Kauno apygardos teismo nutartis

2014-12-05 · Civilinė byla Nr. 2A-1720-153/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-12-05
Bylos Nr.
2A-1720-153/2014
Teisminio proceso Nr.
2-13-3-02394-2013-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Arvydas Žibas (pirm.), Algimantas Kukalis, Galina Blaževič (pran.)
Atsakovas
AB firmos „VITI“
Ieškovas
A. A.
Kategorijos
  • 44.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 44.2.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 99.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 114.11pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1720-153/2014;Teisminio proceso Nr. 2-13-3-02394-2013-3;Procesinio sprendimo kategorijos: 44.2.4.1; 44.2.4.2; 99.5; 114.11; 121.18. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gruodžio 5 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Galinos Blaževič (pranešėja), Algimanto Kukalio ir Arvydo Žibo (kolegijos pirmininkas), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės AB firmos „VITI“ atstovo advokato R. M. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-7-90/2014 pagal ieškovo A. A. ieškinį atsakovei AB firmai „VITI“ dėl turtinės ir neturtinės žalos, patirtos nelaimingo atsitikimo darbe metu, atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą ir civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl atsakovės pareigos sumokėti ieškovui netekto darbingumo žalos atlyginimą periodinėmis išmokomis ir neturtinę žalą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Alytaus rajono apylinkės teismas 2014 m. balandžio 15 d. sprendimu ieškovo A. A. ieškinio reikalavimus tenkino iš dalies ir priteisė ieškovui A. A. iš AB firmos „VITI“ po 255 Lt žalos atlyginimo kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos 2013 m. liepos 5 d. iki pensinio amžiaus, kiekvienais metais išmokas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, ir 20 000 (dvidešimt tūkstančių) Lt neturtinę žalą.

Teismas nustatė, kad ieškovas A. A. nuo 2011 m. spalio 6 d. pagal terminuotą darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., 23, 24 b. l.) dirbo AB firmoje ,,VITI“ (Vilniaus inžinierinių tinklų įmonė) vamzdyno montuotoju iki statybos darbų užbaigimo objekte Naujojoje g. Alytuje. 2012 m. birželio 11 d. 10.40 val. darbe įvyko nelaimingas atsitikimas, kurio metu ieškovas buvo sužalotas. Brigada, kurioje dirbo ieškovas, tiesė požemines komunikacijas: lauko vandentiekio ir spaudiminės kanalizacijos tinklus nuo šulinio VI-8 link VI-9 Naujojoje gatvėje šalia pastato Nr. 136. Kasant tranšėją, jos kelyje buvo aptiktos žemėje užkastos trys metalinės talpos, ieškovas apie kliūtis pranešė statybos darbų vadovui P. K.. Su darbų vadovu P. K. tuo metu buvo ir rinkodaros vadovas R. G., kurie nurodė iškasti ir priduoti į metalo laužą, iš talpų savininko gavę leidimą. Pirmoji talpa buvo iškasta ir ekskavatoriumi ,,Liebherr“ pakrauta į savivartį „Man“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2012 m. birželio 11 d. ieškovas su savivarčio vairuotoju V. Š. pridavė metalinę talpą. Gautus pinigus V. Š. perdavė darbų vadovui P. K., kuris 100 Lt perdavė ekskavatorininkui V. A.. Gavus leidimą iš darbų vadovo P. K., antroji talpa taip pat buvo iškasta ir ekskavatoriumi ,,Liebherr“ kraunama į savivartį „Man“. Kraunant talpą į savivarčio kėbulą, ieškovas lipo pritvirtinti talpos. Kai ieškovas uždėjo rankas ant borto krašto, talpa pajudėjo žemyn ir sutraiškė ieškovo dešinės rankos plaštaką. Teismo nustatytas aplinkybes patvirtino 2012-06-15 statybos darbų vadovo P. K. paaiškinimas AB ,,VITI“ generaliniam direktoriui K. J., kuriame P. K. teigia, kad nurodė A. A. pervežti metalinę talpą į kitą vietą, nes ji trukdė tiesti komunikacijas (1 t., 46 b. l.), ir P. K. 2012-08-02 paaiškinimas rinkodaros direktoriui R. G., kad po projekto pakoregavimo tiesiant požemines komunikacijas, tiesimo darbams trukdė 3 metalinės talpos. Suderinus su talpų savininku, talpos buvo iškastos ir išvežtos į metalo laužą. Darbams vadovavo brigadininkas A. A. (1 t., 51 b. l.). Statybos darbų vadovo tvirtinimu, trys talpos trukdė tiesti komunikacijas, dėl jų pašalinimo iš trasos P. K. tarėsi su talpų savininku. Pirmus du nurodymus statybos darbų vadovas P. K. davė ieškovui, trečią nurodymą davė ekskavatorininkui V. A.. Ieškovas nebuvo joks brigadininkas, jis buvo paprastas darbininkas vamzdyno montuotojas, per kurį statybos darbų vadovas kartais perduodavo kitiems darbininkams savo nurodymus.

Teismas nurodė, kad tai, jog pašalinti trečiąją metalinę talpą buvo duotas statybos darbų vadovo P. K. nurodymas ekskavatorininkui V. A., patvirtina paties V. A. papildomos apklausos 2012-12-10 protokolas, kuriame jis teigia, kad kai atsitiko nelaimingas atsitikimas su A. A., buvo atkasta ir pakrauta antra metalinė talpykla, kurią iškasti nurodė A. A.. Prieš dieną buvo atkasta pirma metalinė talpykla, kurią iškasti taip pat nurodė A. A., kadangi jis yra brigadininkas, ir taip pat pakrauta į krovininį automobilį. Trečią metalinę talpyklą nurodė iškasti P. K., kurią taip pat pakrovė į krovininį automobilį, kurį vairavo V. Š..

Teismo vertinimu, visi šie faktai aiškiai įrodo, kad komunikacijų tiesimo trasoje tarp šulinių VI-8 ir VI-9 aptiktas kliūtis, tai yra metalines talpas, iš komunikacijų trasos pašalinti nurodė būtent AB ,,VITI“ statybos darbų vadovas P. K..

Teismas nurodė, kad AB firmos ,,VITI“ vadovybės tvirtinimas, kaip ir vėlesnis statybos darbų vadovo P. K. teigimas (jau pakeitus savo duotus pirminius parodymus), kad iš komunikacijų trasos reikėjo pašalinti tik pirmą metalinę talpą, nes ji tik viena trukdė tiesti komunikacijas, o kitos dvi talpas darbams netrukdė, jas pašalinti savo iniciatyva suorganizavo A. A. siekdamas asmeninės naudos, neatitinka tikrovės.

Teismas sprendė, kad antra metalinė talpa buvo komunikacijų tiesimo trasoje, ir norint tiesti požemines komunikacijas, šią talpą reikėjo iš trasos pašalinti. Šį faktą, teismo vertinimu, patvirtina ekskavatorininko V. A. papildomos apklausos 2012-12-10 protokolas, kuriame jis nurodo, kad rastos talpos trukdė tiesti trasos vamzdyną.

Teismas sprendė, kad atsakovė, tvirtindama, kad tik pirma metalinė talpa trukdė tiesti komunikacijas, o kitos dvi netrukdė, pateikė teismui klaidingus duomenis apie metalinių talpų buvimo vietą. Teismas vadovavosi P. K. paaiškinimu (1 t., 82 b. l.), kad buvo iškastos visos trys talpos ir už jas iš metalo supirktuvės gauta 4117 Lt, trečioji talpa iškasta nedalyvaujant ieškovui.

Teismas sprendė, kad darbdavys netinkamai parengė darbo projektą ir nenumatė kliūčių komunikacijų tiesimo trasoje tarp šulinių VI-8 link VI-9, todėl kasant tranšėją komunikacijoms tiesti ir vadovaujantis parengtu darbo projektu, kuriame nebuvo pažymėtos kliūtys komunikacijų trasoje, nebuvo nustatyti darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimai šiai statybvietei, nes nebuvo numatyta ir aptarta, kas ir kaip saugiai turi pašalinti komunikacijų trasoje aptiktas kliūtis, tai yra negabaritines metalines talpas. Todėl metalinės talpos iš komunikacijų trasos buvo šalinamos taip, kaip mokėjo ir suprato eiliniai darbininkai, gavę statybos darbų vadovo nurodymus.

Teismas nustatė, kad atsakovė statybų objekte nesilaikė Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 3 str. 2 d. ir Darbo kodekso 264 str.

