- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-12-12
- Bylos Nr.
- e2-12204-1138/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-36-3-01450-2024-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaidas Kazlauskas
- Ieškovas
- I. R.
- Atsakovas
- V. V.
- Trečiasis asmuo
- J. T.
- Advokatai
- Karina Račkauskienė, Modestas Vogulis
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. R. ieškinį atsakovui V. V. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, trečiasis asmuo J. T..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė I. R. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo nustatyti žemės ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal matininko V. B. parengtą 2024 m. birželio 12 d. žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą: 1) ieškovei I. R. paskirti naudotis žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu „A“ – 1,9 ha ploto, 2) atsakovui V. V. paskirti naudotis žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu „B“ – 4,89 ha ploto; priteisti iš atsakovo V. V. ieškovės naudai jos byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas.
1.1. Savo reikalavimus grindė tuo, kad ieškovei ir atsakovui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso žemės ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso 190/679 dalių nurodyto žemės sklypo, o atsakovui – 489/697 dalys.
1.2. Ieškovė sklypo dalį įsigijo 2024 m. gegužės 13 d. turto pardavimo iš varžytinių aktu Nr. 1. Iki ieškovei įsigyjant minėtąją žemės sklypo dalį (190/679), naudojimosi 6,7900 ha žemės sklypu tvarka tarp buvusių šio žemės sklypo bendraturčių nustatyta ir viešajame registre įregistruota nebuvo.
1.3. Matininkas V. B. parengė naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo planą, pagal kurį ieškovei I. R. atitektų naudotis žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu „A“ (19 000 kv. m), o atsakovui V. V. atitektų naudotis žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu – „B“ (48 900 kv. m).
1.4. 2024 m. birželio 17 d. pasiūlymu ieškovė kreipėsi į atsakovą V. V., pasiūlydama jam susitikti ir sudaryti notarinį susitarimą dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo ir pateikdama aukščiau nurodytą naudojimosi tvarkos planą.
1.5. 2024 m. birželio 28 d. atsakymu atsakovas nurodė, kad neva tarp jo ir buvusio žemės sklypo savininko buvo susitarimas, kad uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „R.“ naudosis žemės sklypo dalimi, kurioje buvo miškas ir neva, kad ji šį mišką iškirto ir pardavė, todėl pasiūlė ieškovei naudotis būtent tuo žemės sklypo plotu, kuris pažymėtas kaip miško naudmenos.
1.6. Toks atsakovo pasiūlymas ieškovei yra nepriimtinas, kadangi jokie susitarimai tarp atsakovo ir UAB „R.“ nebuvo registruoti nekilnojamojo turto registre, todėl ieškovei nėra privalomi (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso CK 4.81 straipsnis).
1.7. Ieškovės pasiūlyta naudojimosi žemės sklypu tvarka yra racionali, kadangi šalims atitektų naudotis žemės sklypo dalys, kurios atitinka jų dalis, turimas bendrosios dalinės nuosavybės teise, o be to, kiekvienam iš bendraturčių naudojimuisi atitektų tiek ariamos žemės sklypo tam tikras plotas, tiek ir miško žemės sklypo tam tikras plotas, todėl toks naudojimosi žemės sklypu tvarkos įtvirtinimas visiškai atitinka proporcingumo ir socialinės taikos kriterijus, kadangi siūloma įtvirtinti naudojimosi žemės sklypu tvarka būtų išlaikyta abiejų bendraturčių interesų pusiausvyra. Be to, bendraturčiams atitektų atskirai naudojamos žemės sklypo dalys, neliktų jokio bendro naudojimo plotų, kas visiškai atitinka abiejų bendraturčių interesus.
1.8. Priešingai, atsakovo pasiūlymas neatitinka racionalumo kriterijaus, kadangi ieškovei siūlomas iškirsto miško naudmenų plotas, kuris būtų įsiterpęs tarp atsakovo ploto, ieškovei atitektų ženkliai prastesnė žemės dalis, tuo pažeidžiant proporcingumo principą, ja siūloma nustatyti neefektyvų, neekonomišką daikto naudojimą, todėl negalėtų būti tvirtinama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418-611/2015).
Atsiliepimas
2. Atsakovas V. V. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė ieškinį atmesti, nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal 2011 m. rugsėjo 11 d. žemės sklypo planą, numatant, kad ieškovei paskirta naudotis žemės sklypo dalis plane yra pažymėta indeksu 1.90, atsakovui paskirtos naudotis žemės sklypo dalys pažymėtos indeksais 4.75, 0,02, 0,12, taip pat prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. 2024 m. rugsėjo 9 d. atsakovas pateikė 2024 m. rugsėjo 2 d. UAB „I.“ parengtą žemės sklypo planą naudojimosi tvarkai nustatyti bei prašė nustatyti žemės ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal 2024 m. rugsėjo 2 d. UAB „I.“ parengtą žemės sklypo planą naudojimosi tvarkai nustatyti, numatant, kad ieškovei paskirta naudotis žemės sklypo dalis plane yra pažymėta indeksu B 19 000 m²; atsakovui paskirta naudotis žemės sklypo dalys pažymėta indeksu A 48 900 m².
2.1. Atsiliepime nurodė, kad kaip matyti iš 2024 m. gegužės 13 d. turto pardavimo iš varžytinių akto Nr. 1, ieškovė 190/679 žemės sklypo dalį įsigijo iš bankrutavusios UAB „R.“. Ieškovė byloje taip pat yra pateikusi 2011 m. spalio 4 d. notarinės formos pirkimo-pardavimo sutartį, kurios pagrindu 190/679 žemės sklypo dalį įsigijo UAB „R.“.
2.2. Iš 2011 m. spalio 4 d. notarinės formos pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu galiojusio žemės sklypo plano matyti, kad jis 2011 m. rugsėjo 11 d. buvo įregistruotas VĮ „Registrų centre“. Pateiktame žemės sklypo plane yra nurodytos žemės sklypo dalys, viena iš kurių yra 1,90 ha ploto žemės sklypo dalis, kurią 2011 m. spalio 4 d. pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu įsigijo UAB „R.“, o vėliau pardavimo iš varžytinių aktu ir pati ieškovė. Minėta 1,90 ha ploto žemės sklypo dalis buvo apaugusi mišku. Tai matyti iš pateikiamo Nekilnojamojo turto registro pažymos.
