- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-03-13
- Bylos Nr.
- 1-955-836/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-44140-2022-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Henryta Gerdvilė
- Kaltinamasis
- E. G.
- Nukentėjusysis
- K. G.
- Advokatai
- Ramūnas Dobrovolskis
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
neviešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. G., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), vedęs, profesinio išsilavinimo, nedirbantis, deklaravęs gyvenamąją vietą ir iki suėmimo gyvenęs (duomenys neskelbtini), teistas Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2021 m. kovo 25 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 2 dalį, galutine subendrinta 10 mėnesių laisvės apribojimo bausme, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,
kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje (4 veikos), 140 straipsnio 3 dalyje, 145 straipsnio 2 dalyje, 284 straipsnyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
E. G. 2022 m. lapkričio 16 d., apie 17.00 val., prie parduotuvės „IKI“ esančio AB „Swedbank“ bankomato, Kėdainiuose, Tilto g. 2, kilus konfliktui dėl pinigų, tyčia savo galva trenkė vieną kartą savo šeimos narei - sutuoktinei K. G. į pakaušį, taip sukeldamas jai fizinį skausmą.
Be to, E. G. 2022 m. lapkričio 16 d., apie 17.15 val., tiksliau nenustatytu laiku, prie parduotuvės „IKI“, esančios Kėdainiuose, Tilto g. 2, šeimos narei - sutuoktinės K. G. nepilnametei dukrai S. M., gim. (duomenys neskelbtini)., kuri yra išlaikytinė, bandant įlipti į automobilį, „Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) tyčia ranka sudavė vieną kartą jai į galvą, automobilio durelėmis prispaudė koją, taip sukeldamas S. M. fizinį skausmą.
Be to, E. G., 2022 m. lapkričio mėnesį, tiksliau nenustatytu laiku, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kilus konfliktui, tyčia ranka sudavė vieną kartą į galvą savo šeimos narei – kartu šeimoje gyvenusios sutuoktinės K. G. nepilnametei dukrai S. M., gim. (duomenys neskelbtini)., kuri yra išlaikytinė, taip sukeldamas S. M. fizinį skausmą.
Be to, E. G., 2022 m. lapkričio mėnesį, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, du kartus smurtavo savo šeimos narės - mažametės dukros E. G., gim. (duomenys neskelbtini)., atžvilgiu, tai yra, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kilus konfliktui dėl telefono, tyčia ranka sudavė vieną kartą jai į galvą, taip sukeldamas E. G. fizinį skausmą, o kilus konfliktui dėl katino, kurį jis trenkė į žemę, tyčia spyrė E. G. į dešinę koją, taip sukeldamas jai fizinį skausmą.
Be to, E. G., 2022 m. lapkričio 22 d., apie 8.10 val., viešoje vietoje - Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato, esančio Kėdainiuose, A. Mickevičiaus g. 23, patalpose, prie administratorės V. E. kabineto Nr. 2, įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, tyčia išsitraukė daiktą, panašų į tikrą šaunamąjį ginklą (pistoletą) ir nukreipęs jį į kabineto langą, vieną kartą iššovė, taip sukeldamas bauginančią aplinką bei baimę administracijos darbuotojai būti sužalotai, šiais neteisėtais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, administracijos darbuotojų darbą.
Be to, E. G., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2022 m. gruodžio 18 d., apie 20.24 val., sutuoktinei K. G. atvykus automobiliu „Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) prie (duomenys neskelbtini), netikėtai įlipęs į automobilio galinę dalį, išplūdo ją necenzūriniais žodžiais, sugriebęs už striukės gobtuvo pradėjo tampyti, ranka griebęs už kaklo tyčia jai įdrėskė į kaklą, taip sukeldamas jai fizinį skausmą ir padarydamas odos nubrozdinimą kaklo dešiniame šone, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, o kitai šeimos narei - K. G. nepilnametei dukrai S. M., kuri yra išlaikytinė, ginant mamą ir bandant jį nustumti, sugriebęs S. M. dešinę ranką, stipriai ją užlaužė už automobilio sėdynės atlošo, taip sukeldamas S. M. fizinį skausmą.
Be to, E. G., turėdamas tikslą sukelti baimę, nerimą, naudodamas psichinę prievartą, laikotarpiu nuo 2022 m. lapkričio 16 d. iki 2022 m. gruodžio 18 d., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, reaguodamas į pradėtą skyrybų procesą, siekdamas paveikti, sistemingai baugino savo sutuoktinę K. G., tai yra namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), plūsdamas ją necenzūriniais žodžiais nuolat grasindavo ją sumušti, sužlugdyti, išmesti iš namų, atimti iš jos nepilnamečius vaikus: 2022 m. lapkričio 16 d., apie 8.07 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), priekaištavo jai dėl buities prietaisų, dėl išvažinėto kuro, vadindamas ją įvairiais necenzūriniais žodžiais, grasindamas suduoti smūgius į galvą, išvaryti iš namų; 2022 m. lapkričio 18 d., apie 00.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, akmeniu išdaužė buto, kuriame ji gyveno su vaikais, esančio (duomenys neskelbtini), išorinį lango stiklą, nuplėšė skardinę lango palangę, tą pačią naktį nulaužė (duomenys neskelbtini) stovėjusio jos naudojamo automobilio „Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) veidrodėlį; 2022 m. lapkričio 20 d., tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, akmeniu išdaužė buto, esančio (duomenys neskelbtini), stiklo paketą; 2022 m. lapkričio 23 d. ikiteisminio tyrimo metu teismo nutartimi jam paskyrus kardomąją priemonę - įpareigojimą gyventi skyrium ir nesiartinti prie nukentėjusiosios K. G. arčiau nei nurodytu atstumu, ją toliau persekiojo - 2022 m. gruodžio 18 d. (duomenys neskelbtini), netikėtai įsėdęs į E. G. naudojamą automobilį išplūdo ją necenzūriniais žodžiais, jos ir nepilnametės dukros atžvilgiu naudojo smurtą, taip baugino, kėlė baimę ir nerimą K. G..
Kaltinamasis E. G. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2022 m. lapkričio 16 d., 17 val. nuvažiavo su K. G. prie bankomato ir kilo konfliktas dėl pinigų. Jie ruošėsi važiuoti pas brolį į gimtadienį ir K. turėjo nuimti pinigus. Pamatė, kad ji turi daug pinigų, paklausė, iš kur ji gauna pinigus. K. pasakė, kad ne jo reikalas ir jis jai netyčia sutrenkė savo galva į jos galvą. Gailisi dėl šio įvykio.
Po to, 2022 m. lapkričio 16 d., 17.15 val. iš karto nuo bankomato ėjo į padėvėtų rūbų parduotuvę. Kartu su jais ėjo K. dukra S. M.. Ir joms pasivaideno, kad jis jas persekioja. Grįžo į mašiną, M. atsisėdo į priekį, o jam pasakė eiti pėstute namo. Pasakė jai lipti į galą, nes mašina jo. Kai ji lipo į mašiną, galėjo durelėmis prispausti kojas, bet netyčia. S. M. į galvą. Gailisi dėl įvykio, nenorėjo jos mušti, nes jis ją nuo mažų dienų augino.
Dėl 2022 m. lapkričio mėnesio įvykio prieš S. M. kaltinamasis parodė, kad S. M. buvo namuose savo kambaryje. Jis užėjo į jos kambarį ir ji jam pasakė, kad nevaikščiotų į kambarį. Jis priėjo ir užsimojo, kad pagąsdinti, bet nesudavė. Galėjo kai ko neprisiminti ir dėl to kaltės nepripažinti, gal ir galėjo suduoti.
Dėl 2022 m. lapkričio mėnesio įvykio prieš E. G. kaltinamasis paaiškino, kad jo dukra E. G. buvo virtuvėje. Katinas tupėjo ant šaldytuvo, o virtuvėje buvo netvarka. Pasakė, kad susitvarkytų, nes pas juos vaikšto vaiko teisių atstovai, o atsakyti tai turi jie, tėvai. Bet jo dukros nesitvarko, tai jis trinktelėjo E. G. į sprandą. Paskui numetė katiną ir dar įspyrė E. G., bet nestipriai.
Dėl 2022 m. lapkričio 22 d. įvykio kaltinamasis E. G. paaiškino, kad ryte atsikėlęs nuėjo į policiją. Namuose tarp vaiko žaislų buvo radęs žaislinį šautuvą. Užėjo su tuo šautuvu į E. kabinetą ir juokaudamas pasakė, kad turi ginklą. Tada iššovė į žaliuzes. Bet viską darė juokaudamas, juk visi žino, kad niekas jam neduos tikro ginklo. Galėjo tyrėja išsigąsti pamačiusi ginklą.
Dėl 2022-12-18 įvykio kaltinamasis paaiškino, kad tą dieną buvo nuėjęs į aikštelę iš mašinos pasiimti „krokodilus“, kad galėtų pakrauti kitą mašiną, nes jam reikėjo parsivežti daiktus. Sutiko draugą, užėjo į aludę, išgėrė alaus, paskui parėjo iki (duomenys neskelbtini) g. Paskambino K., kad ji privažiuotų. Atvažiavo jos kartu su M.. Buvo nuvažiavę ir į sodus, o paskui jam liepė išlipti iš mašinos. Mašinoje kilo ginčas, konfliktas, pradėjo visi mojuoti rankomis, jis sugriebė už saugos diržo ir juo prispaudė M., kad ramiai sėdėtų. Pripažįsta savo veiksmus grumtynių metu.
