Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. Z., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), vedęs, aukštojo išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą ir gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 3 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

VĮ „Regitra“ duomenimis, motociklo „Triumph Bonneville Speedmaster“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), valdytojas-savininkas yra A. Z. (1 t., b. l. 52), transporto priemonės techninė apžiūra atlikta (galioja iki 2022 m. birželio 17 d.) , draudimas galioja nuo 2021 m. birželio 17 d.. iki 2022 m. birželio 16 d. (1 t., b. l. 53, 54, 55).

Pareigūnės N. S. 2021 m. liepos 1 d. tarnybiniame pranešime be kitų aplinkybių nurodyta, kad atvykus į įvykio vietą, A. Z., kuris buvo sąmoningas, jai paaiškino, kad jam su žmona važiuojant motociklu, išsukus iš A8 kelio ir juo važiuojant, už posūkio, prieš jo motociklą išbėgo kažkoks smulkus gyvūnas, panašus į katę ar lapę, ir siekiant išvengti susidūrimo su juo, jį sumėtė ir jis nuslydo į lauką, esantį prie kelio (1 t., b. l. 65).

Kauno teritorinės ligonių kasos pranešime nurodyta, kad civilinis ieškinys nebus reiškiamas, nes ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ 2021 m. rugsėjo 13 d. visiškai atlygino 4 538,52 Eur žalą Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui dėl nukentėjusiosios B. L. gydymo asmens sveikatos priežiūros įstaigoje (1 t., b. l. 76).

Nukentėjusioji B. L. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad jos vyrui A. Z. 2021 m. liepos 1 d. reikėjo vykti darbo reikalais į Anykščius ir Panevėžį, todėl į kelionę nusprendė važiuoti kartu, vyru vardu registruotu motociklu „Triumph“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Prieš išvykdami į kelionę, jie abu užsidėjo šalmus, apsirengė specialius motociklo rūbus, apsiavė spec. batus. Tą dieną oro sąlygos buvo geros, švietė saulė. Nuvykus į Anykščius ir vyrui susitvarkius darbo reikalus, nuvyko į Panevėžio miestą. Panevėžio mieste, baigus tvarkyti darbo reikalus, apie 18.00 valandą, sustojo degalinėje ir susidėliojo maršrutą į Vilniaus miestą per aplinkinius kelius, kadangi nenorėjo važiuoti greitkeliu, norėjo važiuoti lėtai gražesniais keliais. Suplanavo važiuoti per Šėtą, Upninkus, Musninkus, Kernavę, kadangi nė karto nebuvo važiavę šiuo maršrutu. Nuo Truskavos pasuko link Šėtos, važiavo negreitai, tikslaus greičio įvardinti negali, nes spidometro skydelį važiuojant keleivio vietoje užstojo vyro pečiai, gali spėti, kad greitis galėjo būti apie 80-90 km/h, kelio danga buvo sausa, švietė saulė. Vaizdą priekyje jai užstojo vyro šalmas, todėl ji dairėsi į kairę ir dešinę puses. Neprivažiavus Okainių kaimo, prasidėjus kelio vingiui į dešinę, pamatė, kad vyro vairuojamas motociklas staigiai išvažiavo į priešingą eismo juostą. Žvilgtelėjusi dešinėn, pamatė kelyje esantį gyvūną ir suprato, kad vyras, sukdamas kairiau, bandė jį apvažiuoti. Tiksliai negali pasakyti, ar tai buvo šuo ar lapė, tik spėjo pamatyti, kad gyvūnas buvo nedidelis. Vyrui išvengus susidūrimo su gyvūnu, prasidėjo staigesnis kelio vingis į dešinę ir nors vyras iki maksimumo guldė motociklą stengdamasis atlikti posūkį dešinėn, ant kelio išsilaikyti nepavyko. Pamatė, kad jie važiuoja nuo kelio į griovį. Koks tiksliai buvo motociklo greitis atsiradus kliūčiai, įvardinti negali. Iki šiol neatsimena, kas vyko po nuvažiavimo nuo kelio iki momento kaip atsidūrė Kauno klinikose. Medikai jai nustatė dubens kaulų lūžius, 6 šonkaulių lūžius, kaukolės pamato skilimą ir raktikaulio lūžį. Kauno klinikose ji buvo gydoma iki 2021 m. liepos 14 d., vėliau buvo išleista į namus gydytis ambulatoriškai, jai buvo paskirtas 2 mėnesių gulimas režimas. Dėl įvykusio eismo įvykio ji savo vyrui A. Z. jokių pretenzijų neturi, civilinio ieškinio nereiškia, ji su vyru susitaikė (1 t., b. l. 82).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G1687/2021 B. L. konstatuoti šie kūno sužalojimai: daugybinės poodinės kraujosruvos kūne, dešinio antakio sumušimas, plaučių sumušimas, abipusis pneumotoraksas, pakauškaulio kairio krumplio lūžis, kryžkaulio dešinės lateralinės masės, skeveldriniai dešinio gaktikaulio kūno ir apatinės šakos lūžiai. Dėl pakauškaulio kairio krumplio, kuris įeina į kaukolės pamato sudėtį, lūžio, nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 89-92).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.