2.3. Prieš sudarant žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį su UAB „R.“, atsakovas kreipėsi į Lietuvos nepriklausomų medienos matuotojų asociaciją dėl žemės sklype augančio miško biržės tūrio įvertinimo. 2011 m. rugpjūčio 2 d. buvo gautas miško biržės tūrio įvertinimo aktas. Minėtas biržės tūrio įvertinimo aktas buvo perduotas žemės sklypą įsigijusiai UAB „R.“, kuri 2011 m. spalio 3 d. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį dėl žemės sklype augusio miško pardavimo UAB „E.“ ir minėtos sutarties pagrindu pardavė įsigytoje žemės sklypo dalyje augantį mišką
2.4. Minėtos aplinkybės patvirtina, kad šalys, sudarydamos 2011 m. spalio 4 d. notarinės formos žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį aiškiai susitarė dėl žemės sklypo dalių ir naudojimosi tvarkos nustatymo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tokiu atveju, jei susitarimo dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nebūtų, UAB „R.“ nebūtų turėjusi teisės parduoti jos naudojamoje sklypo dalyje augusio miško UAB „E.“. Atsižvelgiant į tai, negalima sutikti su ieškovės teiginiais, kad iki ieškovei įsigyjant bendro žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dalį jokia naudojimosi žemės sklypu tvarka tarp buvusių žemės sklypo bendraturčių nustatyta nebuvo.
2.5. UAB „R.“ naudojosi mišku apaugusia 190/679 žemės sklypo dalimi, tuo tarpu likusia sklypo dalimi naudojosi atsakovo sutuoktinė J. V., o šiuo metu, paveldėjimo teisės pagrindu – atsakovas. Pažymėtina tai, kad atsakovas savo naudojamą žemės sklypo dalį panaudos sutarties pagrindu yra suteikęs naudotis J. T.. Minėta žemės sklypo dalis yra užsėta ir naudojama žemės ūkio produkcijai auginti. Jokių pretenzijų dėl tokio žemės sklypo naudojimosi žemės sklypo bendraturtis UAB „R.“ niekada neteikė.
2.6. Tokiu būdu tiek ieškovei, kaip UAB „R.“ teisių perėmėjai, tiek atsakovui, kaip J. V. teisių perėmėjui galioja buvusių žemės sklypo savininkų nustatyta žemės sklypo naudojimosi tvarka. Tuo pačiu pažymėtina tai, kad ieškovės siūloma nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarka būtų visiškai nesąžininga atsakovo atžvilgiu ir neproporcingai pažeistų jo interesus. Ieškovės iš UAB „R.“ įsigyto žemės sklypo dalis yra apaugusi medžiais, tuo tarpu atsakovo naudojama žemės sklypo dalis yra išdirbta ir naudojama žemės ūkyje.
2.7. Pažymėtina tai, kad ieškovė, įsigydama žemės sklypo dalį iš UAB „R.“ matė, jog dalis žemės sklypo naudojama žemės ūkio tikslais, kita yra apaugusi mišku. Atsižvelgiant į tai, kad žemės sklypas priklauso bendraturčiams, ieškovė, prieš įsigydama žemės sklypo dalį, turėjo pareigą ir prievolę išsiaiškinti aplinkybes, susijusias su tuo, kaip yra naudojamas žemės sklypas ir ar nėra susitarimų dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos.
2.8. Jokių aplinkybių, įtakojančių poreikį keisti žemės sklypo naudojimosi tvarką, neatsirado, todėl pagrindo keisti esamą žemės sklypo naudojimosi tvarką nėra. Be to, kaip jau minėta, atsakovas savo naudojamą žemės sklypo dalį panaudos sutarties pagrindu yra suteikęs naudotis J. T. (Priedas Nr. 5). Atsižvelgiant į tai, patenkinus ieškovės ieškinį ir pakeitus esamą žemės klypo naudojimosi tvarką ne tik būtų pažeisti atsakovo teisėti interesai, bet ir trečiųjų asmenų teisės.
3. Trečiasis asmuo J. T. pateikė atsiliepimą, kuriame prašė tenkinti V. V. pateiktą prašymą dėl žemės naudojimosi tvarkos nustatymo ir palikti tokią žemės sklypo naudojimosi tvarką, kuri galiojo nuo 2021 metų.
3.1. Nurodė, kad žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), naudoja nuo 2001 metų. Pradžioje žemės sklypą naudojo pagal nuomos sutartį. Nuo 2023 metų yra sudaryta žemės sklypo panaudos sutartis. Naudojama sklypo dalis sudaro 4,89 ha.
3.2. Per visą naudojimosi žemės sklypu laiką jokių pretenzijų nei iš žemės sklypo savininkų, nei iš kitų asmenų nėra gavęs. Per visą naudojimosi žemės sklypu laiką, žemės sklypas buvo jo prižiūrimas, skiriamos lėšos jo įdirbimui, tręšimu, pritaikymui naudoti žemės ūkio veikloje.
3.3. Jeigu naudojamas žemės sklypas būtų perduotas naujai savininkei, patirtų finansinius nuostolius ir lėšas skirtas ilgalaikei žemės sklypo priežiūrai ir pritaikymui naudoti žemės ūkio veikloje. Šiuo metu šiame sklype yra užsėti žieminiai kviečiai. Netekus galimybės naudotis žemės sklypu, taip pat patirtų didelius nuostolius dėl derliaus praradimo.
