- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-05-17
- Bylos Nr.
- 2A-346-856/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
- Atsakovas
- V. J.
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Panevėžio būtų ūkis“
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. J. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2017 m. lapkričio 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-6419-940/2017 pagal ieškovės akcinės bendrovės „Panevėžio būtų ūkis“ ieškinį atsakovui V. J., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, Aukštaičių g. 80-ojo daugiabučio namo savininkų bendrijai, dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – ir AB) „Panevėžio būtų ūkis“ ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama iš atsakovo V. J. priteisti 957,45 Eur skolą už nesumokėtus mokesčius, 5,54 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas (I t., 2 b. l.).
Ieškovė nurodė, kad ieškovė ir (duomenys neskelbtini), savininkas S. J. 1992-02-12 sudarė Pastato eksploatavimo išlaidų ir paslaugų apmokėjimo sutartį, kuria ieškovė įsipareigojo prižiūrėti pastatą Aukštaičių g. 80, Panevėžyje, o buto savininkas kas mėnesį mokėjimo priežiūros, komunalinių paslaugų ir kitus mokesčius. (duomenys neskelbtini) S. J. mirė, Panevėžio miesto 1-asis notaro biuras informavo, jog atsakovas V. J. priėmė mirusio S. J. palikimą. Nors atsakovas iki šiol paveldėjimo dokumentų nesusitvarkė, tačiau, gyvendamas bute naudojasi ieškovės paslaugomis, už kurias nemoka. Nuo 2014-01-01 iki 2017-05-31 susidarė 962,99 Eur skola. Kadangi V. J. savo prievolės atsiskaityti laiku ir nustatytais terminais nevykdė, remiantis LR Vyriausybės 1995-01-25 nutarimu Nr. 124 „Dėl delspinigių skaičiavimo tvarkos“, už kiekvieną pradelstą dieną buvo paskaičiuoti po 0,02 procento delspinigiai.
Atsakovas V. J. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su juo nesutinka, ieškovė piktybiškai neatlieka savo pareigų, t. y. neprižiūri pastato, todėl jis nutraukė mokėjimus. Buto patalpose žiemos metu yra tik 11-15 laipsnių šilumos, laiptinėje nupjaustyti radiatoriai, kurie buvo reikalingi šiluminiui oro kamščiui sudaryti, kad neperšaltų buto, kuriame jis gyvena, siena, pažeistas namo energetinis balansas, po nupjaustymo namas eksploatacijai nepriduotas, surūdijo buitinė technika, apipelijo sienos, pakenkta jo sveikatai, jis patyrė materialinę ir moralinę žalą (I t., 12 b. l.).
Trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų Aukštaičių g. 80-ojo daugiabučio namo savininkų bendrija atsiliepime į ieškinį nurodė, jog su ieškiniu sutinka, prašo priteisti skolą, nes V. J. gyvena (duomenys neskelbtini) bute, mokesčių nemoka. Ieškovė atlieka kasmetinę daugiabučio namo techninę apžiūrą, surašomi aktai, pasibaigus ataskaitiniam laikotarpiui kiekvienais metais kovo mėnesį vyksta bendrijos gyventojų ataskaitinis susirinkimas, kuriame išsamiai pateikiama bendrijos veiklos ataskaita, susirinkimo metu yra numatomi darbai kitiems metams į priekį, atsižvelgiama į visus gyventojų pasiūlymus, paklausimus, bet kokie su bendrijos veikla susiję klausimai yra sprendžiami ir derinami bendrijos gyventojų susirinkime ir yra protokoluojami. Atsakovas nedalyvauja bendrijos rengiamuose susirinkimuose, todėl nežino, kokie klausimai juose yra sprendžiami (I t., 76-77 b. l.).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2017 m. lapkričio 7 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei AB „Panevėžio būtų ūkis“ iš atsakovo V. J. 957,45 Eur skolą, penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos teisme iškėlimo – 2017 m. birželio 27 d. - iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, bei ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas – 28,71 Eur žyminio mokesčio. Kitą ieškinio dalį atmetė. Priteisė iš atsakovo valstybei 12,87 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (I t., 106-110 b. l.).