Atsakant į kaltinamojo A. Z. argumentus, jog tai jų šeimos nelaimė ir pareigūnai neturi kištis į jų šeimos reikalus ir nesupranta kokia šio proceso prasmė, pažymėtina, kad BK 1 straipsnyje numatyta, jog Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas yra vientisas baudžiamasis įstatymas, kurio paskirtis – baudžiamosios teisės priemonėmis ginti žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus nuo nusikalstamų veikų. Kodeksas apibrėžia, kokios veikos yra nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai, bei jas uždraudžia. Nustato baudžiamosios atsakomybės pagrindus, bausmes, baudžiamojo poveikio priemones ir sąlygas, taip pat pagrindus ir sąlygas, kuriais nusikalstamas veikas padarę asmenys gali būti atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ar bausmės. BK 2 straipsnyje numatyta, jog asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio. O baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Todėl prokuroras ir ikiteisminio tyrimo įstaigos kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, privalo pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika. Kadangi kaltinamasis vairuodamas motociklą padarė eismo įvykį, kurio metu sunkiai buvo sužalota motociklo keleivė, todėl buvo pradėtas ir atliktas ikiteisminis tyrimas, ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam buvo išaiškinta teisė su nukentėjusiu asmeniu, vadovaujantis BK 38 straipsniu susitaikyti, tačiau nesutikus, byla su kaltinamuoju aktu buvo perduota teismui. Tokia procedūra yra numatyta įstatyme ir tai nėra kišimasis į kaltinamojo šeimos reikalus.

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktų duomenų visumą, konstatuoja, jog kaltinamojo ir jo gynėjo poziciją paneigia byloje surinktų ir ištirtų duomenų, laikytinų įrodymais, visuma.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad taikant BK 281 straipsnį, priežastinio ryšio nustatymas apima du momentus: būtinosios padarinių kilimo sąlygos nustatymą ir priežastinio ryšio pobūdžio nustatymą. Būtinosios padarinių kilimo sąlygos taisyklė įpareigoja išsiaiškinti, ar eismo dalyvio padarytas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas buvo būtina padarinių kilimo sąlyga, o priežastinio ryšio pobūdis parodo, ar priežastinis ryšys yra dėsningas (būtinasis), ar atsitiktinis. Taip pat turi būti įvertinami ne tik transporto priemonę vairuojančio asmens padaryti KET ar kito teisės akto pažeidimai, bet ir kiti veiksniai, galėję turėti reikšmės padarinių atsiradimui, ir nustatyta, ar minėti pažeidimai buvo eismo įvykio, sukėlusio BK 281 straipsnyje nurodytus padarinius, priežastis (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38/2008, 2K-99-628/2020 ir kt.). Nustačius, kad asmuo, net ir nepažeisdamas KET, nebūtų galėjęs išvengti eismo įvykio, laikoma, kad KET pažeidimas nebuvo susijęs priežastiniu ryšiu su padariniais (pavyzdžiui, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-1-693/2018).

KET 9 punkte įtvirtinta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. KET 127 punkte įtvirtinta, kad pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas.

Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 14 punkte yra nustatyta, kad eismo įvykiu yra laikomas įvykis kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas. Taigi nagrinėjamu atveju eismo įvykiu laikytina ne tai, kad A. Z. vairuojamas motociklas neteko stabilaus judesio važiavimo kryptimi, o tai, jog jis nesuvaldė motociklo, judėjusio važiavimo kryptimi, todėl motociklas, nuvažiavo nuo kelio ir apvirto dėl ko eismo įvykio metu buvo sunkiai sužalota motociklu važiavusi keleivė. Teismui nekyla abejonių, kad transporto priemonės greitis, ypač atsižvelgus į vietovės reljefą (dešinėje - miškas, krūmai palei kelią, kurie užstojo matomumą į dešinę nuo kelio pusę, kelias vingiuotas), kurį matė kaltinamasis, taip pat transporto priemonės būklę (kaip nurodė kaltinamasis, jog vairuojamo motociklo negalima staigiai stabdyti), lemia stabdymo kelią bei galimybę kritiniu momentu sustabdyti transporto priemonę ar imtis kitų veiksmų, kurie leistų išvengti eismo įvykio. Iš ekspertizės išvadų matyti, jog jei motociklo greitis būtų mažesnis, jo kinetinė energija būtų mažesnė. Pasekmės dėl to taip pat būtų mažesnės. Akivaizdu, kad susidariusioje situacijoje buvo galimybė išvengti eismo įvykio arba tokių pasekmių, kurios lemia baudžiamąją atsakomybę, jeigu kaltinamasis būtų pasirinkęs saugų važiavimo greitį.

Šioje byloje kaltinamojo gynėjas pateikė UAB „Impulsana“ 2022 m. vasario 28 d. eksperto išvadą Nr. MV 2022-11, kurioje nurodyta, kad eismo įvykio kilimą sąlygojo ta aplinkybė, jog gyvūnas judėdamas per kelio važiuojamąją dalį, sudarė kliūtį motociklo „Triumph Bonneville Speedmaster“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuotojui, kuris bandant išvengti užvažiavimo ant gyvūno, privalėjo manevruoti, dėl ko motociklas nuvažiavo į kairę šalikelę ir apvirto (2 t., b. l. 97-108). Teismas šią išvadą vertina kritiškai, kadangi byloje nėra jokių duomenų, kurie ją patvirtintų, kad būtent gyvūnas judėjo per kelio važiuojamąją dalį, todėl siekiant pašalinti neaiškumus, teismo iniciatyva buvo atlikta ir Lietuvos teismo ekspertizės centro 2022 m. gegužės 12 d. ekspertizės akte Nr. 11-980 (22), pateikta išvada, kad motociklo vairuotojo A. Z. veiksmai – važiuodamas pasirinktu greičiu kelio vingyje, nesuvaldė motociklo, nuvažiavo už važiuojamosios dalies ribų, kur griuvo, - techniniu požiūriu sąlygojo šio eismo įvykio kilimą. Skersai kelio judančios kliūties apvažiavimas techniniu požiūriu yra nepriimtinas. Nurodytoje situacijoje – į kelią išbėgus gyvūnui, vairuotojas turėjo stabdyti transporto priemonę savo važiavimo juostoje, vairuotojas nebūtų turėjęs techninės galimybės imtis nei stabdymo, nei apvažiavimo veiksmų. Tikėtina, kad motociklo vairuotojas, važiuodamas greičiu artimu maksimaliam priimtinam pagal kelio trajektoriją, kelio vingyje, nesuvaldė motociklo, nuvažiavo už važiuojamosios dalies ribų, kur griuvo. Taigi šiame ekspertizės akte padarytos išvados leidžia teigti, kad eismo įvykį lėmė A. Z. veiksmai - važiuodamas pasirinktu greičiu kelio vingyje, nesuvaldė motociklo, nuvažiavo už važiuojamosios dalies ribų, kur griuvo. Iš šios išvadų matyti, kad skersai kelio judančios kliūties apvažiavimas techniniu požiūriu buvo nepriimtinas. Nurodytoje situacijoje – į kelią išbėgus gyvūnui, vairuotojas nebūtų turėjęs techninės galimybės imtis nei stabdymo, nei apvažiavimo veiksmų. Būtent vairuotojo veiksmai, važiuojant pasirinktu greičiu kelio vingyje turėjo įtakos tam, kad vairuotojas nesuvaldė motociklo, nuvažiavo už važiuojamosios kelio dalies ribų, kur griuvo. Tokie jo veiksmai sąlygojo eismo įvykio kilimą. Ekspertas net ir pasisako, kad kaltinamojo pasirinktas greitis buvo nesaugus. Jei greitis būtų kitoks, mano, kad kaltinamasis būtų turėjęs galimybę išvengti eismo įvykio. Ekspertas aiškiai pasisako kaip ir kelių eismo taisyklėse – vairuotojas turėjo stabdyti transporto priemonę. Teismas neturi pagrindo abejoti nei eksperto kvalifikacija, nei kompetencija, nenustatytas ir jo suinteresuotumas bylos baigtimi.

