Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Pareiškėjos vertinimu, visų pirma, Tarnyba padarė nepagrįstą išvadą, kad Baltarusijos įmonė „Grodno Azot“ gaus naudą, kadangi prekių neatsiėmimas iš šios įmonės ir yra absoliučios naudos jai suteikimas, nes prekės jau yra nupirktos kitos Ukrainos įmonės ribotos atsakomybės bendrovės „Belfert Ukraine“, iš kurios pareiškėja ir įsigijo prekes. Taigi, draudimas prekes perimti ir gabenti į Ukrainą iš esmės lemtų, kad „Grodno Azot“ pasiliktų pinigines lėšas ir prekes Ukrainos įmonių sąskaita. Pažymi, kad sutartiniai santykiai bei atsiskaitymas įvyko dar iki karo Ukrainoje pradžios.

Antra, prekės nėra „ekonominiai ištekliai“ Reglamento prasme – pareiškėja yra atskiras juridinis asmuo ir nesusijusi su Baltarusijos įmone „Grodno Azot“, kuri pagal sudarytas sutartis neturi teisės disponuoti pareiškėjos iš „Belfert Ukraina“ įsigytomis prekėmis. Reglamento prasme bus gabenamos iš Ukrainos įmonės „Belfert Ukraina“ įsigytos prekės, kurios šiuo metu saugomos Baltarusijoje. Atkreipia dėmesį, kad Reglamentas Ukrainos įmonėms nėra privalomas, todėl nėra teisinio pagrindo Lietuvos pervežimo įmonei apsunkinti iš vienos Ukrainos įmonės nusipirktų prekių pristatymo kitai Ukrainos įmonei.

Trečia, Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija (toliau – ir URM) jau buvo išdavusi analogišką leidimą ir pabrėžia, kad žemės ūkis (ir trąšos) vaidina svarbų vaidmenį aprūpinant Ukrainos gyventojus, todėl prekių gabenimo į Ukrainą vilkinimas prieštarauja Europos Sąjungos pozicijai ir politikai mažinti maisto saugos riziką Ukrainoje, tą patvirtino ne tik URM, bet ir Europos Komisija.

Paaiškina, kad pareiškėja yra ribotos atsakomybės bendrovė Ukrainoje, įkurta 2001 m. gruodžio 26 d., kurios pagrindinės veiklos sritys yra mineralinės trąšos, grūdų prekyba, logistika. Įmonė prekiauja trąšomis visoje Ukrainoje, o jos išvystyta sandėlių infrastruktūra Ukrainos regionuose ir nuosavas transporto priemonių parkas užtikrina savalaikį trąšų pristatymą klientams. Teigia, kad rinkoje pareiškėja yra viena iš penkių didžiausių įmonių, importuojančių mineralines trąšas, kuri importuoja azoto, fosforo, kalio, kompleksines mineralines trąšas iš įvairių pasaulio šalių, glaudžiai bendradarbiauja su geriausiais trąšų gamintojais pasaulyje (Lietuva, Lenkija, Bulgarija, Belgija, Rumunija, Čekija, Šveicarija, Pietų Korėja, JAV), o per metus importuoja vidutiniškai 600 tūkst. tonų mineralinių trąšų, iš jų azoto trąšų – 50 proc., fosforo trąšų – 30 proc., kompleksinių trąšų – 10 proc., kalio trąšų – 10 proc.

Dėl pirmojo argumento nurodo, kad pareiškėja 2020 m. gegužės 27 d. su bendrove „Belfert Ukraine“ sudarė pirkimo pardavimo sutartį Nr. 102/09/20 dėl prekių – karbamido-amoniako mišinio – pirkimo (toliau – ir Sutartis), ir paaiškina, kad tai yra skystosios trąšos, plačiai naudojamos žemės ūkyje. Pagal Sutartį prekės buvo perkamos ir apmokamos dažniausiai pagal išankstinio apmokėjimo principą. 2021 m. pabaigoje pareiškėja pagal Sutartį iš „Belfert Ukraine“ užsakė prekių už 6,6 mln. Eur, už kurias išankstinis mokėjimas buvo atliktas keliomis dalimis iki 2022 m. sausio mėn. Gavusi išankstinį mokėjimą, „Belfert Ukraine“ 2022 m. sausio 14 d. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 1-22-1 su „Grodno Azot“ dėl 6,6 mln. eurų vertės prekių pirkimo (toliau – ir Sutartis Nr. 1-22-1). Pareiškėja 2022 m. sausio mėn. informavo „Belfert Ukraine“ apie pageidavimą įsigyti papildomų prekių už 15 mln. Eur, todėl 2022 m. sausio 31 d. „Grodno Azot“ ir „Belfert Ukraine“ sudarė pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 1-22-2 dėl papildomų prekių pirkimo už bendrą 15 mln. Eur sumą (toliau – ir Sutartis Nr. 1-22-2). Pažymi, kad „Belfert Ukraine“ už prekes su „Grodno Azot“ yra atsiskaičiusi, o prekės pagal Sutartį Nr. 1-22-1 ir Sutartį Nr. 1-22-2 yra „Belfert Ukraine“ nuosavybė, nes laikoma, kad pardavėjas jas pristatė, o pirkėjas priėmė pagal „Grodno Azot“ išduotą kokybės sertifikatą. Dalį įsigytų prekių „Belfert Ukraine“ pristatė pareiškėjai, tačiau 2022 m. vasario 24 d. Rusijai pradėjus invaziją į Ukrainą, prekių pristatymas iš Baltarusijos į Ukrainą tapo nebeįmanomas, todėl didelė dalis pareiškėjos prekių liko „Grodno Azot“ sandėliuose, t. y. 4 362 149,15 Eur vertės prekės pagal 2022 m. sausio 14 d. sutartį Nr. 1-22-1 ir 7 966 834,13 Eur vertės prekės pagal 2022 m. sausio 31 d. sutartį Nr. 1-22-2. Akcentuoja, kad visiškas prekių apmokėjimas pagal Sutartį reiškia, kad pareiškėja nebegali prekių atsisakyti, tačiau, net jeigu ir galėtų tai padaryti, šių prekių itin reikia Ukrainos žemės ūkiui.

Teigia, jog faktas, kad jau apmokėtos ir įsigytos Ukrainos įmonės prekės turės keliauti tranzitu per Europos Sąjungos valstybės narės (-ių) teritoriją, neturi teisinės reikšmės sankcijų taikymo kontekste, nes viešai skelbiamuose taikomų sankcijų paaiškinimuose aiškiai nurodyta, kad Europos Sąjungos (toliau – ir ES) sankcijos netaikomos maisto produktams ir trąšoms. Tam tikrų kalio trąšų importo apribojimai pagal ES sankcijas taikomi tik į ES importuojamiems produktams ir nėra susiję su jų eksportu į Ukrainą iš ES arba iš Rusijos. Pareiškėja daro išvadą, kad prekių vežimas tranzitu, nors jų kilmė yra iš Baltarusijos įmonės „Grodno Azot“, nepatenka į Reglamento taikymo sritį, nes tai nėra jų importas. Pareiškėjai nėra suprantama, dėl ko Tarnyba nusprendė, jog trąšų gabenimas į Ukrainą suteiks naudos sankcionuotai Baltarusijos įmonei „Grodno Azot“. Akivaizdu, kad prekių neperėmimas iš esmės ir sukurs situaciją, kuomet „Grodno Azot“ pasiliks tiek prekes, tiek už jas sumokėtas Ukrainos įmonių pinigines lėšas, o pastarosios ne tik patirs didžiulius nuostolius, bet nuo to nukentės ir visas Ukrainos žemės ūkio sektorius.

