti nuobaudos tikslai, visų pirma sprendžiama atsižvelgus bei įvertinus ankstesnį pažeidėjo drausmingumą vairuojant automobilį, padarytus pažeidimus, jų dažnumą, pobūdį, taikytas administracines nuobaudas bei jų poveikį pažeidėjo elgesiui. Apeliaciniame skunde J. J. akcentavo, jog jis per visą ilgą savo vairavimo stažą yra baustas vos du kartus už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Vis dėlto apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog vien ta aplinkybė, kad J. J. anksčiau nėra patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį, negali visapusiškai apibūdinti pažeidėjo asmenybės ir visiškai atspindėti jo požiūrio į padarytą administracinį nusižengimą.

Pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir itin detaliai įvertino aplinkybes, reikšmingas administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimui. Kiekvienas eismo dalyvis privalo įvertinti savo priešingo teisei veikimo pasekmes, nes neigiami tokio veikimo padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Šiuo atveju, siekiant prevencinio tikslo, t. y. užkirsti kelią atsirasti neigiamiems padariniams, įstatymų leidėjas įtvirtino griežtas administracines nuobaudas už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo padarymą, tarp jų ir privalomą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą. Todėl šiuo atveju, prioritetas turi būti teikiamas visuomenės interesui, taikant prevencines priemones ir nusižengimą padariusio asmens nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu nusižengimu. Vien tik simbolinės administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes.

Apelianto prašymas skirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, t. y. sumažinti jam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, grindžiamas nepatogumais, kuriuos patirs netekęs teisės vairuoti transporto priemones, nes negalės vykdyti darbinių funkcijų, susijusių su pagrindiniu darbu, padėti savo neįgaliam sūnui su žmona bei ūkininkauti. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad būtinumas turėti teisę vairuoti dėl darbo pobūdžio ir dėl jos netekimo kilsiančios neigiamos pasekmės, nelaikytinos išskirtinėmis aplinkybėmis. Būtina atkreipti dėmesį, kad J. J., turėdamas didelę vairavimo patirtį bei dirbdamas tikrai atsakingą darbą, dar prieš darydamas nusižengimą galėjo ir privalėjo numatyti ir įvertinti galimas pasekmes, kilsiančias jam dėl nusižengimo padarymo, todėl dabar turi prisiimti neigiamus tokio veikimo padarinius. Apeliaciniame skunde nėra nurodyta jokių naujų aplinkybių, kurios rodytų, jog administracinėn atsakomybėn patraukto asmens elgesys pasikeitė, jis suprato savo rizikingo elgesio esmę ir jo nebekartos. Apygardos teismas pažymi, kad (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės Priešgaisrinės tarnybos (b. l. 6), (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos (b. l. 10) ir (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės Kultūros centro (duomenys neskelbtini) kultūros namų koncertų (spektaklių) organizatorės (b. l. 24) pateiktos charakteristikos niekaip neatspindi J. J. asmenybės ir elgesio pokyčių po administracinės nuobaudos paskyrimo, jose tiesiog nurodomos pažeidėjo asmeninės savybės, veikla ir tinkamumas dirbti ugniagesiu – gelbėtoju. Šios aplinkybės neatskleidžia jokio J. J. asmenybės pokyčio.

Tai, kad netekus teisės vairuoti transporto priemones J. J. būtų sudėtinga atlikti ūkio darbus ir išlieka galimybė, jog jis gali būti atleistas iš užimamų pareigų, savaime nesudaro pagrindo švelninti pažeidėjui paskirtą administracinio poveikio priemonę ir trumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą, tuo labiau, jog J. J. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės Priešgaisrinės tarnybos ugniagesiu – gelbėtoju dirbo ir nusižengimo padarymo metu (b. l. 7–9), t. y. poreikis vairuoti transporto priemones vykdant pareigines funkcijas atsirado ne po nusižengimo padarymo, ir tokio pobūdžio aplinkybės savaime nepagrindžia fakto, kad yra pasiekti ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai, sudarantys pagrindą trumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Tokios pozicijos laikomasi ir dėl aplinkybių, jog nusižengimo padarymo metu J. J. sūnus ir jo žmona jau buvo neįgalūs (b. l. 12–15), be to, kaip pats J. J. nurodė, sūnus ir marti turi vairuotojo pažymėjimus, be to, jo žmona, kuri gyvena kartu, taip pat turi vairuotojo pažymėjimą, todėl šios administracine tvarka nubausto asmens nurodytos aplinkybės nelaikytinos išskirtinėmis, kadangi pažeidėjo šeimos nariai gali savarankiškai nuvykti tiek į gydymo įstaigas, tiek į darbus. Be to, šios aplinkybės egzistavo dar iki nusižengimo padarymo ir galbūt kilsiančias pasekmes J. J. galėjo ir turėjo įvertinti prieš darydamas nusižengimą.