Jis nebaugino G., tiesiog jai sakė, kad gali atimti vaikus, nes vaikai jau buvo atimti iš jų. 2022 m. lapkričio 16 d. priekaištavo G. dėl mikrobangų krosnelės, dėl išvažinėto kuro, nes mikrobangų krosnelė buvo pirkta už jo pinigus, kurą į automobilį taip pat jis pildavo. Vadino G. necenzūriniais žodžiais ir grasino suduoti. Buvo blaivus. 2022 m. lapkričio 18 d. G. iškvietė policiją ir jį išvežė į nakvynės namus, bet ten jo nepriėmė, nes turi registruotą gyvenamą vietą. Parėjo namo. Pripažįsta, kad nutraukė palangės skardą, bet ji buvo prisukta trumpais varžtais, vos laikėsi. Išdaužė buto langą akmeniu. 2022 m. gruodžio 18 d. buvo susitikęs su K. G., plūdo ją necenzūriniais žodžiais. Mano, kad ji turėjo pagrindo jo bijoti. Sutinka su K. G. 400 Eur civiliniu ieškiniu. Su S. M. ir E. G. civiliniais ieškiniais sutinka iš dalies, nes mano, kad ieškiniai po 1 500 Eur per dideli. Sutiktų atlyginti po 1 000 Eur kiekvienai. Iš esmės viską pripažįsta, tik negalvoja, kad viską, darė tyčia. Gali būti, kad jo veiksmai tyčiniai, tik jis juos ne taip suprato, galėjo kai ko neprisiminti, dėl to kaltės nepripažino. Atsiprašė nukentėjusiosios K. G.. Labai gailisi dėl visų įvykių.
Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).
Dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje (4 veikos),
140 straipsnio 3 dalyje, 145 straipsnio 2 dalyje.
Kaltinamasis E. G. kaltu prisipažino visiškai.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo parodymų, jo kaltė dėl šių nusikalstamų veikų įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme ištirtais kitais įrodymais.
Nukentėjusioji K. G., sutikusi duoti parodymus apie savo sutuoktinį, parodė, kad 2018 metais ji su (duomenys neskelbtini) savivaldybe sudarė socialinio būsto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį ir nuo to laiko ji su savo vyru E. G. ir dukromis S. M., gim. (duomenys neskelbtini) m., E. G., gim. (duomenys neskelbtini) m. ir sūnumi R. G., gim. (duomenys neskelbtini) m. šiame bute gyveno. 2022 m. rugpjūčio mėnesį, jos sutuoktinis E. G. pradėjo vartoti alkoholį ir nuo to laiko jo elgesys pradėjo keistis, šeimoje padažnėjo konfliktai. Kadangi sutuoktinis vis agresyvėjo, 2022 m. spalio mėnesį ji pradėjo skyrybų procesą.
2022 m. lapkričio 16 d. apie 17.00 val., ji kartu su savo nepilnamete dukra S. M., jos naudojamu automobiliu „Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važiavo apsipirkti. Kartu važiavo ir E. G., kuris buvo blaivus. Atvažiavus prie parduotuvės „IKI“, esančios Tilto g. 2, Kėdainiuose, automobilį pastatė aikštelėje priešais Smilgos gatvę ir kartu su dukra atėjo iki prie parduotuvės esančio bankomato nusiimti pinigų. Iš paskos ėjo ir E. G.. Jai iš bankomato išėmus pinigus ir dar nespėjus atsisukti, E. G. stovėdamas jai už nugaros, paklausė iš kur ji gauna pinigų ir be jokios priežasties, savo galva trenkė jai į pakaušį. Nuo suduoto smūgio ji juto fizinį skausmą. Po šio įvykio ji su dukra buvo nuėjusios į „Pepco“ parduotuvę, po to į dėvėtų drabužių parduotuvę, o E. G. visą laiką jas persekiojo. Iš parduotuvės joms priėjus prie automobilio, priėjo ir E. G.. S., reaguodama į įvykius vykusius prieš tai, E. G. pasakė, kad jis automobiliu nevažiuos. Tai išgirdęs E. G. supyko ir jos akivaizdoje vieną kartą ranka sudavė S. per galvą, o kai ji lipo į automobilio galą, jai dar nespėjus atsisėsti, tyčia ją prispaudė su durelėmis. Po šių E. G. veiksmų S. neverkė, paklausus ar skauda, atsakė, kad nelabai, tik jai buvo labai skaudu, kad jai buvo suduota. Dėl šios dienos įvykių, nei ji, nei dukra pas medikus nesikreipė, ant S. kūno jokių sužalojimų neliko.
Prieš kelias savaites iki šio įvykio, tikslios dienos ir laiko nepamena, tačiau galimai lapkričio mėnesio pradžioje, namų, esančių (duomenys neskelbtini), kambaryje, S. sukonfliktavo su E. G. dėl jo apsilankymų jos kambaryje, ji varė E. G. iš kambario. Po šio konflikto S. sakė, kad E. jai vieną kartą ranka sudavė per galvą. Ji pati to nematė ir tai sužinojo tik iš S.. Tą dieną sutuoktinis E. G. buvo blaivus.
Praėjus kelioms dienom po smurto prieš S., tikslios dienos įvardinti negali, vakare, kuomet jau buvo sutemę, valandos taip pat pasakyti negali, mažametei dukrai E. G. nuėjus atidaryti buto duris, pro jas į vidų įėjo E. G., kuris koridoriuje kažką pasakęs vieną kartą spyrė mažametei dukrai E. į sėdmenis. Jos manymu E. G. buvo blaivus. Po šio įvykio praėjus dviem dienom, ji būdama kambaryje su mažamečiu sūnumi R. G., išgirdo, kaip virtuvėje dukra E. G. sukonfliktavo su E. G. dėl maisto, išgirdo kaip E. suriko „dar pasitrankysi čia“. Jai atėjus į virtuvę, E. jai pasakė, kad E. G. jai du kartus ranka sudavė per galvą. Jos manymu, E. G. tuo metu buvo blaivus. Sutuoktinis smurtą prieš mergaites naudojo laikotarpiu nuo 2022 m. lapkričio mėnesio pradžios iki lapkričio 16 d. Dėl tokio vyro elgesio, ji ir vaikai buvo įsibaiminę, namuose nuolat nebuvo ramybės, gyveno įtampoje, todėl ji jo nebenorėjo įsileisti į namus.
2022 m. lapkričio 18 d., apie 00.30 val., kai ji su šeima miegojo namuose, prabudo nuo triukšmo – beldimo į langą. Išgirdo vyro prašymą įleisti į namus. Suprato, kad E. G. neblaivus, todėl į namus neįleido. Po kelių minučių, E. G. su kažkokiu daiktu išdaužė kambario išorinį vieną plastikinį langą, nuplėšė lango palangę. Antras lango stiklas buvo sveikas. Dėl savo ir vaikų saugumo, ji tą dieną su vaikais išvyko į (duomenys neskelbtini) pas draugę. 2022 m. lapkričio 18 d. ryte, apie 9.00 val., pastebėjo, kad (duomenys neskelbtini) kieme, jai priklausančiam automobiliui „Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) sulaužytas vairuotojo pusės galinio matymo veidrodėlis. Veidrodėlį jai pakeitė, šiuo metu jo nevertina. 2022 m. lapkričio 20 d. apie 14.00 val., pamatė, kad tas pats kambario langas jau išdaužtas kiaurai, lango skylė buvo uždengta su užtiesalu. Tą pačią dieną, vakare, sutuoktinis, būdamas blaivus, jai prisipažino, kad antrą kartą langą išdaužė jis, veidrodėlį sulaužė taip pat jis. Minėjo, kad lango stiklą išdaužė su akmeniu. Jos bauginimas prasidėjo nuo to momento, kai 2022 m. spalio mėnesį ji pradėjo skyrybų procesą ir nuo to laiko E. G. vis dažniau pradėjo vartoti alkoholį, jo elgesys darėsi vis agresyvesnis. Pirmas rimtas grasinimas jos atžvilgiu prasidėjo 2022 m. lapkričio 16 d. 8.07 val. namuose, kai jis atsikėlęs pradėjo pakeltu tonu, agresyviai priekaištauti dėl kompiuterio, kurį ji nunešė į taisyklą. Išsigandusi, kad vyras gali prieš ją smurtauti, ji nusprendė jo rėkimą, priekaištus užfiksuoti telefonu. Sutuoktinis tą rytą buvo blaivus, priekaištavo dėl kompiuterio, dėl kuro, dėl sudegusios mikrobangų krosnelės, išsakė grasinančius žodžius: „..., kai ... į galvą, tu ubage, .... bankrutuosi Kūčių vakarą, kai visi dovanos dovanas, o tu būsi ant gatvės, pirmiausiai pirmą smūgį tu gausi mentūroje, jeigu tu jį atlaikysi per posėdį, tau bus ..., o jeigu dar atlaikysi, tai trečią sykį bus per Kūčias“. Kai E. G. apsiramino, ji išjungė telefoną. Tačiau netrukus jis vėl pradėjo grasinti, sakė, kad nori ją sužlugdyti, nori, jog iš jos būtų atimti vaikai. Tokie vyro grasinimai, bauginimai jai kėlė nerimą, baimę, bijojo, kad gali būti vėl sužalota, nes maždaug prieš 2 metus, vyras kelis kartus buvo prieš ją smurtavęs, dėl ko buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir jis buvo nubaustas.