Teismas konstatavo, kad atsakovės vadovai, žinodami, kad reikia iš komunikacijų trasos pašalinti kliūtis, nesiėmė jokių veiksmų ir priemonių, kad būtų saugiai atliktas pavojingas darbas, jie tik nurodė vamzdyno montuotojui A. A. pašalinti negabaritinę metalinę talpą iš komunikacijų tiesimo trasos, o patys net neatvyko į tą statybos objekto vietą, kur buvo aptiktos kliūtys, neįvertino kliūties gabaritų, svorio, neorganizavo tinkamos technikos tokiems darbams atlikti, neorganizavo specialiai apmokytų darbininkų atlikti tokius pavojingus darbus.

Teismas nustatė, kad visos trys metalinės talpos buvo iškastos ir į savivartį kraunamos ekskavatoriumi ,,Liebherr 902“, kuriuo pagal gamyklinį pasą galima kelti krovinius maždaug iki 2 tonų ir naudojant prie kaušo pritvirtintą gamyklinį kablį. O viena metalinė talpa, kuri buvo pašalinta iš komunikacijų tiesimo trasos, svėrė 2745 kg, neaišku, ar ekskavatorininkas V. A. iš viso gali atlikti negabaritinių krovinių krovimo darbus, ar jis turi kranininko licenciją.

Teismas konstatavo, kad įvykio vieta po ieškovo sužalojimo buvo neišsaugota ir pakeista nelaukiant tyrimo pradžios. Ieškovas buvo sužalotas antros metalinės talpos šalinimo iš komunikacijų trasos metu, tačiau trasoje dar buvo likusi ir trečia talpa, kuri galėjo padėti nustatyti tikrąsias faktines aplinkybes – komunikacijų trasos tiesimo kelią. Apie nelaimingą atsitikimą darbe, kurio metu nukentėjo žmogus, darbdavys Alytaus apskrities vyriausiam policijos komisariatui, pradėjusiam šio įvykio tyrimą, nepranešė. Policijos operatyvinė grupė į įvykio vietą atvyko po 4 valandų, kai apie sužalotą žmogų darbe policijai pranešė medikai, nors Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 22 str. 3 punkte yra numatyta, kad apie nukentėjusius asmenis reikia pranešti kaip galima greičiau. Policijai atvykus į įvykio vietą, ši buvo pakeista, ekskavatorius, kasęs tranšėją, nuvarytas į kitą vietą, savivartis taip pat stovėjo kitoje vietoje, t. y. ne ten, kur įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, metalinės talpos įvykio vietoje jau nebuvo.

Teismas vadovavosi byloje Darbo kodekso 245 straipsnio nuostata ir nurodė, kad atsakomybei atsirasti būtina atsakomybės sąlygų visuma: neteisėti veiksmai, kaltė, žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos. Pagal darbo teisę, materialinei atsakomybei kilti dar yra reikalingos dvi papildomos sąlygos: 1) pažeidėjas ir nukentėjusi šalis teisės pažeidimo metu turi būti susiję darbo santykiais, 2) žala turi atsirasti dėl darbo veiklos (DK 246 straipsnis).

Teismas sprendė, kad atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad darbdavys netinkamai organizavo ir vadovavo pavojingiems darbams, taip pažeidė Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo reikalavimus.

Teismo vertinimu, atsakovės kaltė atsirado dėl LR Darbo kodekso 260 straipsnio 1 d., 2 d., Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 28 str. nevykdymo, nesudarymo darbuotojui tinkamų, saugių ir sveikų, nekenksmingų darbo sąlygų, kurias privalėjo užtikrinti darbdavys. Teismas akcentavo, kad būtent darbdavio nurodymu buvo kasama komunikacijų tiesimo tranšėja, o komunikacijų kelyje aptiktos kliūtys taip pat darbdavio nurodymu buvo šalinamos. Darbdavys šių darbų, kaip reikalauja teisės aktai, nekontroliavo ir neorganizavo. Pavojingų darbų organizavimą ir vykdymą pavedė eiliniam darbininkui, kuris tam neturėjo nei patirties, nei specialių žinių.

Teismas nustatė priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos. Tiesiant komunikacijas ir vadovaujantis darbo projektu, kliūtys komunikacijų tiesimo trasoje nebuvo numatytos, todėl nebuvo parinkta tinkama technika kliūtims šalinti, parūpinti darbuotojams reikalingi darbo įrankiai, pavojingus darbus atliko netinkamai instruktuoti darbininkai, darbdavys tiesiogiai neorganizavo ir nevadovavo pavojingiems darbams.

Teismas nurodė, kad nelaimingo atsitikimo metu ieškovui buvo sužalota dešinės rankos plaštaka. Ieškovas patyrė didelį fizinį skausmą, jam nustatytas 15 % neterminuotas darbingumo netekimas (1 t., 16 b. l.). Ieškovas visiškai nevaldo dviejų dešinės rankos pirštų. Pagal 2014-03-21 išrašą iš medicininių dokumentų, kurį išdavė VšĮ Alytaus poliklinika, po gydymo pagerėjimo nebuvo. Medikai ieškovui rekomenduoja rankos operacinį gydymą, kadangi sužalotos rankos plaštakos judesiai stipriai apriboti ir skausmingi.

Teismas nustatė, kad ikiteisminio tyrimo metu darbdavys apie ieškovą paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją. Darbdavys savo oficialiuose raštuose Alytaus apskrities policijos komisariatui ir Valstybinei darbo inspekcijai teigė, kad ieškovas organizavo metalinių talpų vagystę.

Teismas konstatavo, kad šalys teisės pažeidimo metu buvo susijusios darbo santykiais. Ieškovas dirbo pagal darbo sutartį vamzdynų montuotoju. Nelaimingas atsitikimas įvyko darbo metu, šalinant kliūtį iš komunikacijų tiesimo trasos.

Teismas nurodė, kad žala atsirado dėl darbo veiklos. Taip pat sprendė, kad atsakovė, vengdama atsakomybės, ikiteisminio tyrimo tyrėjams ir Valstybinės darbo inspekcijos specialistams teigė, kad antros metalinės talpos šalinti iš komunikacijų trasos nereikėjo, nes ji netrukdė tiesti komunikacijų, o ieškovas savavališkai be darbdavio leidimo atliko tą darbą, siekdamas asmeninės naudos. Didelių matmenų talpą iškasti iš tranšėjos ir pakrauti į savivartį reikia apie 3,5 valandos – tai yra beveik pusės darbo dienos, tokį darbą atlikti reikia ir tam tikrų mechanizmų: ekskavatoriaus talpai iškasti iš žemės, technikos jį pakrauti į sunkvežimį, kad būtų galima išvežti iš objekto. Ieškovas, būdamas eilinis vamzdynų montuotojas, be darbdavio nurodymo negalėjo suorganizuoti šios darbo technikos ir atlikti kelių valandų reikalaujančio darbo savo interesais.

Teismo vertinimu, šie faktai rodo, kad ieškovas dirbo AB ,,VITI“, buvo sužalotas nelaimingo atsitikimo darbe metu, todėl, kad darbdavys, organizuodamas požeminių komunikacijų tiesimo darbus, pažeidė darbų saugos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytus darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimus. Nelaimingo atsitikimo metu ieškovo dešinė ranka sužalota negrįžtamai, jam iki gyvenimo pabaigos nustatytas 15 procentų darbingumo praradimas, jis negali normaliai valdyti dešinės rankos, priverstas palikti darbą statybose ir jo darbo užmokestis žymiai sumažėjo, dirbdamas vamzdžių montuotoju uždirbdavo 1700 Lt, prekyboje mokamas minimalus darbo užmokestis. Skaičiuojant iki sužalojimo gautą darbo užmokestį 1 procentas 17 Lt x 15 procentų 255 Lt (DK 283 str., Darbų saugos ir sveikatos įstatymo 16 str. 3 d.; 19, 27 str. 1 d.).

Teismas, spręsdamas klausimą dėl neturtinės žalos priteisimo, nurodė, kad po sužalojimo ieškovas patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, baimę ir netikrumą dėl ateities, nes nevaldo dešinės rankos pirštų, darbo biržoje registruotas nuo 2013-04-25, ilgą laiką negavo darbo pasiūlymų. Ieškovas patyrė dvasinius išgyvenimus, pažeminimą, kadangi atsakovės vadovai apkaltino jį vagyste, siekus asmeninės naudos, nesulaukė iš vadovų jokios užuojautos, todėl ieškovui priteistina neturtinė žala (CK 6.250 str., DK 250 str.).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 15 d. sprendimą skundžia atsakovės AB firmos „VITI“ atstovas advokatas R. M..

Apeliantės atstovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė atsakovės AB firmos „VITI“ surašytą 2014-05-15 pažymą Nr. 9 apie apskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį ir kitas išmokas ieškovui (2 t., b. l. 112–113).

