Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. J. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2017 m. lapkričio 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-6419-940/2017 pagal ieškovės akcinės bendrovės „Panevėžio būtų ūkis“ ieškinį atsakovui V. J., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, Aukštaičių g. 80-ojo daugiabučio namo savininkų bendrijai, dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Apelianto V. J. apeliacinis skundas netenkinamas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.

Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas iš dalies tenkino ieškovės AB „Panevėžio būtų ūkis“ pareikštą ieškinį ir priteisė iš atsakovo V. J. už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gegužės 31 d. 957,45 Eur skolą, kurią sudaro: 241,29 Eur nuolatinės techninės priežiūros administravimo mokestis, 119,72 Eur šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros mokestis, 74,53 Eur mokestis už elektros energiją bendroms reikmėms, 5,80 Eur atliekų išvežimo mokestis, 44,42 Eur antenos mokestis, 388,05 Eur bendrijų rinkliavos mokestis, 2,05 Eur vokavimo mokestis, 81,59 Eur kaupiamųjų lėšų mokestis; 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2017-06-27) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 28,71 Eur žyminio mokesčio. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs skundžiamo teismo sprendimo motyvus, apeliacinio skundo argumentus bei įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo bei aiškinimo praktikos, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nepaneigia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo (CPK 263 straipsnio 1 dalis).

Pažymėtina, kad atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Nagrinėjamu atveju teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir priimtu sprendimu, papildomai pasisako dėl apeliacinio skundo argumentų.

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atsakovo argumentais, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas neteisėtas jau vien dėl išvados, esą atsakovas turi apmokėti buto eksploatavimo išlaidas, kadangi jis nėra buto savininkas.

Byloje nustatyta, kad S. J. nuosavybės teise priklausė butas adresu: (duomenys neskelbtini) (I t., 6 b. l.). 1992 m. vasario 12 d. ieškovė su S. J. sudarė Pastato eksploatavimo išlaidų ir paslaugų apmokėjimo sutartį, pagal kurią ieškovė įsipareigojo eksploatuoti, remontuoti ir prižiūrėti pastatą, jo inžinerinę įrangą ir bendrojo naudojimo vietas ir parengti namą žiemos sezonui, o buto adresu (duomenys neskelbtini) m., savininkas įsipareigojo apmokėti bendras pastato eksploatavimo ir priežiūros išlaidas pagal galiojančius tarifus (I t., 3 b. l.). Nors atsakovas V. J. nėra sudaręs su ieškove sutarties, tačiau 2010 m. kovo 14 d. mirus tėvui S. J., paduodamas pareiškimą notarui, priėmė mirusio tėvo palikimą, nors jam ir nėra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas (I t., 5 b. l.). Iš išrašo apie asmenį, gauto iš registro centro gyventojų registro departamento nustatyta, jog atsakovas savo gyvenamąją vietą yra deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini) (I t., 92 b. l.). Ieškovė AB „Panevėžio būtų ūkis“ ir Aukštaičių g. 80-ojo daugiabučio namo savininkų bendrija 2006 m. kovo 1 d. yra sudariusi Pastato administravimo ir nuolatinės techninės priežiūros paslaugų sutartį Nr. 16-693 (su 2007 m. spalio 8 d. pakeitimu), pagal kurią sutarties šalys nustatė tarpusavio santykius administruojant gyvenamąjį namą, atliekant nuolatinę priežiūrą bei kitas paslaugas ir santykius, susijusius su šiomis paslaugomis (1 punktas) (I t., 35, 36 b. l.). Taipogi 2006 m. kovo 1 d. tarp aukščiau paminėtų šalių sudaryta Pastato šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros sutartis Nr. 16-694 (su 2011 m. vasario 28 d. pakeitimu), pagal kurią sutarties šalys nustatė tarpusavio santykius vykdant gyvenamojo namo šildymo ir karšto vandens sistemų, priskirtų šilumos vartotojui pagal nuosavybės ir eksploatavimo atsakomybės ribų nustatymo aktą tarp šilumos tiekėjo ir vartotojo, priežiūrą (I skyrius) (I t., 37-39 b. l.). Taipogi 2015 m. rugpjūčio 1 d. tarp ieškovės ir trečiojo asmens sudaryta Pastato techninės priežiūros ir kitų paslaugų sutartis Nr. 16-1619 (su 2016 m. balandžio 4 d. pakeitimu), pagal kurią sutarties šalys nustatė tarpusavio santykius teikiant administravimo, techninės priežiūros bei kitas paslaugas ir santykius, susijusius su šiomis paslaugomis (1 punktas) (I t., 40-41, 42 b. l.). Be to, ieškovė ir trečiasis asmuo 2005 m. kovo 21 d. yra pasirašę Buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo sutartį Nr. 17-143 (su 2012 m. rugpjūčio 23 d. pakeitimu), pagal kurią ieškovė įsipareigojo teikti minėtoje sutartyje nurodytas paslaugas, o trečiasis asmuo – už jas apmokėti pagal šioje sutartyje nustatytus tarifus (I t., 43 b. l.).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.76 straipsnyje nustatyta, kad kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai privalo apmokėti išlaidas bendram turtui išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. CK 4.82 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. To paties straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog butų ir kitų patalpų savininkai taip pat privalo reguliariai kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus. Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį, butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Šiuos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius objektus detaliau reglamentuoja Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas (toliau – ir DNSBĮ).