2022 m. gruodžio 18 d. apie 20.24 val., kartu su savo dukra S. M. atvažiavo į namus, esančius J(duomenys neskelbtini), kuriuose laikinai negyveno dėl savo ir vaikų saugumo, pasiimti savo ir dukros rūbų. Žinojo, kad jai išvykus iš buto, į namus atsikraustė gyventi E. G.. Pamačiusi, kad bute nešviečia šviesa, nusprendė nueiti ir pasiimti rūbų. Užgesinusi automobilio variklį, pradėjo ieškoti buto raktų. Priekyje, keleivio sėdynėje sėdėjo dukra S.. Netrukus iš kažkur į automobilio galą įlipo E. G. ir pradėjo įvairiais necenzūriniais žodžiais ją užgaulioti, vadino „..., kekše“, po to griebė jai už striukės gobtuvo ir pradėjo tampyti, taip su nagais įdrėskė jai į kaklą, dėl to, jai skaudėjo, juto fizinį skausmą. Tai matydama dukra S. bandė ją ginti, kaire ranka bandė nustumti E. G. ranką, tačiau E. G. sugriebė dukros dešinę ranką ir ją užlenkė atgal per sėdynės atlošą. Po šio veiksmo dukra iš skausmo net suriko ir pradėjo verkti. Matėsi, kad E. G. buvo neblaivus.
Apie tai, kad E. G. 2022 m. lapkričio 22 d. policijoje su žaisliniu pistoletu šovė į langą, sužinojo iš laikraščio informacijos paskelbtos „Facebooke“. Vaikiškas žaislinis pistoletas, kuris užsitaisydavo plastmasiniais mažais šratukais, buvo jų sūnaus R. žaislas. Nenori, kad žaislas jai būtų grąžintas (2 t., b. l. 3-7).
Nukentėjusioji S. M., gim. (duomenys neskelbtini) m., ikiteisminio tyrimo metu apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, kad anksčiau su E. G. ji gerai sutardavo, nes gyveno vienoje šeimoje, jis ją mylėjo kaip savo dukrą, visko gaudavo po lygiai. Viskas prasidėjo nuo tada, kai E. G. pradėjo vartoti alkoholį, būdamas neblaivus braudavosi į namus, grasindavo mamai, kad ją nužudys, grasindavo visokiais kitais žodžiais, kurių ji dabar neprisimena. Yra sakęs, kad papjaus mamą ir juos kartu. Jis nuolat gerdavo. Kuomet būdavo neblaivus, neįleisdavo jo į namus, todėl jis vaikščiodavo palei langus, duris, daužydavosi, buvo nuplėšęs lango metalinę palangę, naktį išdaužė langą dėl ko jai buvo baisu. Prisimena įvykį, kai jai su mama būnant prie parduotuvės, mamai iš bankomato pasiėmus pinigus, E. G. trenkė iš savo galvos mamai į galvą. Mama jautėsi nelabai gerai. Po to, joms grįžus iš parduotuvės ir sėdant į automobilį, E. G. ją prispaudė automobilio durelėmis, tiksliau prispaudė koją, bet neskaudėjo. Ar tą kartą E. G. dar atliko jos atžvilgiu kokius veiksmus, ji jau neprisimena, tuo metu šalia buvo mama ir viską matė. Taip pat jai yra žinoma, kad E. G. sesei E. G. yra įspyręs į sėdmenis. Ji tai sužinojo iš sesės, kuri jai pasakė, pati įvykio nematė, nes buvo kitame kambaryje. Taip pat ji prisimena įvykį, kuomet ji su mama grįžo iš (duomenys neskelbtini) į namus, kuriuose ji norėjo pasiimti kelnes. Tada E. G. staiga atsisėdo į automobilį ant galinės sėdynės, sugriebęs mamai už kapišono, ją tempė. Tai matydama, ji bandė E. G. kažką sakyti ir jis sugriebęs jos ranką, užlaužė už automobilio sėdynės, dėl to, jai labai skaudėjo, buvo iškviesta policija (2 t., b. l. 142-143).
Nukentėjusioji E. G., gim. (duomenys neskelbtini) m., apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, kad viskas prasidėjo, kai tėtis nusipirko mašiną, pradėjo ją „laistyti“, nuolat vartojo alkoholį, jo elgesys pasikeitė, pradėjo kalbėti visokias nesąmones, įtarinėti mamą, kad ji turi meilužį, ją visaip vadinti, grasinti, kad jie bus iš mamos atimti. Pamena, kad kilus konfliktui dėl telefono, namuose tėtis jai vieną kartą trenkė per galvą, dėl to jai labai skaudėjo, ji jautėsi labai blogai. Taip pat pamena, kad kilus konfliktui dėl katino, dėl to, kad jis stipriai trenkė katiną į žemę, jai paprieštaravus, spyrė jai vieną kartą į dešinę koją. Dėl šio spyrio jai taip pat labai skaudėjo. Taip pat ji yra mačiusi, kaip tėtis namuose sudavė ranka vieną kartą S. į galvą, tada ją puolė ginti mama, kuri neleido tėčiui smurtauti. Tą kartą tėtis norėjo trenkti ir mamai, buvo užsimojęs, tačiau ji su S. gynė mamą, o mama gynė jas, todėl tėtis netrenkė. Kuomet tėtis trenkė S., ji buvo pas S. kambaryje ir viską matė. Taip pat S. jai yra sakiusi, kad E. G. ją buvo prispaudęs automobilio durelėmis, tačiau ji pati to nematė, žino tik iš S. pasakojimų. Kadangi tėtis vartodamas alkoholį buvo agresyvus, jo neįleisdavo į namus, todėl jis nuolat vaikščiodavo prie buto langų, išdaužė buto langus - vieną kartą vieną stiklą, kitą kartą visą langą, nuolat grasindavo nusamdyti čigonus, kad juos naktį numestų nuo tilto ar pasmaugtų. Dėl tokių tėčio veiksmų jos naktį neišsimiegodavo, būdavo sunku eiti į mokyklą, jausdavosi nesaugios. Tėtis jai yra trenkęs per galvą ir įspyręs, o S. užlaužęs ranką, prispaudęs automobilio durimis ir trenkęs per galvą (2 t., b. l. 164).
Liudytoja A. B. parodė, kad žino, jog socialiniame būste gyvena moteris vardu K. su sutuoktiniu ir nepilnamečiais vaikais. Maždaug prieš du mėnesius kaimynės K. sutuoktinis, kurio vardo ir pavardės ji nežino, savo artimųjų atžvilgiu pradėjo elgtis neadekvačiai ir agresyviai, t. y. sutuoktinę (duomenys neskelbtini) namo kieme, agresyviais kūno judesiais gąsdindavo. 2022 m. lapkričio mėnesio pradžioje, tikslios datos jau neprisimena, dienos metu, kaimynės K. sutuoktinis (duomenys neskelbtini) kieme, kažką laikė rankose ir kažką grasino padaryti. Kaimynė K. dėl agresyvaus sutuoktinio elgesio šeimos narių atžvilgiu, jau neįsileisdavo sutuoktinio namo, dėl to kaimynės K. sutuoktinis buvo išlaužęs (duomenys neskelbtini) buto lauko duris. Ji žino, kad kaimynė K. šiomis dienomis išsikrausto iš buto dėl sutuoktinio neadekvataus ir pavojingo elgesio artimųjų atžvilgiu (2 t., b. l. 30-35).
