Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Donato Jatužio, Valdo Petro Meidaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Danutės Švitinienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios H. P. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. balandžio 25 d. nuosprendžio, kuriuo ji buvo nuteista:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį 51 MGL (2550 Eur) dydžio bauda;

- pagal BK 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 1 metams, netaikant intensyvios priežiūros, įpareigojant ją šios bausmės vykdymo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje bei uždraudžiant vartoti alkoholį ir kitas psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos visiškai jas sudedant ir jai paskirtos galutinės subendrintos bausmės – laisvės apribojimas 1 metams, netaikant intensyvios priežiūros, paliekant tuos pačius įpareigojimus bei draudimą, ir 51 MGL (2550 Eur) dydžio bauda.

Pagal BK 64¹ straipsnį paskirtos bausmės sumažintos vienu trečdaliu iki laisvės apribojimo 8 mėnesiams, netaikant intensyvios priežiūros, paliekant tuos pačius įpareigojimus bei draudimą, ir iki 34 MGL (1700 Eur) dydžio baudos.

Į paskirtą baudos bausmę įskaitytas jos laikinas sulaikymas – 1 para.

Paskirtą baudos bausmę nurodyta sumokėti per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktais, 3 dalimi, 68 straipsniu, 72 straipsnio 2 ir 3 dalimis, jai paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės: 1) uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 metams 7 mėnesiams; ir 2) automobilio „Volvo V50“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1.1. Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį už tai, kad 2022 m. spalio 8 d., pažeisdama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punktą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, (duomenys neskelbtini) vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Volvo V50“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai patikrinę jos blaivumą alkoholio kiekio matuokliu 2.13 val. nustatė 2,23 promilių neblaivumą, 2.29 val. – 1,95 promilių neblaivumą, t. y. vairavo motorinę transporto priemonę būdama neblaivi, kai jai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas;

1.2. Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį už tai, kad 2022 m. spalio 15 d. apie 11.50 val., namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, smurtavo prieš savo šeimos narį – sūnų P. P., t. y. tyčia tris kartus delnu trenkė per kairį žandą sužalodama nagais, sugriebusi už rankų jas sudraskė, tokiais savo veiksmais padarė odos įdrėskimus kairiame žaste ir kaklo srityje, taip nežymiai sutrikdė savo šeimos nario – sūnaus P. P. sveikatą.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

I. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

6. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Šiuo atveju apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nustatyto nuteistajai H. P. paskirtos baudos savanoriško sumokėjimo termino ir jai paskirto uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones termino – prašoma baudos savanoriško sumokėjimo terminą pratęsti iki 1 metų, o baudžiamojo poveikio priemonės terminą sutrumpinti iki 1 metų. Atsižvelgdama į tai bei laikydamasi bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribų, teisėjų kolegija šiais klausimais ir pasisako.

7. Apeliaciniame skunde nuteistoji H. P. teigia, kad pirmosios instancijos teismas nustatė neprotingai trumpą – 2 mėnesių, jai paskirtos 1700 Eur dydžio baudos sumokėjimo terminą. Teisėjų kolegija su tuo iš esmės sutinka.

8. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 2 dalimi, nuosprendį paskelbęs teismas išaiškina nuteistajam, jog jis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. BPK 352 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuosprendį paskelbęs teismas tuoj pat išaiškina nuteistajam paskirtos bausmės savanoriško ir priverstinio įvykdymo tvarką, sąlygas, jo teises ir pareigas bei nustato terminą, per kurį turi būti savanoriškai sumokėta bauda. Jeigu bauda nesumokama savanoriškai, ją priverstinai išieško antstolis pagal nuosprendį priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą (BPK 352 straipsnio 2 dalis).

