Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2020-10-01 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2231-1131/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-10-01
Bylos Nr.
1-2231-1131/2020
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Asta Benetytė
Kaltinamasis
N. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2231-1131/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-26299-2020-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.10.1; 1.2.25.6 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 1 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Benetytė,sekretoriaujant Aušrai Tumbrotaitei,dalyvaujant prokurorei Reditai Vinterytei,kaltinamajam N. K. (N. K.),

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje N. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), susituokęs, profesinio išsilavinimo, VSDFV duomenimis nedirbantis, anksčiau teistas:

1) Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. balandžio 14 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 1 dalį 60 parų areštu;

2) Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. gegužės 6 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį 4 mėnesių laisvės atėmimu;

3) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 8 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 8 mėnesių laisvės atėmimu;

4) Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 11 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams 10 mėnesių; Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. vasario 25 d. nutartimi bausmę subendrinus su 2009 m. rugsėjo 8 d. nuosprendžiu, paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams;

5) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 7 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams;

Žemesnės instancijos teismas

6) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 9 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 8 mėnesiams, įpareigojant dirbti arba registruotis darbo biržoje;

7) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 9 mėnesiams, pagal BK 145 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 1 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 1 metams ir 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta bausmė – laisvės apribojimas 1 metams, įpareigojant viso laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., nebent tai susiję su darbu ar lankymųsi sveikatos priežiūros įstaigose; visu laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje; per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti gydytis nuo alkoholizmo ir tęsti gydymąsi visu laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu; 8 mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios dalyvauti elgesio pataisos programoje, laisvės apribojimo bausmės pabaiga – 2020 m. gruodžio 25 d.;

8) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 10 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį 75 MGL (3750 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta 50 MGL (2500 Eur) dydžio bauda. Į paskirtą bausmę įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas (viena diena) ir paskirta galutinė bausmė – 48 MGL (2400 Eur) dydžio bauda, nustatant 24 mėnesių terminą nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo jai sumokėti. Vadovaujantis BK 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metus. Vadovaujantis BK 72 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio ,,Opel Astra“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

N. K. 2020 m. liepos 3 d., apie 21.30 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Opel Astra“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,96 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Žemesnės instancijos teismas

Kaltinamasis N. K. teisiamojo posėdžio metu visiškai pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo ir gailėjosi. Paaiškino, kad vairavo neblaivus, važiavo su draugu pas kitą draugą. Draugas taip pat buvo išgėręs. Prieš sėsdamas už vairo išgėrė alaus, todėl suprato, kad vairuoja neblaivus. Buvo sustabdytas policijos pareigūnų, kodėl stabdė, nežino. Paprašė vairuotojo pažymėjimo, davė pūsti į alkotesterį, nurodo, kad pripūtė apie 2 promiles. Buvo paimtas automobilis, o jis išvežtas į areštinę. Tokį savo elgesį vertina negerai, žino, kad ne pirmą kartą vairuoja išgėręs, nežino, kodėl vėl taip nutiko. Teismo baudžiamuoju įsakymu jam buvo paskirta bauda, jos nemokėjo, nes nežino, kur reikia mokėti. Baudžiamuoju įsakymu jis buvo nuteistas už tos pačios transporto priemonės vairavimą kaip ir šiuo atveju, transporto priemonė jam buvo grąžinta. Nurodė, kad gyvena kartu su vaikais, padeda juos išlaikyti. Dėl alkoholio vartojimo gydosi, gydytis sekasi normaliai, nuo 2020 m. liepos 3 d. nėra daugiau gėręs. Į priklausomybės ligų centrą kreipėsi prieš septynis mėnesius, kai nutiko aptariamas įvykis, jis jau gydėsi nuo alkoholio. Tame centre paskirta programa, reikia lankytis pas gydytoją kas mėnesį, vyksta pokalbiai, jokių vaistų gerti nereikia.

Kadangi nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, o N. K., kuris yra kaltinamas nesunkaus nusikaltimo (BK 11 straipsnio 3 dalis) padarymu, po kaltinimo paskelbimo teismui davė išsamius parodymus ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko ir prokurorė, šioje baudžiamojoje byloje buvo taikomas sutrumpintas įrodymų tyrimas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis).