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apygardos teismas, patenkinęs atsakovės atstovo 2014-10-10 prašymą, išreikalavo iš Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės 2014-10-01 nutarimą, kuriuo nutrauktas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 52-1-00684-12 nesant nusikaltimo, numatyto LR BK 176 str. 1 d., požymių (2 t., b. l. 153–162).

Šalies argumentai

Apeliantės AB firmos „VITI“ atstovas prašė apeliacinį skundą tenkinti: panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 15 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-7-90/2014 ir priimti naują sprendimą: ieškovo A. A. ieškinį dėl žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą arba bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Iš ieškovo A. A. atsakovės AB firmos „VITI“ naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, kurias pagrindžiantys dokumentai bus pateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas bylos iš esmės nenagrinėjo, išvis netyrė atsakovės pateiktų įrodymų, nevertino byloje atliktos medicinos ekspertizės išvadų, o tiesiog be jokios pagrįstos motyvacijos visiškai sutiko su ieškovo teiginiais ir juos pacitavo. Toks teismo sprendimas negali būti laikomas teisėtu, pagrįstu, iš esmės objektyviai ir nešališkai išnagrinėtos bylos rezultatu.

Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, iš esmės pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, įtvirtintas LR CPK 177–185 str., visiškai nevertino ir nepasisakė dėl liudytojo (R. G.) parodymų byloje (tuo taip pat pažeisdamas LR CPK 189 str.), visiškai nevertino ir nieko nepasisakė dėl teismo medicinos eksperto išvados byloje (tuo iš esmės pažeisdamas LR CPK 218 str.), nevertino vienintelio oficialaus įrodymo byloje – 2013-04-08 Nelaimingo atsitikimo darbe akto Nr. 1 (tuo iš esmės pažeidė LR CPK 197 str. 2 d.), visiškai nevertino atsakovės paaiškinimų ir atsikirtimų, išdėstytų procesiniuose dokumentuose ir bylos nagrinėjimo metu, sprendimo motyvuojamoje dalyje niekaip nepasisakė ir nemotyvavo nurodytų rašytinų įrodymų nevertinimo (tuo pažeisdamas LR CPK 270 str. 4 d. 2 ir 3 punktus).

Teismas taip pat iš esmės pažeidė arba netaikė, kai tai šio ginčo atveju buvo būtina padaryti, nurodytų materialinės teisės normų ir nepaisė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos, nagrinėjant tos pačios kategorijos bylas. Pirmosios instancijos teismas netinkamai ginčo santykiui aiškino ir taikė LR DK 245–246 str. nuostatas, visiškai netaikė LR DK 247 str. nuostatų ir netyrė su šio straipsnio taikymu atsakovės pateiktų įrodymų ir kitų teisiškai reikšmingų aplinkybių, pažeidė LR CK 250 str. nuostatas ir nukrypo nuo kasacinės instancijos teismo formuojamos teismų praktikos taikant ir aiškinant LR CK 250 str.

Pirmosios instancijos teismas, vertindamas, ar buvo duotas darbdavio AB firmos „VITI“ nurodymas ieškovui iš statybos objekto komunikacijos trasos pašalinti antrą metalinę talpą, kurią keldamas ir kraudamas į savivartį ieškovas susižalojo, taip pat vertindamas tai, ar antroji metalinė talpa trukdė vykdyti darbus, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir visiškai nevertino atsakovės pateiktų įrodymų byloje: galiojusio techninio ir darbo projekto brėžinių ir liudytojo R. G. paaiškinimų byloje, taip pat netinkamai vertino V. A. parodymus. Liudytojas R. G., analizuodamas pateiktą darbo projekto brėžinį, paaiškino ir vizualiai teismui bei šalims parodė, jog antroji metalinė talpa netrukdė tiesti komunikacijų pagal projektą.

Pirmosios instancijos teismas neskyrė dviejų sąlygų: talpos iškasimo ir pašalinimo iš komunikacijų trasos ir talpos pašalinimo iš objekto (nuvežimo į metalo laužo supirktuvę). Sužalojimą ieškovas patyrė ne šalindamas metalinę talpą iš trasos, bet keldamas ją į savivartį. Todėl teismas privalėjo išsiaiškinti, ar darbdavys tiesiogiai ieškovui pavedė pakrauti ir išvežti metalinę talpą iš objekto. Pažymėtina, kad ne visos metalinės talpos buvo pastebėtos vienu metu ir ne visos jos trukdė darbams.

Teismas, vertindamas tai, ar darbdavys galėjo duoti ieškovui nurodymus dėl antrosios patalpos iškasimo ir išvežimo iš objekto, ar ieškovas pats savo iniciatyva organizavo ir vykdė tokius darbus, visiškai nepaisė paties ieškovo teismo posėdžio metu pateiktų paaiškinimų, jog jis buvo įgavęs labai didelį darbdavio, t. y. šiuo atveju statybos darbų vadovo pasitikėjimą, kad neoficialiai jis buvo paskirtas vadovauti brigadai (tai ieškovas paaiškino 2013-11-15 teismo posėdžio metu, taip pat tai yra nurodęs ir ieškinyje). Be to, V. A. parodymai, užfiksuoti 2012-12-10 liudytojo apklausos protokole, įrodo tik tai, jog iškasti antrąją metalinę talpą ir ją pakrauti buvo brigadininko A. A. nurodymas; minėtas darbuotojas nurodė, jog vykdė visus A. A. nurodymus.

Pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadą, jog „ieškovas nebuvo joks brigadininkas, jis buvo paprastas darbininkas vamzdyno montuotojas, per kurį statybos vadovas kartais perduodavo kitiems darbininkams savo nurodymus“, visiškai neatsižvelgė į aukščiau paminėtus įrodymus. Tokios savo išvados teismas niekuo nepagrindžia. Pirmosios instancijos teismas (jei juos visus iš esmės būtų įvertinęs) turėjo pagrindo pripažinti, kad ieškovas buvo paskirtas vadovauti brigadai. Statybos objektas buvo didelio ploto – apie 30 000 kv. m, jame dirbo kelios brigados, kiekvienoje buvo paskirtas vadovaujantis brigadininkas. Šias aplinkybes patvirtino ir liudytojas R. G.. Taigi kai kuriuos sprendimus ieškovas turėjo galimybę priimti pats ir duoti savo brigados darbininkams atitinkamus nurodymus be statybos vadovo žinios ar atskiro nurodymo.

Teismo išvados, kad „Atsakovė, tvirtindama, kad tik pirma metalinė talpa trukdė komunikacijų tiesimui, o kitos dvi netrukdė, pateikė teismui klaidingus duomenis apie metalinių talpų buvimo vietą. (...) Darbdavys netinkamai parengė darbo projektą ir nenumatė kliūčių komunikacijų tiesimo trasoje (...)“ yra visiškai nepagrįstos jokiais byloje esančiais ir ištirtais įrodymais. Pirmosios instancijos teismas kaltina atsakovą klastojus įrodymus, tačiau nepateikia ir nenurodo jokių tokius kaltinimus pagrindžiančių įrodymų. Tokios teismo išvados akivaizdžiai neatitinka teisingumo, betarpiškumo, nešališkumo principų.

Teismas visiškai netyrė ir nesirėmė Nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo 2013-04-08 aktu Nr. 1. Jame Valstybinė darbo inspekcija nelaimingo atsitikimo priežastis įvardija 17 punkte: „kiti konkretūs, bet nesuklasifikuoti pažeidimai. Darbuotojas, dirbdamas darbo metu savo interesais, neįvertino galimo pavojaus susižaloti. Valstybinė darbo inspekcija jokių pažeidimų, susijusių su darbų sauga, nenustatė.“

Teismas, ignoruodamas Darbo inspekcijos išvadas, savo išvadas grindė remdamasis tik ieškovo paaiškinimais ir būtent jiems suteikdamas didesnę įrodomąją galią, kai didesnė įrodomoji galia turėjo būti suteikta būtent Nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo aktui Nr. 1. Šiame akte buvo konstatuotos nelaimingo atsitikimo darbe priežastys, tačiau teismas to visiškai nevertino ir dėl jų nepasisakė.

Pirmosios instancijos teismas eksperto išvados byloje nevertino.

Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas negautų pajamų dydį, negautų pajamų skaičiavimą grindžia taip, kaip jį grindė ieškovas savo procesiniuose dokumentuose, teismo išvados nėra teisingos ir visapusiškai pagrįstos. Pirmosios instancijos teismas privalėjo išsiaiškinti, kokios buvo ieškovo vidutinės darbo pajamos per mėnesį iki nelaimingo atsitikimo, tačiau to nepadarė. Teismas nurodo, kad ieškovo darbo užmokestis buvo 1700 Lt, tačiau byloje nėra jokių tai patvirtinančių rašytinių įrodymų. Prie šio skundo pateikta AB firmos „VITI“ pažyma apie ieškovui A. A. apskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį. Iš šios pažymos matyti, kad laikotarpiu nuo 2011 m. spalio mėn. iki 2012 m. birželio mėn. ieškovas vidutiniškai, atskaičius privalomus mokesčius, gaudavo 1 369,41 Lt dydžio atlyginimą. Todėl teismo išvados apie tai, kad ieškovo darbo užmokestis buvo 1700 Lt per mėnesį, nėra pagrįstos jokiais byloje pateiktais įrodymais.

Teismas nesiaiškino ir netyrė, kokios yra ieškovo bylos nagrinėjimo metu gaunamos pajamos iš darbinės veiklos, ir nenustatinėjo skirtumo tarp iki nelaimimo atsitikimo buvusių ir po patirto sužalojimo esamų pajamų, kas turėjo esminę reikšmę nustatant negautų pajamų dydį (procentą). Skundžiamame sprendime teismas nurodo, jog „prekyboje mokamas minimalus darbo užmokestis“. Teismo išvados negali būti laikomos pagrįstomis ir išsamiomis, kadangi jos nėra pagrįstos jokiais byloje esančiais įrodymais, o tik teismo samprotavimais.

Pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio pagrindo pripažinti, kad ieškovas negaus 15 proc. jo turėtų darbo pajamų iki pat pensinio amžiaus, kadangi jo darbo sutartis buvo terminuota, o atlyginimas nustatytas ir mokamas buvo tik tam tikram terminui. Ieškovas pas atsakovę dirbo pagal terminuotą darbo sutartį nuo 2011 m. spalio 16 d. iki tol, kol statybų objekte bus baigti darbai. Darbai objekte baigti 2012 m. rugsėjo mėn. Taigi teismas privalėjo atsižvelgi į šias aplinkybes, spręsdamas dėl negautų pajamų dydžio bei termino, iki kada jos turėtų būti ieškovui priteistos iš atsakovės.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio pagrindo konstatuoti, jog ieškovas niekada negaus tokio dydžio darbinių pajamų, kurias gaudavo iki sužalojimo, nes jis patyrė nežymų sveikatos sužalojimą ir neteko 15 proc. darbingumo, o tai jam visiškai nesudaro kliūčių dirbti visus įmanomus darbus, išskyrus tokius, kurie reikalauja intensyvaus darbo dešine ranka.

Pirmosios instancijos teismas šioje byloje nevertino ir nenustatinėjo tokio skirtumo, dėl ko neteisingai apskaičiavo ieškovo negautas pajamas. Negautos pajamos apskaičiuojamos kaip pajamų, kurias nukentėjusysis realiai gavo arba realiai galėjo gauti iki ir po sveikatos sužalojimo, skirtumas.

Pirmosios instancijos teismas netaikė LR CK 6.283 str. 4 d. ir niekaip nemotyvavo jos netaikymo. Taip pat teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovui buvo išmokėta 600 Lt dydžio draudimo išmoka (2013-09-18 pranešimas Nr. 160). Net jei ir būtų pagrįstai pripažinta darbdavio kaltė dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo, darbdavys privalėtų atlyginti tik tą dalį žalos, kurios nepadengia draudimo išmoka. Teismas šioje byloje to nevertino.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo konstatuotos aplinkybės ir faktai: „Įvykio vieta po ieškovo sužalojimo buvo neišsaugota ir pakeista, nelaukiant tyrimo pradžios. (...) Policijai atvykus į įvykio vietą, ji buvo pakeista, ekskavatorius, kasęs tranšėją nuvarytas į kitą vietą, savivartis taip pat stovėjo kitoje vietoje, t.y. ne ten kur įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, metalinės talpos įvykio vietoje jau nebuvo.“ – nėra pagrįstos visapusiškai ištyrus visus byloje pateiktus tiek ieškovo, tiek ir atsakovės įrodymus, o grindžiamos vien tik ieškovo paaiškinimais. Pažymėtina, kad nei ikiteisminio tyrimo metu, nei nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo metu nebuvo konstatuota, kad įvykio vieta buvo pakeista, taip pat ir šioje byloje nebuvo pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių tokius faktus.

Pirmosios instancijos teismas, vertindamas, ar šio ginčo atveju yra visos būtinosios ir papildomos sąlygos atsakovės civilinei atsakomybei kilti, netinkamai taikė ir aiškino LR DK 246 str. nuostatas. Teismas, vertindamas atsakovės kaltę dėl nelaimingo atsitikimo, visiškai nevertino ir didesnės įrodomosios reikšmės nesuteikė Nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo akte Nr. 1 nustatytoms aplinkybėms ir išvadoms: nebuvo darbo saugos taisyklių pažeidimo, darbuotojas veikė savo interesais, bet ne darbdavio naudai.

Teismas nevertino taip pat ir to, kad ieškovas 2011-10-10 pasirašytinai buvo supažindintas su Vamzdyno montuotojo saugos ir sveikatos instrukcija Nr. 6, patvirtinta AB firmos „VITI“ įsakymu Nr. 525, taip pat su Krovinių kabinėtojo saugos ir sveikatos instrukcija Nr. 3, patvirtina AB firmos „VITI“ 2007-06-22 įsakymu Nr. 331. Ieškovas 2011-10-06 pasirašytinai supažindintas su Vamzdyno montuotojo, išorinio montuotojo, vamzdyno klojėjo pareiginiai nuostatais. 2012-02-01 ieškovas instruktuotas ir supažindintas su Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcija, jam išduota darbo apranga.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismo išvados, kad „nebuvo parūpinti darbuotojams reikalingi darbo įrankiai, pavojingus darbus atliko netinkamai instruktuoti darbininkai, darbdavys tiesiogiai neorganizavo ir nevadovavo pavojingų darbų atlikimui“, nėra pagrįstos jokiais byloje esančiais įrodymais, be to, neatitinka ir prieštarauja atsakovės pateiktiems rašytiniams įrodymams, kad ieškovas buvo tinkamai instruktuotas ir supažindintas su Darbo saugos taisyklėmis, jam išduota darbo apranga, taip pat netinkamai įvertino tai, kad objekte buvo naudojamas universalusis ekskavatorius „Liebherr 900“, kuris po kaušu turėjo kablius, skirtus kroviniams kelti, todėl jis galėjo būti naudojamas ir kaip krautuvas, tą patį paaiškino ir liudytojas R. G., o savivartis turėjo kopėčias.

Pirmosios instancijos teismas privalėjo aiškintis, ar nėra darbuotojo – ieškovo kaltės dėl nelaimingo atsitikimo, ar ieškovas laikėsi darbų saugos instrukcijų, ar paties ieškovo veiksmai ar neveikimas galėjo prisidėti prie jo sužalojimų atsiradimo.

Teismas, konstatuodamas, kad atsakovas neva paskelbė apie ieškovą tikrovės neatitinkančius įrodymus ir apšmeižė jį, ignoravo didesnę įrodomąją reikšmę byloje turinčius įrodymus (nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo aktą), niekaip tokios išvados nepagrindė byloje ištirtais įrodymais, tik citavo ieškovo teiginius. Pirmosios instancijos teismas visiškai nepaisė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos ir plėtojamos teismų praktikos tos pačios kategorijos bylose, taip pat netinkamai taikė ir aiškino LR CK 6.250 str. ir LR DK 250 str. nuostatas.

Atsiliepimas

Atsiliepimą į apeliacinį skundą surašė ieškovo A. A. atstovas advokato padėjėjas V. A., kuris prašė atsakovės apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti skundžiamą sprendimą. Priteisti ieškovui bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės. Kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovo atstovas pateikė padidintas įvykio vietos apžiūros nuotraukas Nr. 2, 4 (2 t., b. l. 140–143).

Žemesnės instancijos teismas

Darbo projekte nurodyta komunikacijų trasos apėjimo vieta ties koordinate Ll-52 yra trasos apėjimas ne apie rastas metalines talpas, o apėjimas apie gelžbetoninį požeminį statinį. Todėl pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad atsakovė suklaidino teismą dėl metalinių talpų buvimo trasoje vietos ir sudarytos kliūties statybos darbams atlikti. Taip pat klaidingai teismui paaiškino liudytojas R. G..