DNSBĮ 2 straipsnio 15 dalis nustato, jog pastato bendrojo naudojimo objektai: 1) bendrosios pastato konstrukcijos – pagrindinės pastato konstrukcijos (pamatai, visos laikančiosios sienos ir kolonos, išorinės sienos ir vidinės pertvaros, atskiriančios bendrojo naudojimo patalpas nuo skirtingiems savininkams priklausančių butų ir kitų patalpų, perdangos, stogas, fasado architektūros detalės ir išorinės (durys, išoriniai laiptai), tarpaukštinių laiptų konstrukcijos, nuožulnos); 2) bendrosios pastato fasado) konstrukcijos (balkonų, lodžijų ir terasų laikančiosios konstrukcijos, aptvarai, stogeliai, išorės inžinerinės sistemos – pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus); 3) pastato bendrojo naudojimo patalpos ir kitos pastato dalys – pastato laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, bendrojo naudojimo balkonai, lodžijos, terasos, jeigu jie nuosavybės teise nepriklauso atskiriems savininkams; 4) vietiniai inžineriniai tinklai; 5) bendrojo naudojimo žemės sklypas – bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų naudojamas ir (ar) valdomas žemės sklypas.

Aptariamos bendrosios dalinės nuosavybės teisės specifika lemia, kad įstatymuose yra nustatytos butų ir kitų patalpų savininkų pareigos, kurių negali pakeisti ar eliminuoti nei šios nuosavybės teisės subjektai, nei daugiabučio namo savininkų bendrija ar kitas bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo teises įgyvendinantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009). Nagrinėjamos bylos kontekste aktualu, kad CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Pagal CK 4.82 straipsnio 3 dalį, butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus, kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti.

Kasacinis teismas, spręsdamas dėl daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigų bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, savo praktikoje yra pažymėjęs, jog įstatymuose, reglamentuojančiuose daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigas bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, yra įtvirtinta bendroji taisyklė, jog bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti. Šiai taisyklei taikyti yra teisiškai nereikšminga atitinkamų bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių daromos nurodytos išlaidos, funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio, kuriam ji taikytina, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybės <...>. Sprendžiant daugiabučio gyvenamojo namo bendraturčių ginčus, kai pareikštas reikalavimas dėl aptariamų įstatymo nustatytų pareigų vykdymo išlaidų priteisimo, svarbu atriboti, kurios išlaidos skirtos bendrajam turtui išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jo būtiniems pagerinimams atlikti, o kurios – bendraturčio asmeniniams interesams ir poreikiams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009).