4. Teismo posėdžio metu ieškovės I. R. atstovė advokatė Karina Račkauskienė prašė ieškinį tenkinti. Pažymėjo, kad ieškovė žemės sklypo dalį įsigijo varžytinių būdu 2024 m. gegužės 13 d., išsamiai susipažinusi su žemės sklypo dokumentais, Nekilnojamojo turto registro išrašu, kuris varžytinių akto surašymo dieną rodė, kad UAB „R.“ priklausė idealiosios žemės sklypo dalys – 190/679, jokia naudojimosi tvarka žemės sklypu nebuvo nustatyta. Ieškovė iniciavo tokios naudojimosi tvarkos nustatymą. Buvo kreiptasi į matininką V. B., kuris parengė žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą, pagal jį ieškovė prašė nustatyti naudojimosi tvarką. Ieškovės naudojimosi tvarkos siūlymas labiausiai atitinka bendraturčių interesus, atitinka visus kriterijus, kuriuos nurodo Aukščiausiasis Teismas – racionalumo, proporcingumo, dalių atitikimo principus. Ginčas kyla dėl miško naudmenų, įsiterpusių į žemės ūkio paskirties žemę. Nekilnojamojo turto registro duomenyse nebuvo išviešinta apie faktinius naudojimosi tvarkos santykius. Būtent ieškovė iniciavo tokį planą, kad kiek įmanoma proporcingai miško naudmenų (kurių nenori nei viena šalis) atitektų tiek ieškovei, tiek ir atsakovui. Šiai dienai atsakovas nurodo, kad buvo nusistovėję kitokie teisiniai santykiai, apie juos ieškovei nebuvo žinoma ir negalėjo būti žinoma. Net jeigu ir laikant, kad faktiniai naudojimosi santykiai buvo tokie, kad atsakovas naudojosi žemės ūkio paskirties žeme, o UAB „R.“ – miško paskirties žeme, tačiau naudojimosi tvarka nebuvo įregistruota Nekilnojamojo turto registre, nenurodyta 2011 metų pirkimo – pardavimo sutartyje. Pirkimo – pardavimo sutartyje turėjo būti nurodyta, kad perkama miško žemė, konkretus naudojimasis. Dalies sklypo nuoma turėtų būti išskirta, nustatant naudojimosi tvarką. Panaudos gavėjo teisės neturėtų būti viršesnės už žemės sklypo savininkės, kuri pati yra ūkininkė ir nori dirbti minėtą žemę. Pirkimo – pardavimo sutartis, kurioje nėra nurodoma nei miško vietos, nei kubinių metrų, nepatvirtina faktinių naudojimosi santykių. Vertinant nuomos, panaudos sutartis – nėra aiškiai nurodyta, kokioje konkrečioje dalyje naudojamasi žemės sklypu. 2021 m. viso žemės sklypo savininke buvo J. V., tuo metu nebuvo jokių bendraturčių. Ieškovė toje vietoje negyvena, buvo kalbama su nemokumo administratoriumi ir tikrinami dokumentai. Ieškovė vertino Nekilnojamojo turto registro išrašą, kuriame nėra informacijos apie nustatytą naudojimosi tvarką. Ieškovė kreipėsi dėl išsamesnės informacijos, administratorius papildomos informacijos nesuteikė, apart to, kad yra minėti dokumentai. Ieškovė buvo nuvykusi į vietą prieš įsigyjant sklypo dalį, ji ten matė dirbamą žemę ir dalį ataugusio miško. Ieškovei nekilo klausimų, kas dirbo žemę sklype, nes Nekilnojamojo turto registre nėra duomenų, kad žemė buvo išnuomota ar suteikta panauda. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išskyręs kriterijus, kuriais naudodamasis teismas turėtų nustatyti naudojimo tvarką: adekvatumo dalims, teisėtumo, socialinės taikos, proporcingumo, racionalumo, faktinio naudojimosi stabilumo kriterijai. Faktinio naudojimosi stabilumo kriterijus yra tik vienas iš kriterijų ir turėtų būti naudojamas atsižvelgiant į byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2023 m. gruodžio 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-1075/2023 nurodė, kad racionalumo, patogumo ir faktinio naudojimosi kriterijai turi būti taikomi priklausomai nuo konkrečioje byloje esančių faktinių aplinkybių. Nagrinėjamoje byloje esminis atsakovo argumentas buvo, kad negalima nustatyti naudojimosi tvarkos tokiu būdu, kokio prašo ieškovė, nes tai neatitiktų vieno iš tų kriterijų, būtent faktinės naudojimosi tvarkos kriterijaus ir jos stabilumo užtikrinimo. Atsakovo pateikti įrodymai neleidžia daryti išvados, kad šis kriterijus yra tiek reikšmingas, kad galėtų nurungti visus kitus kriterijus, kuriais remiasi ieškovė. 2023 m. gruodžio 15 d. nutartyje pasisakoma, kad faktinio naudojimosi tvarkos keitimas, priklausomai nuo konkrečių aplinkybių, kartais gali sukelti daugiau negatyvių nei teigiamų padarinių (pavyzdžiui, jeigu yra pasodinti kažkokie sodiniai, daržai, želdiniai, sustatytos tvoros, ir tai galėtų reikšti tam tikrą keitimą). Remiantis byloje esančiais įrodymais, negalima daryti išvados, kad tarp UAB „R.“ ir atsakovo buvo tikrai susiklostę faktiniai naudojimosi tvarkos santykiai. Iš UAB „R.“ akcininkų susirinkimo protokolo galima daryti išvadą, kad 2011 metais būtent miško paskirties žemės sklypo dalis buvo ketinama parduoti UAB „R.“. Nepaisant to, kad toks akcininkų sprendimas buvo, iš kurio matosi, kad perkama miško žemė, tačiau pirkimo – pardavimo sutartyje naudojimosi tvarka nebuvo nustatyta, šalys neišreiškė valios pirkimo – pardavimo sutartyje tokią tvarką nustatyti. Reikšminga aplinkybė yra tai, kad UAB „R.“ buvo šeimos įmonė, priklausiusi taip pat ir atsakovui, nors tuo metu žemės sklypo bendraturtė buvo J. V.. Matyt šeimai nereikėjo nustatyti naudojimosi tvarkos. Būtent nenukirstą mišką UAB „R.“ pardavė 2011 m. spalio 3 d., pirmas avansinis mokėjimas 12 600,00 Lt sumoje gautas taip pat spalio 3 d., tačiau tuo metu UAB „R.“ dar nebuvo miško savininkė, ji mišką nusipirko kitą dieną – spalio 4 d. 2011 metų pirkimo – pardavimo sutartimi UAB „R.