Dėl antrojo skundo argumento nurodo, kad pareiškėjos sudarytų sutarčių vykdymas nepažeidžia Reglamente nustatytų sankcijų, kadangi prekės yra pareiškėjos nuosavybė ir iki išvežimo tik saugoma „Grodno Azot“ sandėliuose, tą patvirtina ir sutartys, kurių pagrindu minėta Baltarusijos įmonė neturi teisės disponuoti pareiškėjo iš „Belfert Ukraine“ įsigytomis prekėmis. Akcentuoja, kad prekių savininkė yra pareiškėja, o prekių (karbomido-amoniako mišinio) kodas yra 31028000 ir jos nepatenka į Reglamento priede draudžiamus kodus. Atkreipia dėmesį, kad sprendžiant dėl šių prekių transportavimo vertinama ne Lietuvos įmonės teisė jas įvežti importui, o trečiosios šalies (Ukrainos) įmonės teisė jas vežti per Lietuvos teritoriją. Prekės yra panaudotinos Ukrainos rinkoje ir reikalingos dėl augančių jų bei maisto kainų, prie kurių augimo prisidėtų pareiškėjos galimi praradimai už prekes sumokėjus ir jų negavus. Atkreipia dėmesį, kad analogiško Tarybos 2022 m. liepos 21 d. Reglamento Nr. (ES) 2022/1269, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 833/2014 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į Rusijos veiksmus, kuriais destabilizuojama padėtis Ukrainoje, 12 konstatuojamojoje dalyje nurodoma, kad bendresne prasme Sąjunga yra įsipareigojusi vengti bet kokių priemonių, kurios galėtų lemti maisto stygių pasaulyje. Taigi, nė viena iš šiame reglamente nustatytų priemonių ar tų priemonių, kurios buvo anksčiau priimtos atsižvelgiant į Rusijos veiksmus, kuriais destabilizuojama padėtis Ukrainoje, jokiu būdu nėra nukreiptos prieš trečiųjų šalių ir Rusijos prekybą žemės ūkio ir maisto produktais, įskaitant kviečius ir trąšas. Mano, kad trečiosios šalies disponavimas prekėmis (trąšomis) nepatenka į Reglamento taikymo sritį ir negali būti ribojamas (Reglamento 1 straipsnio 2–3 dalys, 2 straipsnis).

Dėl trečiojo skundo argumento nurodo, kad URM 2022 m. balandžio 19 d. sprendimu Nr. 21.2.19)3-2443 (toliau – ir URM sprendimas) jau buvo išdavusi analogišką leidimą, kurio pagrindu pervežta 120 800 kg prekių, be to, ši aplinkybė nurodyta ir Tarnybai teiktame Prašyme, pridedant URM sprendimą. Pareiškėjos nuomone, šiuo atveju egzistuoja tos pačios aplinkybės, kurios egzistavo ir priimant URM sprendimą, tačiau ginčijamame Sprendime Tarnyba nemotyvavo, kokios aplinkybės lėmė priešingą išvadą.

Paaiškina, kad FNTT 2023 m. rugpjūčio 8 d. gavo pareiškėjos Prašymą, kuriame nurodoma, jog ji yra Ukrainos juridinis asmuo ir mineralinių trąšų, kurių gamintojas yra Baltarusijos bendrovė „Grodno Azot“, valdytoja. Šias mineralines trąšas Bendrovė įsigijo iš kito Ukrainos juridinio asmens „Belfert Uraina“ pagal Sutartį, o „Belfert Ukraina“ iš „Grodno Azot“ šias mineralines trąšas įsigijo pagal Sutartį Nr. 1-22-1 ir Sutartį Nr. 1-22-2. Bendrovė Prašyme nurodė, kad Baltarusijos bendrovei „Grodno Azot“ taikomos ES sankcijos, tačiau iš pastarosios įsigytoms prekėms – trąšoms, ES sankcijos nėra taikomos. Įsigytos prekės – trąšos, kurių vertė 12 328 983,28 Eur, iki 2022 m. vasario 24 d. neišvežtos iš Baltarusijos Respublikos teritorijos ir šiuo metu nėra galimybės jas pervežti tiesiai į Ukrainą, todėl Bendrovė svarsto galimybę prekes iš Baltarusijos Respublikos pervežti į Lietuvos Respubliką tolesniam jų pervežimui į Ukrainą. Bendrovė Prašyme pažymėjo, kad šiuo klausimu kreipėsi į URM, kuri išdavė leidimą dėl laikino prekių (trąšų) įvežimo į Lietuvos Respubliką. Pagal šį leidimą Bendrovė laikotarpiu nuo 2022 m. birželio 6 d. iki 2022 m. lapkričio 1 d. įsivežė trąšas į Lietuvos Respubliką ir pervežė jas į Ukrainą. Bendrovė prašė pateikti išvadą, kad nėra pažeidžiamos ES sankcijos įvežant iš Baltarusijos Respublikos prekes (trąšas), o esant ribojimams prašė išduoti Bendrovei leidimą trąšų pervežimui iš Baltarusijos Respublikos teritorijos į Lietuvos Respubliką tam, kad vėliau galėtų jas pervežti į Ukrainą.

Pažymi, kad Reglamento I priedo B dalyje nurodyta, jog AAB „Grodno Azot“ yra didelė valstybės valdoma azoto junginių gamintoja, įsikūrusi Gardine. Iš viešai prieinamų šaltinių matyti, kad Aleksandras Lukašenka AAB „Grodno Azot“ apibūdino kaip „labai svarbią strateginę įmonę“. „Grodno Azot“ taip pat priklauso „Khimvolokno Plant“, kuri yra didelė poliamido, poliesterio ir kompozitinių medžiagų gamintoja. „Grodno Azot“ ir jos filialas „Khimvolokno Plant“ yra vieni iš reikšmingų Aleksandro Lukašenkos režimo pajamų šaltinių, kurį „Grodno Azot“ remia. Aleksandras Lukašenka apsilankė šioje įmonėje, susitiko su jos atstovais ir aptarė įmonės modernizavimą bei įvairias valstybės paramos formas. Be to, Aleksandras Lukašenka pažadėjo, kad bus suteikta paskola tam, jog Gardine būtų pastatyta nauja azoto gamykla. Taigi, laikytina, kad „Grodno Azot“ gauna naudos iš Aleksandro Lukašenkos režimo. Atsakovė pažymi, kad „Grodno Azot“ darbuotojai, įskaitant jos filialo „Khimvolokno Plant“ darbuotojus, dalyvavę taikiuose protestuose prieš režimą ir streikavę, buvo atleisti iš darbo, jų atžvilgiu buvo imtasi bauginimo veiksmų ir jiems grasino tiek „Grodno Azot“ vadovybė, tiek režimo atstovai, todėl „Grodno Azot“ yra atsakinga už represijas prieš pilietinę visuomenę.

