Vilniaus apygardos teismo nutartis

2009-11-16 · Byla Nr. 2SA-157-275/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-11-16
Bylos Nr.
2SA-157-275/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danutė Kutrienė, Dalia Kačinskienė, Petras Jaržemskis
Kategorijos
  • 129.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja Danutė Kutrienė Civilinė byla Nr. 2SA-157-275/09

Teisėja Loreta Braždienė Procesinio sprendimo kategorija 129.1.; 129.19.2.;

122.4.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2009 m. lapkričio 16 d.,

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro

kolegijos pirmininkė ir pranešėja Danutė Kutrienė,kolegijos teisėjai Dalia Kačinskienė ir Petras Jaržemskis,

kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo (skolininko) K. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. birželio 23 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo (skolininko) K. S. skundą dėl antstolės Nemiros Šiugždaitės veiksmų, suinteresuotas asmuo (išieškotojas) M. T.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Pareiškėjas (skolininkas) K. S. kreipėsi į teismą su skundu dėl antstolės veiksmų, kuriuo prašė pripažinti antstolės Nemiros Šiugždaitės 2008-12-22 paskelbimą apie 0,2990 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), varžytines vadovaujantis 2008-12-11 surašyta sklypo vertinimo pažyma, neteisėtu; paskirti pakartotinę 0,2990 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ekspertizę vykdomojoje byloje Nr. 33-239/2008, pavedant ją atlikti UAB „Liturta“; priteisti pareiškėjui patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad vykdomojoje byloje yra prieštaringi turto vertinimo aktai. Antstolė, remdamasi paskutinės ekspertizės aktu, paskelbė sklypo varžytines, neatsižvelgė į faktą, kad akte nurodyta sklypo vertė yra 42 proc. mažesnė nei pirminės ekspertizės išvadoje. Pakartotinės ekspertizės išvada nebuvo pateikta pareiškėjui, pareiškėjas nebuvo raštu informuotas apie teisę pareikšti prieštaravimus dėl ekspertizės. Pranešimą apie sklypo varžytines pareiškėjas gavo tik 2009-01-02, iš kurio ne tik sužinojo apie skelbiamas po 20 dienų varžytines, bet ir apie sklypo pakartotines ekspertizės rezultatus. Atliekamos ekspertizės metu nebuvo vertinama aplinkybė, kad šiuo metu yra baigiamas rengti sklypo ir aplinkinių sklypų detalusis planas. Taigi, antstolė nenustatė objektyvios sklypo kainos, neinformavo ekspertų apie svarbias kainos nustatymui aplinkybes.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2009-06-23 nutartimi pareiškėjo skolininko skundą atmetė. Teismas nurodė, kad tinkamas turto įkainojimas turi didelę reikšmę tiek išieškotojo, tiek skolininko interesams. Todėl antstolis, vadovaudamasis CPK 681 str., areštuodamas skolininko turtą, jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones apie turto vertę. Tik tuo atveju, jeigu išieškotojas ir skolininkas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Pagal CPK 681 str. 1 d. ekspertizę turto vertei nustatyti skiria antstolis. O tai reiškia, kad skolininko pasirinkto eksperto atliktas turto vertinimas nėra tinkamas CPK 681 str. 1 d. prasme (LAT 2005-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2005). Teismas sprendė, kad pareiškėjo (skolininko) pateikta preliminarios nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatyto pažyma nėra tinkamas turto įvertinimas, tuo labiau, kad turto vertė siejama su tam tikrų sąlygų atsiradimu, t.y. detaliojo plano padarymu, sklypo paskirties pakeitimu, komunikacijų įrengimu. Antstoliui CPK 682 str. nustatyta galimybė prireikus skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. CPK 681 str. 2 d. nustatyta, kad vykdymo proceso metu įkainoto turto vertei pasikeitus, antstolio patvarkymu turtas gali būti perkainojamas, laikantis šiame straipsnyje nustatytos tvarkos. Taigi, įstatymas antstoliui suteikia realias galimybes nustatyti tokį areštuoto turto įkainojimą, kuris atitiktų galimas realias rinkos kainas ir kartu apsaugotų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus. Teisingas, objektyvus ir pagrįstas areštuoto turto kainos nustatymas yra viena iš svarbiausių prielaidų, nuo kurios priklauso sėkminga varžytynių eiga, o pagrindinė antstolio pareiga yra savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau iš tikrųjų įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymo saugomus interesus (CPK 634 str. 2 d.). Teismas, įvertinęs byloje surinktą medžiagą, padarė išvadą, jog antstolė nepažeidė CPK nustatytos pareigos tinkamai įvertinti parduodamą iš varžytynių turtą. Tą aplinkybę, jog parduodamo iš varžytynių turto vertė yra nepagrįstai maža, paneigia ir tai, kad paskelbus apie varžytynes neužsiregistravo nė vienas pirkėjas. Teismui pateiktos vykdomosios bylos duomenimis pareiškėjas (skolininkas) su antstolio priimtais sprendimais buvo susipažinęs CPK nustatyta tvarka ir terminais, tačiau nepasinaudojo CPK 682 str. 2 d. numatyta galimybe reikšti motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, nerealizavo savo teisės reikšti nušalinimą ekspertui (CPK 682 str. 1 d.), nesiūlė savo pasirinkto pirkėjo (CPK 704 str. 1 d.), nesiėmė priemonių pirkėjui surasti.