J. J. jau pirmosios instancijos teismui buvo nurodęs, kad įvykio dieną jis važiavo automobiliu, kadangi jo žmona V. J., tuo metu buvusi darbe, paskambino jam ir pasakė, jog neužsiveda automobilio variklis, bei kad jai pasidarė bloga ir reikia vaistų, o J. J., manydamas, jog praėjus nemažai laiko nuo gėrimo bei besijausdamas gerai, nusprendė nuvažiuoti iki jos. Apygardos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog J. J. argumentai, kad įvykio metu tik taip galėjo padėti žmonai, yra nepagrįsti, kadangi tiek iš jo duotų paaiškinimų teismo posėdžio metu, tiek iš kaip liudytojos apklaustos žmonos V. J. parodymų matyti, kad nebuvo tokios didelės būtinybės J. J. važiuoti, nes pažeidėjas skunde nurodė, jog iš pradžių ieškojo, kas jį nuvežtų pas žmoną. Aplinkybė, kad jo žmonai staiga pasidarė bloga, taip pat vertintina kritiškai, kadangi, esant tikrai kritinei situacijai, J. J. ar jo žmona galėjo tiesiog kreiptis bendruoju pagalbos telefonu.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas iš esmės reiškia besąlygišką atleidimą nuo neįvykdytos administracinės nuobaudos dalies. Akivaizdu, kad asmens veiklos suvaržymai ar apsunkinimai, kurių jis patiria dėl specialiosios teisės atėmimo, būtų beprasmiai ir nebūtini, jei, net ir nepasibaigus specialiosios teisės atėmimo terminui, būtų pasiekti visi administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnio 2 dalyje. Apygardos teismas konstatuoja, jog J. J. privalo jam paskirtą administracinio poveikio priemonę atlikti iki galo, kad, be kita ko, būtų pasiektas vienas pagrindinių ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatytų nuobaudos tikslų – kad ateityje jis nebedarytų naujų administracinių nusižengimų. Pažymėtina, jog J. J. buvo nustatytas 1,09 promilės girtumas. Toks neblaivumas, remiantis ANK 422 straipsnio 5 dalimi, yra labiau artimas vidutiniam girtumo laipsniui, t. y. 1,51 promilės. Būtina atkreipti dėmesį, jog už vairavimą esant neblaiviam, kai nustatomas vidutinis girtumo laipsnis, nuo 2017 m. sausio 1 d. yra numatyta baudžiamoji atsakomybė, t. y. darytina išvada, jog įstatymų leidėjas už vairavimą esant neblaiviam asmenų atsakomybę siekia griežtinti. Atsižvelgiant į tai, kad girtumas buvo artimas vidutiniam, darytina išvada, jog, sutrumpinus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, tikėtina, kad J. J. ir toliau lengvabūdiškai vertins savo elgesį, galbūt darys naujus teisės pažeidimus, kadangi tikėsis išvengti administracinės atsakomybės arba manys, jog ji bus sušvelninta.

Apibendrindamas visa tai, kas išdėstyta, apygardos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, reikšmingas nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimui (ANK 567 straipsnis), tinkamai pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, įvertino byloje esančius įrodymus (ANK 569 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Pirmosios instancijos teismo nutartis, patikrinus ją, neperžengiant apeliacinio skundo ribų, yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti ar pakeisti teismo nutartį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn traukiamo J. J. atstovo advokato Dovydo Cvetkovo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2018 m. kovo 23 d. nutartį nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Arvydas Daugėla