Akcentuoja, kad šiuo atveju gabenant per Lietuvos Respubliką trąšas, kurias pagamino Baltarusijos bendrovė „Grodno Azot“ ir kuri gauna naudos už šių trąšų pardavimą, Reglamentas privalomas šių trąšų pirkėjui ir vežėjui, t. y. Bendrovei ir jų vežėjui UAB „Baltijos pervežimai“. Tarnyba, išanalizavusi visus pateiktus dokumentus, manė, kad sandoriai tarp įmonių „Grodno Azot“ ir „Belfert Ukraine“ bei atitinkamai tarp įmonių „Belfert Ukraine“ ir Bendrovės nėra pasibaigę, ir iš šių sandorių vykdymo įmonė „Grodno Azot“ galimai gali gauti naudos. Reglamento 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad I priede išvardytiems fiziniams ar juridiniams asmenims, subjektams ar institucijoms arba jų naudai draudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai leisti naudotis lėšomis ar ekonominiais ištekliais, todėl prekių gabenimas per Lietuvos teritoriją, Tarnybos nuomone, negalimas ir laikytinas tarptautinių sankcijų pažeidimu, kadangi tai būtų sietina su sutarties, kur galimas naudos gavėjas yra sankcionuotas asmuo – įmonė „Grodno Azot“, vykdymu. Tarnyba laikosi pozicijos, jog tinkamai aiškino teisės aktų nuostatas, o kiti pareiškėjos skunde minimi ir šiame atsiliepime neaptarti teiginiai neturi teisinės reikšmės nagrinėjant ginčą.

Antra, Sprendimas priimtas vadovaujantis tikrovės neatitinkančiomis faktinėmis aplinkybėmis. Pareiškėja nurodo, kad pateikė atsakovei visus įrodymus, pagrindžiančius, jog prekės, esančios „Grodno Azot“ priklausančiame sandėlyje, nuosavybės teise priklauso pareiškėjai. Be to, pateikė ir mokėjimus už prekes pagrindžiančius dokumentus, o ir ginčo dėl šios aplinkybės nėra. Tai patvirtina ir Ukrainos ribotos atsakomybės bendrovės „Belfert Ukraina“ 2025 m. sausio 22 d. pažyma, įrodanti, jog nuosavybės teisė į prekes priklauso būtent pareiškėjai. Atkreipia dėmesį, kad atsakovė apie minėtas aplinkybes Sprendime nepasisakė ir klaidingai nusprendė, jog „Grodno Azot“ iš sudarytų sandorių „galimai gali gauti naudos“.

Trečia, Sprendimu sukelti padariniai pareiškėjai yra neproporcingi. Kadangi sandorių pagrindu pareiškėjos įsigytos prekės šiuo metu saugomos „Grodno Azot“ sandėlyje, o nuosavybės teisė į šias prekes priklauso pareiškėjai, vadinasi, „Grodno Azot“ jokios naudos iš šių prekių daugiau gauti nebegali, kadangi neturi jokių teisių į jas.

Ketvirta, priimant nemotyvuotą Sprendimą pažeista pareiškėjos teisė į tinkamą teisminę gynybą, nes dėl Sprendime objektyvių ir faktais grįstų motyvų nebuvimo, pareiškėjai nėra aišku, dėl kokių priežasčių FNTT atsisakė pareiškėjai suteikti leidimą.

Pareiškėjos įsitikinimu, Sprendimas turi būti panaikintas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir dėl to, kad savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktui, t. y. Reglamentui. Pažymi, kad Sprendimas priimtas Reglamento pagrindu, todėl negali jam prieštarauti (aukštesnės galios teisės aktui). Akcentuoja, kad prekės, esančios „Grodno Azot“ sandėlyje, negali būti traktuojamos nei kaip lėšos, nei kaip ekonominiai ištekliai, o, kadangi už prekes atsiskaityta, tai prekės nuosavybės teise priklauso pareiškėjai, taigi „Grodno Azot“ negali gauti jokios naudos iš prekių. Tačiau Tarnybai nesuteikus leidimo ir pareiškėjai po karo pradžios neturint objektyvių galimybių prekių pasiimti, šios prekės gali tapti ekonominiais ištekliais, kaip tai suprantama pagal Reglamento 1 straipsnio 3 dalį. Vadinasi, būtent Sprendimu yra sudaromos galimybės sankcionuotam asmeniui „Grodno Azot“ gauti naudos iš prekių, o tai nesuderinama su Reglamento tikslais.

Pažymi, kad Tarnyba nenustatė ir Sprendime nenurodė nė vieno iš aukščiau nurodytų aplinkybių, kurios galėtų sąlygoti išvadą, jog pareiškėjai priklausančias prekes, saugomas „Grodno Azot“ sandėlyje, galėtų valdyti ar kontroliuoti Reglamento I priede išvardyti subjektai. Akivaizdu, kad tokių aplinkybių objektyviai neįmanoma nustatyti, nes prekės yra pareiškėjos nuosavybė, tačiau, nepaisant to, pareiškėja negali įgyvendinti savo nuosavybės teisės į prekes. Nurodo, kad Ribojamųjų priemonių įgyvendinimo praktikos 64 punkte yra įtvirtinti kriterijai, į kuriuos reikia atsižvelgti vertinant, ar juridinis asmuo arba subjektas yra kontroliuojamas kito asmens ar subjekto, vienvaldiškai ar susitarus su kitu akcininku ar kita trečiąja šalimi, tačiau FNTT Sprendime nenurodė, kad nagrinėjamu atveju galėtų egzistuoti bent vienas iš šių pagrindų.

Teigia, kad pareiškėja, sudarydama sandorius su „Belfert“ dėl „Grodno Azot“ trąšų įsigijimo, neplanavo šių trąšų gabenti per Lietuvos teritoriją, kadangi buvo suplanavusi atsigabenti jas geležinkelio transportu per Baltarusijos-Ukrainos sieną. Tačiau po 2022 m. vasario 24 d. prasidėjusio karo, kas atitinka force majeure aplinkybę, šį karą parėmus Baltarusijai, susisiekimas per Baltarusijos-Ukrainos sieną buvo uždarytas, geležinkelio keliai išardyti, pasienio postai uždaryti, o geležinkelio tiltai susprogdinti. Visa tai nutiko pareiškėjai jau visiškai atsiskaičius už trąšas, kurių gabenimui ji prašė leidimo iš FNTT. Taigi, vienintelis kelias pareiškėjai atgabenti trąšas į Ukrainą yra per ES teritoriją, priešingu atveju, trąšos liks „Grodno Azot“, pareiškėjos bus prarastos, o „Grodno Azot“ neabejotinai jas parduos dar kartą, taip gaudama dvigubą naudą. Akcentuoja, kad šių aplinkybių FNTT, priimdama Sprendimą, nevertino.

Pažymi, kad, nors Sprendimo pagrindu pareiškėjos nuosavybės teisė nebuvo atimta (prekės nebuvo nacionalizuotos), kaip tai suprantama klasikine prasme, tačiau, atsižvelgiant į Sprendimo esmę bei Sprendimu sukurtus teisinius padarinius, Sprendimas de facto gali būti kvalifikuojamas kaip ribojantis (atimantis) pareiškėjos nuosavybės teisę į prekes, už kurias ji sumokėjo 12 328 983,28 Eur.

Nurodo, kad, visų pirma, pareiškėjos nuosavybės teisių apribojimas nebuvo paremtas įstatymo reikalavimais, kadangi neegzistuoja joks Lietuvos Respublikos ar Europos Sąjungos tiesiogiai taikytinas įstatymas, kurio pagrindu būtų galima riboti pareiškėjos nuosavybės teisę. Be to, pareiškėja nepažeidė jokių teisės aktų reikalavimų, dėl ko būtų kilęs poreikis apriboti jos teisę naudotis prekėmis, o šių aplinkybių Sprendime nenurodė ir atsakovė. Nors Tarnyba neišdavė leidimo neva remdamasi Reglamento nuostatomis, tačiau jos nesuteikė teisės jai taikyti pareiškėjos atžvilgiu ribojamųjų priemonių, kadangi į Bendrovei nuosavybės teise priklausančias prekes Reglamento I priede įtraukti asmenys neturi jokių teisių. Be to, leidimo nesuteikimas pareiškėjai prekes tranzitu pervežti per Lietuvos teritoriją prieštarauja Reglamento tikslams, kadangi būtent tokiu būdu sudaromos galimybės šias prekes panaudoti sankcionuotam asmeniui.

