Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje G. J., gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuva, asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), aštuonių klasių išsilavinimo, nevedęs, dirbantis pagal patentą, teistas:

1. 2008 m. kovo 12 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - ir BK) 149 straipsnio 4 dalį – 4 metų laisvės atėmimu, BK 92 straipsnio pagrindu bausmės vykdymą atidedant dviejų metų laikotarpiui;

2. 2008 m. liepos 8 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalis – 4 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimu;

3. 2008 m. spalio 3 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 63 straipsnio 9 dalį – 4 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimu; paleistas 2012 m. liepos 17 d. pagal 2012 m. liepos 10 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartį lygtinai nuo neatliktos 6 mėnesių ir 24 dienų laisvės atėmimo bausmės iš Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos;

4. 2016 m. balandžio 8 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį – 1 metų ir 2 mėnesių laisvės atėmimu; paleistas 2017 m. liepos 14 d. iš Kybartų pataisos namų, atlikęs bausmės laiką,

5. 2019 m. gegužės 10 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį - 1 metų laisvės apribojimu, teistumai neišnykę ir nepanaikinti,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. K. pareiškime - protokole nurodyta, kad 2020 m. sausio 14 d. apie 11 val., (duomenys neskelbtini), neblaivus sugyventinis G. J. suplėšė marškinėlius ir ją sumušė, suduodamas smūgius į vairias kūno vietas, daužė su pagaliu per kojas. Po smurto ji nuvyko į VšĮ „Ukmergės ligoninė“ priėmimo skyrių, kur jai nustatė nosikaulio lūžimą, galvoje įvairaus senumo nubrozdinimus, mėlynes ant kūno (b. l. 1-4).

Įvykio vietos ir patalpų apžiūros protokole užfiksuota įvykio vieta – (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje buvo rasti ir paimti žydros spalvos marškinėliai, gulintys ant išskleistos sofos lovos po patalyne. Prie lovos ant grindų rastas gulintis sulaužytas dviejų dalių pagalys (b. l. 12-14, 15-20).

Tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto nurodyta, kad atvykus į įvykio vietą (duomenys neskelbtini), pranešėjas M. Š., paaiškino, kad važiuodamas automobiliu (duomenys neskelbtini) gatve, prie (duomenys neskelbtini) namo pamatė, kaip per gatvę bėga mergina ir iš paskos ją vejasi vaikinas, kažką tai garsiai rėkaudamas ant merginos. Pranešėjas teigė, kad tai jam pasirodė keista ir todėl iškvietė policiją. Bendraujat su pranešėju pastebėjo kitoje kelio pusėje stovinčius galimai konfliktuojančius vaikiną ir merginą. Priėjus prie merginos S. K. jiems nurodė, kad šiandien namuose, esančiuose adresu: (duomenys neskelbtini), ją mušė rankomis, mediniu pagaliu, tampė už plaukų sugyventinis (kartu gyvena apie metus laiko) G. J.. S. K. teigė, vengdama tolimesnio konflikto su sugyventiniu, išbėgo iš namų, tačiau (duomenys neskelbtini) g. sugyventinis ją pagavęs, tempė ją atgal į namus. S. K. teigė, kad ją mušė 2020 m. sausio 14 d. apie 11 val., adresu: (duomenys neskelbtini) (namuose). S. K. jiems aiškino, kad jos sugyventinis rankomis daug kartų sudavė jai į veidą, nuo lovos paėmė medinį pagalį ir maždaug 10 kartų jai sudavė į nugarą, pečius, kojas, rankas taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Bendraujant su S. K., pastebėjo ant jos veido esančius sumušimus bei apdraskymus. Moteris teigė, kad jai skauda galvą, todėl į įvykio vietą buvo iškviesta GMP 5203 brigada, kuri moterį apžiūrėjo vietoje. S. K. buvo pristatyta į Ukmergės m. ligoninės priėmimo skyrių tolimesnei medicininei apžiūrai. S. K. nustatytas 1,67 prom. girtumas. G. J. nustatytas 2,69 prom. girtumas. Pats G. J. neigė, kad mušė sugyventinę, teigė norėjęs tik ją parsivesti į namus. G. J. 2020 m. sausio 14 d. apie 19 val. 35 min. buvo sulaikytas ir 19 val. 45 val. pristatytas į Ukmergės r. PK tolimesniam aiškinimuisi. Smurtą patyręs asmuo S. K. paaiškino, kad smurtas pasireiškė sugyventinio G. J. smūgiais rankomis ir mediniu pagaliu į įvairias kūno vietas (b. l. 26-31).

Daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėti suplėšyti marškinėliai ir perlaužtas pagalys, paimti įvykio vietoje. Marškinėliai be rankovių, priekyje perplėšti (perkirpti), pašalinių dėmių neįžiūrima. Po apžiūros minėti daiktai buvo priduoti saugoti į Vilniaus apskr. VPK Ukmergės r. PK saugyklą (b. l. 32-33, 34-39, 40-41,42).

2020 m. sausio 14 d. VšĮ „Ukmergės ligoninė“ gydytojo išrašas patvirtina, kad nukentėjusioji atvyko su policija, ją sumušė sugyventinis. Jai buvo trenkta su pagaliu per galvą, smūgiuota į nugarą, ranką, veidą, šonkaulius, nosį. Nukentėjusioji buvo sąmoninga, kontaktiška (b. l. 66).