Teismas konstatuoja, kad būtent pasirinktas A. Z. važiavimo greitis kelyje nulėmė tolimesnį motociklo nesuvaldymą galimai atsiradus kliūčiai ir judėjimą kelyje, nesugebėjimas sustabdyti, suvaldyti motociklo dėl ko kilo eismo įvykis ir buvo sunkiai sutrikdyta motociklo keleivės sveikata. Kaltinamasis nurodė, kad kelio ženklai buvo nurodyti neteisingai - jo važiuojamąja kryptimi buvo tik vienas ženklas – šalutinis kelias iš kairės, o važiuojant iš priešingos pusės sustatyti visiškai kitokie kelio ženklai, tai trukdė jam teisingai įvertinti kelią ir artėjantį vingį. Kelio matomumas buvo geras, matėsi nedidelis posūkis. Kelias tiesus iki vingio, tada iki šalutinio kelio nedidelis vingis. Kelias neturėjo tinkamo ženklinimo, be to gerai matyti visą posūkį trukdė krūmas. Kelio ženklo apie gyvūnų pasirodymą nebuvo. Atsakant į šį kaltinamojo argumentą teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos susiekimo ministro įsakyme „Dėl kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisyklių 74 punkte nurodyta, jog ženklas Nr. 131 „Laukiniai žvėrys“ turi būti įrengiamas prieš kelio ruožą, kuriame yra didelė tikimybė, kad per kelią gali eiti žvėrys. Pagal Kelio ženklų ir signalų konvencijos I priedo 15 punktą įspėjamasis ženklas statomas ten, kur taip pat yra didelė tikimybė, kad per kelią gali eiti žvėrys. Konvencijos 9 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad įspėjamųjų ženklų neturi būti be reikalo daug, šie ženklai išdėstomi kelyje taip, kad įspėtų apie galimus kelyje pavojus, kuriuos pakankamai atsargiai važiuojančiam vairuotojui būtų sunku laiku pastebėti. Pagal nagrinėjamoje byloje esančius duomenis, nėra pagrindo daryti išvados, kad ginčo eismo įvykio metu Šėta-Okainiai-Truskava, Okainėlių kaimo ribose, Kėdainių rajone buvo didelė laukinių gyvūnų išbėgimo į kelią tikimybė. Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad šis kelio ruožas laikytinas pavojingu. Kaltinamasis nurodė, kad į kelią išbėgo gyvūnas panašus į lapę ar vidutinio dydžio šunį, taigi ir pats kaltinamasis negali patvirtinti, jo į kelią buvo galimai išbėgęs būtent laukinis žvėris, o ne šuo ar katė kaip nurodė ikiteisminio tyrimo metu. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad net ir tuo atveju, jeigu būtų galima konstatuoti, jog kelias Šėta-Okainiai-Truskava, Okainėlių kaimo ribose, Kėdainių rajone, netinkami suženklintas ar yra nesaugus, tai nereiškia, jog kaltinamasis nėra įpareigotas pasirinkti tokį važiavimo greitį, kad kelyje vairuojamą transporto priemonę, sugebėtų ištiesinti ar laiku sustabdyti.