Pirmosios instancijos teisme atsakovė nei procesiniuose dokumentuose, nei žodinio bylos nagrinėjimo metu žodžiu nepateikė ir nenurodė argumento, kad „pirmos instancijos teismas neskyrė dviejų sąlygų: talpos iškasimo ir pašalinimo iš komunikacijų trasos bei talpos pašalinimo iš objekto (nuvežimo į metalo laužo supirktuvę).“ Toks šių argumentų naudojimas, ieškovo nuomone, prieštarauja nurodytai CPK 306 straipsnio 2 daliai ir tai negali būti apeliantės naudojama apeliacinės instancijos teisme kaip argumentas.

Statybos darbų vadovas kartu su rinkodaros vadovu eiliniam neatestuotam darbininkui nurodė pašalinti metalinę talpą iš komunikacijų trasos (kalba einą apie pirmą talpą), tačiau kaip tai saugiai reikia padaryti, AB firma „VITI“ vadovai visai nesirūpino, tai yra neatliko savo tiesioginių pareigų, jie net neatvyko į talpos šalinimo vietą, nesiėmė jokių priemonių tinkamai organizuoti tokio pobūdžio darbus. Savo pareigas darbdavys neteisėtai perdavė eiliniams darbininkams. Aplinkybės rodo, kad visus nurodymus pašalinti metalines talpas iš komunikacijų tiesimo trasos davė būtent darbdavys – AB firmos „VITI“ statybos vadovas.

Teismas tinkamai ištyrė ir įvertino pakoreguotą techninį projektą laida „A“, taip pat pateiktą darbo projektą, tačiau juose jokių kliūčių projekto rengėjai komunikacijų tiesimo trasoje, ginčo vietoje, nepažymėjo. Todėl atliekant kasybos darbus nebuvo nustatyti darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimai šiai konkrečiai statybvietei, nes nebuvo numatyta ir aptarta, kas ir kaip saugiai turi pašalinti komunikacijų trasoje aptiktas kliūtis, tai yra didelių matmenų metalines talpas.

Teismas, priimdamas sprendimą, rėmėsi ne tik P. K. paaiškinimais, bet ir V. A. ir R. G. parodymais, konkrečiai, nustatant, kad atsakovė pateikė klaidingus duomenis apie metalinių talpų buvimo vietą. Teismas rėmėsi ir statybos techniniu projektu laida „A“, taip pat ir parengtu darbo projektu.

Pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė kiekvieną pateiktą įrodymą ir įvertinęs įrodymų visetą priėmė sprendimą. 2013-04-08 Valstybinės darbo inspekcijos aktas dėl nelaimingo atsitikimo darbe buvo surašytas remiantis išskirtinai tik 2012-12-30 nutraukto ikiteisminio tyrimo Nr. 52-1-00684-12 medžiaga, o šis ikiteisminis tyrimas 2014-02-28 buvo atnaujintas dėl to, kad jis atliktas neišsamiai, neišsiaiškinus visų tyrimui reikšmingų aplinkybių, todėl galima teigti, kad ir VDI akte nurodytos nelaimingo atsitikimo aplinkybės ir priežastys yra ištirtos nevisiškai, atmestinai ir neatitinka tikrovės. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė Valstybinės darbo inspekcijos 2013-04-08 Nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo aktą Nr. 1 kaip netinkamą įrodymą.

Atsakovės argumentas, kad pirmosios instancijos teismas grubiai pažeidė Civilinio proceso kodekse įtvirtintas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plėtojamas įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, yra niekuo nepagrįstas, kadangi pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė kiekvieną pateiktą įrodymą ir įvertinęs įrodymų visetą priėmė sprendimą.

Dėl 2014-05-15 pažymos. Apeliantė aplinkybių, kurias nurodo pateiktame priede, pirmosios instancijos teisme nei procesiniuose dokumentuose, nei žodinio bylos nagrinėjimo metu žodžiu nepateikė ir nenurodė. Toks šių argumentų naudojimas, ieškovo nuomone, prieštarauja nurodytai CPK 306 straipsnio 2 daliai ir negali būti apeliantės naudojamas apeliacinės instancijos teisme kaip argumentas.

Šalies argumentai

Apelianto teiginys, kad „ieškovas, būdamas apdraustas ir gavęs draudimo išmoką dėl nelaimingo atsitikimo metu patirto sveikatos sužalojimo, netenka teisės ir pagrindo remtis LR CK 6.283 str. nuostatomis ir iš bendrovės reikalauti negautų pajamų bei neturtinės žalos“, yra klaidinantis, kadangi draudžiant darbuotoją nelaimingų atsitikimų darbe ir susirgimų profesine liga draudimu atsiranda tik ribota draudiko atsakomybė, todėl jeigu žala nėra padengiama iš draudimo atlyginimo, tai už žalą atsakingas asmuo turi atlyginti kitą jos dalį bendraisiais pagrindais.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas teisingai konstatavo, kad įvykio vieta nebuvo išsaugota, o kardinaliai pakeista. Įvykio vietos apžiūros protokolą surašė Alytaus apskrities VPK pareigūnas. Šio protokolo nuotraukose aiškiai matyti, kad: a) savivarčio kėbulas yra tuščias, jame nėra talpos, kuri prispaudė ieškovo ranką, b) tiek savivartis, į kurį buvo kraunama metalinė talpa, tiek ekskavatorius, kuris krovė metalinę talpą, stovi asfaltuotoje aikštelėje, o komunikacijų trasa, kurioje buvo aptiktos metalinės talpos, buvo kasama 3 metrų atstumu nuo aikštelės krašto į pievos gilumą; c) abu mechanizmai vienas nuo kito yra tokiu atstumu, kad krovimo darbai techniškai neįmanomi; d) prie ekskavatoriaus nėra stropų, kurių pagalba buvo kraunama talpa.

Teismas tinkamai ištyrė ir įvertino Nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo aktą Nr. l ir jo netaikė, nes šis įrodymas buvo paneigtas kitu įrodymu – 2014-02-28 Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros nutarimu atnaujinti ikiteisminį tyrimą Nr. 52-1-00684-12, dėl to, kad tyrimas buvo atliktas neišsamiai, nevisapusiškai, nenustačius tyrimui reikšmingų aplinkybių, o VDI specialistė 2013-04-08 šį aktą surašė remdamasi išskirtinai tik 2012-12-31 nutraukto ikiteisminio tyrimo, kuris buvo atliktas atmestinai, medžiaga. Surašant šį aktą VDI specialistai nebuvo atvykę nei į įvykio vietą, papildomai neapklausė liudytojų, nekėlė klausimo, t. y. nesiaiškino, kodėl įvykio vieta buvo skubiai pakeista, nesiaiškino, nei kas nurodė įvykio vietą pakeisti, nesiaiškino, kodėl Darbo inspekcijos specialistams iš karto nebuvo pranešta apie nelaimingą įvykį darbe, nesiaiškino, kodėl krovimo darbus atliko grunto kasimo, o ne krovimo mechanizmas, nesiaiškino, kodėl darbdavio atstovai, žinodami, kad objekte atliekami pavojingi darbai, jų tinkamai neorganizavo ir net nekontroliavo, kad pavojingi darbai būtų saugiai atlikti. Tačiau VDI specialistė, surašiusi šį aktą, kažkodėl „nustatė“, kad nebuvo vykdomi pavojingi darbai (nors metalinės didelių matmenų talpos iš viso trys), buvo pakrautos į savivartį grunto kasimo mechanizmu, kad nebuvo darbo saugos taisyklių pažeidimų ir kad ieškovas dar veikė savo, o ne darbdavio naudai.

Atsakovės teigimas, kad ieškovas „pats galėdavo vadovauti brigadai“, yra teismo klaidinimas, kadangi tokios teisės jam niekas nesuteikė nei darbo sutartimi, nei kažkokiu atskiru teisinį pagrindą turinčiu darbdavio įsakymu.

Atsakovė turėjo galimybę kontroliuoti, kaip atliekami darbai, žinojo, kokiomis priemonėmis šalinamos talpos, suprato, jog darbams naudota technika ir ieškovo kvalifikacija neatitiko saugos ir įstatymo reikalavimų.

Teismas teisingai nurodė, kad atsakovė neaprūpino darbuotojų reikalingomis priemonėmis darbui atlikti. Jų atliekamo darbo nekontroliavo, neinstruktavo.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs jam pateiktų įrodymų visetą, tinkamai nustatė darbdavio kaltę šioje byloje dėl darbo saugos reikalavimų pažeidimų ir dėl to atsiradusių pasekmių. Atsakovė teismui nepateikė nei vieno įrodymo ir teisme visai neįrodinėjo kokių nors ieškovo padarytų darbų saugos ar kitokių teisės pažeidimų.

Kad atsakovė apie ieškovą paskelbė tikrovės neatitinkančius duomenis, rodo oficialūs AB firmos „VITI“ dokumentai, pateikti tiek ikiteisminį tyrimą atliekančiai Alytaus apskrities VPK, tiek ir Valstybinei darbo inspekcijai.