“ buvo parduota dalis žemės, o UAB „R.“ dar dieną prieš pardavinėjo nenukirstą mišką – tai yra nepakankamas faktas spręsti apie faktinio naudojimo santykius iki šios dienos. Atsakovas rėmėsi dviem sutartimis – 2001 m. žemės sklypo nuomos sutartimi ir žemės sklypo panaudos sutartis. 2001 m. gegužės 15 d. nuomos sutartis jokios teisinės reikšmės sprendžiant dėl faktinio žemės sklypo naudojimosi santykių neturi, nes ji yra sudaryta iki to momento, kai sklypo dalis buvo perleista UAB „R.“, o tuo metu viso sklypo savininkė buvo J. V., UAB „R.“ savininke tapo 2011 metais. Trečiasis asmuo negalėjo nuo pat 2001 m. naudotis sklypu pagal šią nuomos sutartį, nes šios sutarties galiojimo terminas yra iki 2004 m. gegužės 10 d. Panaudos sutartis sudaryta 2023 m. balandžio 5 d., tuo metu, kai UAB „R.“ buvo iškelta bankroto byla. Abiejose sutartyse yra nurodyta, kad abi sutartys turėtų būti įregistruotos Nekilnojamo turto registre, tačiau šios sutartys įregistruotos nebuvo. Civilinis kodeksas numato, kad neįregistravus panaudos sutarties, tokių sutarčių sudarymo fakto negalima panaudoti prieš trečiuosius asmenis. Sudarant 2023 m. panaudos sutartį, bendraturčiu buvo UAB „R.“. J. T., kaip panaudos gavėjas, lygiai taip pat ir pats atsakovas, kaip panaudos davėjas, turėjo žinoti, kad buvo galima suteikti panaudai konkrečią žemės dalį tik tuo atveju, jeigu yra nustatoma naudojimosi tvarka. Duomenų, kad buvo kreiptasi į bendraturtį UAB „R.“ su pasiūlymu nustatyti naudojimosi tvarką, nėra. Nuo balandžio 14 d. buvo įsiteisėjusi UAB „R.“ nutartis dėl bankroto iškėlimo. Atsakovas nurodė, kad po 2011 metų, kažkuriuo laikotarpiu jis pardavė savo turimas UAB „R.“ akcijas pašaliniams asmenims. Jis, kaip atsakingas asmuo, turėjo pasirūpinti, kad prieš parduodant akcijas, būtų sudaryta naudojimosi tvarkos sutartis ir užregistruoti ją registre. Civilinis kodeksas numato, kad kitam bendraturčiui pereina anksčiau sudaryta naudojimosi tvarka tik tokiais atvejais, kai susitarimas dėl naudojimosi tvarkos yra patvirtintas notariškai ir įregistruotas įstatymų nustatyta tvarka. Nėra ginčo dėl to, kad ieškovei įsigyjant dalį sklypo, naudojimosi tvarka nebuvo įregistruota, dėl ko joks susitarimas tarp UAB „R.“ ir atsakovo ieškovei netapo privalomas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. birželio 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-248/2018 paaiškino, kad tik patvirtinus notariškai ir įregistravus įstatymų nustatyta tvarka, susitarimas dėl naudojimosi tvarkos tampa privalomas naujam bendraturčiui. Kai ieškovė įsigijo dalį sklypo, ji nedelsdama kreipėsi į atsakovą su pasiūlymu nustatyti naudojimosi tvarką. Jokie faktiniai naudojimosi santykiai tarp pačios ieškovės ir atsakovo nesusiklostė. Ieškovei nebuvo žinoma apie anksčiau susiklosčiusius naudojimosi tvarkos santykius, jeigu tokie buvo. Jie yra pateikę atsakymą iš bankroto administratoriaus, kuriame jis nurodo, kad 2011 m. akcininkų susirinkimo protokolas jam perduotas nebuvo. Ieškovė iš niekur negalėjo sužinoti apie naudojimosi tvarkos susitarimą. Nustačius naudojimosi tvarką pagal ieškovės siūlomą planą, nėra kažkokio esminio atsakovo teisių pažeidimo. Pagal ieškovės pasiūlymą, miško dalis, kurios nenori nei viena iš šalių, atitenka proporcingai abiem šalims. Ieškovė turi ir pagrindė savo interesą naudotis žemės ūkio paskirties žeme – ji yra ūkininkė ir norėtų pati dirbti šią žemės dalį. Ji dalyvavo varžytinėse įsigyjant šitą žemę su tikslu pačiai tą žemę dirbti. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad jo interesas naudotis žemės ūkio paskirties žeme yra reikšmingesnis už ieškovės. Pats atsakovas naudotis žeme intereso neturi, jis suteikė teisę žeme neatlygintinai naudotis kitam asmeniui. Trečiasis asmuo, sudarydamas panaudos sutartį, turėjo žinoti, kad ne vien atsakovas yra žemės sklypo savininkas, turėjo pasidomėti, ar yra gautas kito sklypo bendraturčio sutikimas, naudojimosi tvarka, ir įregistruoti panaudos sutartį Nekilnojamojo turto registre. Atsiliepime trečiasis asmuo teigė, kad žeme naudojosi nuo 2001 metų ir daug į ją investavo, bet jeigu jis žeme naudojosi neatlygintinai, tai jo investicijos jau atsipirko. Atsiliepime taip pat nurodoma, kad nustačius naudojimosi tvarką, bus pažeista trečiojo asmens teisė nuimti derlių. Atsakovui buvo žinoma, kad ieškovė pretenduoja į žemės ūkio paskirties žemę nuo 2024 m. birželio mėn., kada buvo pateiktas pirmas pasiūlymas dėl naudojimosi tvarkos nustatymo notarine tvarka, atsakovas pateikė savo nesutikimą. Atsakovas, kaip protingas, rūpestingas asmuo galėjo informuoti trečiąjį asmenį, kad jis nesėtų. Kol sprendimas įsiteisės, derlius gali būti jau nuimtas. Nemano, jog ieškovė prieštarautų, kad trečiasis asmuo nuimtų derlių. Ieškovė įsigydama dalį žemės sklypo bendrojoje dalinėje nuosavybėje, kuris susideda iš žemės ūkio naudmenų ir miško ūkio naudmenų, suprato taip, kad ji įsigyja dalį žemės ūkio naudmenų ir dalį miško ūkio naudmenų. Ieškovė negalėjo suprasti, kad ji perka tik tą vieną miško plotą. Nepagrįstas argumentas, kad bankrutuojanti įmonė negali dirbti žemės – yra įvairių susitarimų, neįregistruotų panaudos sutarčių, kurios negali būti panaudotos prieš ieškovę.
