- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-02-22
- Bylos Nr.
- 2A-66-267/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-07-03924-2012-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Birutė Simonaitienė, Vytautas Kursevičius, Danutė Burbulienė
- Ieškovas
- A. K.
- Atsakovas
- L. K.
- Advokatai
- Kristina Pugačienė
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja Danutė BurbulienėCivilinė byla Nr. 2A-66-267/2013Teisėjas Arvydas MartinavičiusTeisminio proceso Nr. 2-07-03924-2012-5Procesinio sprendimo kategorija 78.2.1.; 99.5.; 121.21.
NUTARTIS
2013 m. vasario 22 d.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Burbulienės (pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės A. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-10-11 sprendimo panaikinimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. K. ieškinį atsakovui L. K. dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo, išvadą teikianti institucija – Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė A. K. kreipėsi į teismą su ieškinio pareiškimu, kuriuo prašė pakeisti 2011‑11-11 Šiaulių miesto apylinkės teismo priteistą iš atsakovo L. K. išlaikymo jo nepilnamečiam sūnui V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) mokant periodinėmis išmokomis po 200 Lt per mėnesį, dydį, padidinant iki 400 Lt per mėnesį. Ieškovė savo reikalavimą grindė pasikeitusiomis ekonominėmis sąlygomis bei išaugusiais vaiko poreikiais.
Atsiliepimas
Atsakovas su ieškinio pareiškimu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad moka priteistą išlaikymą, 6 dienas per mėnesį sūnus būna pas jį, atsakovas vaikui perka maistą, atsakovo atlyginimas yra apie 1000 Lt, o duomenų, kad kas nors nuo 2011-11-11 teismo sprendimo pasikeitė, ieškovė nepateikė.
Išvadą teikianti institucija prašė ieškinio pareiškimą tenkinti, priteisti prašomo dydžio išlaikymą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Pirmosios instancijos teismas ieškinio pareiškimą atmetė ir iš ieškovės atsakovui priteisė 300 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas nenustatė, kad šalių materialinė padėtis būtų iš esmės pasikeitusi, byloje nebuvo duomenų, kad būtų atsiradusios papildomos vaiko priežiūros išlaidos, įvertino tai, kad nuo išlaikymo priteisimo dienos iki ieškinio padavimo dienos praėjo nedidelis laiko tarpas, todėl ieškinio pareiškimą atmetė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą esmė
Apeliantė A. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-10-11 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės A. K. ieškinį tenkinti visiškai ir pakeisti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011-11-11 sprendimu nustatytą nepilnamečio vaiko V. K., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymo dydį, priteisiant iš L. K. išlaikymą nepilnamečiui sūnui V. K. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 400 Lt nuo 2012-06-26 iki vaiko pilnametystės. Taip pat prašo priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
Apeliantė nurodo, kad civilinėje byloje yra pateikti įrodymai, kad atsakovo turtinė padėtis yra pagerėjusi – sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sudarymo metu, santuokos nutraukimo metu atsakovas oficialiai buvo bedarbis, šiuo metu atsakovas dirba ir gauna didesnę nei minimalią mėnesinę algą, be to, ir pirmosios instancijos teismas, ir pats atsakovas sutiko, kad nepilnamečio vaiko V. K. išlaikymui kas mėnesį reikia 800 Lt sumos, ir ši suma yra protinga ir pagrįsta.Nurodo, kad 2012-10-11 sprendimu paliktas nepakeistas 2011-11-11 Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimu nustatytas nepilnamečio vaiko išlaikymo dydis – 200 Lt yra mažesnis nei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nurodytas orientacinis kriterijus minimaliam išlaikymo dydžiui ir kuris yra nepakankamas tenkinti net minimalius nepilnamečio vaiko poreikius.Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas sprendime nenurodė jokių motyvų, kodėl neatsižvelgė į Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktą išvadą. Be to, ieškovei nesuprantama kodėl pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovės atlyginimas yra apie 2500 Lt, o atsakovo 1000 Lt, kai iš atsakovo L. K. pateiktos teismui darbo sutarties kopijos matyti, kad atsakovui kas mėnesį darbdavys moka ne tik 1200 Lt bazinę algą, tačiau ir kintamą dalį pagal darbo apmokėjimo nuostatus. Apeliantė mano, kad vertinant šalių turtinę padėtį, teismas turėjo įvertinti ne tik šalių gaunamą darbo užmokestį, bet ir jų turimą nekilnojamąjį turtą – atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso vertingas nekilnojamasis turtas: žemės sklypas, sodo namelis, o ieškovė nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų neturi, transporto priemonės taip pat neturi.Ieškovė taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino ieškovės nurodytų aplinkybių, kad atsakovas realiai gauna didesnes pajamas, nei nurodo teismui. Kad atsakovo gaunamos pajamos yra didesnės, nei jis nurodo, patvirtina ir atsakovo pateikti pirmosios instancijos teismui rašytiniai įrodymai – turizmo paslaugų teikimo sutartis, iš kurios matyti, kad atsakovas su dukromis iš pirmosios santuokos vyko atostogų į prabangų viešbutį Egipte.Nurodo, kad teismas nevertino, jog vaikas serga pakankamai dažnai, nuo 2010 metų gruodžio mėnesio dėl padidėjusių kaklo limfmazgių iki šiol stebimas ir gydosi Kauno medicinos universiteto klinikų Vaikų konsultacinėje poliklinikoje pas alergologą ir hematologą, tai reikalauja nemažų papildomų išlaidų.Mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog pakeitus priteisto išlaikymo dydį nuo 200 Lt iki 400 Lt, pablogėtų kitų dviejų atsakovo nepilnamečių vaikų padėtis, kadangi dviejų vaikų turėjimas nepaneigia atsakovo pareigos skirti sūnui išlaikymą, pakankamą tenkinti bent minimalius vaiko poreikius. Nurodo, kad ieškovė tai pat turi išlaikyti dar vieną nepilnametį vaiką – dukrą A. S., gim. (duomenys neskelbtini).