Teismas, priimdamas sprendimą, tinkamai ištyrė ir įvertino ne tik eksperto išvadą, kuri yra atlikta pagal medicininius dokumentus, surašytus nuo sužalojimo dienos, t. y. nuo 2012-06-11, iki 2013-04-16, bet ir tinkamai ištyrė ir įvertino ir vėlesnius medicininius dokumentus, surašytus iki 2014-03-21, kuriuos po eilinio gydymo yra išdavusi VšĮ Alytaus poliklinika ir kurie parodo realią, dabartinę ieškovo sužalotos rankos fizinę būklę.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.

Byloje kilo ginčas dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių žalos atlyginimo teisinius santykius, taip pat proceso teisės normų, nustatančių įrodymų įvertinimo taisykles, aiškinimo ir taikymo.

Bylos medžiaga įrodyta, kad ieškovas A. A. nuo 2011 m. spalio 6 d. pagal terminuotą darbo sutartį Nr. 2620 dirbo AB firmoje ,,VITI“ (Vilniaus inžinierinių tinklų įmonė 1 t., b. l. 171) vamzdyno montuotoju iki statybos darbų užbaigimo objekte Naujojoje g. Alytuje (1 t., 23, 24 b. l.). Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad ieškovas atsakovės įmonėje atliko brigadininko darbą arba būtų gavęs darbo užmkestį už neaptartų darbo sutartyje pareigų atlikimą. Ieškovo ir atsakovės atstovo argumentai, kad ieškovas labiau komunikavo su atsakovės vadovais nei kiti brigados darbuotojai, nesudaro pagrindo pripažinti, jog ieškovas dirbo brigadininko darbą ir atitinkamai savo vardu atliko brigadininkui priskirtas funkcijas, nes tokiai išvadai padaryti nėra pagrindo, tiek įvertinus byloje surinktus įrodymus, tiek paminėtą darbo sutartį, sudarytą tarp atsakovės ir ieškovo.

Atmestinas atsakovės atstovo argumentas, jog ieškovas galėjo išvengti nelaimingo įvykio darbe, kadangi ieškovas 2011-10-06 ir 2011-10-10 buvo supažindintas su keletu lokalinių aktų, reglamentuojančių ieškovo darbą atsakovės įmonėje, t. y. su Vamzdyno montuotojo saugos ir sveikatos instrukcija Nr. 6, patvirtinta AB firmos „VITI“ Įsakymu Nr. 525, taip pat su Krovinių kabinėtojo saugos ir sveikatos instrukcija Nr. 3, patvirtinta AB firmos ,,VITI“ Įsakymu Nr. 331, ir Vamzdyno montuotojo, išorinio montuotojo, vamzdyno klojėjo pareiginiais nuostatais, o 2012-02-01 ieškovas buvo instruktuotas ir supažindintas su Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcija, jam išduota apranga. Kaip nustatyta byloje, ieškovas nelaimingo atsitikimo metu atliko darbą, kuris priskirtas prie pavojingų darbų ir neaptartas minėtuose atsakovės lokalinėse aktuose. Ieškovo atliktas metalinės talpos pakrovimo darbas neatitiko ieškovo dirbtų atsakovės bendrovėje darbo funkcijų. Todėl ieškovo, atliekančio atsakovės bendrovėje vamzdyno montuotojo, išorinio montuotojo, vamzdyno klojėjo darbą, instruktažas ir ieškovo supažindinimas su minėtomis darbo instrukcijomis nesudaro pagrindo pripažinti, kad ieškovas turėjo pakankamai žinių sunkios ir didelių matmenų (3 x 4 x 3 m, daugiau nei dviejų tonų) metalinės talpos pakrovimo darbams atlikti (Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2002-09-03 nutarimu Nr. 1386 įtvirtino pavojingų darbų sąrašą. Sąrašo 3.4.3. punkte yra nurodyta, kad prie pavojingų darbų yra priskiriamas „krovinių kėlimas mechaniniais, iš jų savaeigiais krautuvais, išskyrus potencialiai pavojingus įrenginius“). Reikšminga yra ir tai, kad aiškinant nelaimingo atsitikimo aplinkybes nebuvo nustatyta, kad ieškovas pažeidė jam žinomų instrukcijų reikalavimus, instrukcijų, reglamentuojančių ieškovo dirbtą darbą atsakovės įmonėje, ir būtent tai sąlygojo nelaimingą atsitikimą darbo vietoje. Byloje nenustatyta, kad ieškovas buvo apmokytas pakrauti ginčo objektą (1 t., b. l. 68), atlikti pavojingus darbus, nepriskirtus jo darbo funkcijoms (3.12 p.), todėl atsakovės atstovo argumentai, kad ieškovas galėjo ginčo situacijoje išvengti žalingų pasekmių, yra tik prielaidos, nepagrįstos jokiais objektyviais įrodymais.

Atsakovės atstovo argumentas, kad ieškovas buvo aprūpintas apranga darbo funkcijoms atlikti, nėra teisiškai reikšmingas, kadangi, kaip nustatyta byloje, ieškovo, dirbusio atsakovės bendrovėje vamzdyno montuotoju, darbo funkcijos nebuvo susijusios su metalinių talpų pakrovimais, todėl mažai tikėtina, kad ieškovo darbo įrankiai ir apranga tinkamai apsaugotų jį nuo kelias tonas sveriančios metalinės talpos prispaudimo. Byloje nėra įrodymų, kad ieškovui buvo išduota kita apranga, negu pats ieškovas teigė gavęs iš darbdavio, – darbo pirštinės, kurios, teismo vertinimu, negalėjo ginčo situacijoje būti tinkama priemonė išvengti ieškovo sužalojimo (pirštų sutraiškymo, plėštinių plaštakos audinių sužalojimų, pirštakaulio skeveldrinių lūžių) nelaimingo atsitikimo metu.

Atsakovė akcentuoja byloje, jog įvykio vietoje buvo kopėčios, bet lipdamas prie metalinės talpos ieškovas jų nenaudojo, todėl įsikibęs į transporto priemonės bortą patyrė sužalojimą. Tačiau kaip nustatyta byloje, aplinkybėms, kad ieškovo dispozicijoje buvo tinkamos būklės ir aukščio kopėčios, įrodyti atsakovė jokių objektyvių įrodymų nepateikė, o ieškovo paaiškinimu, darbo vietoje esančios medinės kopėčios nebuvo tinkamos būklės lipti prie metalinės talpos, pakrautos į transporto priemonę. Taigi šis atsakovės argumentas byloje neįrodytas (CPK 178 str.).

Atmestinas atsakovės argumentas, jog ieškovas veikė išimtinai savo iniciatyva negavęs nurodymo iš vadovo, tariamai neatskyrė nurodymo iškasti talpą nuo nurodymo metalinę talpą pristatyti į metalo supirktuvę. Bylos duomenimis, ieškovas 2012-06-11 vykdė P. K. nurodymą, kuris raštu patvirtino, kad nurodė ieškovui būtent pervežti metalinę talpą (1 t., b. l. 95), todėl abejoti dėl P. K. nurodymu, duotu ieškovui, nėra pagrindo. Tai, kad vėliau liudytojas P. K. aiškino kitaip apie ieškovui duotus nurodymus, nesudaro pagrindo pripažinti, kad ieškovas iš P. K. negavo nurodymo iškelti iš tranšėjos ir išvežti metalinę talpą į metalo supirktuvę. Be to, vėlesni P. K. veiksmai dėl metalinių konstrukcijų pristatymo į metalo supirktuvę, lėšų padalinimas tarp metalo talpą transportavusių darbininkų patvirtina, kad metalinės konstrukcijos buvo iškastos nuvežti į metalo supirktuvę, o ne tiesiog iškasti ir palikti buvusioje vietoje. Taigi šis apeliantės atstovo aiškinimas dėl ieškovo savavališko elgesio, netinkamo ieškovui duoto nurodymo suvokimo vykdant ginčo darbus yra nepagrįstas jokiais objektyviais įrodymais, todėl neįrodytas (CPK 12, 185 str.).

Taip pat atmestini apeliantės atstovo argumentai dėl išimtinai ieškovo savanaudiškų interesų, dėl metalinės talpos iškasimo ir pervežimo į metalo supirktuvę, kadangi tai prieštarauja bylos medžiagai. Bylos duomenimis, ieškovas informavo atsakovę, kad atliekant žemės kasimo darbus buvo aptiktos 3 metalinės talpos. UAB „Stronglasas“ raštu patvirtino, kad leido atsakovei neatlygintinai savo nuožiūra disponuoti metalinėmis talpomis (1 t., b. l. 81). Bylos duomenimis, būtent atsakovė ėmėsi iniciatyvos savo technika ir bendrovėje dirbančių darbininkų jėgomis iškasti ir išvežti metalines talpas į metalo supirktuvę. Bendrovės darbuotojas V. A. (1 t., b. l. 49) patvirtino, kad tokia praktika buvo įprasta atsakovės bendrovėje, atliekant žemės kasimo darbus, radus metalinių konstrukcijų, jos buvo išvežamos į metalo supirktuvę. Kad iš metalinių talpų pridavimo ir pristatymo į metalo supirktuvę materialinę naudą turėjo atsakovės darbuotojai, dalyvavę atliekant šiuos darbus, patvirtina liudytojo V. Š. paaiškinimas, kad gautus pinigus V. Š. perdavė darbų vadovui P. K., kuris 100 Lt perdavė ekskavatorininkui V. A.. Taip pat liudytojo V. A. paaiškinimas, kad už priduotas metalines talpas jam buvo duota 500 Lt: už pirmą talpą – 100 Lt, o už kitas dvi – po 200 Lt (b. l. 49–50, 1 t.). Pateikta byloje pažyma apie išmokėtas už metalinę talpą lėšas patvirtina, kad bendrovės darbuotojas V. Š. metalinę talpą pridavė į metalo supirktuvę (1 t., b. l. 83) ir už ją gavo 1633,27 Lt. Liudytojo P. K. rašytinis paaiškinimas apie lėšų padalinimą darbuotojams (1 t., b. l. 82) patvirtina, kad P. K. atsakovės darbuotojams išdalino dalį lėšų už į metalo supirktuvę priduotą metalo laužą (1457 Lt, 1350 Lt, 1310 Lt) 4117 Lt (1 t., b. l. 82, 83). Teisėjų kolegijos vertinimu, 4117 Lt buvo P. K. dispozicijoje, šios lėšos nebuvo apskaitytos atsakovės buhalterinėje finansinėje apskaitoje, o atsakovės atstovo paaiškinimu, metalinių talpų iškasimas, pakrovimas ir transportavimas nebuvo susijęs su atsakovės darbuotojų atliekamomis darbo užduotimis, nes metalinės talpos netrukdė atsakovei atlikti žemės kasybos, komunikacijų tiesimo darbų. Esant tokioms aplinkybėms sprendžiama, kad vykdydami ginčo darbus atsakovės darbuotojai turėjo vienodą materialinį suinteresuotumą metalinių talpų iškasimu ir pridavimu į metalo supirktuvę, šiuos darbus atsakovės darbininkai atliko su atsakovės žinia ir pritarimu, didžiausia lėšų suma už į metalo supirktuvę priduotas metalines talpas liko P. K., o ne ieškovui. Dėl to nėra pagrįstas atsakovės atstovo argumentas, kad vien tik ieškovas buvo materialiai suinteresuotas atlikti ginčo darbus. Bylos duomenimis, po ieškovo sužalojimo atsakovės darbuotojai nenutraukė metalinių talpų pridavimo į metalo supirktuvę, jie pridavė dar dvi metalo cisternas, o gavę pinigus, juos pasidalino tarpusavyje.

Kasacinės instancijos teismo išaiškinta, kad viešojo intereso prasme darbdavys, organizuodamas darbus, turi maksimaliai stengtis ir visiškai laikytis saugos užtikrinimo reikalavimų. Šios kategorijos bylose yra taikoma žalą padariusio asmens kaltės prezumpcija, kurią nuginčyti turi pareigą pats žalą padaręs asmuo. Nagrinėjamoje byloje darbdavys nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių aplinkybes, kad jis nevykdė pareigos užtikrinti saugias darbo sąlygas. Atsakovės atstovo argumentas, kad tariamai atsakovė negalėjo dideliame objekte užtikrinti visų atliekamų darbų tinkamos priežiūros, patvirtina pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, jog atsakovė netinkamai organizavo darbus, taip pažeidė savo pačios įsipareigojimą užtikrinti saugias darbo sąlygas darbo vietoje, nevykdė su ieškovu sudarytoje darbo sutartyje prisiimtų įsipareigojimų kontroliuoti, kaip laikomasi numatytų DK 260 str. reikalavimų (1 t., b. l. 23–24).

Esant byloje įrodytai aplinkybei, kad atsakovės administracija žinojo, jog darbų atlikimo teritorijoje yra metalo talpų, tai, kad šių metalinių konstrukcijų išvežimui bus panaudoti atsakovės resursai – tiek techniniai, tiek darbuotojų darbas, teisėjų kolegijos vertinimu, metalinių talpų paženklinimas (nepaženklinimas) ir atsakovės tariamas galėjimas (negalėjimas) atlikti numatytus projekte žemės kasimo darbus dėl metalinių talpų lokalizacijos vietos kelių infrastruktūros ir komunikacijų sutvarkymo plane (1 t., b. l. 153–154) neturi esminės reikšmės atsakovės atsakomybės taikymui dėl ieškovui padarytų fizinių sužalojimų, nes nelaimingas atsitikimas visiškai nėra susijęs su plane išdėstytų objektų lokalizacija. Todėl teisėjų kolegija dėl šių motyvų plačiau nepasisako.

Teisėjų kolegija nesutinka su atsakovės atstovo argumentu, kad ikiteisminio tyrimo medžiagoje ir nelaimingo atsitikimo darbe dokumentacijoje yra paminėtos aplinkybės ir ištirti įrodymai, kurie sudaro pagrindą ieškovo ieškinį atmesti. Pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo motyvai ir apeliacinės instancijos teismo ištirti įrodymai, priešingai, nei aiškina atsakovė, patvirtina, kad ieškovas, dirbdamas atsakovės bendrovėje, vadovo nurodymu darbo metu atsakovės darbo teritorijoje ir atsakovės darbo mechanizmais atliko metalinių konstrukcijų kasimo ir pakrovimo darbus, atsakovė neužtikrino šiems darbams atlikti tinkamų saugumo priemonių, dėl ko ieškovas susižalojo. Taigi tarp atsakovės kaltės ir ieškovui padaryto sveikatos sužalojimo yra priežastinis ryšys.

Teisinė atsakomybė atsiranda tik pažeidus teisės normų nustatytą asmens elgesio standartą. Darbdavio atsakomybė už darbuotojo, vykdančio darbo pareigas, patirtą neturtinę žalą dėl jo sveikatos sužalojimo kyla dėl to, jog būtent darbdavys privalo užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą (DK 248 straipsnio 4 punktas, 250 straipsnis, 260 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino neteisėtų veiksmų pobūdį, t. y. nustatė, kad darbdavys turi neginčijamą pareigą užtikrinti darbuotojui saugias ir sveikas darbo sąlygas, tačiau tos pareigos nevykdė. Taigi objektyviai darbdavys atliko neteisėtus veiksmus, pasireiškiančius neveikimu. Teisėjų kolegija nekartoja skundžiamo teismo sprendimo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvų, jiems pritaria ir laiko, jog atsakovei už ieškovo sveikatai padarytą žalą materialinė atsakomybė taikyta pagrįstai. Todėl apeliantės argumentas, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jai taikė turtinę atsakomybę už ieškovo sveikatai padarytą žalą, yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi byloje medicinos dokumentacija (ligos istorija, ekspertizės aktu), kuri patvirtina, kad nelaimingo atsitikimo metu ieškovui buvo sužalota dešinės rankos plaštaka. Ieškovui yra nustatytas 15 % neterminuotas darbingumo netekimas (1 t., b. l. 16, 2 t., b. l. 45–49). Ieškovas visiškai nevaldo dviejų dešinės rankos pirštų. Pagal 2014-03-21 išrašą iš medicininių dokumentų, kurį išdavė VšĮ Alytaus poliklinika, po gydymo pagerėjimo nebuvo. Medikai rekomenduoja ieškovui operacinį rankos gydymą, kadangi sužalotos rankos plaštakos judesiai labai apriboti ir skausmingi. Atsakovė nepateikė į bylą įrodymų, paneigiančių šiuos byloje nustatytus ieškovo sveikatos būklės duomenis, todėl apeliantės argumentas, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė ieškovo sveikatos ir sužalojimo sunkumą, atmestinas, nes šiai aplinkybei patvirtinti atsakovė įrodymų nepateikė (CPK 178 str.).