5. Ieškovė I. R. į teismo posėdžius neatvyko, ją atstovavo jos atstovė advokatė Karina Račkauskienė, todėl, proceso dalyviams neprieštaraujant, byla nagrinėjama ieškovei nedalyvaujant.
6. Teismo posėdžio metu atsakovo V. V. atstovas advokatas M. V. nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Ieškinys argumentuojamas, kad nebuvo išviešinta informacija žemės naudojimosi tvarkos nustatymui. Šių aplinkybių pripažinti esminėmis ir tenkinti ieškinį negalima. Tarp šalių buvo susiklostęs susitarimas dėl žemės naudojimosi tvarkos nustatymo. UAB „R.“ buvo šeimos įmonė, santykiai buvo aiškūs, kaip buvo naudojama, kokios žemės dalys, todėl nebuvo įregistruota „Registrų centre“. Byloje pateiktas „Registrų centre“ įregistruotas žemės sklypo planas, kuris galiojo sandorio sudarymo metu 2011 metais, buvo aiškiai pažymėta žemės dalis, kuri buvo apaugusi mišku. Ta dalis buvo parduota UAB „R.“. Buvo padarytas žemės sklypo įvertinimas, įvertintas augantis miškas, koks tai miškas. Tai, kad kalbama apie sklypą, matosi iš biržės įvertinimų aktų (nurodomas kadastrinis sklypo numeris). UAB „R.“ buvo šeimos įmonė, jai vadovavo atsakovo sūnus, tarp šalių jau buvo priimtas sprendimas dėl dalių pardavimo, pats įforminimas buvo dienų klausimas, esmę turi šalių išreikšta valia. UAB „R.“ nebūtų galėjusi parduoti, jei ta sklypo dalis jai nebūtų nepriklausiusi. UAB „R.“ įsigijusi sklypo dalį ja naudojosi. Byloje yra pateiktas trečiojo asmens atsiliepimas, kuris patvirtina aplinkybes, kad žemės paskirties žemės sklypo dalis buvo naudojama nuo 2001 metų J. T., kuris žemę dirba, naudoja pagal paskirtį. Tai, kad sklypo dalis yra naudojama žemės ūkio veikloje – ieškovei buvo žinoma. Akivaizdu, kad šios žemės sklypo dalies nedirbo bankrutuojanti įmonė. Buvo akivaizdu, kad šia žemės sklypo dalimi buvo naudojamasi pagal paskirtį žemės ūkio veikloje. Pagal kasacinio teismo praktiką – naudojimosi tvarka gali būti nustatyta, jeigu atsiranda nauji juridiniai faktai. Esamu atveju, tai, kad pasikeitė savininkas, naujų juridinių aplinkybių nesukuria, todėl pagrindų tenkinti ieškinį nėra. Pakeista žemės naudojimosi tvarka neabejotinai įtakotų trečiojo asmens teises ir pareigas, šiuo metu sklypas užsėtas žieminiais kviečiais. Ieškovės veiksmai, kai ji matė, kad žemės sklypo dalis yra užsėta, vertintini kaip rizikos prisiėmimas, aplaidumas, nesusipažinimas su visais dokumentais, arba tikslingas siekis pakeisti per eilę metų nusistovėjusią tvarką. Kaip ir minėjo ieškovės atstovė, yra naudojimosi tvarkos nustatymo kriterijai – faktinio naudojimosi ir santykių stabilumo kriterijai. Santykių stabilumo (pastovumo) kriterijus yra esminis socialiniuose civiliniuose santykiuose. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad bendraturčiai jau nuo 2011 metų buvo nustatę žemės sklypo naudojimosi tvarką. Minėto žemės sklypo planas yra sudarytas beveik tuo pačiu metu kaip ir pirkimo – pardavimo sandoris su UAB „R.“. Iš šio žemės sklypo plano aiškiai matosi išskirtos kelios žemės sklypo dalys. Šalys išreiškė savo valią sudarant pirkimo – pardavimo sutartį. Yra akcininkų susirinkimo protokolas, kuriame UAB „R.“ savininkai išreiškė valią įsigyti miško žemę. Šios aplinkybės neabejotinai patvirtina, kad buvo susitarimas tarp bendraturčių dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos. UAB „R.“, iš kurios žemės sklypo dalį įsigijo ieškovė, neabejotinai suprato, kad įsigijo tą žemės sklypo dalį, kuri yra apaugusi mišku. Nuomos ir panaudos sutartys, sudarytos tarp atsakovo ir trečiojo asmens, neabejotinai patvirtina, kad žemės sklypo dalimi, kuri priklauso atsakovui, naudojasi asmuo ūkininkas, kuris tą žemę dirba. Ūkio žemės dalis yra apdirbta. Ieškovės atstovė patvirtino, kad prieš įsigyjant žemės sklypo dalį iš UAB „R.“, ji buvo nuvykusi apžiūrėti žemės sklypą ir ji neabejotinai matė, kad didžioji žemės sklypo dalis yra užsėta, naudojama žemės ūkio veikloje. Ieškovė neabejotinai suprato, kad dėl dirbamos žemės buvo sudaryta naudojimosi tvarka. Ji suvokė, kad įsigijo mažesnę žemės sklypo dalį, kuri yra apaugusi mišku. Nustatant žemės sklypo naudojimosi tvarką, turi būti vertinamos aplinkybės, ar buvo susiklostę kokie nors santykiai tarp buvusių bendraturčių. Atsakovo atžvilgiu būtų nesąžininga ir neteisinga tenkinti ieškovės ieškinį. Žemės sklypo vertė, apaugusi mišku ir įdirbta, ženkliai skiriasi. Ieškovė suvokė, kad iš bankrutuojančios įmonės, kuri žemės nedirba, įsigijo mišku apaugusią žemės sklypo dalį. Aukščiausiasis Teismas pasisako, kad esant tarp šalių susiklosčiusiems santykiams dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos, nepasikeitus jokiems juridiniams faktams, naudojimosi tvarka nekeičiama. Bendrasavininko pasikeitimas nėra juridinio fakto pasikeitimas. Prašo ieškinį atmesti ir patvirtinti atsakovo prašomą naudojimosi tvarką pagal UAB „I.“ parengtą žemės sklypo planą. Ieškovės atstovė teigia, kad ieškovė įsigydama žemės sklypo dalį nesuprato, ką įsigyja, galvojo, kad įsigyja dalį miško ir žemės ūkio naudmenų. Žemės ūkio naudmenos savaime neatsiranda, tai įdirbta žemė. Ieškovė turėjo suvokti ir suvokė, kokią dalį pirko. Ieškovė, būdama ūkininke, turėjo suprasti, kad ten žemės sklypo dalis, kurią kažkas dirba. Žemė priklauso bendraturčiams, kitam bendraturčiui priklauso didžioji žemės sklypo dalis, ieškovė suprato, kad ji įsigyja tą žemės sklypo dalį, kuri yra mažesnė. Bankrutuojanti įmonė žemės nedirbo. UAB „R.“ nevykdė jokios ūkinės komercinės veiklos.