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas L. K. prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime nurodo, kad šalių turtinės padėties ar vaiko poreikių pokyčius patvirtinančių įrodymų apeliacinės instancijos teismui nėra pateikta, o Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011‑11-11 dienos sprendimu iš atsakovo priteistas išlaikymo nepilnamečiam sūnui V. K. dydis – 200 Lt dydžio kas mėnesį mokamos periodinės išmokos – visiškai atitinka jo tėvų galimybes ir yra proporcingas tiek šalių sūnaus poreikiams, tiek jo tėvų turtinei padėčiai. Taip pat nurodo, kad apeliantės turtinė padėtis yra keliskart geresnė nei atsakovo, jo turtinė padėtis neleidžia teikti ieškovės prašomo išlaikymo nepilnamečiui sūnui dydžio, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai nusprendė, kad ieškovei turi atitekti didesnė šalių sūnaus išlaikymo našta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovės A. K. ir atsakovo L. K. santuoka nutraukta Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011-11-11 sprendimu (4–6 b. l.). Šiuo sprendimu iš atsakovo L. K. nepilnamečio sūnaus išlaikymui priteista kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 Lt iki vaiko pilnametystės. Savo reikalavimą ieškovė iš esmės grindžia padidėjusiais nepilnamečio vaiko poreikiais bei tuo, kad priteista 200 Lt suma šiuo metu yra neproporcinga.
CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta galimybė peržiūrėti teismo sprendimą dėl išlaikymo priteisimo ir atitinkamai sumažinti ar padidinti išlaikymo dydį, jeigu, teismui priėmus sprendimą, iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Tokia nuostata leidžia teismui kiekvienu konkrečiu atveju išsaugoti protingą vaiko interesų, jo poreikių tenkinimo, tėvų galimybių pusiausvyrą. Pagrindas reikalauti keisti priteisto išlaikymo dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios tėvo (motinos) turtinės padėties pagerėjimą ar pablogėjimą arba vaiko poreikių pasikeitimą. Kasacinis teismas yra ne kartą nurodęs, kad pagrindas reikalauti keisti teismo nustatytą išlaikymo vaikui dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios tėvo (motinos) turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą arba vaiko poreikių pasikeitimą, kurie turi būti esminiai (CK 3.201 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Vertinant konkrečioje byloje nurodytas svarbias faktines aplinkybes, reikia ne tik laikytis teisės normose, reglamentuojančiose vaikų ir tėvų tarpusavio išlaikymo pareigas, išdėstytų reikalavimų, bet ir vadovautis kitais Civiliniam kodekse įtvirtintais principais, tarp kurių ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtinti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai bei CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės teisės normas ir tinkamai įvertino tiek šalių turtinę padėtį, tiek nepilnamečio vaiko poreikius.
CK 3.156 straipsnis numato, kad tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, vadinasi, jų pareiga išlaikyti savo vaikus taip pat yra lygi. Tėvų turtinės galimybės išlaikyti savo vaikus gali būti nevienodos. Dėl šios priežasties CK 3.192 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai.
Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, ieškovė kas mėnesį gauna apie 2110,50 Lt pajamų (85 b. l.). Nors ieškovė nurodo, kad padidėjo sūnaus poreikiai, o atsakovo teikiamas 200 Lt išlaikymas yra neproporcingas, pažymėtina, kad šiuo atveju svarbu atsižvelgti ir į atsakovo turtinę padėtį. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad sprendimo priėmimo metu atsakovo pajamas sudarė 1200 Lt (neatskaičius mokesčių), tai patvirtina atsakovo pateikta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus pažyma (106 b. l.). Kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas pateikė duomenis, kad yra bedarbis (107 b. l.) ir nurodė, kad bedarbio pašalpos negauna. Atmestinas ieškovės argumentas, kad atsakovo materialinė padėtis yra geresnė, nes atsakovui nuosavybės teise priklauso žemės sklypas su sodo nameliu. Atkreiptinas dėmesys, kad šis nekilnojamasis turtas atsakovui atiteko nutraukiant santuoką su ieškove, o ieškovei tuo metu atiteko automobilis bei 28000 Lt piniginė kompensacija už santuokos metu rekonstruotą sodo namelį. Taip pat atmestini ieškovės argumentai, kad atsakovas realiai gauna didesnes pajams, nes leistinų įrodymų, pagrindžiančių šias aplinkybes, į bylą nepateikta. Be to, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai sprendimo motyvuose nurodė, jog atsakovas privalo teikti išlaikymą dar dviems nepilnametėms dukroms, kurioms išlaikymas kiekvienai po 200 Lt periodinėmis išmokomos kas mėnesį priteistas Šiaulių miesto apylinkės teismo 2005-12-09 sprendimu civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo tarp atsakovo L. K. ir V. K.. Pažymėtina, kad, kai vienas iš tėvų privalo rūpintis keliais vaikais, tai išlaikymo dydis turi būti pakankamas bent minimaliems visų vaikų poreikiams tenkinti, o gautos vaikų išlaikymui sumos turi būti panaudotos lygiomis dalimis, jeigu nėra svarbių priežasčių nukrypti nuo lygybės principo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-245/2002; 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-331/2009). Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais ir jų nekartoja, tačiau pažymi, kad iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad atsakovas šiuo metu neturi galimybės mokėti ieškovės prašomos priteisti išlaikymo sumos. Pažymėtina, kad negalima nustatyti tokio išlaikymo, kuris iš esmės pablogintų išlaikymą teikiančio tėvo (motinos) turtinę padėtį ar dėl tėvo (motinos) turtinės padėties sunkumo iš viso negalėtų būti įvykdytas. Be to, ieškovės nurodyti motyvai dėl sūnaus poreikių pasikeitimo nagrinėjamu atveju negali būti laikomi esminiais. Ieškovė ieškinyje nurodomos aplinkybės, dėl kurių, pasak ieškovės, reikalinga didesnė sūnaus išlaikymui skirtina pinigų suma, iš esmės egzistavo nutraukiant ieškovės ir atsakovo santuoką. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovės ir atsakovo santuoka nutraukta 2011‑11‑11, o ieškinys dėl išlaikymo padidinimo pateiktas 2012-06-27, t. y. praėjus tik pusei metų nuo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, įsiteisėjimo dienos. Todėl teigti, kad per tokį trumpą laikotarpį galėjo iš esmės pasikeisti nepilnamečio vaiko poreikiai, nesant byloje leistinų įrodymų, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo.
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į minėtas CK normas, įvertinęs ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, bei tai, kad šiuo metu ieškovės turtinė padėtis yra geresnė nei atsakovo ir ji gali daugiau prisidėti prie nepilnamečio vaiko išlaikymo, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas nekeisti priteisto 200 Lt išlaikymo laikytinas pagrįstu ir teisėtu.
Atkreiptinas pirmosios instancijos teismo dėmesys, kad bylose dėl išlaikymo priteisimo trečiaisiais asmenimis į bylą privalo būti įtraukiami asmenys, kurių teisėms ir pareigoms priimtas teismo sprendimas gali turėti įtakos (CPK 47 str. 1 d., 329 str. 2 d. 2 p.). Nagrinėjamu atveju į bylą trečiuoju asmeniu turėjo būti įtraukta atsakovo kitų dviejų nepilnamečių vaikų motina, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys atmestas, pirmosios instancijos teismas sprendime dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų nepasisakė, todėl toks procesinis pažeidimas nelaikytinas esminiu ir sudarančiu absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą.
CPK 93 str. 1 d. nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas prašė priteisti iš ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikta 2012-11-23 atstovavimo sutarties Nr. 2012/11/23-127 kopija (146 b. l.), 2012-11-27 pinigų priėmimo kvitas, serija LAT Nr. 671019 (147 b. l.), sąskaita už teisinę pagalbą Nr. 2012/638 (149 b. l.). Iš šių rašytinių įrodymų matyti, jog atsakovas L. K. už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą advokatei Kristinai Pugačienei sumokėjo 400,00 Lt. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimas priimtas iš esmės atsakovo naudai bei į LR teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas „Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“, įvertinusi pateiktus dokumentus, pagrindžiančius turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti, atsakovo L. K. naudai iš ieškovės A. K. priteisia atsakovo patirtas 400,00 Lt bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d.). Teisėjų kolegijos manymu, atsakovo pateikti rašytiniai įrodymai – vietinio mokėjimo nurodymai Nr. 194 ir Nr. 205 VĮ Registrų centras (150–151 b. l.) neįrodo atsakovo turėtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme pagrįstumo.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį apeliantės A. K. apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Dėl to apeliantės A. K. apeliacinis skundas dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 11 d. sprendimo atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), atsakovo L. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), naudai 400 Lt (keturių šimtų litų) advokato atstovavimo išlaidas apeliacinės instancijos teisme.