Teismas, remdamasis surinktų įrodymų visuma, konstatuoja, kad A. Z. nenumatė, jog dėl jo veikimo – pasirinkto greičio gali atsirasti BK 281 straipsnio 3 dalyje numatytų padarinių – bus sukeltas eismo įvykis, kurio metu bus sutrikdyta keleivės sveikata, tačiau darytina išvada, kad pagal nustatytas bylos faktines aplinkybes ir savo asmenines savybes privalėjo ir galėjo tai numatyti, t. y., veikė nusikalstamai nerūpestingai. Teismui nekyla abejonių, kad A. Z. privalėjo vadovautis KET 127 punkte nustatytais reikalavimais, t. y., važiuoti tokiu greičiu, kad bet kokiu metu galėtų suvaldyti transporto priemonę, iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties nesukeliant pavojaus vežamai keleivei. Nors kaltinamasis nurodė, jog važiavo leistinu greičiu ir nebuvo priežasčių pasirinkti kito – mažesnio greičio, tačiau teismas atkreipia dėmesį, jog važiavimas leistinu greičiu savaime nereiškia, kad yra važiuojama saugiu greičiu. A. Z. privalėjo važiuoti tokiu greičiu, kad esant susidariusiai situacijai galėtų sustabdyti motociklą, atstatyti tiesiaeigį motociklo judėjimą ir išvengti eismo įvykio, nes KET 9 punktas jį įpareigoja laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui.

Kaltinamasis pateikė teismui UAB A. Žukausko vairuotojų ruošimo centro „VRC“ direktoriaus, Triumph atstovo Lietuvoje, Harley – Davidson atstovo, Š. P. atsakymus į kaltinamojo užduotus klausimus kaip reikia vairuoti motociklą ir kokius veiksmus turi atlikti motociklininkas vairavimo metu, matomumo posūkyje nuotrauką ir stabdymo kelio paskaičiavimus bei mokslinį tyrimą „ Motociklininkų stabdymo reakcijos laikas“, teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju, nepaisant motociklo techninės charakteristikos, pateiktų motociklo vairavimo rekomendacijų, vairuotojui išlieka pareiga laikytis kelių eismo taisyklių ir jomis vadovautis.

Nukentėjusioji patvirtino, kad jokių priekaištų kaltinamajam dėl jos sveikatos sutrikdymo eismo įvykio metu neturi. Mano, kad kaltinamasis nėra kaltas dėl įvykusios avarijos. Tai, kad analizuojamu atveju nukentėjusioji neturi jokių pretenzijų kaltinamajam, negalima laikyti lemiančia aplinkybe išteisinti kaltinamąjį, kadangi nusikaltimu yra padaroma žala ne tik nukentėjusiajam, tačiau ir valstybei bei teisės saugomam interesui.

Kaltinamojo A. Z. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 3 dalį, nes jis vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, tai yra būdamas eismo dalyviu ir privalėdamas laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, privalėdamas pasirinkti tokį važiavimo greitį, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė vairuojamo motociklo ir šiam praradus tiesiaeigiškumą bei atsiradus kliūčiai, nesugebėjo jo sustabdyti, nuvažiavo nuo kelio ir apvirto, o dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų motociklo keleivei B. L. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata.

Dėl bausmės skyrimo.

BK 281 straipsnio 3 dalyje yra nustatytos alternatyvios bausmės: bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki penkerių metų.

Skirdamas bausmę teismas įvertina BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytą bausmės paskirtį: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą bei visas pirmiau įvardytas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes.

Teismas, skirdamas bausmę A. Z., atsižvelgia į tai, kad jis padarė vieną neatsargų nusikaltimą, kuris susijęs su transporto eismo saugumu, jis yra vedęs, dirba, neteistas (2 t., b. 1. 4, 5, 16), baustas administracine tvarka, jam paskirtas baudas moka (2 t., b. l. 6-11), nukentėjusioji kaltinamajam pretenzijų neturi. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 3 dalyje, paskyrus pačią švelniausią bausmės rūšį, numatytą BK 281 straipsnio 3 dalies sankcijoje – baudą, kurios dydis nustatytinas kiek didesnis, negu įstatyme įtvirtintas jos minimumas. Pažymėtina, kad, vadovaujantis BK 47 straipsnio 3 dalies 5 punktu, už neatsargų nusikaltimą nustatoma nuo 20 iki 750 MGL dydžio bauda. Teismas taip pat pažymi, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutarimu Nr. 707 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimo Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ nustatyta, kad bazinis bausmių ir nuobaudų dydis – 50 Eur. Pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo 5 straipsnį teisės aktuose, reglamentuojančiuose nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų kvalifikavimą bei bausmių ir nuobaudų dydžių apibrėžimą ir apskaičiavimą, vartojamas rodiklis „minimalusis gyvenimo lygis“ arba „MGL“ yra tapatus ir lygus baziniam bausmių ir nuobaudų dydžiui. Teismas, įvertinęs bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, sprendžia, kad kaltinamajam A. Z. už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 3 dalyje, bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus prokuroro siūlomą bausmės rūšį ir bausmės dydį - 50 MGL dydžio baudą.