Teismas nurodė, kad atsakovas neginčija, jog mirusiojo S. J. palikimą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), priėmė faktiškai pradėdamas šį turtą valdyti, neginčija ir to, kad naudojasi butui teikiamomis paslaugomis, todėl remdamasis tuo konstatavo, jog šio turto esamas savininkas ir faktinis jo valdytojas yra atsakovas V. J., kuris naudojasi ieškovės teikiamomis paslaugomis.
Teismas nustatė, kad Aukštaičių g. 80-ojo daugiabučio namo savininkų bendrija su AB „Panevėžio butų ūkis“ yra sudariusi sutartis, pagal kurias Aukštaičių g. 80 namo gyventojams teikiamos paslaugos administruojant gyvenamąjį daugiabutį namą, atliekant nuolatinę techninę priežiūrą bei teikiant kitas paslaugas. V. J., kaip buto savininko teisės ir pareigos, susijusios su bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu, priežiūra ir atnaujinimu, yra nustatytos Civiliniame kodekse, Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatyme ir kituose įstatymuose, teisės aktuose ir bendrijos įstatuose. Teismas konstatavo, kad atsakovo pareigos, susijusios su bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu, priežiūra ir atnaujinimu, yra lygios su kitų butų savininkų, neatsižvelgiant į tai, kad atsakovas nėra bendrijos narys.
Teismas nurodė, jog byloje nėra įrodymų, kad laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gegužės 31 d., atsakovas būtų mokėjęs už ieškovės suteiktas paslaugas. Teismas padarė išvadą, kad ieškovės reikalavimas dėl 241,29 Eur skolos už nuolatinę techninę priežiūrą, 119,72 Eur už šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą, 74,53 Eur už elektros energiją bendroms reikmėms, 5,80 Eur už atliekų išvežimą, 44,42 Eur už anteną, 388,05 Eur skola už bendrijos rinkliavas, 2,05 Eur už vokavimą ir 81,59 Eur kaupiamųjų lėšų yra pagrįstas, nes dėl šių teikiamų paslaugų, jų kainos susitarė Aukštaičių g. 80-ojo daugiabučio namo savininkų bendrija, o bendraturčių priimti sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo, priežiūros ir tvarkymo galioja visiems namo butų ir kitų patalpų savininkams. Atsakovas V. J. nėra sudaręs su ieškove sutarties, tačiau 2010-03-14 mirus tėvui S. J., priėmė palikimą paduodamas pareiškimą notarui. Atsakovas, kaip priėmęs palikimą asmuo (buto savininkas), turi pareigą išlaikyti bendrąją dalinę nuosavybę bei mokėti visus su tuo susijusius mokesčius ir jam galioja S. J. su ieškove sudaryta bei namo bendrijos sudarytos namo priežiūros ir paslaugų tiekimo sutartys.
Teismas atkreipė dėmesį, jog atsakovo V. J. pateikti įvairūs susirašinėjimai, prašymai, užklausimai, taip pat duomenys, kad ne kartą informavo ieškovę apie žemą oro temperatūrą jo bute, nesudaro pagrindo išvadai, kad ieškovė nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų ir jos teiktos paslaugos buvo nekokybiškos, o ieškinys nepagristas. Tai, kad atsakovas, jo teigimu, sirgo peršalimo ligomis ir jam dėl to reikėjo vartoti vaistus, taip pat neįrodo, kad ieškovė netinkamai vykdė savos sutartinius įsipareigojimus ir kad atsakovas susirgo būtent dėl neteisėtų ieškovės veiksmų ar neveikimo.