III. Atskirojo skundo bei atsiliepimų į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

Pareiškėjas (skolininkas) K. S. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės - pareiškėjo skundą tenkinti. Priteisti bylinėjimosi išlaidas pareiškėjo naudai. Nurodo, kad teismas nepagrįstai remiasi 2005-02-07 LAT nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2005, kadangi LAT nagrinėtoje byloje faktinės aplinkybės, kurioje buvo suformuotas teismui konkretus reikalavimas įpareigoti antstolį įkainoti turtą konkrečia kaina, iš esmės skiriasi nuo šios bylos aplinkybių. Priešingai, šioje LAT byloje nurodyta, kad ekspertizė skirtina teismo sutinkamai su CPK 212 str. kai kyla ginčas dėl antstolio veiksmų įkainojant turtą. Pareiškėjas neprašė teismo vadovautis jo pateikta preliminaria turto vertinimo pažyma, ją pareiškėjas pateikė kaip įrodymą, kad turto kaina, įkainota antstolės pasirinkto eksperto ir pareiškėjo pasirinkto eksperto skiriasi net 56 procentais, siekiant įrodyti aplinkybes, sudarančias pagrindą antstolei papildomai nustatyti sklypo vertę. Ir šiuo įrodymu, šalia kitų, pareiškėjas rėmėsi įrodinėdamas antstolės neteisėtus veiksmus nesuabejojant ekspertizės išvada ir neskiriant pakartotinės ekspertizės. Pareiškėjas nurodė eilę antstolės neteisėtų veiksmų paskelbiant sklypo varžytines vadovaujantis 2008-12-11 sklypo vertinimo pažyma: esant pagrindui neskiriant papildomos sklypo vertinimo ekspertizės (antstolė nukrypo nuo LApT 2008-09-23 sprendime civilinėje byloje Nr. 2A-31/2008 formuojamos praktikos); neinformuojant apie ekspertize nustatytą sklypo rinkos vertę, raštu neinformuojant pareiškėjo apie teisę pareikšti prieštaravimus dėl ekspertizės, nesupažindinant su teise pareikšti motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės, kt.; neinformuojant ekspertų apie esmines aplinkybes, turinčias reikšmės sklypo vertės nustatymui, t.y. kad yra keičiama sklypo paskirtis, kurią pakeitus, sklypo vertė ženkliai išaugs, tokiu būdu CPK 634 str. 2 d. numatytą prievolę savo iniciatyva imtis visų galimų veiksmų, siekiant užtikrinti šalių teises ir teisėtus interesus. Teismas nenagrinėjo pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, netyrė įrodymų, nepasisakė dėl pareiškėjo nurodytų argumentų ir atskirų antstolės pažeidimų, tiesiog deklaratyviai konstatuodamas, kad antstolės veiksmai yra teisėti, nenurodydamas, kokie veiksmai, ir dėl kokių priežasčių yra teisėti. Rinkos kainos pagrįstumas ir jos nustatymo teisėtumas taip pat negali būti vertinamas pagal tai, kiek konkrečią dieną, t.y. varžytinių dieną, užsiregistravo potencialių sklypo pirkėjų. Be to, pareiškėjas pateikė įrodymus, taip pat argumentus skunde dėl antstolio veiksmų, kad įvertinta kaina yra nepagrįsta, vertinimas atliktas neįvertinus svarbių aplinkybių, o vykdomojoje byloje esanti prieštaringa medžiaga turėjo sukelti antstolei pagrįstų abejonių dėl sklypo nustatytos kainos. Teismas neatsižvelgė į pareiškėjo skunde dėl antstolės veiksmų nurodytą argumentą bei nukrypo nuo formuojamos teisminės praktikos, t.y. aplinkybė, jog pareiškėjas nepateikė antstolei prieštaravimų dėl ekspertizės, neužkerta kelio kreiptis į teismą dėl antstolio veiksmų. CPK 3 str. 1 d. nustatyta, kad teismas, aiškindamas ir taikydamas įstatymus ir kitus teisės aktus, privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais. Vadovaujantis nurodytais principais, pažymėtina, kad vykdymo proceso šalies teisė ginčyti turto įkainojimą negali varžyti kitos teisės, t.y. teisės skųsti antstolio veiksmus (CPK 643 str. 4, 5 p.).