Antra, pareiškėjos nuosavybės teisių ribojimas nėra susijęs su jokių konstituciškai svarbių tikslų įgyvendinimu ar visuomeninio intereso tenkinimu. Priešingai, Sprendimo pagrindu sudarytos sąlygos pažeisti vieną fundamentaliausių visuomenėje pripažįstamų teisių – teisę į nuosavybę, o atsakovė net nenurodė, kokiu būdu pareiškėjos nuosavybės teisės įgyvendinimas galėtų pakenkti visuomeniniams interesams ar saugomoms vertybėms.

Trečia, Sprendimu de facto sąlygotas ribojamųjų priemonių taikymas – pareiškėjos nuosavybės teisės į prekes apribojimas – yra neproporcingas. Atsakovė, priimdama Sprendimą, nesinaudojo savo diskrecija veiksmingai, kadangi Sprendimas yra nepagrįstas ir prieštarauja aukštesnės galios teisės aktų reikalavimams. Atsakovė Sprendime nepateikė jokių objektyvių argumentų, kurių pagrindu atsirastų poreikis suvaržyti pareiškėjos teisę disponuoti jai priklausančiomis prekėmis. Mano, kad pareiškėja yra priversta patirti nepagrįstą valstybės kišimąsi į jos nuosavybę, kadangi jai priklausančios prekės yra būtinos ūkinės veiklos vykdymui, o šiuo atžvilgiu dėl nepagrįsto Sprendimo ribojamos pareiškėjos galimybės laisvai naudotis ūkinės veiklos laisve ir įgyvendinti planuotus verslo sprendimus. Nurodo, kad Tarnybos veiksmai ir netinkamas Reglamento nuostatų interpretavimas lemia, jog paneigiami pareiškėjos teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principai.

Pareiškėjos įsitikinimu, šiuo atveju yra poreikis kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą (toliau – ir ESTT) dėl prejudicinio sprendimo pateikimo, kadangi byloje sprendžiamas klausimas dėl Sprendimo, kuriuo atsisakyta suteikti leidimą pervežti pareiškėjai nuosavybės teise priklausančias prekes per Lietuvos teritoriją, teisėtumo. Kadangi prekės šiuo metu yra saugomos į Reglamento I priedą įtraukto „Grodno Azot“ sandėliuose, tačiau negali gauti jokios naudos iš šių prekių, todėl nėra teisinio pagrindo neišduoti leidimo prekių tranzitui per Lietuvos teritoriją. Tokiu atveju kyla rizika, kad FNTT leidimo neišdavus, sankcionuotas asmuo gaus naudą iš prekių, kadangi teisėtas jų savininkas šių prekių negali pasiimti. Pareiškėjos vertinimu, būtina kreiptis į ESTT dėl prejudicinio sprendimo pateikimo šiais klausimais: 1) Ar Reglamento dėl ribojančių priemonių prezidentui Aleksandrui Lukašenkai ir tam tikriems Baltarusijos pareigūnams 2 straipsnio 2 dalis turi būti aiškinama taip, kad šiuo pagrindu nacionalinė institucija pagal kompetenciją gali išduoti leidimą nesankcionuotų prekių (trąšų) pervežimui tranzitu per ES valstybės narės teritoriją, jeigu šios prekės nuosavybės teise priklauso į Reglamento I priedą neįtrauktam asmeniui, tačiau prekės šiuo metu yra saugomos asmens, kuris šias prekes pardavė ir kuris yra įtrauktas į Reglamento I priedą? 2) Ar Reglamento dėl ribojančių priemonių prezidentui Aleksandrui Lukašenkai ir tam tikriems Baltarusijos pareigūnams 2 straipsnio 2 dalis turi būti aiškinama taip, kad leidimas per ES teritoriją gabenti prekes, kurios buvo įsigytos iš asmens, įtraukto į Reglamento I priedą, tačiau šiam asmeniui nuosavybės teise nepriklausančias, kai nėra kitos galimybės šias prekes atgabenti į pirkėjo valstybę (Ukrainą), reikštų leidimą tiesiogiai ar netiesiogiai asmeniui, įtrauktam į Reglamento I priedą, naudotis lėšomis ar ekonominiais ištekliais? 3) Ar atitiktų Reglamento tikslus situacija, kai nacionalinė institucija neišduotų leidimo prekių savininkui ir dėl to prekių savininkas neturėtų objektyvios galimybės paimti prekių, šiuo metu saugomų į Reglamento I priedą įtraukto asmens, tokiu būdu sudarant galimybes į Reglamento I priedą įtrauktam asmeniui šias prekes pasilikti sau (realizuoti)?

Pareiškėja, nesutikdama Sprendimu, prašo teismo jį panaikinti.

Pažymėtina, kad į bylą pateiktas FNTT Specialiųjų užduočių valdybos Turto tyrimo skyriaus 2023 m. gruodžio 12 d. tarnybinis pranešimas „Dėl Tarnyboje nagrinėto Ukrainos bendrovės Agropartner LLC prašymo dėl leidimo gabenti trąšas per Lietuvos Respublikos teritoriją“ (toliau – ir Tarnybinis pranešimas).

Ginčo teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos tarptautinių sankcijų įstatymas (redakcija, galiojusi Prašymo pateikimo metu, t. y. nuo 2023 m. balandžio 15 d. iki 2024 m. rugsėjo 1 d.) (toliau – ir Įstatymas)), Tarptautinių sankcijų įgyvendinimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. gegužės 25 d. nutarimu Nr. 535 (redakcija, galiojusi nuo 2023 m. birželio 6 d. iki 2024 m. gegužės 25 d.) (toliau – ir Aprašas), taip pat kiti teisės aktai.

Pagal Įstatymo 7 straipsnio 1–3 dalis draudžiama sudaryti sandorius ir prisiimti naujas prievoles, kurių vykdymas prieštarauja Lietuvos Respublikoje įgyvendinamoms tarptautinėms sankcijoms, – tokie sandoriai yra niekiniai ir negalioja. Draudžiama tarptautinių sankcijų įgyvendinimo laikotarpiu vykdyti sandorius ir prievoles, kurių vykdymas prieštarauja Lietuvos Respublikoje įgyvendinamoms tarptautinėms sankcijoms. Sandoriai, kurie buvo sudaryti, ir prievolės, kurios atsirado iki nustatant tarptautinių sankcijų Lietuvos Respublikoje įgyvendinimą, turi būti nedelsiant nutraukti vienašališkai ar šalių susitarimu arba jų vykdymas sustabdytas tarptautinių sankcijų įgyvendinimo laikotarpiu.

Pagal Įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 1 punktą FNTT laikoma kompetentinga institucija, užtikrinančia tarptautinių sankcijų Lietuvos Respublikoje įgyvendinimą pagal jai priskirtas veiklos sritis, užtikrinant apribojimų disponuoti lėšomis ir ekonominiais ištekliais, mokėjimų apribojimų, kitų finansinės veiklos apribojimų (finansinių sankcijų) įgyvendinimą.