9. Kaip jau minėta, nuteistajai H. P. pirmosios instancijos teismas paskyrė 1700 Eur dydžio baudą. Įskaičius jos laikiname sulaikyme išbūtą laiką, t. y. 1 parą, H. P. buvo paskirta galutinė – 1600 Eur dydžio bauda. Skundžiamu nuosprendžiu nuteistoji buvo įpareigota paskirtą baudą sumokėti per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nepasisakė, kodėl nuteistajai nustatė 2 mėnesių terminą baudai savanoriškai sumokėti. Iš bylos matyti, kad nors nuteistoji dirba, jos gaunamos pajamos – minimalios. Taip pat ji privalo išlaikyti du savo nepilnamečius vaikus, iš kurių vienas – neįgalus. Svarbu tai, kad nuteistoji yra (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikoje gyvena trumpą laiką, čia sukaupto turto ji neturi, gyvena nuomojamoje gyvenamojo namo dalyje. Taigi, įvertinus nuteistajai paskirtos baudos dydį, turimus duomenis apie jos turtinę padėtį ir pirmosios instancijos teismo nustatytą terminą baudai sumokėti, teisėjų kolegija sprendžia, kad 2 mėnesių terminas, per kurį turi būti sumokėta paskirta bauda, yra nerealus, akivaizdžiai per trumpas, nuteistoji neturi galimybių jai paskirtą baudą sumokėti per teismo nustatytą laikotarpį. Dėl to šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas nustatyti ilgesnį – 1 metų – terminą baudai savanoriškai sumokėti. Nustačius ilgesnį baudos sumokėjimo terminą, nuteistoji turės realią galimybę savanoriškai sumokėti jai teismo nuosprendžiu paskirtą baudą, išvengiant neigiamų priverstinio baudos išieškojimo pasekmių. Pripažinus, kad skundžiamu nuosprendžiu nepagrįstai nustatytas aiškiai per trumpas nuteistajai H. P. paskirtos baudos sumokėjimo terminas, nuosprendis šioje dalyje keičiamas (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

10. Kitas apeliantės reikalavimas, t. y. reikalavimas sutrumpinti jai paskirto uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones terminą iki 1 metų, motyvuojamas tuo, kad ši specialioji teisė jai reikalinga nuvykti į darbą, neįgalios dukros priežiūrai, ji anksčiau nebuvo teista ar bausta administracine tvarka, charakterizuojama teigiamai, savo veiksmais itin sunkių pasekmių nesukėlė, automobilį vairavo labai trumpai. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, ši nuteistajai paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 metams 7 mėnesiams, yra tinkama, atitinka jos asmenybę ir padarytą veiką.

11. Baudžiamojo poveikio priemonė yra teismo skiriama valstybės prievartos priemonė, kuri apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise, numatyta BK 68 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų ir teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, nuo 1 iki 5 metų tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Taigi, uždraudimo naudotis specialia teise taikymas yra teismo teisė, t. y. teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, gali taikyti ar nuspręsti netaikyti šios baudžiamojo poveikio priemonės. Kelių eismo saugumo bylose šio klausimo sprendimas didele dalimi priklauso nuo teismo išvados dėl KET pažeidimo pobūdžio, ar asmuo sąmoningai šiurkščiai pažeidė šias taisykles, lengvabūdiškai tikėdamasis išvengti baudžiamajame įstatyme numatytų padarinių, ar įvykis kilo dėl nusikalstamo nerūpestingumo, dėl kažkokių aplinkybių kaltininkui nesuvokiant rizikingo elgesio pobūdžio ir nenumatant galimų padarinių. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-143-696/2017, 2K-279-719/2018).

12. Pirmosios instancijos teismas H. P. uždraudė naudotis jai teise vairuoti kelių transporto priemones 1 metams 7 mėnesiams, t. y. laikotarpiui, trumpesniam negu BK 68 straipsnio 2 dalyje numatytas vidurkis (vidurkis yra 3 metai). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, paskirdamas H. P. šią baudžiamojo poveikio priemonę ir nustatydamas jos terminą, baudžiamojo įstatymo nepažeidė ir nenukrypo nuo teismų praktikos analogiško pobūdžio baudžiamosiose bylose.