Įstatymas numato, kad padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, remiantis BK 67, 68 ir 72 straipsniais, šalia kitų baudžiamojo poveikio priemonių gali būti skiriamas ir uždraudimas naudotis specialia teise, tame tarpe ir teise vairuoti kelių transporto priemones, kuris gali būti taikomas tik tais atvejais, kai naudodamasis šia teise asmuo padarė nusikalstamą veiką (BK 42 str. 6d., 67 str. 3d.). Nors kaltinamasis jam inkriminuojamą nusikaltimą padarė, būtent naudodamasis specialia teise, t. y. vairuodamas kelių transporto priemonę, iš baudžiamosios bylos medžiagoje esančių administracinių teisės pažeidimų registro duomenų pažymos matyti, kad kaltinamasis iki jam inkriminuojamos veikos padarymo penkių bėgyje baustas administracine tvarka už padarytus nešiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, baudos sumokėtos (2 t., b. l. 6-11), teismo vertinimu, laikyti A. Z. piktybiniu sistemingu kelių eismo taisyklių pažeidėju ar itin neatsakingu, linkusiu ignoruoti teisės ir apskritai socialinių normų reikalavimus, negalima. Įvertinus tai, kad įstatymo leidėjo numatytas baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas nėra imperatyvi norma, teismas, atsižvelgdamas į visų aukščiau byloje paminėtų aplinkybių visumą ir kaltinamojo, kuris nusikalstamos veikos padarymo metu transporto priemonę vairavo būdamas blaivus, jo asmenybę, laiko, kad nėra tikslinga uždrausti kaltinamajam naudotis specialia teise, t. y. atimti teisę vairuoti transporto priemones.

Dėl kitų procesinių klausimų.

Kaltinamasis šioje byloje laikinai sulaikytas nebuvo, jam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 137-139), kuri paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Civiliniai ieškiniai nepareikšti.

Ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. lapkričio 15 d. prokuroro Nerijaus Gružausko nutarimu, siekiant užtikrinti galimą civilinį ieškinį, skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas A. Z. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiam turtui - butui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam adresu (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam adresu (duomenys neskelbtini), kuris 2022 m. vasario 15 d. teismo nutartimi panaikintas, pasibaigus jo taikymo terminui.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1) mopedas-motociklas „Triumph Bonneville Speedmaster“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), du apsauginiai šalmai, grąžinti A. Z. (1 t., b. l. 59-64), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini jam disponuoti savo nuožiūra;

2) USB laikmena su nuotraukomis, saugoma byloje (2 t., b. l. 127), paliktina saugoti byloje.

Vadovaujantis BPK 103 straipsniu, 105 straipsnio 1, 2 dalimis, iš kaltinamojo priteistinos teismo procesinių dokumentų siuntimo išlaidos – 12,09 Eur, valstybės naudai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304–305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

A. Z. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalyje ir nubausti jį 50 (penkiasdešimt) MGL (minimalaus gyvenimo lygio), tai yra 2 500 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų) dydžio bauda.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Išaiškinti kaltinamajam, kad baudą jis privalo sumokėti per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300. Įmokos kodas 6801. Nurodytu laiku baudos nesumokėjus, bauda bus išieškoma priverstinai (tokiu atveju gali tekti atlyginti ir vykdymo išlaidas antstoliui). Jei baudos išieškoti priverstinai nepavyks, bauda gali būti keičiama į viešuosius darbus arba laisvės apribojimą (Bausmių vykdymo kodekso 25 straipsnis).

Priteisti iš A. Z. 12,09 Eur (dvylikos eurų 9 ct) teismo procesinių dokumentų siuntimo išlaidas valstybei (mokėti pasirinktinai į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5662).

1) mopedą-motociklą „Triumph Bonneville Speedmaster“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), du apsauginius šalmus, grąžintus A. Z., nuosprendžiui įsiteisėjus palikti jam disponuoti savo nuožiūra;

2) USB laikmeną su nuotraukomis, saugomą byloje, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.