Įstatymo 11 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad FNTT koordinuoja, prižiūri ir užtikrina finansinių sankcijų (apribojimų disponuoti lėšomis ir ekonominiais ištekliais) įgyvendinimą Lietuvos Respublikoje. Užtikrindama finansinių sankcijų įgyvendinimą, FNTT atlieka šiame straipsnyje nurodytas kompetentingos institucijos funkcijas, įskaitant informacijos, kurią pagal kompetenciją yra išsiaiškinusi analizuodama fizinių ir (ar) juridinių asmenų sąsajas su subjektais, kuriems paskirtos tarptautinės sankcijos, teikimą finansines sankcijas įgyvendinantiems subjektams.

Ginčo teisiniams santykiams taip pat aktualus 2006 m. gegužės 18 d. Tarybos Reglamentas (EB) Nr. 765/2006 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į padėtį Baltarusijoje ir į Baltarusijos įsitraukimą į Rusijos agresiją prieš Ukrainą (redakcija nuo 2023 m. birželio 5 d. iki 2024 m. vasario 28 d.), kuriuo skundžiamame Sprendime rėmėsi Tarnyba.

Reglamento 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įšaldomos visos I priede išvardytiems fiziniams ar juridiniams asmenims, subjektams ir institucijoms priklausančios, jų nuosavybės teise turimos, valdomos arba kontroliuojamos lėšos ir ekonominiai ištekliai. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad I priede išvardytiems fiziniams ar juridiniams asmenims, subjektams ir institucijoms ar jų naudai draudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai leisti naudotis lėšomis arba ekonominiais ištekliais. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad draudžiama sąmoningai ir apgalvotai dalyvauti veikloje, kuria tiesiogiai ar netiesiogiai siekiama nesilaikyti arba dėl kurios tiesiogiai ar netiesiogiai nesilaikoma 1 ir 2 dalyse nurodytų priemonių.

Reglamento 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad nukrypstant nuo 2 straipsnio, II priede išvardytose tinklavietėse nurodytos valstybių narių kompetentingos institucijos gali leisti panaikinti tam tikrų įšaldytų lėšų ar ekonominių išteklių įšaldymą arba leisti naudotis tam tikromis lėšomis ar ekonominiais ištekliais tokiomis sąlygomis, kurias šios institucijos laiko tinkamomis, nustačiusios, kad šios lėšos ar ekonominiai ištekliai yra: a) būtini I priede išvardytų asmenų ir jų išlaikomų šeimos narių pagrindiniams poreikiams tenkinti, įskaitant mokėjimus už maisto produktus, nuomą ar hipoteką, vaistus ir medicininį gydymą, mokesčius, draudimo įmokas ir mokesčius už komunalines paslaugas; b) skirti tik pagrįstiems honorarams sumokėti arba patirtoms išlaidoms, susijusioms su teisinių paslaugų teikimu, kompensuoti; c) skirti tik mokesčiams arba aptarnavimo mokesčiams už kasdienį įšaldytų lėšų arba ekonominių išteklių laikymą ar tvarkymą sumokėti; d) skirti išimtinai: i) humanitariniams tikslams, be kita ko, vykdyti skrydžius asmenų evakuacijai ar repatriacijai, arba iniciatyvoms, kuriomis teikiama parama gaivalinių, branduolinių ar cheminių nelaimių aukoms; ii) vykdyti skrydžiams pagal tarptautinio įvaikinimo procedūras; iii) vykdyti skrydžiams, kurių reikia norint dalyvauti susitikimuose, kuriais siekiama krizės Baltarusijoje sprendimo arba propaguojami ribojamųjų priemonių politikos tikslai, arba iv) ES oro vežėjo avariniam tūpimui, kilimui ar naudojimuisi oro erdve; e) būtini siekiant spręsti esminius ir aiškiai nustatytus skrydžių saugos klausimus, iš anksto pasikonsultavus su Europos Sąjungos aviacijos saugos agentūra. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad nukrypstant nuo 2 straipsnio, II priede išvardytose tinklavietėse nurodytos valstybių narių kompetentingos institucijos gali leisti panaikinti tam tikrų lėšų arba ekonominių išteklių įšaldymą arba leisti naudotis tam tikromis lėšomis ar ekonominiais ištekliais tokiomis sąlygomis, kurias šios institucijos laiko tinkamomis, nustačiusios, kad šios lėšos ar ekonominiai ištekliai yra būtini nenumatytoms išlaidoms apmokėti, jei atitinkama valstybė narė kitoms valstybėms narėms ir Komisijai ne vėliau kaip prieš dvi savaites iki leidimo suteikimo pranešė, kokiu pagrindu, jos nuomone, konkretus leidimas turėtų būti suteiktas. Valstybės narės informuoja kitas valstybes nares ir Komisiją apie visus pagal 1 ar 2 dalį suteiktus leidimus (3 dalis).

Pagal Reglamento 11 straipsnį Reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Aprašo 13 punkte nustatyta, kad FNTT, įgyvendindama Įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nurodytas kompetentingos institucijos funkcijas, koordinuoja, prižiūri ir užtikrina finansinių sankcijų (apribojimų disponuoti lėšomis ir ekonominiais ištekliais) įgyvendinimą Lietuvos Respublikoje: 13.1. kontroliuoja, taip pat reguliariai tikrina ir renka duomenis apie finansinių sankcijų įgyvendinimą iš finansų įstaigų ir kitų įpareigotųjų subjektų, kurie yra apibrėžti Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 7 ir 10 dalyse; 13.2. savo iniciatyva arba užsienio valstybių kompetentingų institucijų, Lietuvos Respublikos finansų įstaigų ar kitų subjektų pateiktos informacijos pagrindu, pagal tarptautines sankcijas reglamentuojančiuose dokumentuose nustatytus kriterijus nustačiusi, kad juridinis asmuo ar kita organizacija, neturinti juridinio asmens statuso, nuosavybės teise priklauso arba yra kontroliuojama subjekto, kuriam taikomos sankcijos, priima įsakymą, kuriuo nustatoma, kad finansinės sankcijos turi būti taikomos ir tam nuosavybės teise priklausomam ar kontroliuojamam juridiniam asmeniui ar kitai organizacijai, neturinčiai juridinio asmens statuso; 13.3. priima tarptautines sankcijas nustatančiuose teisės aktuose nustatytus sprendimus dėl išimčių taikymo arba leidimų netaikyti apribojimų ir įpareigojimų suteikimo Aprašo VI skyriuje nustatyta tvarka; 13.4. apibendrina ir skelbia informaciją apie pritaikytas finansines sankcijas.

Aprašo VI skyriuje reglamentuojamas tarptautinių sankcijų išimčių ir leidimų suteikimas. Aprašo 33 punkte nustatyta, kad, jeigu tarptautines sankcijas nustatančiuose teisės aktuose yra numatytos jų įgyvendinimo išimtys ir (arba) nustatyta, kad gali būti suteikiami leidimai netaikyti tarptautinių sankcijų nustatytų apribojimų ir įpareigojimų, sprendimus dėl išimčių taikymo arba leidimų netaikyti apribojimų ir įpareigojimų suteikimo priima kompetentingos institucijos. Prašymus taikyti išimtį ar suteikti leidimą netaikyti tarptautinių sankcijų nustatytų apribojimų ir įpareigojimų (toliau – Prašymas) gali pateikti subjektai, kuriems taikomos tarptautinės sankcijos, ir kiti suinteresuoti asmenys. Prašymas turi būti motyvuotas, kartu su Prašymu pateikiami prašyme nurodytas faktines ir teisines aplinkybes patvirtinantys dokumentai, kurie laikytini neatsiejama Prašymo dalimi (Aprašo 34 punktas). Priimant sprendimą dėl išimčių taikymo arba leidimų netaikyti tarptautinių sankcijų nustatytų apribojimų ir įpareigojimų suteikimo turi būti atsižvelgiama į tarptautines sankcijas nustatančiuose teisės aktuose nurodytus konkrečiai išimčiai ar leidimui būtinus kriterijus ir sąlygas ir įvertinama, ar Prašymas bei jį pagrindžiantys dokumentai tuos kriterijus ir sąlygas atitinka (Aprašo 41 punktas).