13. Teisėjų kolegija pažymi, kad baudžiamojo poveikio priemonės parinkimas ir jos termino nustatymas yra viena iš baudžiamojo poveikio priemonės individualizavimo proceso, o kartu ir kaltininkui skiriamos bausmės sudėtinė dalis. Nustatant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo terminą, atsižvelgiama ne tik į objektyviai dėl veikos kilusius padarinius ar atskirai į kurias nors konkrečias detales, bet į visumą aplinkybių, apibūdinančių įvykį, jo kilimo priežastis, kaltės laipsnį ir kaltininko asmenybę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-100-648/2019). Taigi, svarstydamas baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo ir jos taikymo trukmės klausimą, teismas turi atsižvelgti į visas tokios priemonės skyrimui reikšmingas aplinkybes, o paskirta priemonė turi būti proporcinga padarytos veikos pavojingumui, taip pat kaltininko asmenybei. Baudžiamojo poveikio priemonėmis yra siekiama įgyvendinti bausmės paskirtį, taigi, atleidimu nuo baudžiamosios atsakomybės ar bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių paskyrimu turi būti siekiama to paties rezultato, kurio yra siekiama bausme, be kita ko, paveikti asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.

14. Skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje yra pakankamai išsamiai ir visapusiškai aptarti H. P. asmenybę iš esmės teigiamai charakterizuojantys bylos duomenys. Anksčiau H. P. nebuvo teista ar bausta administracine tvarka, taip pat ji prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi dėl padaryto nusikaltimo, šiuo metu yra dirbanti. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad nustatant baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminą, atsižvelgiama ne tik į objektyviai dėl veikos kilusius padarinius ar atskirai į kurias nors konkrečias detales, bet į visumą aplinkybių, apibūdinančių įvykį, jo kilimo priežastis, kaltės laipsnį bei veiką padariusio asmens asmenybę.

15. Šiuo atveju H. P. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, t. y. vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių KET pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai pirmo patikrinimo metu nustatytas 2,23 promilių jos neblaivumas, antro patikrinimo metu – 1,95 promilių neblaivumas. Šis kiekis beveik 5 kartus viršija minimalų leistiną girtumo laipsnį. Taigi, įvykio metu H. P. buvo tokio girtumo laipsnio, kad be jokių abejonių turėjo suprasti esanti girta, tokios būsenos negalinti vairuoti automobilio. Pažymėtina, kad ji neblaivi vairavo tol, kol pašaliniai asmenys (liudytojai E. M. ir N. M.) nenutraukė jos neteisėtos veikos ir neiškvietė policijos pareigūnų. Nagrinėjamo įvykio metu H. P., vairuodama automobilį, važiuodama atbuline eiga bei į priekį, neįsitikino, kad tai daryti saugu, atsitrenkė į priešais ją bei už jos stovėjusius automobilius ir juos apgadino. Nors nuteistoji H. P. automobilį neblaivi vairavo neilgai ir iš esmės manevravo toje pačioje vietoje, norėdama iš ten išvažiuoti, tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad trumpalaikis automobilio vairavimas sudaro pagrindą jos veiksmus vertinti kaip mažiau pavojingus. Kaip minėta, H. P. nustatytas neblaivumo laipsnis pakankamai nemažai viršijo ribą, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė. Ji nusikaltimą padarė gatvėje, kur bet kuriuo metu galėjo pasirodyti žmonės, kaip konkrečiu atveju buvo liudytojas E. M., ir kurioje stovėjo kiti automobiliai. Iš liudytojų E. M. ir N. M. parodymų galima spręsti, kad H. P.net nesuprato, jog atsitrenkė į kitus automobilius, ji tęsė vairavimą, buvo lėtos ir vangios reakcijos, sunkiai orientavosi aplinkoje. Tai, kad įvykio metu H. P. sunkiai orientavosi aplinkoje, buvo agresyvi, jos judesiai buvo nekoordinuoti, patvirtino ir liudytoja policijos pareigūnė L. B. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog baudžiamosiose bylose, kuriose be kitų aplinkybių nustatyta tai, jog kaltininkas sukėlė eismo įvykį, uždraudimo naudotis specialia teise terminas paprastai yra nustatomas artimas vidurkiui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-122-699/2018). Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, H. P. savo neatsakingu ir nusikalstamu veikimu, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, dėl ko akivaizdžiai buvo susilpnėjusi jos reakcija į aplinką, ne tik kėlė didelį pavojų savo bei eismo saugumui, kitų asmenų turtui, sveikatai ar net gyvybei, bet ir padarė eismo įvykį, ir tik atsitiktinumo dėka buvo išvengta rimtesnių padarinių. Dėl to didesnis nei minimali trukmės specialiosios teisės atėmimas šiuo atveju yra būtinas, siekiant užtikrinti prevencinius tikslus ir atgrasyti H. P. nuo panašaus pobūdžio veikų darymo.