Teismas konstatavo, jog pagal sudarytas sutartis ieškovė privalo vykdyti tik namo būklės nuolatinį stebėjimą, smulkių defektų šalinimą. Byloje ieškovė pateikė duomenis, kad buvo atlikta kasmetinė Aukštaičių g. 80-ojo daugiabučio namo apžiūra ir nustatyti defektai, kuriuos rekomenduota pašalinti. Pažymėjo, kad ieškovė gali atlikti papildomus darbus (suteikti paslaugas), bet tik esant bendrijos narių visuotinio susirinkimo sprendimui, priimtam laikantis teisės aktų nustatytų reikalavimų arba už šias paslaugas sumokėjus pačiam atsakovui (pvz. išmatuoti temperatūrą naudojant termovizorių atsakovo bute). Už kiekvieną papildomą paslaugą, kurios nepriklauso atlikti pagal sudarytas sutartis, ieškovei turi būti sumokėta arba atlyginta iš bendrijos kaupiamųjų lėšų, o dėl šių kaupiamųjų lėšų tinkamo panaudojimo sprendimus priima bendrijos narių visuotinis susirinkimas arba už jų suteikimą turi sumokėti pats atsakovas. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu nepateikė įrodymų, kad Aukštaičių g. 80-ojo daugiabučio namo savininkų bendrija visuotiniame susirinkime yra priėmusi sprendimą dėl šilumos ūkio modernizavimo, radiatorių prijungimo ir lėšų šiems darbams atlikti skyrimo. Trečiojo asmens atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad daugiabutis namas yra 1979 m. statybos, tą patvirtina ir bylos duomenys, nėra pačios geriausios techninės būklės, kad namui reikalinga renovacija, tačiau kartu pažymėjo, kad buvo pateikusi tokį siūlymą, tačiau tam nepritarė namo gyventojai. Todėl atsakovas su savo pasiūlymais turėtų kreiptis į Aukštaičių g. 80-ojo daugiabučio namo savininkų bendriją, kuri pateiktus siūlymus dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymo, naudojimo, priežiūros ir atnaujinimo turi apsvarstyti visuotiniame susirinkime ir, tik bendrijai nusprendus, būtų atliekami tam tikri darbai ar daugiabučio namo atnaujinimas.
Teismas nurodė, jog atsakovas nedirba, registruotas darbo biržoje nuo 2009-09-21, jam paskirta ir mokama socialinė pašalpa nuo 2010-12-01, socialinė pašalpa taip pat buvo mokėta ir už 2017 m. gegužės mėn., todėl, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vyriausybės 1995 m. sausio 25 d. nutarimo Nr. 124 „Dėl delspinigių skaičiavimo tvarkos“ 3.1 punktu, kuriame nurodyta, kad vietos savivaldos vykdomųjų institucijų sprendimais pripažintoms socialiai remtinoms šeimoms ir socialiai remtiniems vienišiems asmenims delspinigiai neskaičiuojami, teismas ieškovės reikalavimą priteisti 5,54 Eur delspinigius laikė nepagrįstu ir atmetė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Atsakovas V. J. apeliaciniu skundu prašo panaikinti apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 7 d. sprendimo dalį, kuria buvo tenkinti ieškovės reikalavimai, ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti (I t., 181-186 b. l.). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Pirmosios instancijos teismo sprendimas neteisėtas jau vien dėl išvados, esą atsakovas turi apmokėti buto, esančio (duomenys neskelbtini), eksploatavimo išlaidas. Pirmosios instancijos teismas nesivadovavo nekilnojamojo turto registro duomenų išsamumo ir teisingumo prezumpcija, laikydamas, kad atsakovas yra buto (duomenys neskelbtini) savininkas, nors nuosavybės teisės į jį registruotos mirusio tėvo S. J. vardu. Aplinkybė, kad atsakovas yra pateikęs notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo, nėra pakankama daryti išvadai, kad jis jau yra šio buto savininkas: paveldėjimo teisės liudijimas jam neišduotas, nuosavybės teisės viešame registre neregistruotos, viešo registro duomenys apie buto (duomenys neskelbtini), savininką byloje ginčijami nebuvo, todėl atsakovas neturi jokios pareigos materialiai prisidėti prie svetimo buto išlaikymo.Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas iš esmės nustatė palikimo priėmimo faktą ir pripažino atsakovui nuosavybės teisę į butą (duomenys neskelbtini) nors tokio reikalavimo byloje nebuvo pareikšta. Tokiu būdu teismas, pažeisdamas CPK 265 str. 2 d., peržengė byloje pareikštų reikalavimų ribas. Be to, teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovui tenka teisės ir pareigos, kurias jo tėvas S. J. buvo prisiėmęs pagal 1992 m. vasario 12 d. su ieškove AB „Panevėžio butų ūkis“ sudarytą sutartį dėl eksploatavimo išlaidų ir paslaugų apmokėjimo, kadangi pagal CK 6.128 straipsnį mirus prievolės šaliai fiziniam asmeniui, prievolė pasibaigia.Teismas atmetė atsakovo atsikirtimus į pareikštą ieškinį faktiškai jų nenagrinėjęs, nemotyvavo, kodėl atmetė įrodymus, kuriuos jis pateikė atsikirsdamas į reiškiamus reikalavimus. Toks nemotyvuotas atsakovo pateiktų įrodymų atmetimas teismo sprendimą daro neteisėtu, nes teismas nepaliko jam galimybės apsiginti nuo reiškiamų reikalavimų. Mano, kad tarp atsakovo ir ieškovės AB „Panevėžio butų ūkis“ buvo susiklostę vartojimo teisiniai santykiai, todėl pirmosios instancijos teismas byloje turėjo būti aktyvus atsakovo, kaip silpnesniosios šalies, gynimo interesais. Teismas turėjo ne preziumuoti ieškovės teikiamų paslaugų kokybės tinkamumą, bet aktyviai imtis priemonių jų kokybei objektyviai įvertinti.Pirmosios instancijos teismas akcentavo, esą ieškovė ir trečiasis asmuo Aukštaičių g. 80 DNSB yra sudarę buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo, pastato administravimo ir nuolatinės techninės priežiūros paslaugų, pastato šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros bei techninės priežiūros ir kitų paslaugų sutartis, ir teismą tenkino vien tik pats šių sutarčių egzistavimo faktas. Tačiau skundžiamame sprendime taip ir liko visiškai neišanalizuotas šių sutarčių vykdymo tinkamumo klausimas.Nesutinka su teismo pasiūlymu kreiptis į trečiąjį asmenį dėl esą papildomų darbų, nenumatytų sutartyse su ieškove, atlikimo, nes, pirma, šioje byloje sprendžiamas atsakovo prievolės apmokėti ieškovei už praeityje esą suteiktas paslaugas egzistavimo klausimas, o antra, radiatorių laiptinėje pajungimas nėra papildomi darbai, už kuriuos bendrija turėtų ieškovei sumokėti atskirai. Tai yra įprastiniai darbai, kuriuos ieškovė turi atlikti vykdydama 2006 m. kovo 1 d. sutarties 3.1 p., 5.1 p., ir neturi jokio pagrindo už jų atlikimą reikalauti papildomo atlygio. „Papildomų darbų“ samprata apibrėžta 2006 m. kovo 1 d. pastato šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros sutarties Nr. 16-694 3.2 p. „Papildomi darbai“ apima papildomą parametrų koregavimą, vamzdynų izoliacijos trūkumų nustatymą ir remontą, šilumokaičių papildomą plovimą, šilumos punkto patalpų priežiūrą, operatyvinės dokumentacijos vedimą. Taigi, radiatorių laiptinėje prijungimas nepatenka į papildomų darbų kategoriją, o už eksploatacinių pažeidimų padarymą ieškovė iš viso neturi teisės reikalauti jokio užmokesčio.Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė AB „Panevėžio būtų ūkis“ prašo atsakovo V. J. apeliacinį skundą atmesti, apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą (II t., 34-35 b. l.). Nurodė, kad atsakovas po tėvo mirties liko gyventi jo bute, naudojosi ieškovės paslaugomis, pripažino 1992-02-12 sutartį, kurią ieškovę buvo sudariusi su mirusiuoju, ir mokėjo visus mokesčius iki 2012 metų rugsėjo mėnesio. Atsakovas palikimą priėmė paduodamas pareiškimą notarui ir faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti. Paslaugas Aukštaičių g. 80 DNSB teikia pagal sutartį, dėl paslaugų teikimo neturi nusiskundimų nei iš bendrijos, nei iš jos gyventojų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
Apelianto V. J. apeliacinis skundas netenkinamas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.
Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas iš dalies tenkino ieškovės AB „Panevėžio būtų ūkis“ pareikštą ieškinį ir priteisė iš atsakovo V. J. už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gegužės 31 d. 957,45 Eur skolą, kurią sudaro: 241,29 Eur nuolatinės techninės priežiūros administravimo mokestis, 119,72 Eur šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros mokestis, 74,53 Eur mokestis už elektros energiją bendroms reikmėms, 5,80 Eur atliekų išvežimo mokestis, 44,42 Eur antenos mokestis, 388,05 Eur bendrijų rinkliavos mokestis, 2,05 Eur vokavimo mokestis, 81,59 Eur kaupiamųjų lėšų mokestis; 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2017-06-27) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 28,71 Eur žyminio mokesčio. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs skundžiamo teismo sprendimo motyvus, apeliacinio skundo argumentus bei įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo bei aiškinimo praktikos, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nepaneigia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo (CPK 263 straipsnio 1 dalis).
Pažymėtina, kad atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Nagrinėjamu atveju teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir priimtu sprendimu, papildomai pasisako dėl apeliacinio skundo argumentų.
Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atsakovo argumentais, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas neteisėtas jau vien dėl išvados, esą atsakovas turi apmokėti buto eksploatavimo išlaidas, kadangi jis nėra buto savininkas.
Byloje nustatyta, kad S. J. nuosavybės teise priklausė butas adresu: (duomenys neskelbtini) (I t., 6 b. l.). 1992 m. vasario 12 d. ieškovė su S. J. sudarė Pastato eksploatavimo išlaidų ir paslaugų apmokėjimo sutartį, pagal kurią ieškovė įsipareigojo eksploatuoti, remontuoti ir prižiūrėti pastatą, jo inžinerinę įrangą ir bendrojo naudojimo vietas ir parengti namą žiemos sezonui, o buto adresu (duomenys neskelbtini) m., savininkas įsipareigojo apmokėti bendras pastato eksploatavimo ir priežiūros išlaidas pagal galiojančius tarifus (I t., 3 b. l.). Nors atsakovas V. J. nėra sudaręs su ieškove sutarties, tačiau 2010 m. kovo 14 d. mirus tėvui S. J., paduodamas pareiškimą notarui, priėmė mirusio tėvo palikimą, nors jam ir nėra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas (I t., 5 b. l.). Iš išrašo apie asmenį, gauto iš registro centro gyventojų registro departamento nustatyta, jog atsakovas savo gyvenamąją vietą yra deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini) (I t., 92 b. l.). Ieškovė AB „Panevėžio būtų ūkis“ ir Aukštaičių g. 80-ojo daugiabučio namo savininkų bendrija 2006 m. kovo 1 d. yra sudariusi Pastato administravimo ir nuolatinės techninės priežiūros paslaugų sutartį Nr. 16-693 (su 2007 m. spalio 8 d. pakeitimu), pagal kurią sutarties šalys nustatė tarpusavio santykius administruojant gyvenamąjį namą, atliekant nuolatinę priežiūrą bei kitas paslaugas ir santykius, susijusius su šiomis paslaugomis (1 punktas) (I t., 35, 36 b. l.). Taipogi 2006 m. kovo 1 d. tarp aukščiau paminėtų šalių sudaryta Pastato šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros sutartis Nr. 16-694 (su 2011 m. vasario 28 d. pakeitimu), pagal kurią sutarties šalys nustatė tarpusavio santykius vykdant gyvenamojo namo šildymo ir karšto vandens sistemų, priskirtų šilumos vartotojui pagal nuosavybės ir eksploatavimo atsakomybės ribų nustatymo aktą tarp šilumos tiekėjo ir vartotojo, priežiūrą (I skyrius) (I t., 37-39 b. l.). Taipogi 2015 m. rugpjūčio 1 d. tarp ieškovės ir trečiojo asmens sudaryta Pastato techninės priežiūros ir kitų paslaugų sutartis Nr. 16-1619 (su 2016 m. balandžio 4 d. pakeitimu), pagal kurią sutarties šalys nustatė tarpusavio santykius teikiant administravimo, techninės priežiūros bei kitas paslaugas ir santykius, susijusius su šiomis paslaugomis (1 punktas) (I t., 40-41, 42 b. l.). Be to, ieškovė ir trečiasis asmuo 2005 m. kovo 21 d. yra pasirašę Buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo sutartį Nr. 17-143 (su 2012 m. rugpjūčio 23 d. pakeitimu), pagal kurią ieškovė įsipareigojo teikti minėtoje sutartyje nurodytas paslaugas, o trečiasis asmuo – už jas apmokėti pagal šioje sutartyje nustatytus tarifus (I t., 43 b. l.).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.76 straipsnyje nustatyta, kad kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai privalo apmokėti išlaidas bendram turtui išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. CK 4.82 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. To paties straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog butų ir kitų patalpų savininkai taip pat privalo reguliariai kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus. Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį, butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Šiuos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius objektus detaliau reglamentuoja Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas (toliau – ir DNSBĮ).