Atsiliepimas

Antstolė Nemira Šiugždaitė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009-06-23 nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad pareiškėjas skundžia antstolio veiksmus įkainojant turtą, tačiau iš tiesų civilinėje byloje, įrodinėja, kad turto vertintojas neteisingai įvertino turtą. Antstolė nesutinka su pareiškėjo nuomone, kad teismas privalėjo skirti ekspertizę turtui įvertinti bei vadovautis CPK 212 str., kadangi šioje byloje nebuvo ginčo dėl antstolio veiksmų įkainojant turtą, nes antstolis turto nevertino, o tik paskyrė ekspertizę. Pareiškėjas CPK 682 str. nustatyta tvarka ekspertui nušalinimo nepareiškė, vadinasi sutiko, kad turtas būtų įvertintas atitinkamo eksperto. Tai, kad antstolio pasirinkto eksperto ir skolininko pasirinkto eksperto nustatyta turto vertė skiriasi, nėra pagrindas pripažinti antstolio veiksmus įkainojant turtą neteisėtais. CPK normos nenumato antstoliui pareigos ar galimybės patikrinti turto vertintojo darbą ar teisės abejoti ekspertizės išvada. Tokią galimybę įstatymo normos suteikia išieškotojui ar skolininkui, kurie turi teisę antstoliui reikšti motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, o antstolis spręsti klausimą dėl pakartotinės ekspertizės paskyrimo, atsižvelgiant į pateiktus prieštaravimus. Pareiškėjas tvirtina, kad antstolė tariamai padarė visą eilę neteisėtų veiksmų, t.y. neskyrė papildomos ekspertizės, neinformavo apie nustatytą sklypo rinkos vertę, neinformavo pareiškėjo apie jo teisę reikšti prieštaravimus dėl ekspertizės išvados. Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs skundą dėl antstolio veiksmų teismo posėdyje išsamiai išnagrinėjo bei išsiaiškino, kad pagrindo skirti pakartotinės ekspertizės nebuvo, apie turto vertę skolininkui buvo pranešta, be to pareiškėjo atstovas buvo atvykęs į antstolių kontorą susipažinti su byla gauti dokumentų kopijų. Antstolė nesutinka su pareiškėjo teiginiu, kad vykdomojoje byloje esanti prieštaringa medžiaga turėjo sukelti antstolei pagrįstų abejonių dėl sklypo vertės. Pažymi, kad vykdomojoje byloje nėra prieštaringos medžiagos, o tik įstatymu nustatyta tvarka atliktos turto vertinimo ekspertizės, kuriose turto kaina nustatyta pagal turto vertinimo metodiką, norminius aktus. Pareiškėjo pateikta preliminari turto vertinimo pažyma, nėra dokumentas, atitinkantis Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo normas, bei kuris pagal CPK normas turi juridinę galią bei antstolis privalėtų juo vadovautis į jį atsižvelgti bei pan. Tokia preliminari pažyma tėra informacinio pobūdžio pranešimas neturintis jokios juridinės galios. Todėl antstoliui abejoti ekspertizės atliktos CPK 682 str. nustatyta tvarka nebuvo pagrindo. Pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas sklypo įkainojimo klausimą atsižvelgė ir į papildomą faktą, kad į sklypo varžytynes neužsiregistravo nė vienas pirkėjas, tačiau tai nebuvo vienintelis teismo argumentas, kaip teigia pareiškėjas. Pareiškėjas klaidindamas teismą nurodo, kad vykdymo procese yra numatyta galimybė skolininkui ginčyti ekspertizės aktą. Vykdymo proceso normos nenumato, kad ekspertizės aktas turi būti ginčijamas ar gali būti nuginčytas skundžiant antstolio veiksmus, kadangi turto įkainojimą atliko ne antstolis, o antstolio paskirtas ekspertas. Pareiškėjas galėtų skųsdamas antstolio veiksmus, ginčyti turto įkainojimą, jei turtą būtų įvertinęs pats antstolis. CPK 682 str. numato, skolininko teisę ne ginčyti ekspertizės aktą, o reikšti antstoliui prieštaravimus dėl ekspertizės išvados. Šia teise pareiškėjas nepasinaudojo, į antstolį su prieštaravimu nesikreipė, o padavė skundą teismui dėl tariamai neteisėtų antstolio veiksmų. Pareiškėjas tvirtina, kad prieštaravimo dėl ekspertizės nepateikimas antstoliui, neužkerta kelio jam kreiptis į teismą su skundu dėl antstolio veiksmų, tačiau pareiškėjas šiuo atveju nepasinaudojo įstatymo jam suteikta ikiteismine galimybe išspręsti ekspertizės klausimą su antstoliu. Pareiškėjui nebuvo pagrindo skųsti antstolės veiksmo atsisakymo skirti ekspertizę, nes antstolė šio klausimo nesprendė. Skundo padavimas teismui dėl antstolio veiksmų bei prašymas stabdyti vykdymo veiksmus neturi būti formalus, siekiant vilkinti skolos išieškojimo procesą, o turi būti pagrįstas realiai atliktais antstolio veiksmais, kuriais buvo pažeistos CPK normos. Antstolė prašo netenkinti pareiškėjo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Nurodo, jog CPK 443 str. 6 p. numato, kad dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, o tais atvejais, kai suinteresuotumas bylos baigtimi ir interesai priešingi, teismas gali bylinėjimosi išlaidas priteisti iš asmens, kurio pareiškimas atmestas. Antstolis šioje byloje nėra asmeniškai suinteresuotas asmuo, jis yra valstybės įgaliotas asmuo. Jis nėra šališkas ir atlieka vykdomuosius veiksmus vadovaudamasis įstatymais bei nepriklausomumo bei nešališkumo principais, todėl jis neturėtų atlyginti šios bylos bylinėjimosi išlaidų. Šioje byloje nėra nagrinėjamas klausimas susijęs su vykdymo išlaidomis, dėl kurių galėtų būti suinteresuotas antstolis.

Suinteresuotas asmuo M. T. atsiliepimu į atskirąjį skundą taip pat prašo Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo nutartį palikti nepakeistą, o pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Priteisti bylinėjimo išlaidas. Suinteresuotas asmuo iš esmės sutinka su antstolės išdėstyta pozicija.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Atskirasis skundas atmestinas.