Liudytoja V. J. parodė, kad 2022 m. lapkričio 18 d. policijoje buvo gautas pranešimas, kad 2022 m. lapkričio 18 d., adresu (duomenys neskelbtini), sutuoktinis tranko langus, vieną jau išdaužė, namuose trys vaikai. Reaguodama į gautą pranešimą, 2022 m. lapkričio 18 d. kalbėjosi su K. G. ir vaikais - S. M., E. G. ir R. G.. Pokalbio metu S. M. teigė, kad vakar mama grįžusi į namus pasakė, kad tėtį (E. G.) nuvežė į sodus ir paliko. S. E. G. vadina tėčiu, nors jis ir nėra jos biologinis tėvas. 2022 m. lapkričio 18 d. apie 1.00 val. nakties, ją pakėlė brolis ir paprašė pažiūrėti, ar gerai užrakintos durys. S. priėjusi prie durų pajuto, kad yra lenkiama durų rankena ir tada suprato, kad grįžo tėtis. Į namus jo niekas neįleido, tada jis pradėjo trankyti duris, išdaužė lango stiklą, nuplėšė palangę. Tada visi vaikai nuėjo pas mamą į kambarį ir laukė kol atvažiuos policija, kurią iškvietė mama. Sakė, kad jai buvo baisu, kad tėtis ne pirmą kartą šitaip elgiasi. S. manymu, tėčiui reikalingas gydymas, tačiau jis pats to nesupranta. Mergaitės teigimu, maždaug prieš dvi dienas, galimai 2022 m. lapkričio 16 d., ji kartu su mama važiavo apsipirkti į „Pepco“ parduotuvę, tėtis važiavo kartu. Einant iš parduotuvės, jis kažko labai susinervino ir tada prie mašinos trenkė S. per galvą su ranka ir dar ją lipančią į automobilį prispaudė mašinos durelėmis. Sakė, kad nelabai skaudėjo, mama puolė ją ginti. S. sakė, kad tėtis ją mušė ne pirmą kartą, dar prieš kelias dienas, konkretaus laiko nenurodė, namuose ją apstumdė ir su ranka trenkė, tačiau kur - nesakė. Sakė, kad taip elgėsi už nieką, tiesiog todėl, kad nuolat pykstasi su mama, o S. gina mamą. E. G. teigė, kad namuose jaučiasi ne labai kaip, nes „tėtis blūdija“, teigė, kad praėjusią naktį trankė duris, daužė langus, buvo labai baisu. Sakė, kad tėtis prieš mamą nuolat naudoja psichologinį smurtą. Ji jos paklausė, kas jos manymu yra psichologinis smurtas? E. pasakė, kad tėtis dažnai užsimoja ranka prieš mamą ir sako „kaip dėsiu“, būna baisu ir ji bijo, kad tėtis nesumuštų mamos. E. teigimu, tėtis vieną kartą yra spyręs koja jai į užpakalį ir du kartus dėjęs per galvą su ranka. Sakė, kad tai vyko namuose, maždaug prieš savaitę, tačiau tikslios dienos nepamena. Sakė, kad buvo vakaras. E. matė, kaip tėtis stumdė ir S.. Pokalbio metu su R. G., jis teigė, kad vakar buvo baisu, nes tėtis daužėsi ir trankėsi. Jis prabudęs naktį išgirdo triukšmą ir tada pažadino S., paprašė patikrinti duris ar jos tikrai užrakintos. R. teigė, kad labai išsigando, tada su S. nuėjo pas mamą į kambarį ir laukė kol atvažiuos policija. Tėtis dažnai būna išgėręs, o tada būna piktas. R. teigimu, tėtis jo nėra mušęs, tik nuolatos būdamas namuose rėkia, tačiau dėl ko rėkia, vaikas nežino. Pokalbio metu K. G. teigė, kad vakar apie pirmą valandą nakties jos sutuoktinis E. G. išdaužė langą, nuplėšė palangę, daužė duris, grasino, buvo neblaivus. Atvykę policijos pareigūnai vyrą išvežė, tačiau maždaug po 10 minučių jis ir vėl pradėjo trankytis aplink duris. Moteris teigė, kad dar kartą kvietė policiją, tada E. G. pasislėpė. Kurį laiką pareigūnai buvo prie namų, vėliau E. G. buvo surastas, tačiau ryte ir vėl paleistas. K. G. teigimu, ji bijo savo sutuoktinio, nes jis yra neprognozuojamas, baiminasi tiek dėl savo, tiek dėl savo vaikų saugumo. K. G. teigimu, E. G. ne kartą yra pakėlęs ranką prieš ją, tai yra mačiusi S.. Taip pat sakė, kad E. G. prieš porą dienų prie parduotuvės yra trenkęs S. per galvą ir vėliau dar tyčia prispaudė dukrą mašinos durelėmis (3 t., b. l. 9-13).
Liudytoja Ž. J. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) pagalbos šeimai centre socialine darbuotoja. Nuo 2020 m. sausio 7 d. K. G. ir E. G. šeimai yra teikiamos socialinės priežiūros ir bendrosios socialinės paslaugos. Šeimai pradėtos teikti paslaugos dėl alkoholio vartojimo šeimoje, o vėliau ir dėl smurto šeimoje prieš K. G.. Šeima gyvena socialiniame būste. Šeimoje lankosi ne mažiau kaip keturis kartus per mėnesį. Pagal aplinkybes apsilanko ir dažniau. Apsilankius šeimoje vaikai E. G., S. M. ir R. G. niekada jai nėra sakę, kad tėtis smurtautų, muštų juos. Nėra pastebėjusi ant vaikų jokių smurto požymių. Nuo šių metų rugsėjo mėnesio šeimoje prasidėjo nesutarimai dėl E. G. alkoholio vartojimo. Rugsėjo, spalio mėnesiais apsilankymų šeimoje metu K. G. yra paklaususi ar E. G. smurtauja prieš ją ir vaikus. Ji atsakė, kad fizinio smurto E. G. nenaudoja, tik psichologinį. Po paskutinių įvykių, kai 2022 m. lapkričio 18 d. nakties metu E. G. išdaužė buto langą, ji ryte iš K. G. sulaukė skambučio. Apsilankė šeimoje, kalbėjo su K. G. apie pačią situaciją, kad E. G. visą naktį nedavė jai ir vaikams ramybės. Vaikai buvo nemiegoję, S. su R. neišėjo į mokyklą. R. atrodė įsibaiminęs, vis žvilgčiojo per langą ir nesitraukė nuo mamos (3 t., b. l. 16-19).
Liudytojas E. P. parodė, kad E. G. pažįsta, susitikę pasisveikina, būna, kad kartu vartoja alkoholinius gėrimus. 2022 m. gruodžio 18 d. E. G. pas jį į namus atėjęs nebuvo. Tą dieną jo žmonai K. G. jis neskambino ir niekur su E. G. ir jo žmona nevažiavo. Apie jo automobilio užvedimą su laidais nebuvo jokios kalbos, jis net nežino, ar jis apskritai turi kokį automobilį, nes kaip žino, jis net neturi vairuotojo pažymėjimo. Paskutinį kartą K. yra matęs 2022 m. lapkričio mėnesio pradžioje, ją pažįsta, sutikęs pasisveikina. E. G. mėgsta fantazuoti, meluoti, pasakoja nebūtus dalykus, jis netiki nė vienu jo žodžiu (3 t., b. l. 73-75).
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuriame užfiksuotas išdaužtas kambario langas. Taip pat apžiūrėtas automobilių aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), stovintis automobilis „Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurio kairės pusės galinio matymo veidrodėlis nulaužtas.
Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas K. G. pateiktas garso įrašas, kur užfiksuoti vyriško balso riksmai, užgauliojimai, grasinimai panaudoti smurtą nukentėjusiosios atžvilgiu. Įrašo laikas 2022 m. lapkričio 16 d. 8.07 val. Įraše girdėti, kaip vyriškis sako: „Sakau ..., skambini tam ilgaplaukiui, kur nunešei kompą, nes jis man neatiduos to kompo, sakė žmona turi ateit pasiimt“; „tu ..., .... esi“; „kur tavo kuras, kur tavo benzinas, kur visą naktį pravažinėjai, ar nori ... kaip ... į galvą suka tu ...“; „genda viskas, va ir mikrobangė sudegė, ... jai, tu bankrutuosi ubage, tu ..., tu žertva, žertva esi, tu bankrutuosi, aš dabar rimtai sakau, aš nejuokauju, tu bankrutuosi ir žinai kada, galiu pasakyti tikslią datą, tai bus Kūčių vakare, kada visi dovanas dovanos, o tu būsi ant gatvės ..., pirmiausia tu šiandien pirmą smūgį mentūroje gausi, jeigu tu jį atlaikysi per posėdį, tau p..., o jeigu dar atlaikysi, tai trečią sykį bus per Kūčias ir viskas tau mergaite, liulia, vsio“. Daugiau įraše tyrimui reikšmingų duomenų nėra, žmonių veidų nematyti, dalinai matyti keli baldų fragmentai (1 t., b. l. 84-86).
Asmens apžiūros protokole nurodyta, kad po 2022 m. gruodžio 18 d. įvykio buvo apžiūrėta K. G., ant kurios kaklo matomas įdrėskimas (3 t., b. l. 43-48).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. G 2791/2022 (02) nurodyta, kad po 2022 m. gruodžio 18 d. įvykio K. G. konstatuotas odos nubrozdinimas kaklo dešiniame šone, padarytas paveikus buku daiktu mažiausiai vienu trauminiu poveikiu, galimai užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2022 m. gruodžio 18 d.. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Kiekvienas patirtas sužalojimas sukelia skausmą (3 t., b. l. 56-57).
Iš teismo medicinos tarnybos specialisto išvadų matyti, kad S. M. bei E. G., jas apžiūrint 2022 m. gruodžio 1 d., išorinių sužalojimų nekonstatuota, o 2022 m. gruodžio 19 d. apžiūrint S. M., pastaroji skundėsi skausmingumu kairio dilbio apatiniame trečdalyje, tačiau išorinių sužalojimų jai nekonstatuota (3 t., b. l. 69-70).???
Iš alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo matyti, kad 2022 m. gruodžio 18 d. E. G. nustatytas 0,44 promilės girtumas (3 t., b. l. 140-142).