DNSBĮ 2 straipsnio 15 dalis nustato, jog pastato bendrojo naudojimo objektai: 1) bendrosios pastato konstrukcijos – pagrindinės pastato konstrukcijos (pamatai, visos laikančiosios sienos ir kolonos, išorinės sienos ir vidinės pertvaros, atskiriančios bendrojo naudojimo patalpas nuo skirtingiems savininkams priklausančių butų ir kitų patalpų, perdangos, stogas, fasado architektūros detalės ir išorinės (durys, išoriniai laiptai), tarpaukštinių laiptų konstrukcijos, nuožulnos); 2) bendrosios pastato fasado) konstrukcijos (balkonų, lodžijų ir terasų laikančiosios konstrukcijos, aptvarai, stogeliai, išorės inžinerinės sistemos – pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus); 3) pastato bendrojo naudojimo patalpos ir kitos pastato dalys – pastato laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, bendrojo naudojimo balkonai, lodžijos, terasos, jeigu jie nuosavybės teise nepriklauso atskiriems savininkams; 4) vietiniai inžineriniai tinklai; 5) bendrojo naudojimo žemės sklypas – bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų naudojamas ir (ar) valdomas žemės sklypas.
Aptariamos bendrosios dalinės nuosavybės teisės specifika lemia, kad įstatymuose yra nustatytos butų ir kitų patalpų savininkų pareigos, kurių negali pakeisti ar eliminuoti nei šios nuosavybės teisės subjektai, nei daugiabučio namo savininkų bendrija ar kitas bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo teises įgyvendinantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009). Nagrinėjamos bylos kontekste aktualu, kad CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Pagal CK 4.82 straipsnio 3 dalį, butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus, kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti.
Kasacinis teismas, spręsdamas dėl daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigų bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, savo praktikoje yra pažymėjęs, jog įstatymuose, reglamentuojančiuose daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigas bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, yra įtvirtinta bendroji taisyklė, jog bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti. Šiai taisyklei taikyti yra teisiškai nereikšminga atitinkamų bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių daromos nurodytos išlaidos, funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio, kuriam ji taikytina, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybės <...>. Sprendžiant daugiabučio gyvenamojo namo bendraturčių ginčus, kai pareikštas reikalavimas dėl aptariamų įstatymo nustatytų pareigų vykdymo išlaidų priteisimo, svarbu atriboti, kurios išlaidos skirtos bendrajam turtui išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jo būtiniems pagerinimams atlikti, o kurios – bendraturčio asmeniniams interesams ir poreikiams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009).