CPK 681 str. 1 d. numato, kad jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam turto įkainojimui arba jeigu antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skirią ekspertizę. To paties straipsnio 4 d. numatyta, kad tais atvejais, kai turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė. Šiuo konkrečiu atveju, rinkos kainai nustatyti antstolis pasitelkė nešališką trečiąjį asmenį, turto vertintoją, dėl kurio kvalifikacijos ar šališkumo apeliantas jokių pretenzijų nereiškė. Taip pat pažymėtina, kad žemės sklypo pirmosios varžytinės neįvyko, kadangi neatsirado pirkėjų. Atlikus pakartotinę ekspertizę ir jos pagrindu vėl paskelbus turto varžytines, pirkėjų taip pat neatsirado. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šis faktas patvirtina, jog pirmojo vertinimo metu nustatyta parduodamo turto pradinė kaina galimai neatitinka rinkos sąlygų, yra nepatraukli potencialiems pirkėjams. Todėl nėra pagrindo abejoti pakartotinės ekspertizės metu nustatytos žemės sklypo rinkos kainos teisingumu.

Skųsdamas antstolio veiksmus dėl pareiškėjui priklausančio žemės sklypo varžytinių paskelbimo, pareiškėjas kartu prašė paskirti pakartotinę ekspertizę, žemės sklypo rinkos vertei nustatyti. CPK 681 str. nurodo, kad antstolis areštuojamą turtą įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2008-11-17 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-565/2008 išaiškino, kad turto rinkos vertė apibrėžiama kaip apskaičiuota pinigų suma, už kurią galėtų būti parduotas turtas jo įvertinimo dieną, sudarius tiesioginį komercinį sandorį tarp norinčių turtą parduoti ir norinčių jį pirkti asmenų po šio turto tinkamo pateikimo į rinką, jei abi sandorio šalys veiktų dalykiškai, be prievartos ir nesąlygojamos kitų sandorių ir interesų (Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 str.). Atsižvelgiant į nurodytas sąvokas, rinkos kaina nekilnojamojo turto rinkoje, taigi ir parduodant skolininko žemės sklypą iš varžytinių, laikytina tokia kaina, kurią yra pasirengęs mokėti pirkėjas už varžytinėse perkamą turtą siekdamas sau maksimalios ekonominės naudos.

Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje taip pat nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog antstolis turėjo suabejoti nešališko turto vertintojo nustatyta žemės sklypo rinkos verte. Apelianto pateikta preliminari turto vertinimo pažyma nėra dokumentas, atitinkanti Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo normas, todėl antstolis vien remiantis skolininko pateikta preliminaria žemės sklypo vertinimo pažyma neturėjo pagrindo suabejoti kvalifikuotų turto vertintojų nustatyta žemės sklypo verte. Vertintojo nustatyta turto vertė yra didesnė nei vertė nustatyta masinio vertinimo metu ir pateikiama Nekilnojamojo turto registre, į skelbiamas žemės sklypo varžytines galimi pirkėjai neužsiregistravo, nušalinimai turto vertintojui pareikšti nebuvo, turto vertinimo ataskaitoje atsižvelgta į tai, kad žemės sklypas patenka į mažo intensyvumo zoną ir kitas sklypo vertei turinčias reikšmės aplinkybes, todėl antstolis neturėjo pagrindo abejoti atlikta turto vertinimo ekspertize ir skirti pakartotinę ekspertizę. Esant tokioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, jog antstolis neatliko neteisėtų veiksmų.