Policijos registruojamų įvykių registre fiksuoti šie nukentėjusiosios K. G. ir socialinio darbuotojo pranešimai dėl E. G. veiksmų:
1) 2022 m. spalio 29 d. 9.19 val. - pranešėjos vyras parėjo į namus, išplėšė buto duris, yra agresyvus, su (duomenys neskelbtini) metų dukra išbėgo į lauką;
2) 2022 m. lapkričio 18 d. 00.28 val. - sutuoktinis daužo buto duris, prašo pareigūnų pagalbos, namuose trys vaikai;
3) 2022 m. lapkričio 18 d. 1.26 val. - sutuoktinis daužo langus, prašo pareigūnų pagalbos, namuose trys vaikai;
4) 2022 m. lapkričio 18 d. 4.30 val. - sutuoktinis tranko pranešėjos buto, (duomenys neskelbtini), langus, vieną išdaužė;
5) 2022 m. lapkričio 18 d. 8.32 val. - šeimoje vyksta skyrybų procesas, E. G. nuolat vartoja alkoholį, elgiasi neadekvačiai, jau porą mėnesių jaučiamas psichologinis smurtas;
6) 2022 m. lapkričio 18 d. 15.30 val. – pranešėja, socialinė darbuotoja, pranešė, kad atvažiavo lankyti šeimos, E. G. agresyvus, grasina darbuotojai, fone girdisi konfliktas, šūkavimai;
7) 2022 m. lapkričio 20 d. 14.08 val. - pranešėja grįžusi į namus, J(duomenys neskelbtini), rado išdaužtą langą, įtaria, kad tai padarė buvęs vyras;
8) 2022 m. lapkričio 20 d. 16.42 val. - pranešėjos vyras braunasi į namus, nori patekti į vidų (1 t., b. l. 115).
Iš Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus pranešimo matyti, kad K. G. ir E. G. šeima skyriui yra žinoma. Šeimai atvejo valdyba yra taikoma nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d.
BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, o BK 140 straipsnio 3 dalyje – tam, kas nurodytą veiką padarė mažamečiui arba kankindamas nukentėjusį asmenį. Minėta nusikalstama veika, objektyviai pasireiškianti mušimu ar kitokiu smurtavimu, tai yra poveikiu į žmogaus kūną, sukeliant žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant, padaroma tik esant kaltininko tyčiai. Pažymėtina, jog baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį kilti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina, kad dėl to nukentėjęs asmuo pajustų skausmą, toks pojūtis turi būti taip išreikštas, kad aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus.
Pagal BK 145 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas terorizavo žmogų grasindamas susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką arba sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartą. Bauginimas gali reikštis grasinimais nužudyti ar sutrikdyti sveikatą, sunaikinti ar sugadinti turtą; tai tokie veiksmai, kurie sukelia kitam žmogui baimę, nerimą, įtampą, nesaugumo jausmą. Bauginimu gali būti pripažįstami įvairaus pobūdžio veiksmai, kaip antai: įžeidinėjimai, grasinimai; kai kurie chuliganiški veiksmai, kaip antai: gąsdinantys telefono skambučiai, triukšmo kėlimas, siekiant sukelti baimę, nerimą ir pan. Psichinė prievarta terorizuojant kitą žmogų paprastai reiškiasi kaip įvairaus pobūdžio grasinimai, kuriuos vertinant, be kita ko, taikomas ir jų realumo kriterijus. Nustatant grasinimo realumą, būtina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas, kad nagrinėjamojoje situacijoje buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl šio asmens ketinimų ir kad jis iš tikrųjų siekė įbauginti nukentėjusįjį (tai nebuvo nevykęs pokštas, spontaniškai išsprūdę žodžiai, į grasinimą panašūs, bet kitokią prasmę turintys veiksmai ir pan.) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-341/2010, 2K-300/2013, 2K-347/2014). Baudžiamajai atsakomybei pagal minimą požymį būtinas bauginančių veiksmų sistemingumas. Objektyviai sistemingumas reikalauja bent trijų bauginančio pobūdžio veiksmų, padarytų per tam tikrą, nelabai ilgą laiko tarpą ir rodančių kaltininko elgesio kryptingumą. Negali būti vertinami kaip sistemingi keli veiksmai, padaryti per tam tikrą laiko tarpą, kurių nesieja bendras sumanymas. Nusikaltimo, numatyto BK 145 straipsnio 2 dalyje, požiūriu sistemingumas reikalauja bendro sumanymo įbauginti asmenį. Bauginimo priežastis ir motyvas padarytos veikos vertinimui reikšmės neturi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-327-326/2016, 2K-90-689/2018).
Kaltinamojo kaltę dėl smurtavimo nukentėjusiųjų K. G. ir S. M. atžvilgiu 2022 m. lapkričio 16 d., patvirtina nukentėjusiųjų bei liudytojos parodymai: nukentėjusioji K. G. parodė, kad jai iš bankomato išėmus pinigus, E. G. be jokios priežasties savo galva trenkė jai į pakaušį, o vėliau, grįžus iš parduotuvės prie automobilio, E. G. vieną kartą ranka sudavė S. M. per galvą, o kai dukra lipo į automobilį, tyčia ją prispaudė su durelėmis; nukentėjusioji S. M. parodė pamenanti, kad matė, kaip mamai iš bankomato pasiėmus pinigus, E. G.trenkė iš savo galvos mamai į galvą, o vėliau, joms grįžus iš parduotuvės ir sėdant į automobilį, E. G. ją prispaudė automobilio durelėmis, ar tą kartą E. G. dar atliko jos atžvilgiu kokius veiksmus, ji jau neprisimena, bet tuo metu buvo mama ir viską matė; liudytoja V. J. nurodė, kad pokalbio su S. M. metu, mergaitė jai pasakė, kad 2022 m. lapkričio 16 d., einant iš parduotuvės, E. G. kažko labai susinervino ir prie mašinos trenkė jai per galvą su ranka ir dar ją lipančią į automobilį, prispaudė mašinos durelėmis; nukentėjusioji E. G. taip pat nurodė, kad S. jai yra sakiusi, kad E. G. ją buvo prispaudęs automobilio durelėmis.
Kaltinamojo kaltę dėl smurtavimo nukentėjusiųjų S. M. ir E. G. atžvilgiu 2022 m. lapkričio mėnesį, patvirtina nukentėjusiųjų parodymai: nukentėjusioji K. G. parodė, kad galimai lapkričio mėnesio pradžioje, S. sukonfliktavo su E. G. dėl jo apsilankymų jos kambaryje, varė E. G. iš kambario, o po šio konflikto S. jai pasakė, kad E. G. jai vieną kartą ranka sudavė per galvą. O praėjus kuriam laikui po smurto prieš S., dukrai E. G. nuėjus atidaryti buto duris, pro jas į vidų įėjęs E. G., kažką pasakė ir vieną kartą spyrė mažametei dukrai E. į sėdmenis. Po šio įvykio praėjus dviem dienom, ji būdama kambaryje išgirdo, kaip virtuvėje dukra E. G. sukonfliktavo su E. G. dėl maisto, girdėjo kaip E. suriko „dar pasitrankysi čia“. Jai atėjus į virtuvę, E. jai pasakė, kad E. G. jai du kartus ranka sudavė per galvą; nukentėjusioji S. M. parodė, kad sesuo E. G. jai yra sakiusi, jog E. G. E. G. yra įspyręs į sėdmenis; nukentėjusioji E. G. nurodė, jog pamena, kad kilus konfliktui dėl telefono, namuose tėtis jai vieną kartą trenkė per galvą, dėl to jai labai skaudėjo, ji jautėsi labai blogai. Taip pat pamena, kad kilus konfliktui dėl katino, dėl to, kad jis stipriai trenkė katiną į žemę, jai paprieštaravus, spyrė jai vieną kartą į dešinę koją. Dėl šio spyrio jai taip pat labai skaudėjo. Taip pat ji yra mačiusi, kaip tėtis namuose sudavė ranka vieną kartą S. į galvą, tada ją puolė ginti mama, kuri neleido tėčiui smurtauti.
Kaltinamojo kaltę dėl smurtavimo nukentėjusiųjų K. G. ir S. M. atžvilgiu 2022 m. gruodžio 18 d., patvirtina nukentėjusiųjų, liudytojo parodymai bei rašytinė bylos medžiaga: nukentėjusioji K. G. parodė, kad 2022 m. gruodžio 18 d. apie 20.24 val., kartu su savo dukra S. M. atvažiavo į namus, kuriuose laikinai negyveno dėl savo ir vaikų saugumo, pasiimti savo ir dukros rūbų, kai netrukus į automobilio galą įlipo E. G. ir pradėjo įvairiais necenzūriniais žodžiais ją užgaulioti, griebė už striukės gobtuvo ir pradėjo tampyti, taip su nagais įdrėskė jai į kaklą, dėl to, jai skaudėjo. Dukra S. bandė ją ginti, tačiau E. G. sugriebė dukros dešinę ranką ir ją užlenkė atgal per sėdynės atlošą, po ko dukra iš skausmo net suriko ir pradėjo verkti. Matėsi, kad E. G. buvo neblaivus; nukentėjusioji S. M. parodė, kad prisimena įvykį, kuomet ji su mama grįžo iš (duomenys neskelbtini) į namus, kuriuose ji norėjo pasiimti kelnes. Tada E. G. staiga atsisėdo į automobilį ant galinės sėdynės, sugriebęs mamai už kapišono, ją tempė. Tai matydama ji bandė E. G. kažką sakyti ir jis sugriebęs jos ranką, užlaužė už automobilio sėdynės, dėl to jai labai skaudėjo, buvo iškviesta policija; asmens apžiūros protokole užfiksuotas įdrėskimas ant K. G. kaklo; specialisto išvada patvirtina, kad dėl odos nubrozdinimas kaklo dešiniame šone, K. G. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.