Šalies argumentai
7. Teismo posėdžio metu atsakovas su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad tais laikais, kada ruošėsi parduoti mišką, dirbamos žemės vienas hektaras kainavo apie 2 000,00 Lt. Mišką pardavė už 45 000 Lt. Tais laikais buvo kokybiška mediena. Mišką pirko UAB „R.“. Dirbamą žemę nuolat dirbo žmonos giminaitis J. T., jis daug investavo į žemę. Jokių priekaištų iš buvusių direktorių nebuvo, nebuvo jokių poreikių. Visi akcininkai žinojo, kad miškas parduotas. Atsakovas buvo UAB „R.“ direktoriumi. Akcijų pirkėjas žinojo apie mišką, būdamas direktoriumi galėjo nusipirkti mišką. Direktoriumi buvo apie 2018 metus, apie metus laiko. Registre nebuvo įregistruota naudojimosi tvarka, nes nebuvo tokio poreikio, nedirbo, sirgo, viskas užsitęsė. Nežino, kodėl nebuvo įregistruota, galvojo, kad tų dokumentų, kurie buvo, užtenka. Galvojo, kaip mišką tvarkyti. Atsakovas ieškovės nepažįsta. UAB „R.“ 2019 metais žinojo, kad jiems priklauso miškas. Ieškovės pasiūlytame plane, 64 metrų juostoje technika neapsisuktų. Bus dideli nuostoliai tiek ieškovei, tiek atsakovui. Kuo didesnis plotas, tuo žemė brangesnė. Jam nuostolis būtų toks, kad žemė kiekvienais metais brangsta, dabar žemė brangesnė, vertė yra iki 7 000,00 Eur, kada turi pinigų, visada gali parduoti. Be to, jam už žemės naudojimą mokėjo simbolinį mokestį.
8. Trečiasis asmuo J. T. į teismo posėdžius neatvyko, atsiliepime nurodė, kad posėdžiuose nedalyvaus, todėl byla nagrinėjama trečiajam asmeniui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
9. Iš proceso dalyvių nurodytų aplinkybių, byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė 2024 m. gegužės 13 d. varžytinių aktu Nr. 1 įsigijo 190/679 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), žemės ūkio paskirties, bendras plotas 6,7900 ha, adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir žemės sklypas), nuosavybės teise priklausiusias bankrutavusiai UAB „R.“. Varžytines vykdė bankrutavusios UAB „R.“ nemokumo administratorė UAB „M.“.
10. Teismui pateiktame 2024 m. birželio 6 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše matyti, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 6,7900 ha (4,6105 ha – žemės ūkio naudmenų plotas, 2,1795 ha – miško žemės plotas), pagrindinė sklypo naudojimo paskirtis – žemės ūkio, nuosavybės teise 190/679 dalys priklauso ieškovei I. R. pagal 2024 m. gegužės 13 d. Turto varžytinių aktą Nr. 1, 489/679 dalys priklauso atsakovui V. V. pagal 2016 m. balandžio 11 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. LG-2424. Duomenų apie įregistruotą naudojimo žemės sklypu tvarką, įregistruotas nuomos, panaudos ar kitas sutartis nurodytame registro išraše nėra.
11. Nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkos.
12. Vertindamas nagrinėjamoje byloje esančius įrodymus, teismas sprendžia, kad šiuo atveju yra pagrindas sutikti su atsakovo ir jo atstovo argumentais bei daryti pakankamo tikėtinumo išvadą, kad prieš ieškovei įsigyjant 190/679 dalis žemės sklypo buvo susiformavusi atsakovo nurodoma faktinė naudojimosi žemės sklypu tvarka.
13. Tokią išvadą teismas daro atsižvelgdamas į tai, kad 2001 m. gegužės 15 d. žemės sklypo nuomos sutartimi, J. V. išnuomojo J. T. žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 4,77 ha, iki 2004 m. gegužės 10 d. Be to, teismui pateikta 2023 m. balandžio 5 d. panaudotos sutartis taip pat patvirtina, kad atsakovas trečiajam asmeniui J. T. suteikdamas panaudai 4,89 ha „žemės sklypą” nurodė tiek žemės sklypo našumo balą, nurodė, kad sklypas suteikiamas žemės ūkio veiklai. Taigi, teismas sprendžia, kad šiuo atveju yra pagrindas spręsti, jog tam tikra žemės sklypo dalimi J. T. naudojosi pakankamai reikšmingą laiko tarpą (nuomos ar panaudos sutarčių pagrindu). Be to, kaip matyti iš UAB „R.“ 2011 m. rugsėjo 22 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo Nr. 11-02, jame užfiksuota, kad buvo nuspręsta pirkti miško žemės 1,90 ha plotą, esantį (duomenys neskelbtini) už 45 000,00 Lt, o tai beveik atitikta žemės sklypo dalį, kurioje buvo užsodintas miškas. Taigi, tiek atsakovo nurodytos aplinkybės, tiek ir trečiojo asmens J. T. atsiliepime nurodytos aplinkybės, iš esmės patvirtina, kad atsakovas faktiškai naudojosi žemės sklypo dalimi, kuri šiuo metu yra dirbama, kurioje miškas neauga, tuo tarpu UAB „R.“ naudojosi žemės sklypo dalimi, kurioje augo miškas. Nurodytą aplinkybę taip pat patvirtina ir atsakovo pateikta 2011 m. spalio 3 d. nenukirsto miško pirkimo – pardavimo sutartis, sudaryta tarp UAB „R.“ ir UAB „E.“ ir biržės tūrio įvertinimo duomenys, kiti bylos duomenys.