CPK 682 str. 2 d. suteikia teisę skolininkui ir išieškotojui pareikšti motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados. Tačiau pareiškėjas prieštaravimų dėl ekspertizės ar pasirinkto eksperto nereiškė. Dėl eksperto, atlikusio pakartotinę ekspertizę, kvalifikacijos jokių abejonių byloje dalyvaujantiems asmenims nekilo. Atliktos ekspertizės pareiškėjas neginčija, todėl nėra pagrindo tenkinti jo prašymą dėl pakartotinės žemės sklypo ekspertizės atlikimo. Teisėjų kolegija pažymi, jog CPK nenumato, kad antstolis turėtų išaiškinti pareiškėjui apie jo teisę reikšti motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, tačiau pareiškėjas visą laiką naudojosi kvalifikuota teisine pagalba, todėl ši teisė jam turėjo būti žinoma. Pareiškėjas pasirinko savo teises ginti teisme prašydamas pripažinti neteisėtu antstolės patvarkymą dėl varžytinių paskyrimo, o ne pareikšdamas prieštaravimus antstoliui dėl nustatytos turto vertės. CPK 644 str. 4 p. yra nustatyta viena iš skolininko vykdymo procese pareigų - domėtis vykdymo eiga. Apie šią pareigą skolininkas yra informuojamas raginime įvykdyti sprendimą. Pažymėtina, kad tenkinus prašymą dėl ekspertizės skyrimo, skolininkas buvo tinkamai informuotas. Kaip matyti iš bylos medžiagos, antstolė tinkamai atliko savo pareigą informuoti skolininką. Teisėjų kolegija šiuo atveju antstolės veiksmuose jokių pažeidimų nenustatė.

Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad teismas nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, kadangi nurodė, jog pareiškėjas nepasinaudojo savo teise pareikšti motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, nerealizavo savo teisės reikšti nušalinimus ekspertui. Teisėjų kolegija pažymi, kad nepaisant to, jog apeliantas skundė ne patį turto vertinimą, bet antstolės patvarkymą dėl varžytinių paskelbimo, teismas analizavo ar antstolis tinkamai įvertino pareiškėjui priklausantį žemės sklypą, todėl nėra pagrindo teigti, kad teismas neišsamiai ištyrė bylos aplinkybes ar nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos. Teismo nutartis yra motyvuota, priimta teismo posėdyje išsamiai ištyrus byloje esančius įrodymus, išklausius visus byloje esančius asmenis, todėl apelianto atskirasis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjas nereiškė nušalinimų antstolio pasirinktam turto vertintojui, neteikė motyvuotų prieštaravimų dėl ekspertizės išvados, pats nesiėmė veiksmų, kad žemės sklypas būtų parduotas už kuo didesnę kainą, be to, nebuvo jokių pagrįstų įrodymų ar aplinkybių, dėl kurių antstolis turėjo suabejoti kvalifikuoto turto vertintojo nustatyta žemės sklypo rinkos verte, todėl teismas padarė pagrįstą išvadą, jog antstolis nepažeidė teisės aktų reikalavimų paskelbdamas žemės sklypo varžytines. Nenustačius antstolio neteisėtų veiksmų nėra jokio pagrindo skirti pakartotinę ekspertizę dėl žemės sklypo rinkos vertės nustatymo.

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą ir pagrįstą nutartį, kadangi skolininko teisės išieškojimo procese nebuvo pažeistos, antstolė pagrįstai paskelbė apie skolininkui priklausančio žemės sklypo varžytines vadovaujantis 2008-12-11 žemės sklypo vertinimo pažyma. Nėra pagrindo abejoti atlikta pakartotine ekspertize ir ją atlikusių ekspertų kompetencija, o nauja žemės sklypo ekspertizė tik užvilkintų vykdymo veiksmus ir taip pažeistų išieškotojo teisę į greitą teismo sprendimo įvykdymą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009-06-23 nutartis paliktina nepakeistą, o atskirasis skundas atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 337 str. 1 d.).

Suinteresuotas asmuo M. T. atsiliepime į atskirąjį skundą prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. CPK 98 str. 1 d. nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo bei išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad suinteresuotas asmuo M. T. iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė teismui jokių bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių įrodymų. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmestinas.

Dėl pareiškėjo (skolininko) K. S. atskirojo skundo nagrinėjimo apeliacinės instancijos teismas turėjo 14,60 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p.). Netenkinus pareiškėjo (skolininko) atskirojo skundo, nurodytos išlaidos priteistinos iš pareiškėjo (skolininko) į valstybės biudžetą (CPK 92 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 321, 325, 329, 331, 336, 337, 339 str. kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. birželio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš pareiškėjo (skolininko) K. S. (a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)) į valstybės biudžetą 14,60 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.

Kolegijos pirmininkė Danutė KutrienėKolegijos teisėjai Dalia KačinskienėPetras Jaržemskis