Kaltinamasis dėl smurto nukentėjusiųjų atžvilgiu kaltu prisipažino, parodė, kad K. G. prie bankomato grasino ir savo galva trenkė jai į galvą, S. M. trenkė į galvą, sėdant į automobilį, galėjo netyčia durelėmis prispausti pirštus, nes darant automobilio duris S. sušuko, kad jis jai privėrė pirštą. 2022 m. gruodžio 18 d., automobilyje kilus konfliktui su K. G., S. M. jam įdrėskė veidą prie akies, jis sugriebė už saugos diržo ir juo prispaudė M., kad ramiai sėdėtų. Pripažįsta savo veiksmus grumtynių metu.
Be kaltinamojo kaltės pripažinimo, jo kaltė įrodyta ir nukentėjusiųjų parodymais, kurias netikėti teismas neturi pagrindo, nes jie viso tyrimo metu buvo nuoseklūs, išsamūs ir nekintantys, juos patvirtino ir netiesioginiai liudytojai, kuriems nukentėjusiosios analogiškai papasakojo apie kaltinamojo jų atžvilgiu atliktus smurtinius veiksmus, taip pat rašytinė bylos medžiaga. Byloje nebuvo nustatyta jokia logiška priežastis, dėl kurios nukentėjusiosios siektų apkalbėti kaltinamąjį ir tyčia melagingai apkaltinti padarius kriminalius nusikaltimus. Priešingai, mergaitės apie E. G. atsiliepė pakankamai teigiamai, duodamos parodymus nurodė, kad anksčiau sutardavo gerai, buvo mylimos ir gaudavo visko po lygiai, nors viena ir nėra jo biologinė dukra, tačiau E. G. pradėjus vartoti alkoholį, viskas pasikeitė ir jis tapo agresyvus, mergaitės pradėjo jo bijoti. Kaltinamojo teigimu, K. G. pati jį provokuoja, taip elgiasi nes nori išsiskirti, tačiau teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys patvirtina, kad teisminis skyrybų procesas buvo inicijuotas tik jau prasidėjus smurtiniams kaltinamojo veiksmams sutuoktinės bei vaikų atžvilgiu, todėl tokia kaltinamojo versija visiškai nepagrįsta ir nekelia abejonių K. G. parodymų teisingumu.
Kaltinamasis kaltu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 2 dalyje, padarymo prisipažino, teigė, kad K. G. pati jį provokuoja.
Kaltinamojo kaltę dėl K. G. sistemingo bauginimo, patvirtina nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei rašytinė bylos medžiaga: nukentėjusioji K. G. parodė, kad 2022 m. lapkričio 18 d. naktį prabudo nuo triukšmo – neblaivus E. G. beldė į langą, prašydamas įsileisti į namus, o po kelių minučių jis išdaužė kambario išorinį vieną plastikinį langą, nuplėšė lango palangę. Dėl savo ir vaikų saugumo, ji tą dieną su vaikais išvyko pas draugę. Dar pastebėjo, kad jai priklausančiam automobiliui „Opel Astra“ sulaužytas vairuotojo pusės galinio matymo veidrodėlis. Po kelių dienų pamatė, kad buto langas jau išdaužtas kiaurai, nors prieš tai buvo sudaužytas tik vienas stiklas. Jai pradėjus skyrybų procesą, prasidėjo ir jos bauginimas, E. G. vis dažniau pradėjo vartoti alkoholį, jo elgesys darėsi vis agresyvesnis. 2022 m. lapkričio 16 d. ryte, E. G. pradėjo pakeltu tonu, agresyviai priekaištauti dėl kompiuterio, dėl kuro, dėl sudegusios mikrobangų krosnelės, keikė ją necenzūriniais žodžiais, sakė, kad ją sumuš, sužlugdys, atims vaikus. Tokie E. G. grasinimai, bauginimai jai kėlė nerimą, baimę, bijojo, kad gali būti vėl sužalota, nes maždaug prieš 2 metus, vyras kelis kartus buvo prieš ją smurtavęs, dėl ko jis buvo nubaustas. Be to, dėl vyro smurto mergaičių atžvilgiu, ji ir vaikai buvo įsibaiminę, namuose nuolat nebuvo ramybės, gyveno įtampoje; nukentėjusioji S. M. parodė, kad kai E. G. pradėjo vartoti alkoholį, būdamas neblaivus braudavosi į namus, grasindavo mamai, kad ją nužudys, grasindavo visokiais kitais žodžiais, yra sakęs, kad papjaus mamą ir juos kartu. Neįleidus jo į namus, jis vaikščiodavo palei langus, duris, daužydavosi, buvo nuplėšęs lango metalinę palangę, naktį išdaužė langą dėl ko jai buvo baisu; nukentėjusioji E. G. parodė, kad tėtis vartodamas alkoholį būdavo agresyvus, todėl jos jo neįleisdavo į namus, todėl jis nuolat vaikščiodavo prie buto langų, išdaužė buto langus - vieną kartą vieną stiklą, kitą kartą visą langą, nuolat grasindavo nusamdyti čigonus, kad juos naktį numestų nuo tilto ar pasmaugtų. Dėl tokių tėčio veiksmų jos naktį neišsimiegodavo, būdavo sunku eiti į mokyklą, jausdavosi nesaugios; liudytoja A. B. parodė, kad kaimynės K. sutuoktinis savo artimųjų atžvilgiu pradėjo elgtis neadekvačiai ir agresyviai, gąsdindavo agresyviais kūno judesiais, buvo išlaužęs buto lauko duris, kaimynė K. net išsikraustė iš buto dėl sutuoktinio neadekvataus ir pavojingo elgesio artimųjų atžvilgiu; liudytoja Ž. J. (socialinė darbuotoja) parodė, kad šeimai pradėtos teikti paslaugos dėl alkoholio vartojimo šeimoje, o vėliau ir dėl smurto šeimoje prieš K. G.. Po paskutinių įvykių, kai 2022 m. lapkričio 18 d. nakties metu E. G. išdaužė buto langą, ji ryte iš K. G. sulaukė skambučio, apsilankė šeimoje, kalbėjo su K. G. apie pačią situaciją, kad E. G. visą naktį nedavė jai ir vaikams ramybės. Vaikai buvo nemiegoję, S. su R. neišėjo į mokyklą. R. atrodė įsibaiminęs, vis žvilgčiojo per langą ir nesitraukė nuo mamos; įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotas buto, esančio (duomenys neskelbtini), išdaužtas kambario langas, taip pat nulaužtas automobilių aikštelėje stovinčio automobilio kairės pusės galinio matymo veidrodėlis; garso įrašo turinys patvirtina, kad kaltinamasis nukentėjusiąją keikė necenzūriniais žodžiais, grasino sumušti, sužlugdyti; policijos registruojamų įvykių registras patvirtina, kad policijai 2022 m. lapkričio 18 d. dėl kaltinamojo agresyvaus elgesio buvo skambinama net penkis kartus, pranešama apie daužomas buto duris, išdaužtą langą, neadekvatų elgesį ir psichologinį smurtą, taip pat ir grasinimus socialinei darbuotojai; lapkričio 20 dieną pranešta apie E. G. išdaužtą langą, o vėliau ir apie brovimąsi į namus.
Byloje ištirtų ir ankščiau nurodytų įrodymų visuma leidžia teismui daryti neginčijamą išvadą, jog E. G. padarė jam inkriminuotus nusikaltimus. Nustatyta, kad kaltinamasis naudojo smurtą nukentėjusiųjų atžvilgiu, sistemingai baugino sutuoktinę ir tuo pačiu vaikus, iš asmeninių motyvų. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo veiksmai pagal tyčios turinį ir kryptingumą, pagal nusikaltimo padarymo vietą, veiksmų pobūdį bei pagrindinį nusikalstamų veiksmų objektą vertinami kaip nusikaltimai prieš asmenį, t. y. nusikaltimai žmogaus sveikatai. Kaltinamasis uždraustus veiksmus atliko prieš šeimos narius – sutuoktinę, kartu augintą jos dukrą, bei abiejų mažametę dukrą (BPK 38 straipsnis), panaudodamas fizinį smurtą, nukentėjusiosioms sukėlė fizinį skausmą, K. G. padarė ir nežymų sveikatos sutrikdymą, ją sistemingai baugino, sukėlė baimę ir nerimą ne tik dėl savo sveikatos ir gyvybės, bet ir dėl vaikų. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo nusikalstamos veikos kvalifikuotos teisingai, atitinka BK 140 straipsnio 2 dalį (4 veikos), BK 140 straipsnio 3 dalį ir BK 145 straipsnio 2 dalį.
Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje.
Kaltinamasis E. G. kaltu prisipažino visiškai. Dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi. Įvykio metu buvo blaivus.
Be kaltinamojo parodymų, jo kaltė dėl šios nusikalstamos veikos įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme ištirtais kitais įrodymais.
Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vieta - Kėdainių rajono policijos komisariatas, esantis Kėdainiuose, A. Mickevičiaus g. 23. Apžiūros metu, kabinete ant grindų rastas plastikinis geltonos spalvos šratukas. Tualeto patalpoje esančiame seife randamas juodos spalvos daiktas, panašus į pistoletą, kuris paimtas ir apžiūrėtas – šio plastikinio daikto dėtuvėje yra septyni geltonos spalvos šratukai (2 t., b. l. 38-50).