14. Vis dėlto, net ir susiklosčius faktinei naudojimosi žemės sklypu tvarkai, tokia tvarka Nekilnojamojo turto registre įregistruota nebuvo. Nurodytą aplinkybę patvirtina jau aptartas 2024 m. birželio 6 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas, 2011 m. liepos 15 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, kuriame nurodyta, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas yra 6,7900 ha, iš kurių 4,7700 ha sudaro žemės ūkio naudmenų plotas, 1,9000 ha – miško žemės plotas, žemės sklypas nuosavybės teise priklauso J. V., tačiau duomenų apie naudojimosi žemės sklypu tvarką, dalies sklypo nuomą, panaudą ir pan. nėra. Taip pat tai, kad 2011 m. spalio 4 d. pirkimo – pardavimo sutartyje užfiksuota, kad UAB „R.“ nusipirko 190/679 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), žemės sklypo paskirtis – žemės ūkio, bendras plotas – 6,7900 ha, sutartyje pažymėta, kad kitų daiktinių teisių ir juridinių faktų – nėra. Svarbu ir tai, kad Nekilnojamojo turto registre taip pat nebuvo įregistruota nei 2001 m. gegužės 15 d. nuomos sutartis, kurios 9 punkte sutarta, kad sutartis sudaryta trimis egzemplioriais, kurių du atiteko šios sutarties šalims, trečias pateikiamas Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės (duomenys neskelbtini) filialo (duomenys neskelbtini) gyventojų aptarnavimo biurui, nei 2023 m. balandžio 5 d. panaudotos sutartis, kurios 8 punkte taip pat sutarta, jog sutarties trečiasis egzempliorius pateikiamas valstybės įmonės „Registrų centras“ (duomenys neskelbtini) skyriui. Teismas taip pat pažymi, kad 1995 m. laikinas žemės sklypo planas, kuriame išskirtos 1,90 ha ir 4,75 ha sklypo dalys, naudojimo tvarkos neįregistravus, neįpareigoja šalių nustatyti šį laikiną planą atitinkančią naudojimosi žemės sklypu tvarką. Juolab, kad apariamu laikotarpiu sklypas apskritai turėjo tik vieną savininkę ir naudojimosi sklypu tvarka nebuvo būtina.
15. Teismas, vertindamas nagrinėjamoje byloje esančius įrodymus, sutinka su atsakovo atstovo pozicija, jog UAB „R.“ buvo šeimos įmonė (tą patvirtina nagrinėjamos bylos įrodymai), jog buvo susitarta kaip žemė bus naudojama, o ginčų dėl tokio naudojimosi nekilo. Atsakovo ir jo atstovo vertinimu, tai lėmė, jog naudojimosi tvarka nebuvo įregistruota nekilnojamojo turto registre. Vis dėlto, šioje byloje teismas sprendžia, kad naudojimosi tvarkos neįregistravimas šiuo konkrečiu atveju turi esminę reikšmę, o naudojimosi tvarkos neįregistravimas, nesant jokių duomenų, kad buvo siekiama tai padaryti, negali būti panaudotas prieš ieškovę.
16. Pagal CK 4.75 straipsnio 1 dalį bendrosios nuosavybės teisės objektu naudojamasi bendraturčių sutarimu. Ši nuostata dėl nekilnojamųjų daiktų detalizuota CK 4.81 straipsnyje. Jo 1 dalyje įtvirtinta nekilnojamojo daikto bendraturčių teisė tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgiant į dalis, turimas bendrosios dalinės nuosavybės teise. Bendraturčiai turi teisę susitarimą dėl naudojimosi tvarkos patvirtinti notariškai ir įregistruoti viešame registre (CK 4.81 straipsnio 2 dalis).Tokiu atveju naudojimosi tvarka tampa privaloma ir tam asmeniui, kuris vėliau įgyja dalį turto bendrosios nuosavybės teisėmis. Susitarimas, nepriklausomai nuo jo formos, yra privalomas susitariantiems bendraturčiams, tačiau, pasikeitus kuriam nors iš susitarusių bendraturčių, jis naujajam bendraturčiui privalomos galios nebeturi, jei nebuvo laikytasi CK 4.81 straipsnio 2 dalies reikalavimų susitarimo formai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-956/2003; 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2006; 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-571/2009). Teismas taip pat pažymi, kad ir naujausioje kasacinio teismo praktikoje, pasisakant dėl šio ieškovės ir buvusios patalpų savininkės susitarimo, pažymima, kad, remiantis CK 4.81 straipsnio 2 dalimi, atsižvelgiant į tai, kad šis susitarimas nebuvo notariškai patvirtintas ir įregistruotas įstatymų nustatyta tvarka, jis netapo privalomas atsakovei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-248/2018).
17. Taigi, ta aplinkybė, kad jokia naudojimosi žemės sklypu tvarka nebuvo įregistruota Nekilnojamojo turto registre sudaro pagrindą spręsti, kad ieškovei nėra privalomi jokie susitarimai dėl naudojosi žemės sklypu tvarkos tarp UAB „R.“ ir atsakovo (ar ankstesnių bendrasavininkių).
18. Teismas taip pat pažymi, kad aplinkybė, jog UAB „R.“ buvo šeimos įmonė, neatleidžia atsakovo (ar ankstesnių bendrasavininkių) nuo pareigos įregistruoti naudojimosi tvarką registre, siekiant naudojimosi tvarkos privalomumo naujam savininkui (šiuo atveju ieškovei), o šių veiksmų neatlikimas sukelia įstatymo leidėjo ir teismų praktikos nurodytas teisines pasekmes.