Pagal ES Tarybos 2018 m. gegužės 4 d. patvirtintų Ribojamųjų priemonių (sankcijų) pagal ES bendrą užsienio ir saugumo politiką įgyvendinimo ir vertinimo gairių (konsoliduotos redakcijos) (toliau – ir Gairės) 26 punktą kompetentingos valdžios institucijos turėtų suteikti išimtis apsvarstydamos kiekvieną konkretų atvejį; taip jos galės įvertinti visus atitinkamus interesus ir nustatyti sąlygas, kuriomis būtų užtikrinta, kad išimtys nesužlugdytų ar nesutrukdytų pasiekti ribojamosios priemonės tikslo. Išimtys turėtų būti suteikiamos remiantis atitinkamais teisiniais dokumentais. Jeigu yra priežasčių suteikti vienos ribojamosios priemonės (pvz., finansinių apribojimų) išimtį, tai nėra pagrindas išimtį automatiškai suteikti kitai priemonei (pvz., įleidimo apribojimams), kuri taikoma atitinkamam asmeniui ar subjektui (plg. III skirsnį: A, D ir E dalys).

Pagal Europos Sąjungos Tarybos 2018 m. gegužės 4 d. priimto dokumento „ES ribojamųjų priemonių veiksmingo įgyvendinimo geriausia praktika“ (toliau – ir Geriausia praktika) 34 punktą, įšaldymas taikomas visoms lėšoms ir ekonominiams ištekliams, kurie priklauso į sąrašą įtrauktiems asmenis ir subjektams arba yra jų turimi nuosavybės teise, taip pat toms lėšoms ir ekonominiams ištekliams, kuriuos tokie asmenys ir subjektai valdo arba kontroliuoja. Valdymas arba kontroliavimas turėtų būti suprantami kaip apimantys visas situacijas, kai nuosavybės teisės neturintis į sąrašą įtrauktas asmuo arba subjektas gali teisėtai naudotis lėšomis ar ekonominiais ištekliais, kurie nėra jo nuosavybė, arba juos perduoti be būtinybės gauti išankstinį teisėto savininko patvirtinimą.

Pagal Geriausios praktikos 63 punktą, kriterijai, į kuriuos reikia atsižvelgti vertinant, ar juridinis asmuo arba subjektas yra kontroliuojamas kito asmens ar subjekto, vienvaldiškai ar susitarus su kitu akcininku ar kita trečiąja šalimi, galėtų būti, inter alia: a) turėjimas teisės arba naudojimasis įgaliojimais skirti arba pašalinti tokio juridinio asmens ar subjekto administracinio, valdymo ar priežiūros organo narių daugumą; b) juridinio asmens ar subjekto administracinių, valdymo ar priežiūros organų daugumos narių, tas pareigas ėjusių einamaisiais ir ankstesniais finansiniais metais, paskyrimas tik pasinaudojus savo balsavimo teisėmis; c) pagal susitarimą su kitais juridinio asmens ar subjekto akcininkais arba nariais daugumos akcininkų arba narių balsavimo teisių tame juridiniame asmenyje ar subjekte vienvaldiškas kontroliavimas; d) turėjimas teisės turėti vyraujančią įtaką juridiniam asmeniui ar subjektui pagal susitarimą su tuo juridiniu asmeniu ar subjektu arba pagal steigimo sutarties ar įstatų nuostatą tais atvejais, kai tam juridiniam asmeniui ar subjektui taikoma teisė leidžia sudaryti tokį susitarimą arba priimti tokią nuostatą; e) turėjimas įgaliojimo naudotis teise turėti d punkte nurodytą vyraujančią įtaką nesant tos teisės turėtoju; f) turėjimas teisės disponuoti visu juridinio asmens ar subjekto turtu ar jo dalimi; g) juridinio asmens ar subjekto veiklos valdymas vienodu pagrindu, kartu skelbiant konsoliduotąsias ataskaitas; h) juridinio asmens ar subjekto finansinių įsipareigojimų dalijimasis solidariai arba jų garantavimas. Jei tenkinamas kuris nors iš šių kriterijų, laikoma, kad tas juridinis asmuo arba subjektas yra kontroliuojamas kito asmens arba subjekto, nebent kiekvienu konkrečiu atveju gali būti nustatyta, kad yra priešingai (Geriausios praktikos 64 punktas). Tai, kad tenkinami pirmiau minėti priklausymo nuosavybės teise ar kontrolės kriterijai, gali būti ginčijama kiekvienu konkrečiu atveju (Geriausios praktikos 65 punktas).

Jei remiantis pirmiau nurodytais kriterijais nustatomas priklausymas nuosavybės teise ar kontrolė, sudarius galimybę į sąrašą neįtrauktiems juridiniams asmenims arba subjektams, kurie nuosavybės teise priklauso į sąrašą įtrauktam asmeniui ar subjektui arba yra jo valdomi, naudotis lėšomis arba ekonominiais ištekliais, bus iš esmės laikoma, kad pastarajam netiesiogiai sudaryta galimybė jais pasinaudoti, išskyrus tuomet, jei galima kiekvienu konkrečiu atveju pagrįstai nustatyti, remiantis rizikos vertinimu grindžiamu požiūriu, atsižvelgiant į visas atitinkamas aplinkybes, įskaitant toliau nurodytus kriterijus, kad atitinkamos lėšos ar ekonominiai ištekliai nebus naudojami to į sąrašo įtraukto asmens ar subjekto arba jo naudai. Kriterijai, į kuriuos reikia atsižvelgti, yra, inter alia: a) sutartinių ryšių (pavyzdžiui, pardavimo, pirkimo ar platinimo sutartys) tarp atitinkamų subjektų data ir pobūdis; b) į sąrašą neįtraukto subjekto veiklos sektoriaus svarba į sąrašą įtrauktam subjektui; c) lėšų ar ekonominių išteklių, kuriais naudotis sudaroma galimybė, ypatumai, įskaitant galimą į sąrašą įtraukto subjekto praktinį naudojimąsi jais ir tai, kaip lengvai juos galima perduoti į sąrašą įtrauktam subjektui (Geriausios praktikos 66 punktas). Nebus laikoma, kad ekonominiai ištekliai buvo panaudoti į sąrašą įtraukto asmens ar subjekto naudai, vien todėl, kad jais pasinaudojo į sąrašą neįtrauktas asmuo ar subjektas, siekdamas gauti pelną, kurio dalis gali būti paskirstyta į sąrašą įtrauktam akcininkui (Geriausios praktikos 67 punktas). Pažymėtina, kad netiesioginis galimybės sudarymas į sąrašą įtrauktiems asmenims ar subjektams pasinaudoti lėšomis ar ekonominiais ištekliais taip pat gali apimti galimybės sudarymą jais naudotis asmenims arba subjektams, kurie nepriklauso nuosavybės teise į sąrašą įtrauktiems subjektams ar nėra jų kontroliuojami (Geriausios praktikos 68 punktas).