Liudytoju apklaustas ikiteisminio tyrimo metu E. K. (E. K.) parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) vyriausiuoju patruliu. 2020 m. liepos 3 d., apie 21.30 val., patruliuodamas kartu su vyriausiuoju patruliu R. Š., (duomenys neskelbtini), pastebėjo įtartinai manevruojantį automobilį ,,Opel“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Nusprendė automobilį sustabdyti ir patikrinti jo vairuotoją. Jo porininkas vyriausiasis patrulis R. Š. priėjo prie automobilio ir paprašė vairuotojo (kaip vėliau paaiškėjo – N. K.) pateikti vairuotojo pažymėjimą. Vairuotojas paaiškino, kad pažymėjimo neturi. Nuo vairuotojo sklido stiprus alkoholio kvapas, jis kalbėjo nerišliai. Paklausus vairuotojo, ar vartojo alkoholinius gėrimus, N. K. pasakė, kad jis yra girtas. 2020 m. liepos 3 d. 21.35 val. vyriausiasis patrulis R. Š. patikrino vairuotojo blaivumą alkotesteriu ir nustatė 1,96 promilių girtumą. 21.53 val. pakartotinai patikrinus vairuotoją alkotesteriu, jam buvo nustatytas 2,19 promilių girtumas. Buvo nustatyta, kad N. K. vairavo automobilį, neturėdamas teisės vairuoti tos kategorijos transporto priemones (b. l. 18-20).

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Pirmosios kuopos Trečiojo būrio vyriausiojo patrulio E. K. 2020 m. liepos 3 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2020 m. liepos 3 d. apie 21.30 val. (duomenys neskelbtini), pastebėjo įtartinai manevruojantį automobilį ,,Opel“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Nustatė, kad minėtą automobilį vairavo N. K., kuris paaiškino, kad neturi vairuotojo pažymėjimo. Nuo vairuotojo sklido stiprus alkoholio kvapas, jis kalbėjo nerišliai. 2020 m. liepos 3 d. 21.35 val. N. K. nustatė 1,96 promilių girtumą, 21.53 val. pakartotinai patikrinus vairuotoją alkotesteriu, jam buvo nustatytas 2,19 promilių girtumas (b. l. 6).

Iš 2020 m. liepos 13 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas vaizdo įrašas iš Bodycam. Nustatyta, kad matyti, kaip mėlynos spalvos automobilio vairuotojas pučia į alkoholio matuoklį. Daugiau reikšmingos informacijos vaizdo įraše nėra (b. l. 26).

2020 m. liepos 3 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas automobilis ,,Opel“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pridėtos nuotraukos (b. l. 12-16).

Alkotesterio ,,D. A. 7510“ rodmenų kvitai patvirtina, kad N. K. 2020 m. liepos 3 d. 21.34 nustatytas 1,96 promilių girtumo laipsnis, 21.53 val. – 2,19 promilių girtumo laipsnis (b. l. 44, 45).

Pagal alkotesterio ,,D. A. 7510“ patikros sertifikato Nr. 1174253 kopiją šio alkotesterio patikra galioja iki 2020 m. spalio 15 d. (b. l. 46).

2020 m. liepos 3 d. 21.44 val. neblaivumo nustatymo akte nustatyta, kad N. K. neblaivumo požymiai – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Nurodyta, kad N. K. eiti tiesia linija pėda po pėdos gali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą negali. Pažymėta, kad N. K. paaiškino alkoholį vartojęs prieš 15-20 minučių (b. l. 47).

Iš VĮ ,,Regitra“ duomenų bazės išrašo matyti, kad automobilio „Opel Astra“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas-savininkas yra (duomenys neskelbtini) (b. l. 28).

Iš 2020 m. birželio 20 d. 17.30 val. transporto priemonės pardavimo–pirkimo sutarties matyti, kad N. K. įsigijo iš D. P. automobilį, kurio valstybinis numeris yra (duomenys neskelbtini) už 90 Eur (b. l. 21-23).

VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta, kad automobilio ,,Opel Astra Caravan DTI“ (universalas, dyzelinas, 1999 m., 74 kW/100 AG) kaina 2020 m. liepos mėnesį yra 930 Eur su PVM (b. l. 29).

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pirmiau nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

Žemesnės instancijos teismas

Kelių eismo taisyklių 14 punkte numatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog N. K. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,96 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Byloje esantys įrodymai visiškai patvirtino N. K. pareikštą kaltinimą. Apklaustas teisme ir ikiteisminio tyrimo metu N. K. savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino, nurodė jos padarymo aplinkybes bei patvirtino, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus, nes prieš tai būdamas namuose su pažįstamu vartojo alkoholį (asmeniškai išgėrė apie tris litrus alaus). Tai, jog N. K. vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, be kaltinamojo prisipažinimo patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai – ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojo E. K. parodymai (b. l. 18-20), jo 2020 m. liepos 3 d. tarnybiniame pranešime nurodytos iš esmės analogiškos įvykio aplinkybės kaip ir liudytojo apklausos protokole (b. l. 6), 2020 m. liepos 3 d. neblaivumo nustatymo akto užfiksuoti duomenys (b. l. 47) bei alkotesterio rodmenų kvitai (b. l. 44, 45). Visų šių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visuma sudaro pagrindą konstatuoti, jog byloje įrodyta, kad kaltinamasis savo veiksmais pažeidė KET 14 punkte įtvirtintą draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims; kadangi N. K. nustatytas neblaivumas viršijo 1,51 promiles, jo nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Žemesnės instancijos teismas

Bausmės skyrimo motyvai

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos baudos, arešto ir laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės.

Žemesnės instancijos teismas

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – N. K. padarė tyčinę baigtą nusikalstamą veiką transporto eismo saugumui, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Teisiamojo posėdžio metu N. K. visiškai pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, nurodė, kad gailisi, tačiau tai nepripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nuoširdus gailėjimasis nenustatomas vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą. Nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė paprastai pasireiškia tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Ši aplinkybė parodo asmens požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką. Nuoširdus gailėjimasis yra tada, kai kaltininkas kritiškai vertina savo poelgį, išgyvena dėl jo, stengiasi atlyginti žalą ir pan. Teismų praktikoje akcentuojama, kad tik deklaratyvus kaltės pripažinimas negali būti pripažįstamas atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nurodyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-48-628/2019, 9 punktas ir jame nurodyta teismų praktika). Teismo vertinimu kaltinamojo išreikštas gailėjimasis ir elgesys teisiamojo posėdžio metu yra deklaratyvaus pobūdžio ir vertintinas kaip savęs gailėjimasis dėl kylančių pasekmių, o ne tvirtas ir savikritiškas savo priešingo teisei poelgio suvokimas ir gailėjimasis dėl paties nusikaltimo padarymo, jo pavojingumo kitiems eismo dalyviams, toks jo priešingas teisei elgesys pasireiškia jau ne pirmą kartą – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 10 d. baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu už vairavimą neblaiviam, be to, jis daug kartų baustas administracine tvarka už šiurkščius KET pažeidimus. N. K. atsakomybę sunkinanti aplinkybė tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Skiriant bausmę, atsižvelgtina ir į N. K. asmenybę – jauno amžiaus, susituokęs, kaip pats nurodė teisiamojo posėdžio metu – gyvena kartu su dviem mažamečiais vaikais ir padeda juos išlaikyti, profesinio išsilavinimo, nedirba (b. l. 52), nors teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad dirba pagal individualią veiklą (statybos apdailos darbai), tačiau VSDFV duomenų bazėje tokių duomenų, kad jis turėtų leidimą vykdyti individualią veiklą, nėra, dėl alkoholio vartojimo gydosi. Iki nagrinėjamo įvykio ne kartą teistas, daugiausia – už nusikalstamas veikas nuosavybei, be to, tai jau antra analogiška nusikalstama veika, padaryta praėjus itin trumpam laikui (kiek daugiau nei savaitei) nuo tokio pat nusikaltimo padarymo 2020 m. birželio 21 d. (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 10 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį), o tai rodo sistemiškumą, bei tai, kad kaltinamasis nėra linkęs taisytis, laikytis teisės aktuose nustatytų reikalavimų, rodo cinišką požiūrį į Kelių eismo taisyklių laikymosi privalomumą. N. K. taip pat teistas ir užsienyje už vagystes, baustas administracine tvarka už įvairius administracinius nusižengimus, be kita ko, ir už šiurkščius KET pažeidimus, už kuriuos paskirtos administracinės nuobaudos – baudos, apie kurių sumokėjimą informacijos nėra (b. l. 53-61, 84-92). Byloje nėra duomenų apie N. K. gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

Taigi, nurodytos N. K. asmenybę apibūdinančios aplinkybės, teismo vertinimu, rodo susiformavusias antivisuomenines nuostatas. Šios aplinkybės didina N. K. pavojingumą visuomenei. Šiuo aspektu pažymėtina, kad kaltinamasis yra ne kartą teistas, jam skirtos įvairios – tarp jų ir susijusios su laisvės atėmimu bausmės, tai galėtų būti pagrindu vertinti, kad teisę pažeidžiantis elgesys kaltinamajam visgi būdingas ir kad ankstesnės jam paskirtos bausmės paskirties nepasiekė. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, taip pat į tai, kad kaltinamasis du kartus iš eilės vairavo automobilį, kai jam nustatytos daugiau nei 1,5 promilės, praeityje yra baustas administracine tvarka už šiurkščius KET pažeidimus, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti N. K. už nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, paskyrus griežčiausią inkriminuojamo straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą, jo dydį nustatant didesnį nei sankcijoje numatytas vidurkis, t. y. 9 mėnesius.

Atsižvelgiant į tai, kad byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, mažintina vienu trečdaliu – kaltinamajam N. K. skirtina galutinė 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Iš informacinės teismų duomenų sistemos LITEKO nustatyta, kad N. K. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 10 d. baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, ir jam paskirta galutinė 48 MGL (2400 eurų) dydžio bauda, nustatant 24 mėnesių terminą nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo paskirtai baudai sumokėti. Šis baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2020 m. liepos 30 d. Nagrinėjamu atveju bausmės bendrintinos vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, nes N. K. šiuo nuosprendžiu aptariamą nusikalstamą veiką padarė 2020 m. liepos 3 d., t. y. iki Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 10 d. baudžiamojo įsakymo priėmimo. Pagal BK 63 straipsnį, jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. Kai bausmės visiškai sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, pridedamos visos paskirtos švelnesnės bausmės. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu skiriamos 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės visiškai pridedama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 10 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta galutinė 48 MGL (2400 eurų) dydžio bauda, ir galutinė subendrinta bausmė N. K. skirtina – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė su 48 MGL (2400 eurų) dydžio bauda. Atsižvelgiant į tai, kad minėtu teismo baudžiamuoju įsakymu buvo nustatytas 24 mėnesių terminas nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo paskirtai baudai sumokėti, teismas neblogindamas kaltinamojo teisinės padėties, taip pat atsižvelgdamas į tai, kad nuteistasis turi du mažamečius vaikus, kuriuos padeda išlaikyti, nustato dvidešimt keturių mėnesių baudos sumokėjimo terminą.

Iš informacinės teismų duomenų sistemos LITEKO nustatyta, kad N. K. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 19 d. pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir BK 145 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, skirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 1 metams, įpareigojant viso laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., nebent tai susiję su darbu ar lankymųsi sveikatos priežiūros įstaigose; visu laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje; per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti gydytis nuo alkoholizmo ir tęsti gydymąsi visu laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu; 8 mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios dalyvauti elgesio pataisos programoje. Šis nuosprendis įsiteisėjo 2020 m. sausio 9 d.

BK 64 straipsnyje nustatyta tvarka bausmės bendrinamos tais atvejais, jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką. Nusikalstamos veikos, už kurių padarymą N. K. šiuo nuosprendžiu bendrinamos bausmės, padarytos po Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nuosprendžio priėmimo, t. y. jam neatlikus šiuo ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės. BK 64 straipsnio 3 dalis numato, kad tais atvejais, kai bausmės iš dalies sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama neatliktos bausmės dalis. Pridedama bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį. Iš Lietuvos prabacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus rašto nustatyta, kad pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nuosprendį N. K. paskirtos 1 metų laisvės apribojimo bausmės neatliktos bausmės dalis šio nuosprendžio priėmimo dieną (2020 m. spalio 1 d.) yra 2 mėnesiai ir 24 d. Atsižvelgiant į visa tai, BK 64 straipsnio 1, 3 dalių pagrindu prie šiuo nuosprendžiu paskirtos subendrintos bausmės – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės su 48 MGL (2400 eurų) dydžio bauda pridedama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės apribojimo bausmės dalis (vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, 1 laisvės atėmimo dieną prilyginant 2 laisvės apribojimo dienoms), ir N. K. skiriama galutinė bausmė – 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmė su 48 MGL (2400 eurų) dydžio bauda, nustatant dvidešimt keturių mėnesių baudos sumokėjimo terminą.

Žemesnės instancijos teismas

Ikiteisminio tyrimo metu N. K. BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2020 m. liepos 3 d. 21.35 val. iki 2020 m. liepos 4 d. 14.34 val., t. y. vieną dieną (b. l. 63-64, 75). Šis taikyto laikino sulaikymo laikas įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą bausmę (BK 66 straipsnis).

Teismas, įvertinęs kaltinamojo amžių, tai, kad iš esmės jo įvykdyta nusikalstama veika yra susijusi su priklausomybe alkoholiui, kurią kaltinamasis pripažįsta, ir pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu skirtus įpareigojimus gydosi nuo šios priklausomybės, į tai, kad ankstesnės nusikalstamos veikos, su kuriomis bendrintinas šis nuosprendis, taip pat padarytos esant neblaiviam, kad neblaivumas yra tokių kaltinamojo veiksmų priežastis, tai, kad kaltinamasis pripažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje nurodė esmines aplinkybes, susijusias su nusikalstamos veikos padarymu, ir atsižvelgęs į tai, jog bausmės paskirtis yra ne tik nubausti, bet ir paveikti asmenį taip, kad jis toliau laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų, siekiant pozityvių jo pokyčių, sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti ir N. K. elgesys bus tinkamai koreguojamas taikant BK 75 straipsnio 2 dalies nuostatas ir atidedant kaltinamajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dvejiems metams vykdymą.

Siekiant kontroliuoti bei pakeisti kaltinamojo elgesį ir jo nuostatas, N. K. įpareigotinas per visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi arba gydymusi; gydytis priklausomybę nuo alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; pradėti dirbti ir (ar) tęsti darbą ir (ar) būti registruotam Užimtumo tarnyboje; 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 75 straipsnio 5 dalies 3, 6, 7, 10 punktai, 6 dalis).

Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai

Prokurorė, teisiamojo posėdžio metu sakydama baigiamąją kalbą, pažymėjo, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo apribota nuosavybės teisė į automobilį ,,Opel Astra“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, tačiau minėtas automobilis buvo konfiskuotas ankstesniu 2020 m. liepos 10 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu už analogišką veiką. Be to, prokurorė dėl baudžiamojo poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti kelių transporto priemones) uždraudimo, nepasisakė.

BK 67 straipsnio 1 dalyje ir 3 dalyje nustatyta, kad kartu su bausme asmeniui, siekiant padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės.

BK 68 straipsnio 1 dalies nuostatomis teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Šis terminas skaičiuojamas metais, mėnesiais ir dienomis (BK 68 str. 2 d.).

Pagal teismų praktiką BK 67 ir 68 straipsniuose esančios teisės normos nesieja uždraudimo asmeniui naudotis specialia teise su tuo, ar jis turėjo teisę vairuoti automobilį. Neturint teisės vairuoti transporto priemones faktas neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo. Uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti tam tikram laikui turi savarankišką teisinę reikšmę, nes tokiu atveju, pasibaigus draudimo terminui, teisė vairuoti suteikiama tik tada, kai jis Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka užbaigia vairuotojų mokymus ir išlaiko kvalifikacinius egzaminus (kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-49-788/2016).

N. K. padarė nusikalstamą veiką, vairuodamas transporto priemonę, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,96 promilės etilo alkoholio koncentracija. Kaltinamasis savo veiksmais šiurkščiai pažeidė KET, kėlė realų pavojų kitų eismo dalyvių gyvybei, sveikatai ir turtui. Tokią išvadą patvirtina byloje nustatytos aplinkybės, kad N. K., būdamas neblaivus, vairavo automobilį (duomenys neskelbtini) mieste, vakare, važiavo ne vienas, o kartu su draugu. Be to, N. K. per itin trumpą laiko tarpą (praėjus vos daugiau nei savaitei nuo pirmos nusikalstamos veikos padarymo) pakartotinai padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką. Bylos duomenimis N. K. baustas administracine tvarka už įvairius administracinius nusižengimus, be kita ko, ir už šiurkščius KET pažeidimus, baudų nemoka. Tai rodo kaltinamojo itin didelį neatsakingumą ir atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles. Pažymėtina, kad skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje įtvirtintą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės paskirčiai įgyvendinti kaltinamajam būtina kartu su bausme skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones). Nustatydamas teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo terminą, teismas atsižvelgia ne tik į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos padarymo aplinkybes, bet ir į tai, kad kaltinamasis anksčiau teistas, be kita ko, už analogišką veiką per itin trumpą laiko tarpą, administracine tvarka baustas, savo kaltę pripažino, tačiau tik deklaratyviai gailisi dėl savo veiksmų ir nėra kritiškas savo poelgiui. Taigi N. K. skirtinas uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) ketveriems metams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis). Nors BK 66 straipsnyje nustatyta, kad asmeniui į bausmę įskaitoma tik vienintelė kardomoji priemonė – kardomasis kalinimas, tačiau atsižvelgiant į tai, kad N. K. ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. liepos 4 d. nutarimu buvo paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas, kuri 2020 m. liepos 23 d. nutarimu buvo panaikinta (b. l. 81-82), t. y. tuo laikotarpiu N. K. buvo apribota galimybė tokią teisę įgyti (kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-49-788/2016), vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, šis laikas įskaitytinas į N. K. paskirtos uždraudimo naudotis specialia teise terminą.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Kartu pažymėtina, kad nusikalstamai veikai daryti naudojamo, kaltininkui ar kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančio, turto konfiskavimas neišvengiamai riboja nuosavybės teisę, todėl turi ir nubaudimo elementų. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės būtų proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitiktų siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti būtų teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos.

Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina, kad pagal BK 67 straipsnio 3 dalį baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – gali būti skiriama kartu su bausme. BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn; kad konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal šio straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Aptariamo straipsnio 4 dalyje nurodyta ir tai, kad kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu: 1) perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti; 2) šis turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) šis turtas jam buvo perleistas kaip kaltininko šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) šis turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajaus, įnašų ir pan.), yra kaltininkas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą, jis arba juridiniame asmenyje vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, juridinio asmens vardu priimti sprendimus ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Taigi, pagal baudžiamąjį įstatymą, esant BK 72 straipsnio 2, 3, 4 dalyse nustatytiems pagrindams, turtas gali būti konfiskuojamas ne tik iš kaltininko, bet ir iš kitų fizinių ar juridinių asmenų, o pagal šio straipsnio 5 dalį kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis N. K. padarė nusikalstamą veiką, kai būdamas neblaivus vairavo automobilį „Opel Astra“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo matyti, kad minėtos transporto priemonės valdytojas-savininkas yra (duomenys neskelbtini) (b. l. 28), tačiau iš 2020 m. birželio 20 d. 17.30 val. transporto priemonės pardavimo–pirkimo sutarties matyti, kad N. K. šią transporto priemonę įsigijo iš D. P. (b. l. 21-23). Minėta, kad N. K. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 10 d. baudžiamuoju įsakymu nuteistas už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, kurią taip pat padarė, naudodamasis šia transporto priemone. Šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu N. K. buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio „Opel Astra“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini)) konfiskavimas. Minėtas baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2020 m. liepos 30 d., t. y. iki šio nuosprendžio priėmimo dienos. N. K. naujos nusikalstamos veikos padarymo metu (2020 m. liepos 3 d.) realiai ir neprarado nuosavybės teisės į automobilį „Opel Astra“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nes jis jam kito ikiteisminio tyrimo metu buvo grąžintas ir laikinas nuosavybės teisės apribojimas šiai transporto priemonei nebuvo taikytas, tačiau įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui (įsiteisėjo 2020 m. liepos 30 d.) minėta transporto priemonė jau priklauso ne N. K., o valstybei. Esant tokiai situacijai, antrą kartą konfiskuoti tą pačią nusikalstamos veikos padarymo priemonę, kuri jau konfiskuota teismo baudžiamuoju įsakymu ir kuri jau priklauso valstybei, nėra galimybės, be to, taip būtų formuojamos nebaudžiamumo nuostatos, todėl yra teisinis pagrindas ne pakartotinai konfiskuoti minėtą transporto priemonę, o iš kaltininko išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo formuojamoje praktikoje yra nurodęs, kad sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, reikia vertinti visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, t. y. atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018). Pabrėžtina ir tai, kad teismas, svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, turi diskreciją spręsti, ar iš asmens išieškoma visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-315-303/2018).

BK 72 straipsnio 5 dalies pagrindu konfiskuotino turto vertė yra įrodinėtina baudžiamosios bylos aplinkybė, kuri nustatoma pagal BPK 20 straipsnyje nustatytas įrodinėjimo taisykles. Bylose, kuriose sprendžiamas turto konfiskavimo klausimas, pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu. Kai tokių duomenų byloje nėra, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-100-648/2019, Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 9 d. nutartis Nr. 1A-70-348/2020).

VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta, kad automobilio ,,Opel Astra Caravan DTI“ (universalas, dyzelinas, 1999 m., 74 kW/100 AG) kaina 2020 m. liepos mėnesį yra 930 Eur su PVM (b. l. 29). Iš 2020 m. birželio 20 d. 17.30 val. transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties matyti, kad N. K. įsigijo iš D. P. automobilį, kuriuo valstybinis numeris yra (duomenys neskelbtini) už 90 eurų (b. l. 23). Iki šio automobilio pardavimo-pirkimo sandorio byloje esančios kitos šio automobilio pardavimo-pirkimo sutartys patvirtina, kad prieš tai buvusiems šio automobilio savininkams šis automobilis buvo parduotas už 100 Eur (b. l. 24-25). Iš 2020 m. liepos 3 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo ir transporto priemonės priverstinio nuvežimo akto matyti, kad automobilio ,,Opel Astra“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) užpakalinis bamperis įbrėžtas, kėbulas apibrozdintas, įlenktas, trūksta kėbulo plastmasinių detalių, nėra antenos, įskilęs dešinės pusės veidrodėlis (b. l. 12-16, 39-40).

Nagrinėjamu atveju VšĮ „Emprekis“ pažyma nesivadovautina, nes joje nurodyta vidutinė transporto priemonės kaina, t. y. pateiktas masinis transporto priemonės vertinimas, kuriame formaliai atsižvelgiama į techninius parametrus ir reali transporto priemonės būklė ir jos nusidėvėjimas nėra vertinami. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į byloje esančius minėtus įrodymus laikytina, kad minėto automobilio rinkos vertė yra 500 Eur su PVM, todėl iš kaltinamojo išieškotina būtent ši konfiskuotino turto (automobilio) vertė.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės 2020 m. liepos 8 d. nutarimu, siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, laikinai apribotos nuosavybės teisės į N. K. priklausančią transporto priemonę ,,Opel Astra“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini)), nustatant terminą nuo 2020 m. liepos 8 d. iki 2021 m. sausio 8 d., turto saugotoju paskiriant Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą (b. l. 30-32, 37-41). Atsižvelgiant į tai, kad iš kaltinamojo nuspręsta išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą ir į tai, kad šiuo metu minėta transporto priemonė priklauso valstybei, šis laikinasis nuosavybės teisių apribojimas paliktinas galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kiti klausimai

N. K. ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. liepos 4 d. nutarimu buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 72-73). 2020 m. liepos 23 d. nutarimu kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas panaikinta (b. l. 81-82). Rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktinas galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

BPK 103 straipsnio 5 punkto pagrindu proceso išlaidomis pripažintinos transporto priemonės „Opel Astra“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvežimo ir saugojimo UAB „Tomadas“ aikštelėje išlaidos, kurias sudaro 24 Eur su PVM (b. l. 27, 35-36). Šios išlaidos BPK 105 straipsnio 1 dalies pagrindu priteistinos iš kaltinamojo N. K..

Daiktas, turintis reikšmės bylos nagrinėjimui, nuosprendžiui įsiteisėjus: 1 CD su vaizdo įrašu, saugomu byloje (prisegtas prie galinio bylos viršelio), paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67–68, 72 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 304?305 straipsniais, 307?308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

N. K. (N. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir N. K. paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalimis, paskirtą bausmę subendrinti visiško sudėjimo būdu, prie griežtesnės 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant švelnesnę bausmę, paskirtą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 10 d. baudžiamąjį įsakymą, 48 MGL (2400 Eur) dydžio baudą, ir paskirti N. K. subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams su 48 MGL (2400 Eur) dydžio bauda, nustatant 24 mėnesių terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo paskirtai baudai sumokėti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis prie šiuo nuosprendžiu paskirtos 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo su 48 MGL (2400 Eur) dydžio bauda bausmės pridėti dalį Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės apribojimo bausmės, ir N. K. paskirti galutinę 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę su 48 MGL (2400 Eur) dydžio bauda, nustatant 24 mėnesių terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo paskirtai baudai sumokėti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, N. K. į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2020 m. liepos 3 d. 21.35 val. iki 2020 m. liepos 4 d. 14.34 val. (vieną dieną), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 3, 6, 7, 10 punktais, 6 dalimi, N. K. paskirtą 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant jį visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi arba gydymusi; gydytis priklausomybę nuo alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; pradėti dirbti ir (ar) tęsti darbą ir (ar) būti registruotam Užimtumo tarnyboje bei 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, skirti N. K. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 4 (ketveriems) metams, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Į šį terminą įskaityti laikotarpį nuo 2020 m. liepos 4 d. iki liepos 23 d., kai N. K. galiojo paskirta kardomoji priemonė specialiosios teisės sustabdymas. Apie priimtą sprendimą informuoti VĮ „Regitra“.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, iš N. K. išieškoti konfiskuotino turto – automobilio Opel Astra“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio valstybei, vertę atitinkančią pinigų sumą, tai yra 500 (penkis šimtus) eurų, valstybės naudai, sumokant į asmens pasirinkto banko Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6610.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės 2020 m. liepos 8 d. nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą į N. K. priklausančią transporto priemonę ,,Opel Astra“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini)), kuriuo terminas nustatytas nuo 2020 m. liepos 8 d. iki 2021 m. sausio 8 d., turto saugotoju paskirtas Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

N. K. taikomą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Priteisti iš N. K. 24 Eur (dvidešimt keturių eurų) dydžio proceso išlaidas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (į. k. 191688326, a. s. Nr. LT327044060001188548, AB SEB bankas) naudai.

Daiktą, turėjusį reikšmės bylos nagrinėjimui, nuosprendžiui įsiteisėjus: 1 CD su vaizdo įrašu, saugomą byloje (prisegtas prie galinio bylos viršelio), palikti saugoti byloje.

Išaiškinti N. K., kad:

1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsniu, bauda privalo būti sumokėta per teismo nustatytą 24 (dvidešimt keturių) mėnesių laikotarpį nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokant ją į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Mokant paskirtą baudą, mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodas 6801.

2. Sumokėjęs baudą nuteistasis nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui pateikia tai patvirtinančius dokumentus.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Asta Benetytė