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2000 m. gruodžio 21 d. nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 27 straipsnio 4 ir 7 d., taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. birželio 15 d. nutarimu Nr. 852 „Dėl LR daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo įgyvendinimo tvarkos“ patvirtintų Tipinių daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatų 8 punkto 1, 3, 4 pastraipų, 10 punkto 1 pastraipos atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ konstatavo, kad narystės bendrijoje savanoriškumo principas reiškia, jog savininkas gali nestoti į bendriją, t. y. nesusieti savęs narystės bendrijoje ryšiais, tačiau ir tokiu atveju gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų daugiabučiame name savininkas yra kitų teisinių santykių, susijusių su bendrosios dalinės nuosavybės teisių įgyvendinimu, subjektas; kadangi nuosavybė įpareigoja, gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų daugiabučiuose namuose savininkus (tiek fizinius, tiek juridinius asmenis), nepriklausomai nuo to, ar jie yra, ar nėra bendrijos nariais, atlikti pareigas, kylančias iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo. Šios pareigos numatytos CK 4.82 straipsnio 3 dalyje. Bendraturčių priimti sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo, priežiūros ir tvarkymo galioja visiems namo butų ir kitų patalpų savininkams (CK 4.85 str. 4 d.).

Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (2012 m. balandžio 12 d. redakcija, įsigaliojo nuo 2012-07-01) 21 straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatyta, kad butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai, kurie nėra bendrijos nariai, privalo vykdyti bendrijos organų, butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų susirinkimų sprendimus dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo priežiūros ir atnaujinimo. Šioje įstatymo normoje įtvirtinta, kad butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų pareigos, susijusios su bendrosios dalinės nuosavybės valdymu, naudojimu, priežiūra ir atnaujinimu, yra lygios, neatsižvelgiant į tai, ar butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai yra bendrijos nariai ar ne. Taigi, atsakovo V. J. pareiga atlyginti dalį bendro turto priežiūros privalomųjų išlaidų kildinama iš įstatyme nustatytų reikalavimų, todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovas, kaip daugiabučio namo bendraturtis, nors ir nėra bendrijos narys bei sudaręs sutarčių su ieškovu, privalo apmokėti buto, esančio (duomenys neskelbtini), eksploatavimo išlaidas. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovas, išlaikant bendrą turtą, nemokėjo dalies pastato nuolatinės techninės priežiūros išlaidų, šildymo sistemos priežiūros išlaidų, elektros energijos bendroms reikmėms išlaidų ir kitų išlaidų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog yra pagrindas jas priteisti. Taigi, apeliacinio skundo argumentai šioje dalyje yra nepagrįsti.

CK 4.47 straipsnyje apibrėžti nuosavybės teisės įgijimo pagrindai, vienas iš kurių yra paveldėjimas (CK 4.47 straipsnio 2 punktas). Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog 2010 m. kovo 14 d. mirus atsakovo tėvui S. J., paduodamas pareiškimą notarui palikimą priėmė mirusiojo sūnus atsakovas V. J.. Kaip matyti iš bylos duomenų ir ko neneigia pats atsakovas, iki šiol atsakovui nėra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, jis nėra įregistravęs savo daiktinių teisių į paveldėtą butą viešame registre.

CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog įpėdinis laikomas priėmusius palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Taigi, darytina išvada, jog atsakovas priėmė savo mirusio tėvo palikimą paduodamas pareiškimą notarui, be to, jis gyvena bute (ginčo dėl šio fakto nėra), jį prižiūri, apie du metus po tėvo mirties mokėjo mokesčius. Taigi, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes spręstina, jog atsakovas, kaip priėmęs palikimą asmuo (buto savininkas de facto), turi ir pareigą išlaikyti bendrąją dalinę nuosavybę bei mokėti visus su tuo susijusius mokesčius. Taigi, atsakovui, kaip faktiniam buto savininkui, galioja namo bendrijos sudarytos namo priežiūros sutartys. Be to, CK 4.83 straipsnio nuostatos butų ir kitų patalpų savininkų teises ir pareigas naudojantis bendrąja daline nuosavybe sieja ne tik su jų nuosavybės teise, bet ir su naudojimusi jomis. Taigi, atsakovas, kaip namo bendraturtis, paslaugomis, teikiamomis pagal minėtas sutartis, naudojasi ir dėl to, kaip jau minėta, ginčo nėra. Taigi, ir šis apeliacinio skundo argumentas nepagrįstas.