Atkreiptinas dėmesys, kad analogiškos nuostatos nurodytos ir Gairėse (55a–55e punktai).

Pažymėtina, kad Reglamente nustatytos sankcijos gali būti taikomos ir į jo I priedą neįtrauktiems asmenims, t. y. nors sankcijos pačiai Bendrovei nėra taikomos, tačiau Reglamento prasme ji gali būti laikoma instrumentu prieigai prie ekonominių išteklių, kadangi, jeigu jai sudaroma galimybė naudotis ekonominiais ištekliais, laikoma, kad ir sankcionuotam subjektui netiesiogiai sudaroma galimybė jais pasinaudoti, išskyrus jeigu, individualiai vertinant, įskaitant aptartus kriterijus, galima nustatyti priešingai. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kuris yra nurodęs, kad vien aplinkybė, jog tam tikras asmuo formaliai pats nėra įtrauktas į sankcijų sąrašus, nereiškia, jog sankcijų režimas jam nebus taikomas – už jo de facto (faktiškai) gali stovėti į sąrašą įtrauktas asmuo. Priešingas teisės aiškinimas reikštų, kad sankcijos taptų neveiksmingos, nes jas apeiti pakaktų „pašto dėžutės įmonės“, formaliai nesusijusios su tikruoju savininku ir (ar) naudos gavėju, įsteigimo (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-255-611/2022).

Kaip matyti, Tarnyba skundžiamame Sprendime sprendė, jog gabenant per Lietuvos Respubliką trąšas, kurias pagamino Baltarusijos bendrovė „Grodno Azot“ ir kuri gauna naudą už šių trąšų pardavimą, Reglamentas privalomas šių trąšų pirkėjui ir vežėjui, t. y. Bendrovei ir jų vežėjui UAB „Baltijos pervežimai“. Tarnyba darė išvadą, kad sandoriai tarp įmonių „Grodno Azot“ ir „Belfert Ukraine“ bei atitinkamai tarp įmonių „Belfert Ukraine“ ir Bendrovės nėra pasibaigę, ir iš šių sandorių vykdymo įmonė „Grodno Azot“, nurodyta Reglamento I priede, galimai gali gauti naudos. FNTT manymu, prekių gabenimas per Lietuvos teritoriją, negalimas ir laikytinas tarptautinių sankcijų pažeidimu, kadangi tai būtų sietina su sutarties, kur galimas naudos gavėjas yra sankcionuotas asmuo, būtent – įmonė „Grodno Azot“, vykdymu.

Iš į bylą pateikto Tarnybinio pranešimo matyti, kad jame remiamasi Reglamento I priedu, kurio B dalyje nurodyta, jog AAB „Grodno Azot“ yra didelė valstybės valdoma azoto junginių gamintoja, įsikūrusi Grodno / Hrodna (Gardine), kurią Aleksandras Lukašenka apibūdino kaip „labai svarbią strateginę įmonę“. „Grodno Azot“ taip pat priklauso „Khimvolokno Plant“, kuri yra didelė poliamido, poliesterio ir kompozitinių medžiagų gamintoja. „Grodno Azot“ ir jos filialas „Khimvolokno Plant“ yra vieni iš reikšmingų Aleksandro Lukašenkos režimo pajamų šaltinių, kurį „Grodno Azot“ remia. Aleksandras Lukašenka apsilankė šioje įmonėje, susitiko su jos atstovais ir aptarė įmonės modernizavimą bei įvairias valstybės paramos formas. Be to, Aleksandras Lukašenka pažadėjo, kad bus suteikta paskola tam, jog Gardine būtų pastatyta nauja azoto gamykla. Todėl laikytina, kad „Grodno Azot“ gauna naudos iš Aleksandro Lukašenkos režimo. „Grodno Azot“ darbuotojai, įskaitant jos filialo „Khimvolokno Plant“ darbuotojus, dalyvavę taikiuose protestuose prieš režimą ir streikavę, buvo atleisti iš darbo, jų atžvilgiu buvo imtasi bauginimo veiksmų ir jiems grasino tiek „Grodno Azot“ vadovybė, tiek režimo atstovai, todėl „Grodno Azot“ yra atsakinga už represijas prieš pilietinę visuomenę. Taip pat nurodyta, kad „Grodno Azot“ į sankcionuojamų asmenų sąrašą įtraukta 2021 m. gruodžio 2 d.

Nagrinėdama Prašymą ir siekdama išsiaiškinti, ar Bendrovė bei įmonė „Belfert Ukraine“, dar žinoma kaip „BNKH“, neturi sąsajų su asmenimis, kuriems taikomos sankcijos, Tarnyba surinko duomenis apie šių įmonių vadovus bei akcininkus iš duomenų bazės „ORBIS“. Remiantis duomenų bazės „ORBIS“ duomenimis nustatyta, jog 100 proc. įmonės „Belfert Ukraine“ („BNKH“) akcijų valdo Baltarusijoje registruota įmonė „Gomelskiy Himicheskiy Zavod“ (toliau – ir Gomelio chemijos gamykla). Nenustatyta jokių duomenų apie Gomelio chemijos gamyklos akcininkus, tačiau ši gamykla nėra įtraukta į sankcionuotų asmenų sąrašus. „ORBIS“ duomenimis, „Agropartner“ LLC įkurta 2001 m. gruodžio 26 d. ir yra valdoma dviejų asmenų – O. S. ir M. L., kuriems priklauso po 50 proc. Įmonės akcijų ir kurie nurodyti naudos gavėjais, akcijų savininkai nesikeitė nuo 2006 m. spalio mėnesio. Taigi, nenustatyta, kad Bendrovė ar įmonė „Belfert Ukraine“ („BNKH“) būtų susiję su asmenimis, kuriems taikomos sankcijos. Siekiant surinkti daugiau duomenų apie įmones „Grodno Azot“, „Belfert Ukraine“ („BNKH“) ir Bendrovę bei šių įmonių galimus ryšius, Tarnyboje buvo renkami duomenys atvirųjų šaltinių žvalgybos (OSINT) metodais iš viešai prieinamų šaltinių. Nustatyta, kad Gomelio chemijos gamykla, kuri valdo 100 proc. „Belfert Ukraine“ („BNKH“) akcijų, yra koncerno „Belneftekhim“ (pilnas pavadinimas – „Baltarusijos valstybės naftos ir chemijos koncernas“, toliau – ir Koncernas) dalis. Koncerno valstybinę reikšmę parodo tai, kad oficialiame Baltarusijos Respublikos prezidento tinklapyje jis aprašomas kaip viena iš organizacijų, kuri yra pavaldi Baltarusijos Respublikos ministrų tarybai. Koncerno aprašyme nurodyta, kad Koncernas vienija naftą išgaunančias, perdirbančias ir transportuojančias, naftos produktus platinančias įmones, chemijos ir naftos chemijos įmones, civilinės inžinerijos, remonto ir startuolių įmones bei platų platinimo užsienyje tinklą. Iš viešai prieinamų šaltinių nustatyta, kad 2021 m. kovo mėn. duomenimis Koncerno sudėtyje buvo tiek „Gomelio chemijos gamykla“, tiek įmonė „Grodno Azot“.