Liudytoja V. E. parodė, kad dirba Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariate administratore. Jos darbo vieta yra pastato pirmame aukšte, kabinete Nr. 2, kurio durys būna atrakintos ir atidarytos, gyventojai gali laisvai ateiti į pastatą ir iki jos kabineto durų. Kabinete iki pusės durų yra užtvaras, kurį laiko kabliukas. 2022 m. lapkričio 22 d. apie 8.10 val. koridoriuje pamatė iš matymo žinomą vyrą E. G., kuris nieko nesakęs atėjo prie kabineto durų ir stovėdamas už užtvaro išsitraukė pistoletą, kurį nukreipė į jos kabinete esančio lango pusę. Ji sėdėjo prie stalo. E. G. nieko nesakė, matė kaip jis taikosi pistoletu primerkęs akį kažkur į lango pusę. Jai atrodė, kad ginklas yra tikras. Ji išsigando, prarado amą, bijojo net kažką pasakyti. E. G. vieną kartą iššovė iš pistoleto. Garsas nebuvo didelis, tačiau išgirdo, kaip šratukas atsitrenkė kažkur į langą ar sieną ir nukrito ant grindų netoli kėdės. Ji pradėjo raminti E. G., sakė kad padėtų pistoletą. Jis nuėjo į šalia esantį tualetą ir kurį laiką ten buvo. Ji telefonu pranešė pareigūnams apie įvykusį incidentą. E. G. atėjo iš tualeto ir sėdėjo ant koridoriuje esančio suoliuko. Ji bijojo išeiti iš kabineto, todėl laukė kol ateis pareigūnai ir tik tada išėjo ir kalbėjo su E. G. bei pareigūnais. E. G. prie savęs pistoleto jau nebeturėjo, pareigūnai jį surado tualete esančiame seife. Kai E. G. nuėjo į tualetą, ji pastebėjo, kad ant žemės gulintis šratukas yra plastikinis ir tada suprato, kad pistoletas nėra tikras. Dieną prieš tai - 2022 m. lapkričio 21 d., E. G. buvo atėjęs į policijos komisariatą ir ji priėmė iš jo pareiškimą. E. G. tada jai sakė, kad įsigis ginklą ir nušaus savo žmoną, ji jį ramino, sakė, kad tai nėra geras sprendimas (2 t., b. l. 58-61).
Iš alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo matyti, kad 2022 m. lapkričio 22 d. 09.12 val. E. G. buvo blaivus (0,00 prom).
BK 284 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę asmeniui, kuris viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Veikos kvalifikavimą pagal BK 284 straipsnį nulemia objektyvieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai – padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo būdas bei vieta. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu teismų praktikoje paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-28-976/2018).
Taikant BK 284 straipsnį būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje. Teismų praktikoje vieša vieta aiškinama, kaip vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai gerbti ir nepažeisti kitų žmonių rimties bei netrukdyti jiems. Viešąja vieta teismų praktikoje pripažįstama ne tik gatvės, aikštės, parkai, stadionai, įmonės, įstaigos ar organizacijos, darželiai, mokyklos, prekybos centrai, restoranai, kavinės, klubai ir kitos pasilinksminimo vietos, tačiau ir namo kiemai ir laiptinės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-53-693/2018).
BK 284 straipsnyje nurodyti keli alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai: įžūlus elgesys, grasinimai, patyčios, vandališki veiksmai. Bet kurie iš šių veiksmų yra viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis. Tai, kad asmuo veikė be aiškios priežasties arba panaudojo kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį, darytina išvada, jog asmens veika nukreipta viešajai tvarkai pažeisti, todėl kvalifikuotina pagal BK 284 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 21 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-66-942/2017).
Kaltinamojo kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje įrodyta paties kaltinamojo visišku prisipažinimu, liudytojos V. E. parodymais bei įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotais duomenimis. Visuma teisėtai surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, tad teismas jais remiasi ir pripažįsta, kad E. G. įvykdė minėtą nustatytą nusikalstamą veiką. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis 2022 m. lapkričio 22 d., apie 8.10 val., viešoje vietoje - Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato, esančio Kėdainiuose, A. Mickevičiaus g. 23, patalpose, prie administratorės V. E. kabineto Nr. 2, įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, tyčia išsitraukė daiktą, panašų į tikrą šaunamąjį ginklą (pistoletą) ir nukreipęs jį į kabineto langą, vieną kartą iššovė, taip sukeldamas bauginančią aplinką bei baimę administracijos darbuotojai būti sužalotai, šiais neteisėtais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, administracijos darbuotojų darbą.
Kaltinamasis nurodė nežinantis kodėl taip pasielgė, neva norėjo pajuokauti, tačiau patvirtino suprantantis, jog taip įžūliai, netinkamai elgdamasis, galėjo sukelti išgąstį ir baimę administratorei bei, kad tokiu savo elgesiu sutrikdė darbą. Taigi, nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia, kadangi kaltinamasis suvokė, jog įžūliai elgiasi viešoje vietoje. Dėl kaltinamojo veiksmų kilo padariniai – sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, administracijos darbuotojų darbas, taigi nusikalstama veika baigta. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo E. G. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnį.
Dėl bausmės skyrimo.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog kaltu padaręs nusikaltimus prispažino ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu (turėdamas neišnykusį teistumą) ir kad vieną nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Kaltinamasis padarė šešis nesunkius ir vieną apysunkį nusikaltimus, veikdamas tiesiogine tyčia (BK 11 straipsnio 3, 4 dalys). Jis anksčiau teistas vieną kartą, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, baustas administracinėmis nuobaudomis (4 t., b. l. 140-161), nedirba, jam diagnozuoti psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, priklausomybės sindromas, taip pat pasikartojantis depresinis sutrikimas, sunkios depresijos epizodas be psichozės simptomų (5 t., b. l. 37). Skirti kaltinamajam ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga, nes E. G. konstatuojami psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas, asocialaus tipo asmenybės sutrikimas, tiriamų nusikalstamų veikų padarymo metu netrukdė suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti (5 t., b. l. 56-58). Teismas E. G. vertina kaip nusikalsti linkusią asmenybę, kuriam švelnesnės už laisvės atėmimą bausmės skyrimas iš esmės jokios įtakos nepadarys. Iš kaltinamojo asmenybės matyti, kad jis išvadų iš savo elgesio nedaro, anksčiau jam skirta švelnesnė bausmė teigiamos įtakos neturėjo ir nesulaikė nuo nusikalstamo elgesio savo šeimos narių atžvilgiu. Teismas kaltinamajam bausmę skiria vadovaujantis BK 54 straipsnio, 61 straipsnio nuostatomis, atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis) bei teisingumo principą, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, jam skirtinos inkriminuojamų straipsnių sankcijoje numatytos arešto bausmės mažesnės nei vidurkis (pagal pasekmes už nusikaltimus pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (K. G. atžvilgiu 2022 m. lapkričio 16 d.) ir pagal BK 284 straipsnį)) ir griežčiausios laisvės atėmimo bausmės, mažesnės nei vidurkis, bausmes tarpusavyje subendrinant dalinio sudėjimo būdu (atsižvelgiant, į tai , kad kaltu prisipažino, gailisi) ir skiriant galutinę bausmę. Baudžiamąją bylą išnagrinėjus atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą ir kaltinamajam pripažinus savo kaltę, šiuo nuosprendžiu paskirta galutinė bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).
Taikyti kaltinamajam BK 75 straipsnio 2 dalies nuostatas ir atidėti paskirtos bausmės vykdymą, įvertinus visas byloje esančias aplinkybes, nei teisinio, nei faktinio pagrindo nėra, taip pat nėra pakankamo pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina ir tai, kad BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau, kilus pagrįstų abejonių, bausmės vykdymo atidėjimas neturi būti taikomas. Atsižvelgus į anksčiau nustatytas aplinkybes (kaltinamasis padarė šešis nesunkius ir vieną apysunkį nusikaltimus, smurtavo šeimos narių atžvilgiu, naujus tyčinius nusikaltimus padarė turėdamas neišnykusį teistumą), šiuo metu nėra pagrindo manyti, kad bausmės vykdymo atidėjimas kaltinamajam E. G. bei jo nusikalstamiems polinkiams pakeisti gali būti efektyvus. Bausmė skirtina atlikti laisvės atėmimo vietų įstaigos parinktoje vietoje.
Dėl civilinių ieškinių.
Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė K. G. pareiškė civilinį ieškinį dėl 400 eurų neturtinės žalos jai atlyginimo (1 t., b. l. 147). Civilinių ieškovių nepilnamečių S. M. ir E. G. įstatyminė atstovė K. G. byloje pareiškė du civilinius ieškinius, kuriais prašo kiekvienai dukrai priteisti po 1 500,00 Eur neturtinės žalos iš kaltinamojo E. G. (2 t., b. l. 12-14, 15-16). Ieškiniuose nurodė, kad dėl E. G. smurtinių veiksmų S. M. ir E. G. patyrė fizinį smurtą bei didelius išgyvenimus, dvasinį skausmą. Mergaitėms atsirado psichologinių problemų, miego sutrikimai, emocinis išsekimas. Įvykio pasekmės yra ilgalaikės ir jaučiamos iki šiol, mergaičių emocinė, dvasinė būklė yra nestabili, dukros iki šiol suirzusios, tapo baikščios, išsigąsta bet kokio krebždesio namuose. S. M. taip pat pergyvena ir dėl mamos atžvilgiu kaltinamojo naudoto smurto, o ir gindama mamą, ji pati nukentėjo. Atsižvelgiant į mergaičių amžių, tikėtina, kad patirta psichologinė trauma gali atsiliepti tolimesniam jų vystymuisi, pasiekimams.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos dydį kiekvieną kartą nustato teismas vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingomis pripažintas aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei jau suformuotą teismų praktiką analogiškose bylose. Įstatymų leidėjas nėra nustatęs neturtinės žalos atlyginimo dydžio ribų, o tik įtvirtinęs nebaigtinį neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašą, todėl teismas, kaip subjektas, nustatantis tokios žalos dydį, turi diskreciją spręsti dėl teisingo žalos atlyginimo nukentėjusiam asmeniui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad įstatyme nustatytas neturtinės žalos dydžiui reikšmingų kriterijų sąrašas laikytinas pagrindiniu (universaliu), todėl jame įtvirtinti kriterijai turėtų būti teismo ištirti ir įvertinti kiekvienoje byloje, kurioje sprendžiamas klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio. Šis sąrašas yra nebaigtinis, todėl teismas turi aiškintis ir vertinti konkrečiai bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, į kurių visumą įeina ir aplinkybės, dėl kurių neturtinės žalos atlyginimo dydis gali būti nustatytas ir mažesnis už reikalaujamą, nes kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai.
Šioje byloje nustatyta, kad nukentėjusiosioms K. G., S. M. ir E. G. dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų buvo sukeltas fizinis skausmas, dėl to jos patyrė neigiamus išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį skausmą, todėl nukentėjusiosioms neabejotinai buvo padaryta ir neturtinė žala.
Kaltinamasis su K. G. civiliniu ieškiniu sutiko visiškai, o S. M. ir E. G. civiliniais ieškiniais sutiko iš dalies.
Šiuo atveju, atsižvelgiant į tai, kad smurtas panaudotas kelis kartus, prieš šeimos narius – sutuoktinę, mažametę dukrą ir nepilnametę podukrą; kilusias pasekmes – dėl smurto sutuoktinei ir mergaitėms buvo sukeltas fizinis skausmas, tačiau sužalojimai nebuvo padaryti, medikų pagalbos nukentėjusiosioms neprireikė, nusikaltimais turtinė žala sveikatai taip pat nepadaryta, įvertinant ir tai, kad sutuoktinė ir mergaitės iki šiol jaučia pasekmes, mergaitės tapo jautresnės, suirzusios, baikštesnės, į tai, kad smurtą jos patyrė iš artimo žmogaus, saugioje laikytoje aplinkoje – namuose, taip pat atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį, amžių, į formuojamą teismų praktiką fizinio skausmo sukėlimo bylose, nukentėjusiajai K. G. priteistina 400 eurų neturtinės žalos, jos ieškinį tenkinant visiškai, o nukentėjusiosioms S. M. ir E. G. priteistina kiekvienai po 500,00 Eur neturtinei žalai atlyginti. Toks dydis, teismo įsitikinimu, atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, neprieštarauja kasacinės bei apeliacinės instancijos teismų praktikai panašaus pobūdžio baudžiamosiose bylose, yra adekvatus ir proporcingas padarytoms nusikalstamoms veikoms ir nukentėjusiųjų partirtiems išgyvenimams. Sumos neturtinei žalai atlyginti priteistinos iš kaltinamojo, nes žala priežastiniu ryšiu susijusi su kaltinamojo kaltais veiksmais (BPK 115 straipsnis), kitoje dalyje S. M. ir E. G. civiliniai ieškiniai atmestini.
Dėl kitų procesinių klausimų.
Kaltinamasis šioje byloje buvo laikinai sulaikytas nuo 2022 m. lapkričio 22 d. 8.25 val. iki 2022 m. lapkričio 23 d. 15.00 val. (2 paras; 3 t., b. l. 86, 90-93). Kaltinamajam byloje paskirta kardomoji priemonė – dokumento paėmimas (4 t., b. l. 51-56), kuri paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir bausmės vykdymo pradžios. Kitos ikiteisminio tyrimo metu skirtos švelnesnės kardomosios priemonės buvo panaikintos, paskyrus suėmimą.
Kaltinamasis taip pat buvo laikinai sulaikytas ir suimtas nuo 2022 m. gruodžio 18 d. 20.40 val. (4 t., b. l. 57-61, 70-73), suėmimas pratęstas iki 2023 m. balandžio 18 d.
Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis anksčiau teistas, teistumas neišnykęs, šiuo nuosprendžiu nuteisiamas dėl septynių tyčinių nusikaltimų iš kurių vienas yra apysunkis, kitos pastovios gyvenamosios vietos, nei kurioje gyveno su šeima prieš kurios narius smurtavo, jis neturi, niekur nedirba, nėra saistomas šeiminiais (vyksta teisminis skyrybų procesas), darbo ar kitais socialiniais ryšiais, turi ryšių užsienyje, ikiteisminio tyrimo metu pažeidinėjo jam skirtą švelnesnę kardomąją priemonę, darant išvadą, kad kaltinamasis, nuteistas realia laisvės atėmimo bausme, siekdamas išvengti bausmės, gali bėgti, slėptis nuo teismo, daryti naujus nusikaltimus, siekiant užtikrinti netrukdomą nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms, apsaugoti nukentėjusiąsias nuo galimo smurto prieš jas pasikartojimo, kaltinamajam šioje byloje paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina (BPK 122, 123, 127 straipsniai).
2023 m. sausio 17 d. prokuroro nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas nuo 2023 m. sausio 17 d. iki 2023 m. liepos 17 d. kaltinamojo E. G. turtui – automobiliui „Opel Zafira“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini) (5 t., b. l. 25-29), nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinas, kadangi žemės sklypas priklauso kaltinamajam ir jo sutuoktinei (nukentėjusiajai K. G.) bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, o ir automobilis yra įgytas santuokoje, tiek nukentėjusioji K. G., tiek ir pats kaltinamasis nurodė, kad automobilis faktiškai priklauso K. G. ir būtent ji automobiliu naudojasi, todėl teismo vertinimu, tokio turto nuosavybės teisės apribojimas nėra tinkamas civilinio ieškinio užtikrinimui.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – plastikinis šaratukas, žaislinis pistoletas su dėtuve ir septyniais šaratukais, saugomi Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato daiktų saugykloje (2 t., b. l. 51-53, kvitas Nr. KA VPK 011263), savininkei K. G. nurodžius, kad vaiko žaislo nenori susigrąžinti, nuosprendžiui įsiteisėjus paimtini ir sunaikintini kaip menkaverčiai.
Proceso išlaidų (pašto) atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį nepriteisti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304–305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,
nusprendžia:
E. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 140 straipsnio 2 dalyje, 140 straipsnio 2 dalyje, 140 straipsnio 2 dalyje, 140 straipsnio 2 dalyje, 140 straipsnio 3 dalyje, 145 straipsnio 2 dalyje ir 284 straipsnyje, ir paskirti:
- pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (K. G. atžvilgiu 2022 m. lapkričio 16 d.) - 30 (trisdešimt) parų arešto bausmę.
- pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (S. M. atžvilgiu 2022 m. lapkričio 16 d.) - 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
- pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (S. M. atžvilgiu 2022 m. lapkričio mėn.) - 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
- pagal BK 140 straipsnio 3 dalį (E. G. atžvilgiu 2022 m. lapkričio mėn.) - 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
- pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (K. G. ir S. M. atžvilgiu 2022 m. gruodžio 18 d.) - 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
- pagal BK 145 straipsnio 2 dalį – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
- pagal BK 284 straipsnį – 30 (trisdešimt) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 65 straipsniu paskirtas bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant ir paskirti E. G. subendrintą bausmę – 1 (vienerius) metus 9 (devynis) mėnesius laisvės atėmimo.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti galutinę bausmę 1 (vienerius) metus 2 (du) mėnesius laisvės atėmimo.
Bausmę paskirti atlikti laisvės atėmimo vietų įstaigos parinktoje vietoje.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio šioje byloje paskelbimo dienos, t. y. 2023 m. kovo 13 dienos.
Vadovaujantis BK 65 straipsniu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2022 m. lapkričio 22 d. 8.25 val. iki 2022 m. lapkričio 23 d. 15.00 val. ir nuo 2022 m. gruodžio 18 d. 20.40 val. iki 2023 m. kovo 13 d.
Kardomąją priemonę – suėmimą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus bausmės vykdymą - panaikinti.
Kardomąją priemonę – dokumento (asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus bausmės vykdymą panaikinti.
Nukentėjusiosios K. G. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš E. G. 400 Eur (keturis šimtus eurų) neturtinės žalos nukentėjusiajai K. G..
Nukentėjusiųjų S. M. ir E. G. civilinius ieškinius tenkinti iš dalies ir priteisti iš E. G. 500,00 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinės žalos S. M. ir 500,00 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinės žalos E. G. likusioje dalyje civilinius ieškinius atmesti.
2023 m. sausio 17 d. prokuroro nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą nuo 2023 m. sausio 17 d. iki 2023 m. liepos 17 d. kaltinamojo E. G. turtui – automobiliui „Opel Zafira“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – plastikinį šaratuką, žaislinį pistoletą su dėtuve ir septyniais šaratukais, saugomus Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato daiktų saugykloje (kvitas Nr. KA VPK 011263), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.
Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarka.