- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-01-10
- Bylos Nr.
- e2-32-302/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01364-2018-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Romualda Janovičienė
- Atsakovas
- S. R.
- Kategorijos
- 3.1.14.3Ieškinio trūkumų šalinimas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės S. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 19 d. nutarties, kuria atsakovės priešieškinį atsisakyta priimti ir jis grąžintas jį padavusiam asmeniui civilinėje byloje pagal akcinės bendrovės Luminor Bank ieškinį atsakovei S. R. dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, A. R. ir V. M. R.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė akcinė bendrovė Luminor Bank (toliau – Luminor Bank, AB) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės S. R. 83 616,94 Eur skolos sumą ir 16 proc. sutartines metines įsipareigojimų nevykdymo palūkanas už priteistą 43 052,82 Eur skolą, skaičiuojant šias palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei 5 proc. dydžio įstatymo numatytas metines procesines palūkanas už priteistą 40 564,12 Eur skolą, skaičiuojant šias palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat bylinėjimosi išlaidas.
2. Atsakovė S. R. pateikė priešieškinį. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi atsakovei buvo nustatytas dešimties kalendorinių dienų terminas priešieškinio trūkumams pašalinti. 2018 m. rugsėjo 17 d. terminas priešieškinio trūkumams pašalinti buvo pratęstas iki 2018 m. spalio 8 d.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Atsakovei nustatytu terminu priešieškinio trūkumų nepašalinus, Vilniaus apygardos teismas 2018 m. spalio 19 d. nutartimi atsakovės S. R. priešieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.
III. Atskirojo skundo argumentai
4. Atsakovė S. R. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 19 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės. Nurodo šiuos esminius nesutikimo su pirmosios instancijos teismo nutartimi argumentus:
4.1 Pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai ir neobjektyviai ištyrė svarbias bylai aplinkybes, netinkamai taikė materialinės teisės normas, reguliuojančias ginčo dalyką, pažeidė procesines teisės normas, įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles.
4.2 Formalizuojant ieškinio trūkumų šalinimo instituto taikymą ir atsisakant priimti procesinį dokumentą dėl neesminių trūkumų, ribojama asmens teisė į teisminę gynybą ir pažeidžiamas teisminės gynybos prieinamumo principas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
5. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
6. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 19 d. nutarties, kuria laikytas nepaduotu atsakovės priešieškinis ir grąžintas jį padavusiam asmeniui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo
7. Siekiant įgyvendinti visų asmenų lygią teisę naudotis teismine gynyba, taip pat proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka nustatyta CPK ir kituose įstatymuose. Dėl to asmuo, siekiantis įgyvendinti teisę kreiptis į teismą, privalo įvykdyti pareigas, susijusias su tinkamu procesinio dokumento, teiktino teismui, įforminimu.
8. Priešieškinis pareiškiamas pagal taisykles, CPK nustatytas ieškiniui pareikšti (CPK 143 straipsnio 3 dalis). Procesinių dokumentų, įskaitant procesinį dokumentą, kuriuo inicijuojamas civilinės bylos pradėjimas (iškėlimas), formai ir turiniui yra keliami reikalavimai įtvirtinti CPK 111, 113–114 straipsniuose. Teismas imasi nagrinėti civilinę bylą pagal pateiktą procesinį dokumentą, tik jeigu tokio dokumento forma ir turinys atitinka proceso įstatymo nustatytus reikalavimus (CPK 115 straipsnio 1 dalis).
9. Pagal CPK 115 straipsnio 2 dalį jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo termino trūkumams pašalinti pabaigos dienos teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui.
10. Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi atsakovei buvo nustatytas dešimties kalendorinių dienų terminas priešieškinio trūkumams pašalinti. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovė priešieškiniu prašo modifikuoti trečiųjų asmenų su ieškove sudarytą Kredito sutartį, tačiau neatskleidžia, iš kur, būdama laiduotoja, kildina savo teisę reikalauti Kredito sutarties, kurios šalis ji nėra, modifikavimo. Taip pat teismas nurodė, kad iš priešieškinio turinio neaišku, ką prašoma sumažinti – palūkanas ar netesybas, ir kokiu pagrindu jas prašoma mažinti iki 1,2 proc. Be to, teismas darė išvadą, kad atsakovė neįrodė, jog objektyviai neturi galimybių sumokėti už teikiamą priešieškinį 200 Eur žyminį mokestį, todėl nurodė atsakovei pateikti įrodymus, pagrindžiančius žyminio mokesčio sumokėjimą. 2018 m. rugsėjo 17 d. terminas priešieškinio trūkumams pašalinti buvo pratęstas iki 2018 m. spalio 8 d. Atsakovei nustatytu terminu priešieškinio trūkumų nepašalinus, Vilniaus apygardos teismas skundžiama 2018 m. spalio 19 d. nutartimi atsakovės S. R. priešieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniu.
11. CPK 115 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad nutartis, kuria nustatytas terminas pašalinti procesinio dokumentu trūkumus, gali būti skundžiama atskiruoju skundu. Atskiruoju skundu taip pat gali būti skundžiama teismo nutartis, kuria procesinis dokumentas grąžintas dėl to, kad nepašalinti jo trūkumai.
12. Taigi asmeniui, nesutinkančiam su teismo nutartimi, kuria konstatuoti atitinkami procesinio dokumento trūkumai, iš karto suteikiama galimybė skųsti šią nutartį apeliacinės instancijos teismui. Jei asmuo neskundė teismo nutarties dėl procesinio dokumento trūkumų šalinimo, tačiau skundžia nutartį, kuria procesinis dokumentas grąžintas nepašalinus jo trūkumų, tai nekliudo asmeniui atskirajame skunde kelti argumentus, susijusius su tuo, kad teismas nepagrįstai buvo nustatęs terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-19-1075/2018).
13. Iš atsakovės atskirojo skundo turinio matyti, kad skundo argumentais ir yra apeliuojama būtent į tai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė procesinio dokumento trūkumų šalinimo institutą. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu apeliantės motyvu neįžvelgia pagrindo sutikti.
14. Bylos medžiaga patvirtina, kad 2007 m. gruodžio 12 d. kredito gavėjai A. R. ir V. M. R. su ieškove sudarė Kreditavimo sutartį Nr. KK 07/12/25D. 2007 m. gruodžio 12 d. Laidavimo sutartimi Nr. LKK 07/12/26D ir 2017 m. gruodžio 12 d. Laidavimo sutartimi Nr. LKK 07/12/27D atsakovė įsipareigojo solidariai atsakyti už tinkamą kredito gavėjų prievolių pagal Kredito sutartį vykdymą. Kredito gavėjams tinkamai nevykdant prisiimtų finansinių įsipareigojimų, nuo 2008 m. liepos 26 d. Kredito sutartis vienašališkai ieškovės iniciatyva buvo nutraukta. Ieškovė Luminor bank, AB atsakovei, kaip laiduotojai, pateikė ieškinį dėl skolos priteisimo, o atsakovė pateikė priešieškinį.
15. Kaip matyti iš priešieškinio turinio, priešieškiniu atsakovė prašo sumažinti netesybas iki 1,2 procento metinių palūkanų, taip pat priešieškinyje kalba sutarties šalies teisę prašyti sutartį pakeisti, tačiau minėtų argumentų pagrindu jokio konkretaus reikalavimo nepateikia.
16. Ieškinio (priešieškinio) dalykas – tai materialinis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą. Tuo tarpu ieškinio (priešieškinio) pagrindas – tai aplinkybės, patvirtinančios ieškovo subjektinę teisę ir reikalavimo pagrįstumą. Visais atvejais ieškinyje (priešieškinyje) tiek ieškinio dalykas, tiek pagrindas turėtų būti aiškiai suformuluotas.
17. Pažymėtina, kad tinkamas ieškinio (priešieškinio) dalyko ir pagrindo suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir šalies pasirinktu būdu apginti pažeistas teises. Kasacinis teismas taip pat ne kartą yra pažymėjęs, kad aiškus ieškinio (priešieškinio) dalyko suformulavimas ir faktinio pagrindo išdėstymas yra šalių lygiateisiškumo bei rungimosi principų tinkamo įgyvendinimo prielaida – nuo jo priklauso atsikirtimų į pateiktus reikalavimus turinys, nustatinėtinoms aplinkybėms patvirtinti teiktini įrodymai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 23 d. nutartį, priimtą civilinėje Nr. 3K-3-710/2013 ir kt.).
18. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, atsižvelgiant į tai, kad iš atsakovės pateikto priešieškinio turinio nėra aiškūs priešieškinio reikalavimai bei juos pagrindžiančios aplinkybės, nagrinėjamu atveju priešieškinio trūkumų nustatymas vertintinas kaip tinkamas procesinis veiksmas, kurį šiuo atveju pirmosios instancijos teismas turėjo atlikti, siekdamas užtikrinti efektyvų bylos nagrinėjimo procesą.
19. Taip pat darytina išvada, kad, atsakovei nepateikus jokių objektyvių duomenų apie savo turtinę padėtį, pagrindžiančių tai, jog atsakovė iš tikrųjų neturi galimybių sumokėti 200 Eur žyminį mokestį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino atsakovės prašymo atidėti žyminio mokesčio už pateiktą priešieškinį mokėjimą ir nustatė terminą žyminiam mokesčiui sumokėti.
20. Kaip jau ir buvo minėta, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu nepašalinus teismui pateikto procesinio dokumento trūkumų, jis turi būti laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, kas nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo ir buvo pagrįstai padaryta.
Dėl bylos procesinės baigties
21. Nurodytų argumentų pagrindu spręstina, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta nei pagrįsta, todėl atsakovės S. R. atskirasis skundas atmestinas, o Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 19 d. nutartis paliktina nepakeista.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.