19. Atmesdamas atsakovo ir jo atstovo argumentus, dėl to, jog atsakovė atvykusi apžiūrėti žemės sklypo, turėjo suprasti, kad yra susiklosčiusi faktinė naudojimosi žemės sklypu tvarka matydama, jog dalis žemės sklypo yra dirbama, teismas pažymi, kad varžytinių dalyvis neturi pareigos domėtis, kokią veiklą vykdo ar nevykdo bankrutuojanti įmonė, ar kitas asmuo, kurio turtas yra parduodamas. Šiuo atveju, duomenų nekilnojamojo turto registre patikrinimas, įvertinus tai, jog iš registro duomenų buvo matyti, kad nustatytos idealiosios bendraturčių dalys, tačiau naudojimosi tvarka nėra įregistruota, yra pakankamas atsižvelgiant į vidutiniškai apdairaus žmogaus standartą. Juolab, kad bylos duomenimis atsakovas ieškovės nepažinojo, byloje nėra jokių duomenų apie ieškovės nesąžiningumą sklypo dalies įsigijimo procese, 2023 m. panaudos sutartis taipogi nebuvo įregistruota registre, o ir nemokumo administratorius UAB „M.“ patvirtino, jog BUAB „R.“ 2011 m. rugsėjo 22 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas Nr. 11-02 (iš kurio matyti, jog buvo nuspręsta pirkti miško žemės 1,90 ha plotą, esantį (duomenys neskelbtini) už 45 000,00 Lt) nemokumo administratoriui nebuvo perduotas. Be to, nagrinėjamu atveju be kita ko svarbu ir tai, kad naudojimosi tvarka ir 2011 m. pirkimo pardavimo sutartyje nebuvo nustatyta.
20. Nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką, turi būti vadovaujamasi racionalumo, patogumo ir faktinio naudojimo kriterijais, kurie išplaukia iš bendrųjų žemės teisinių santykių reguliavimo principų ir yra pripažinti teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1050/2003). Vertindamas ieškovės pasiūlytą naudojimosi žemės sklypu tvarkos variantą, teismas pažymi, kad naudojimosi tvarka pagal matininko V. B. parengtą 2024 m. birželio 12 d. žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą: ieškovei I. R. paskiriant naudotis žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu „A“ – 1,9 ha ploto, o atsakovui V. V. paskirti naudotis žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu „B“ – 4,89 ha ploto, atitinka tiek racionalumo, tiek ir patogumo naudotis sklypu kriterijus, užtikrina, jog naudojimosi žemės sklypu tvarka nepažeistų ieškovės interesų, tuo tarpu atsakovo pasiūlytas naudojimosi tvarkos variantas iš esmės atitinka tik faktinio naudojimo kriterijų, ir pažeidžia ieškovės teises, kuriai apie susiformavusią naudojimosi tvarką nebuvo žinoma. Teismas taip pat pažymi, kad atsakovas iš esmės nesutiko su ieškovės pasiūlyta naudojimosi žemės sklypu tvarka, o duomenų, jog ieškovei naudojantis žemės sklypo dalimi „A“, atsakovo naudojimasis žemės sklypo dalimi „B“ būtų pažeidžiamas atsakovo teisės, sklypu naudotis atsakovui būtų neracionalus, neprotingas, žemės sklypo naudojimosi ar priežiūros kaštai neproporcingai išaugtų, teismui pateikta nebuvo. Ta aplinkybė, kad ieškovė siūlomu planu naudosis 61,10 m. pločio sklypo dalimi, atsakovo teisių nepažeidžia, todėl teismas atmeta atsakovo argumentus, jog sklypo dalyje bus sunku apsisukti žemės ūkio technikai, ypač įvertinus tai, jog byloje apskritai nėra duomenų apie tai, kokią žemės ūkio veiklą planuoja vykdyti ieškovė.
21. Teismas taip pat sutinka su ieškovės atstovės argumentais, jog šiuo atveju būtent ieškovės kaip sklypo bendrasavininkės teisių ir teisėtų interesų gynimas turi prioritetą prieš trečiojo asmens J. T., kuris neatlygintinos panaudos pagrindu naudojasi žemės sklypo dalimi, interesus. Juolab, kad kaip ir buvo nurodyta, panaudos sutartis taip pat nebuvo įregistruota nekilnojamojo turto registre, o tretysis asmuo J. T. taip pat turėjo ir pareigą domėtis, kokie duomenys apie sklypo nuosavybę, naudojimosi tvarką yra įregistruoti registre.
22. Teismo aptarti argumentai sudaro pagrindą nustatyti žemės ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal matininko V. B. parengtą 2024 m. birželio 12 d. žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą ieškovei I. R. paskirti naudotis žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu „A“ – 1,9 ha ploto, o atsakovui V. V. paskirti naudotis žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu „B“ – 4,89 ha ploto.
23. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1–2 dalys). Nustatant priteistino užmokesčio už suteiktas teisines paslaugas dydį, atsižvelgiama į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokatų darbo laiko sąnaudas etc. Spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-533/2008).
24. Spręsdamas tiek dėl ieškovės, tiek dėl atsakovo patirtų atstovavimo išlaidų pagrįstumo, teismas laiko, kad nagrinėjamu atveju šalių atstovų laiko ir intelektualinės sąnaudos, atstovavimo kokybė, bylos sudėtingumas atitinka atstovavimo išlaidų sumą, jų mažinti nėra pagrindo. Įvertinus nurodytas aplinkybes, tai, kad tenkinama 100,00 proc. ieškinio reikalavimų, ieškovei iš atsakovo priteistina 1 574,10 Eur bylinėjimosi išlaidų (110,00 Eur sumokėto žyminio mokesčio ir 1 464,10 Eur atstovavimo išlaidų). Duomenų apie trečiojo asmens patirtas bylinėjimosi išlaidas byloje nėra.
25. Šioje byloje teismas patyrė 23,79 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Nurodytos išlaidos valstybei priteistinos iš atsakovo (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285–286 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Nustatyti žemės ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal matininko V. B. parengtą 2024 m. birželio 12 d. žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą ieškovei I. R., gim. (duomenys neskelbtini), paskiriant naudotis žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu „A“ – 1,9 ha ploto, o atsakovui V. V., gim. (duomenys neskelbtini), paskiriant naudotis žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu „B“ – 4,89 ha ploto.
Priteisti ieškovei I. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovo V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1 574,10 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus septyniasdešimt keturis eurus 10 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 23,79 Eur (dvidešimt tris eurus 79 ct) pašto išlaidų valstybės naudai, informuojant, jog išlaidos valstybei sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke (pavyzdžiui, esančią banke AB „Swedbank“, atsiskaitomoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300), mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą – 5662.
Spendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.