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2000 m. gruodžio 21 d. nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 27 straipsnio 4 ir 7 d., taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. birželio 15 d. nutarimu Nr. 852 „Dėl LR daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo įgyvendinimo tvarkos“ patvirtintų Tipinių daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatų 8 punkto 1, 3, 4 pastraipų, 10 punkto 1 pastraipos atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ konstatavo, kad narystės bendrijoje savanoriškumo principas reiškia, jog savininkas gali nestoti į bendriją, t. y. nesusieti savęs narystės bendrijoje ryšiais, tačiau ir tokiu atveju gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų daugiabučiame name savininkas yra kitų teisinių santykių, susijusių su bendrosios dalinės nuosavybės teisių įgyvendinimu, subjektas; kadangi nuosavybė įpareigoja, gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų daugiabučiuose namuose savininkus (tiek fizinius, tiek juridinius asmenis), nepriklausomai nuo to, ar jie yra, ar nėra bendrijos nariais, atlikti pareigas, kylančias iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo. Šios pareigos numatytos CK 4.82 straipsnio 3 dalyje. Bendraturčių priimti sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo, priežiūros ir tvarkymo galioja visiems namo butų ir kitų patalpų savininkams (CK 4.85 str. 4 d.).
Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (2012 m. balandžio 12 d. redakcija, įsigaliojo nuo 2012-07-01) 21 straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatyta, kad butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai, kurie nėra bendrijos nariai, privalo vykdyti bendrijos organų, butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų susirinkimų sprendimus dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo priežiūros ir atnaujinimo. Šioje įstatymo normoje įtvirtinta, kad butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų pareigos, susijusios su bendrosios dalinės nuosavybės valdymu, naudojimu, priežiūra ir atnaujinimu, yra lygios, neatsižvelgiant į tai, ar butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai yra bendrijos nariai ar ne. Taigi, atsakovo V. J. pareiga atlyginti dalį bendro turto priežiūros privalomųjų išlaidų kildinama iš įstatyme nustatytų reikalavimų, todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovas, kaip daugiabučio namo bendraturtis, nors ir nėra bendrijos narys bei sudaręs sutarčių su ieškovu, privalo apmokėti buto, esančio (duomenys neskelbtini), eksploatavimo išlaidas. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovas, išlaikant bendrą turtą, nemokėjo dalies pastato nuolatinės techninės priežiūros išlaidų, šildymo sistemos priežiūros išlaidų, elektros energijos bendroms reikmėms išlaidų ir kitų išlaidų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog yra pagrindas jas priteisti. Taigi, apeliacinio skundo argumentai šioje dalyje yra nepagrįsti.
CK 4.47 straipsnyje apibrėžti nuosavybės teisės įgijimo pagrindai, vienas iš kurių yra paveldėjimas (CK 4.47 straipsnio 2 punktas). Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog 2010 m. kovo 14 d. mirus atsakovo tėvui S. J., paduodamas pareiškimą notarui palikimą priėmė mirusiojo sūnus atsakovas V. J.. Kaip matyti iš bylos duomenų ir ko neneigia pats atsakovas, iki šiol atsakovui nėra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, jis nėra įregistravęs savo daiktinių teisių į paveldėtą butą viešame registre.
CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog įpėdinis laikomas priėmusius palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Taigi, darytina išvada, jog atsakovas priėmė savo mirusio tėvo palikimą paduodamas pareiškimą notarui, be to, jis gyvena bute (ginčo dėl šio fakto nėra), jį prižiūri, apie du metus po tėvo mirties mokėjo mokesčius. Taigi, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes spręstina, jog atsakovas, kaip priėmęs palikimą asmuo (buto savininkas de facto), turi ir pareigą išlaikyti bendrąją dalinę nuosavybę bei mokėti visus su tuo susijusius mokesčius. Taigi, atsakovui, kaip faktiniam buto savininkui, galioja namo bendrijos sudarytos namo priežiūros sutartys. Be to, CK 4.83 straipsnio nuostatos butų ir kitų patalpų savininkų teises ir pareigas naudojantis bendrąja daline nuosavybe sieja ne tik su jų nuosavybės teise, bet ir su naudojimusi jomis. Taigi, atsakovas, kaip namo bendraturtis, paslaugomis, teikiamomis pagal minėtas sutartis, naudojasi ir dėl to, kaip jau minėta, ginčo nėra. Taigi, ir šis apeliacinio skundo argumentas nepagrįstas.