Tarnybiniame pranešime taip pat nurodoma, kad 2023 m. sausio 30 d. Baltarusijos naujienų portalo „NašaNiva“ publikacijoje yra skelbiama, kad Ukrainoje areštuotas buvusio Baltarusijos ambasadoriaus Ukrainoje V. V. sūnaus O. V. vadovaujamos įmonės „Belfert Ukraine“ („BNKH“) turtas, pradėta baudžiamoji byla ir pareikšti įtarimai pagal Ukrainos baudžiamojo kodekso 258-5 straipsnio 3 dalį ir 212 straipsnio 3 dalį (atitinkamai dėl terorizmo finansavimo ir tyčinio vengimo mokėti mokesčius), o baudžiamąją bylą tiria Ukrainos nacionalinės policijos Pagrindinis tyrimų departamentas. Toje pačioje publikacijoje nurodyta, kad įmonės „Belfert Ukraine“ („BNKH“) steigėjas iš pradžių buvo Koncernas, vėliau – Baltarusijos naftos prekybos namai ir Novopolotsko nafta. Kai pastarosioms dviems įmonėms buvo įvestos sankcijos, įmonės savininku tapo „Gomelio chemijos gamykla“. Tos pačios dienos Baltarusijos naujienų portalo „Naša Niva“ kitoje publikacijoje skelbiama, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis patvirtino Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sprendimą įvesti sankcijas 185 juridiniams ir fiziniams asmenims. Vakariniame vaizdo pranešime Volodymyras Zelenskis pranešė, kad įvedamos sankcijos juridiniams ir fiziniams asmenims, „kuriais valstybė agresorė naudojasi karinei technikai ir kariams geležinkeliu gabenti“. Tarp 182 juridinių asmenų, „kurioms taikomos asmeninės specialiosios ekonominės ir kitos ribojančios priemonės (sankcijos),“ yra 23 Baltarusijos įmonės, tarp kurių yra paminėta ir „Gomelio chemijos gamykla“. Šį faktą patvirtina ir kiti viešai prieinami šaltiniai.

Tarnybiniame pranešime pažymima, kad leidimo suteikimas Bendrovei gabenti įmonės „Grodno Azot“ pagamintas trąšas per Lietuvos Respublikos teritoriją galėtų būti laikomas Reglamento 2 straipsnio pažeidimu, nes minėtų trąšų gabenimas ir vėliau realizavimas netiesiogiai neštų naudą įmonei „Grondo Azot“, kuri yra įtraukta į Reglamento I priedą ir tiesiogiai neštų naudą Baltarusijos režimui, o būtent dėl naudos, kurią gauna Baltarusijos režimas, įmonė „Grodno Azot“ ir buvo įtraukta į Reglamento I priedą. Tarnyba sprendimą dėl leidimo nesilaikyti tarptautinių sankcijų gali priimti tik visiškai įsitikinusi, kad sankcionuotas fizinis ar juridinis asmuo, subjektas ar organizacija ar su jais susijęs fizinis ar juridinis asmuo, subjektas ar organizacija tiesiogiai arba netiesiogiai neturės galimybės naudotis lėšomis ar ekonominiais ištekliais ir nustačiusi, ar nesusidarys situacija, kai lėšomis ar ekonominiais ištekliais bus naudojamasi tų fizinių ar juridinių asmenų, subjektų arba organizacijų naudai. Tarnybiniame pranešime padarytos šios išvados: įmonės „Grodno Azot“ ir „Belfert Ukraine“ („BNKH“) faktiškai yra valdomos bendrai, nes galutinis šių įmonių naudos gavėjas yra tas pats – Baltarusijos režimas, todėl sankcijų kontekste pinigų pervedimas įmonei „Belfert Ukraine“ („BNKH“) turi tokias pačias pasekmes, kaip ir pinigų pervedimas įmonei „Grodno Azot“, kuriai taikomos sankcijos; visiems pirkimams iš sankcionuoto asmens reikalingi išankstiniai kompetentingų institucijų leidimai, kurių Bendrovė neturėjo.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja kreipėsi su prašymu į FNTT, kuri, kaip minėta, pagal Įstatymo 11 straipsnio 1 dalį prižiūri ir užtikrina finansinių sankcijų (apribojimų disponuoti lėšomis ir ekonominiais ištekliais) įgyvendinimą Lietuvos Respublikoje, taip pat priima tarptautines sankcijas nustatančiuose teisės aktuose nustatytus sprendimus dėl išimčių taikymo arba leidimų netaikyti apribojimų ir įpareigojimų suteikimo Aprašo VI skyriuje (Tarptautinių sankcijų išimčių ir leidimų suteikimas) nustatyta tvarka.

Aprašo 39 punktas nustato, kad kiekvienas prašymas dėl leidimo nagrinėjamas atskirai, atsižvelgiant į visas teisines ir faktines aplinkybes, o 41 punktas nustato, jog priimant sprendimą dėl išimčių taikymo arba leidimų netaikyti tarptautinių sankcijų nustatytų apribojimų ir įpareigojimų suteikimo turi būti atsižvelgiama į tarptautines sankcijas nustatančiuose teisės aktuose nurodytus konkrečiai išimčiai ar leidimui būtinus kriterijus ir sąlygas ir įvertinama, ar prašymas bei jį pagrindžiantys dokumentai tuos kriterijus ir sąlygas atitinka. Pagal Aprašo 37 punktą pateikti prašymai nagrinėjami Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir VAĮ) nustatyta tvarka.

Pareiškėja prašo teismo kreiptis į ESTT dėl prejudicinio sprendimo priėmimo, užduodant klausimus: 1) Ar Reglamento dėl ribojančių priemonių prezidentui Aleksandrui Lukašenkai ir tam tikriems Baltarusijos pareigūnams 2 straipsnio 2 dalis turi būti aiškinama taip, kad šiuo pagrindu nacionalinė institucija pagal kompetenciją gali išduoti leidimą nesankcionuotų prekių (trąšų) pervežimui tranzitu per ES valstybės narės teritoriją, jeigu šios prekės nuosavybės teise priklauso į Reglamento I priedą neįtrauktam asmeniui, tačiau prekės šiuo metu yra saugomos asmens, kuris šias prekes pardavė ir kuris yra įtrauktas į Reglamento I priedą? 2) Ar Reglamento dėl ribojančių priemonių prezidentui Aleksandrui Lukašenkai ir tam tikriems Baltarusijos pareigūnams 2 straipsnio 2 dalis turi būti aiškinama taip, kad leidimas per ES teritoriją gabenti prekes, kurios buvo įsigytos iš asmens, įtraukto į Reglamento I priedą, tačiau šiam asmeniui nuosavybės teise nepriklausančias, kai nėra kitos galimybės šias prekes atgabenti į pirkėjo valstybę (Ukrainą), reikštų leidimą tiesiogiai ar netiesiogiai asmeniui, įtrauktam į Reglamento I priedą, naudotis lėšomis ar ekonominiais ištekliais? 3) Ar atitiktų Reglamento tikslus situacija, kai nacionalinė institucija neišduotų leidimo prekių savininkui ir dėl to prekių savininkas neturėtų objektyvios galimybės paimti prekių, šiuo metu saugomų į Reglamento I priedą įtraukto asmens, tokiu būdu sudarant galimybes į Reglamento I priedą įtrauktam asmeniui šias prekes pasilikti sau (realizuoti)?

Pareiškėja prašo priteisti jai 600 Eur už advokatės K. B. susipažinimą su byla, 300 Eur už prašymų parengimą ir 840 Eur už pasirengimą ir dalyvavimą 2025 m. vasario 5 d. teismo posėdyje.