Atsakovas nesutinka su teismo sprendimu dalyje dėl pasiūlymo kreiptis į trečiąjį asmenį dėl papildomų darbų, nenumatytų sutartyse su ieškove, atlikimo. Pažymėtina, jog įstatymas nenustato ieškovei pareigos atlikti bendrojo naudojimo pastato kapitalinio remonto darbus be specialaus užsakymo ir lėšų skyrimo. Ieškovė atlieka pastato administravimą ir nuolatinę techninę priežiūrą, taip pat šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą. Ieškovės ir bendrijos sudarytoje sutartyje, apibrėžiant ieškovės teikiamas pastato administravimo ir nuolatinės techninės priežiūros pasaugas, nustatyta, kad ji užtikrina namo būklės nuolatinius stebėjimus, pastato pagrindinių konstrukcijų mechaninio patvarumo palaikymą, smulkių defektų šalinimą, bendrojo naudojimo inžinerinių sistemų saugaus naudojimo užtikrinimą, jų profilaktiką, derinimą, prisiimdama atsakomybę už pastato atitikimą privalomųjų reikalavimų visumai ir normalias gyvenimo sąlygas butuose, 3.1.1-3.1.3.4 nurodytuose bendrojo naudojimo objektuose (I t., 35 b. l.). Ieškovės ir trečiojo asmens sudarytos sutarties, apibrėžiant ieškovės pastato šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros paslaugas, 3.1 punkte nurodyta, kad prižiūrėtojas įsipareigoja vykdyti gyvenamojo namo šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą (aptarnavimą) vadovaujantis Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2005-11-24 sprendimu Nr. 1-39-1 patvirtintais aptarnavimo tarifais ir pastato šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojo atliekamų darbų tipinių minimalių apimčių sąrašu, patvirtintu LR Ūkio ministro 2003-06-30 įsakymu Nr. 4-259; (darbų sąrašas priede prie sutarties (I t., 37-39 b. l.). Pagal sudarytas sutartis ieškovė privalo vykdyti tik namo būklės nuolatinį stebėjimą, smulkių defektų šalinimą, taigi, apylinkės teismas teisingai sprendė, kad ieškovė gali atlikti papildomus darbus (suteikti paslaugas), kuriuos nurodė atsakovas, tik esant bendrijos narių visuotinio susirinkimo sprendimui, priimtam laikantis įstatymo nustatytų reikalavimų. Už kiekvieną papildomą paslaugą, kurios nepriklauso atlikti pagal sudarytas sutartis, ieškovei turi būti atlyginta iš bendrijos kaupiamųjų lėšų, o dėl šių kaupiamųjų lėšų tinkamo panaudojimo sprendimus priima bendrijos narių visuotinis susirinkimas.

CK 4.85 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad Aukštaičių g. 80-ojo daugiabučio namo savininkų bendrija visuotiniame susirinkime yra priėmusi sprendimą dėl radiatorių prijungimo ir lėšų tam skyrimo. Taigi, pritartina pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvui, jog atsakovas su savo pasiūlymais turi kreiptis į Aukštaičių g. 80-ojo daugiabučio namo savininkų bendriją, kuri pateiktus siūlymus turi apsvarstyti visuotiniame susirinkime ir, tik bendrijai nusprendus, būtų atlikti atsakovo nurodyti darbai.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog atsakovas V. J. turi pareigą išlaikyti bendrąją dalinę nuosavybę, mokėti nustatytus mokesčius bei rinkliavas, nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog šiuos mokesčius jis yra sumokėjęs, todėl pagrįstai priteisė ieškovei įsiskolinimą už suteiktas paslaugas.

Netenkinus atsakovo V. J. apeliacinio skundo, valstybės patirtos bylinėjimosi išlaidos už atsakovui teiktą teisinę pagalbą nepriteisiamos.

Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, todėl apeliacinės instancijos teismas, nustatęs aukščiau aptartas aplinkybes, nepasisako dėl kitų atsakovo apeliacinio skundo argumentų kaip teisiškai nereikšmingų. Vadovaudamasis išdėstytu apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atsakovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo skundžiamą teismo sprendimą pakeisti arba panaikinti, todėl skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2017 m. lapkričio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.