Atsakovas nesutinka su teismo sprendimu dalyje dėl pasiūlymo kreiptis į trečiąjį asmenį dėl papildomų darbų, nenumatytų sutartyse su ieškove, atlikimo. Pažymėtina, jog įstatymas nenustato ieškovei pareigos atlikti bendrojo naudojimo pastato kapitalinio remonto darbus be specialaus užsakymo ir lėšų skyrimo. Ieškovė atlieka pastato administravimą ir nuolatinę techninę priežiūrą, taip pat šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą. Ieškovės ir bendrijos sudarytoje sutartyje, apibrėžiant ieškovės teikiamas pastato administravimo ir nuolatinės techninės priežiūros pasaugas, nustatyta, kad ji užtikrina namo būklės nuolatinius stebėjimus, pastato pagrindinių konstrukcijų mechaninio patvarumo palaikymą, smulkių defektų šalinimą, bendrojo naudojimo inžinerinių sistemų saugaus naudojimo užtikrinimą, jų profilaktiką, derinimą, prisiimdama atsakomybę už pastato atitikimą privalomųjų reikalavimų visumai ir normalias gyvenimo sąlygas butuose, 3.1.1-3.1.3.4 nurodytuose bendrojo naudojimo objektuose (I t., 35 b. l.). Ieškovės ir trečiojo asmens sudarytos sutarties, apibrėžiant ieškovės pastato šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros paslaugas, 3.1 punkte nurodyta, kad prižiūrėtojas įsipareigoja vykdyti gyvenamojo namo šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą (aptarnavimą) vadovaujantis Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2005-11-24 sprendimu Nr. 1-39-1 patvirtintais aptarnavimo tarifais ir pastato šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojo atliekamų darbų tipinių minimalių apimčių sąrašu, patvirtintu LR Ūkio ministro 2003-06-30 įsakymu Nr. 4-259; (darbų sąrašas priede prie sutarties (I t., 37-39 b. l.). Pagal sudarytas sutartis ieškovė privalo vykdyti tik namo būklės nuolatinį stebėjimą, smulkių defektų šalinimą, taigi, apylinkės teismas teisingai sprendė, kad ieškovė gali atlikti papildomus darbus (suteikti paslaugas), kuriuos nurodė atsakovas, tik esant bendrijos narių visuotinio susirinkimo sprendimui, priimtam laikantis įstatymo nustatytų reikalavimų. Už kiekvieną papildomą paslaugą, kurios nepriklauso atlikti pagal sudarytas sutartis, ieškovei turi būti atlyginta iš bendrijos kaupiamųjų lėšų, o dėl šių kaupiamųjų lėšų tinkamo panaudojimo sprendimus priima bendrijos narių visuotinis susirinkimas.
CK 4.85 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad Aukštaičių g. 80-ojo daugiabučio namo savininkų bendrija visuotiniame susirinkime yra priėmusi sprendimą dėl radiatorių prijungimo ir lėšų tam skyrimo. Taigi, pritartina pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvui, jog atsakovas su savo pasiūlymais turi kreiptis į Aukštaičių g. 80-ojo daugiabučio namo savininkų bendriją, kuri pateiktus siūlymus turi apsvarstyti visuotiniame susirinkime ir, tik bendrijai nusprendus, būtų atlikti atsakovo nurodyti darbai.
Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog atsakovas V. J. turi pareigą išlaikyti bendrąją dalinę nuosavybę, mokėti nustatytus mokesčius bei rinkliavas, nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog šiuos mokesčius jis yra sumokėjęs, todėl pagrįstai priteisė ieškovei įsiskolinimą už suteiktas paslaugas.
Netenkinus atsakovo V. J. apeliacinio skundo, valstybės patirtos bylinėjimosi išlaidos už atsakovui teiktą teisinę pagalbą nepriteisiamos.
Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, todėl apeliacinės instancijos teismas, nustatęs aukščiau aptartas aplinkybes, nepasisako dėl kitų atsakovo apeliacinio skundo argumentų kaip teisiškai nereikšmingų. Vadovaudamasis išdėstytu apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atsakovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo skundžiamą teismo sprendimą pakeisti arba panaikinti, todėl skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2017 m. lapkričio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.