16. Apeliaciniame skunde nuteistoji H. P., prašydama skirti jai minimalų baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis vairuoti kelių transporto priemones terminą, nurodo, jog ši speciali teisė jai yra labai reikalinga ir būtina, kadangi turi du nepilnamečius vaikus, kuriais rūpinasi, prižiūri ir išlaiko, jos dukra yra neįgali ir serganti. Teisėjų kolegija nekvestionuoja, jog minėtos aplinkybės yra reikšmingos nagrinėjamam klausimui, tačiau šiuo atveju nevertintinos kaip nulemiančios būtinybę skirti uždraudimą naudotis specialia teise 1 metų laikotarpiui. Teisėjų kolegija sutinka, kad teisės vairuoti transporto priemones laikinas netekimas ilgesniam negu 1 metų laikotarpiui sukels H. P. tam tikrų nepatogumų, tačiau aplinkybės, susijusios su jos šeimos narių (dukros) nuvežimu į gydymo įstaigas ar apsunkintu nuvykimu į tam tikras vietas, paprastai yra nustatomos daugumoje šios kategorijos baudžiamųjų bylų ir nėra laikytinos išskirtinėmis. Šiuo atveju pažymėtina ir tai, kad H. P. gyvena, nors ir kaimo vietovėje, tačiau labai arti miesto, kur viešojo transporto paslaugos yra išvystytos. Duomenų, kad tokiomis paslaugomis H. P. naudotis būtų per sunku, byloje nėra. Be to, iš bylos matyti, kad H. P. dirba, turi pajamų šaltinį, reikalingą pragyvenimui, todėl ir dukros nuvykimui į gydymo įstaigas gali pasinaudoti kitais būdais (taksi ar pavežėjų paslaugomis, kitų asmenų pagalba ir pan.). Kaip matyti iš bylos, tokiais būdais ji ir naudojosi, kai jai buvo sustabdyta teisė vairuoti kelių transporto priemones. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad H. P. nurodomos aplinkybės egzistavo dar iki jai padarant nusikalstamą veiką ir jai buvo žinomos, t. y. ji aiškiai suvokė, jog specialios teisės vairuoti transporto priemones turėjimas yra reikalingas, turi įtakos ir jos šeimos nariams bei darbui, tačiau atitinkamos aplinkybės nuo nusikalstamo veikimo nesulaikė bei neprivertė susimąstyti apie ateityje galinčias kilti neigiamas pasekmes.

17. Apibendrindama teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones terminas yra adekvatus H. P. padaryto nusikaltimo pavojingumui ir jos asmenybei, todėl teisingas. Pagrindų trumpinti jį kolegija nenustatė.

18. Apeliacinės instancijos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Šioje pažymoje nurodoma, kad teikiant antrinę teisinę pagalbą nuteistajai H. P. buvo patirtos 66,67 Eur dydžio išlaidos, kurias prašoma išieškoti iš nuteistosios valstybei. Šis prašymas netenkinamas.

19. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Šioje byloje apeliacinį skundą padavė tik nuteistoji H. P.. Taigi, apeliacinis procesas vyko tik jos iniciatyva siekiant sušvelninti jos teisinę padėtį. Šia nutartimi nuteistosios apeliacinis skundas yra tenkinamas iš dalies. Iš bylos matyti, kad nuteistosios pajamos nedidelės, ji taip pat augina du nepilnamečius vaikus, kurių vienas – neįgalus, skundžiamu nuosprendžiu iš jos konfiskuotas automobilis bei uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, o gynėjo dalyvavimas apeliaciniame procese buvo būtinas (pagal BPK 322 straipsnio 1 dalį). Įvertinusi visa tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo iš nuteistosios išieškoti antrinės teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. balandžio 25 d. nuosprendį.

Nustatyti nuteistajai H. P. šiuo nuosprendžiu paskirtos galutinės bausmės – 32 MGL (1600 Eur) dydžio baudos savanoriško sumokėjimo terminą 1 metams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus prašymo iš nuteistosios H. P. išieškoti antrinės teisinės pagalbos išlaidas už jos atstovavimą apeliacinės instancijos teisme.