Negalima sutikti su apelianto atstovo argumentu, kad sprendžiant klausimą dėl priteistinos ieškovui žalos atlyginimo sumos yra reikšminga, jog ieškovas dirbo pas atsakovę pagal terminuotą darbo sutartį, o darbai atsakovės įmonėje ten, kur buvo įdarbintas ieškovas, pasibaigė 2012 metais. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovui dėl sveikatos sužalojimo paskirtos išmokos nėra ribojamos darbo sutarties termino, nes to nenumato įstatymas. Taigi atleisti atsakovę nuo pareigos mokėti ieškovui darbingumo netekimo išmokas nagrinėjamoje byloje vien tuo pagrindu, jog ieškovas atsakovės įmonėje dirbo pagal terminuotą sutartį, nėra pagrindo.

Atmestinas apeliantės argumentas, kad įvykio vieta, kur buvo sužalotas ieškovas, nebuvo pakeista, kadangi tai prieštarauja bylos medžiagai. Bylos duomenimis, metalinė talpa buvo išvežta ir pristatyta 2012-06-11 į metalo supirktuvę (1 t., b. l. 83), tai patvirtino liudytojas V. Š. (b. l. 10, 1 t.), taigi iki ikiteisminio tyrimo pradžios (tyrimas pradėtas Alytaus VPK 2012-06-13) ir nelaimingo atsitikimo darbe išaiškinimo (aktas surašytas 2012-06-19), taip pat 2012-06-11 atvykus į įvykio vietą VPK specialistui, tyrėjui (1 t., b. l. 155–160), metalinės talpos buvimo automobilyje faktas nenustatytas, todėl apeliantės argumentas nepagrįstas.

Atsakovė byloje pateikė duomenis apie ieškovo gaunamas pajamas atsakovės įmonėje, kitų duomenų apie ieškovo gaunamas pajamas atsakovės bendrovėje byloje nėra. Todėl sprendžiant klausimą dėl apskaičiuotos ir priteistos ieškovui periodinių išmokų už netektą darbingumą sumos, yra pagrindas prijungti prie bylos atsakovės su apeliaciniu skundu pateiktą pažymą apie ieškovo gautą darbo užmokestį atsakovės bendrovėje. Teisėjų kolegija pripažįsta, jog būtinybė prijungti rašytinį įrodymą (1 t., b. l. 112–113) atsirado apeliacinės instancijos teisme (CPK 314 str.). Priteistos ieškovui periodinės išmokos už netektą darbingumą, remiantis skundžiamu teismo sprendimu, sudaro 255 Lt skaičiuojant nuo 1700 Lt sumos, kurią nurodė pats ieškovas kaip gautą atlyginimą atsakovės bendrovėje, tačiau šioms ieškovo nurodytoms aplinkybėms dėl gaunamo atlyginimo dydžio patvirtinti byloje įrodymų nėra. Todėl teisėjų kolegija vadovaujasi atsakovės 2014-05-15 pažyma Nr. 9 apie apskaičiuotą ir išmokėtą ieškovui darbo užmokestį ir kitas išmokas. Pažymos duomenimis, atsakovė nuo 2011 m. spalio iki 2013 m. balandžio išmokėjo ieškovui 13 896,74 Lt įvairių išmokų, tačiau ieškovo gautos pajamos nuo įsidarbinimo momento (nuo 2011-10-06) iki nelaimingo atsitikimo dienos (2012-06-11), tai yra per 9 mėnesius, sudaro 12 324,72 Lt, tad ieškovo gautas vidutinis atlyginimas buvo (12 324,72 Lt : 9 mėn.) 1 369,41 Lt be mokesčių. Ieškovo pajamos su mokesčiais už tą patį laikotarpį sudarė 14609,94 Lt, taigi ieškovo vidutinis atlyginimas buvo (14609,94 Lt : 9 mėn.) 1 623,26 Lt per mėnesį, todėl 15 procentų netekto darbingumo suma yra 243,48 Lt, o ne 255 Lt, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas. Taigi pirmosios instancijos teismo sprendimu ieškovui dėl netekto darbingumo priteista periodinių išmokų suma mažintina 11,52 Lt.

Byloje nėra duomenų apie ieškovo gaunamas pajamas po patirto sužalojimo. Atsakovės pateikta byloje pažyma patvirtina, kad ieškovo pajamos gerokai sumažėjo: po sužalojimo darbo užmokesčio išmokos sudaro nuo 186,39 Lt iki 753,33 Lt (2 t., b. l. 113). Byloje taip pat nėra duomenų, jog po sužalojimo gaunamos ieškovo pajamos viršija iki sužalojimo ieškovo gautą atsakovės įmonėje atlyginimą, todėl apeliantės argumentas dėl atsakovo gaunamų tariamai nemažų pajamų byloje laikomas neįrodytu (CPK 12, 178 str.).

Ieškovas iš draudimo kompanijos gavo vienkartinę draudimo išmoką (600 Lt) dėl sveikatos sužalojimo (1 t., b. l. 163), nagrinėjamoje byloje nustatytos atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos. Žalos atlyginimas sveikatos sužalojimo atveju reglamentuojamas (DK 246, CK 6.246–249 str.) straipsnyje, taigi atsakovės civilinės atsakomybės apimtis nustatytina vadovaujantis šio straipsnio normomis, taip, kaip byloje nustatė pirmosios instancijos teismas. 600 Lt išmoka nepadengia padarytos ieškovui žalos, todėl priteistinos ieškovui žalos atlyginimo suma nemažintina.

Teisėjų kolegija, įvertinusi ginčo šalių argumentus dėl neturtinės žalos, priteistos iš atsakovės ieškovui, dydžio, įvertinusi ieškovo išgyvenimus dėl patirtos traumos, dėl pasveikimo prognozės ir esamos ieškovo sveikatos būklės, atsakovės veiksmus dėl surašytų raštų (1 t., b. l. 74–76), kur ieškovas buvo kaltinamas nusikalstama veika, ieškovo argumentus apie patirtus išgyvenimus dėl šių atsakovės raštų, kur aiškiai neteisingai nurodytos nelaimingo atsitikimo aplinkybės, duomenys apie ieškovo kaltę ir kiti, ieškovo manymu, įžeidžiantys ieškovo orumą teiginiai (apie ieškovo savanaudiškumą, darbą be vadovo žinios), kasacinės instancijos teismo praktiką dėl priteistino neturtinio žalos dydžio (LAT nutartys: 3k-3-351/2006, 3k-3-450/2006, 3k-3-157/2007; 3K-3-1049/2003; 3K-3-358/2004; 3K-3-494/2006; 3K-3-540/2006; 3K-3-575/2006; 3K-3-219/2008; 3K-3-529/2008; 3K-3-35/2012; 3k-3-62/2013; 3k-3-374/2012; 3k-3-265/2012; 3k-3-237/2012), protingumo, teisingumo, sąžiningumo kriterijus (CK 1.5 str.), įvertinusi tai, kad ieškovas veikė neapgalvotai, neprotingai, neturėdamas pakankamai profesinių įgūdžių ir kvalifikacijos atlikti ginčo darbą, ėmėsi veiksmų, nesusijusių su jo darbu atsakovės bendrovėje vien tuo pagrindu, kad norėjo pasirodyti darbdaviui pakankamai kompetentingas darbuotojas, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, priteista ieškovui neturtinė žala iš atsakovės mažintina iki 10 000 Lt (CK 6.250 str.).

Kauno apygardos teismas, patenkinęs atsakovės atstovo 2014-10-10 prašymą, išreikalavo iš Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės 2014-10-01 nutarimą, kuriuo nutrauktas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 52-1-00684-12 nesant nusikaltimo, numatyto LR BK 176 str. 1 d., požymių (2 t., b. l. 153–162), tačiau dėl minėto dokumento ginčo šalys savo argumentų nepareiškė. Todėl teisėjų kolegija plačiau dėl minėto dokumento nutartyje nepasisako ir prie civilinės bylos neprijungia (CPK 314 str.).

Teisėjų kolegija plačiau nepasisako ir dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą ginčo šalių atstovų argumentų, kadangi jie nėra teisiškai reikšmingi arba pakartoja jau anksčiau išsakytus argumentus.

Esant tokioms aplinkybėms apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas, skundžiamas teismo sprendimas keistinas (CPK 329 str. 1 d., 330 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–333 straipsniais, kolegija

nutaria:

Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 15 d. sprendimą pakeisti ir išdėstyti taip:

Priteisti iš atsakovės AB firmos „VITI“ (į. k. 221504240, Vilnius, Ukmergės g. 250, a. s. (duomenys neskelbtini), AB DNBNORD bankas):

po 243,48 (70,52 Eur) Lt žalos atlyginimo kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos 2013 m. liepos 5 d. iki pensinio amžiaus, kiekvienais metais išmokas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka;

10 000 (2896,20 Eur) Lt neturtinę žalą

ieškovui A. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv.(duomenys neskelbtini)).

Teisėjai Galina BlaževičAlgimantas KukalisArvydas Žibas