Teismo medicinos ekspertas R. L., susipažinęs su įvykio aplinkybėmis bei S. K. medicininiais dokumentais, padarė išvadą, kad S. K. padarytos dauginės kraujosruvos veide, galvoje, krūtinės ląstoje ir dešiniame petyje, nosies kaulų lūžimas. Sužalojimai padaryti paveikus kietais bukais daiktais, galimai aptariamojo įvykio metu ir kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl nosies kaulų lūžimo sveikata sutrikdyta ilgesniam nei dešimties dienų laikotarpiui (b. l. 70-72, 73).

Civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė ieškinį 85,46 Eur žalai dėl nukentėjusiosios S. K. gydymo atlyginti ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų priteisimo už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (b. l. 79-80, 82, 83).

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą

Nors kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu pripažino, kad galėjo sužaloti savo sugyventinę, jos atsiprašė, siekė susitaikyti, tačiau vėliau pakeitė savo parodymus ir neigė padaręs jam inkriminuotą nusikaltimą. Tačiau jo kaltę patvirtina teisminio nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų ir jais nustatytų aplinkybių visuma. Nukentėjusioji S. K., apklausta ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. sausio 14 d., parodė, kad per tuos metus kai gyvena kartu su G. J., jis prieš ją retkarčiais smurtaudavo, bet nedažnai. Dėl anksčiau įvykusių smurto faktų ji nekvietė policijos ir niekam apie tai nepasakojo. Nakties metu iš 2020 m. sausio 13 d. į 2020 m. sausio 14 d. G. J. prieš ją smurtavo, ją daužė kumščiais į įvairias kūno dalis, kojas, rankas, nugarą, veidą bei galvą. Jai labai skaudėjo, tačiau apie tai niekam nesakė ir nekvietė policijos. 2020 m. sausio 14 d. apie 11 val. 00 min. (duomenys neskelbtini), namuose, tiksliau kambaryje, jos neblaivus sugyventinis G. J. suplėšė jos marškinėlius ir prieš ją smurtavo. Daužė kumščiais jai į veidą apie 10 kartų. Paėmęs į rankas pagalį, daužė su juo jai į kojas apie 4 kartus, į rankas - apie 6 kartus, į nugarą - apie 2 kartus. Taip pat su tuo pačiu pagaliu jai sudavė į galvos plaukuotą dalį, po smūgio pagalys sulūžo. Tokie jo veiksmai tęsėsi visą dieną iki vakaro. Ji palaukė, kol jis užmigs ir išbėgo iš namų, tačiau jis atsikėlė ir nubėgo paskui ją. Pagavo ją (duomenys neskelbtini) g. Ten jie stumdėsi ir rėkė vienas ant kito. Dėl to sustojęs vyras su automobiliu iškvietė policiją. Po smurto kartu su pareigūnais ji nuvyko į VŠĮ “Ukmergės ligoninė” priėmimo skyrių, kur jai nustatė nosikaulio lūžimą, galvoje įvairaus senumo nubrozdinimus, mėlynes ant kūno (b. l. 45-47, 48). Papildomos apklausos metu nukentėjusioji parodė, kad su savo sugyventiniu G. J. bijo toliau gyventi, nes jis neprognozuojamas, psichiškai nestabilus, todėl išvyksta gyventi pas mamą į (duomenys neskelbtini) (b. l. 49-50, 51). 2020-05-07 Akistatos tarp nukentėjusios S. K. ir G. J. metu 2020 m. sausio 27 d., S. K. pakeitė savo parodymus ir teigė, kad tai, ką sakė pirmoje apklausoje, yra netiesa, nori pakeisti savo parodymus. Kai atsipeikėjo nuo alkoholio, išsiblaivė, suprato, kad nei už ką žmogų nekaltą pasodins. 2020 m. sausio 13 d. vakare, namuose, adresu: (duomenys neskelbtini), su G. J. vartojo alkoholį, kartu buvo ir G. J.. G. J. taip pat vartojo su jais. Išgėrė labai daug alkoholio. Jautėsi apsvaigusi nuo alkoholio, todėl ne viską atsimena. Užmigus G. J., toliau gėrė su G. J.. Gėrė alų, daug jo turėjo. Kiek atsimena, 2020 m. sausio 13 d. vakarą G. J. jos nemušė, nedaužė kumščiais. Tą naktį ji tiesiog griuvo eidama į lauko tualetą, kuris yra prie namo maždaug 8-7 metrai atstumu nuo namo. Kai atidarai namo duris iškarto yra 2-3 betoniniai laipteliai ir ji nuo jų krito. Krito tiesiog nusiredendama nuo jų kelis kartus. Susitrenkė rankas, kojas, ar žymių buvo - nematė, nežiūrėjo, tik jautė, kad jai skauda rankas ties petimi ir vieną koją ties dešine šlaunimi. Tada ir ji užmigo. G. J. taip pat pas juos miegojo. Prabudo ryte, valandos nenurodys, galėjo būti 11.00 val. G. J. su G. J. buvo prabudę. Visi atsikėlė ir gėrė, ką turėjo. Kiek turėjo alaus, ji neatsimena. Jokio konflikto nebuvo, niekas jos nemušė, su pagaliu G. J. jos nemušė, nežino iš kur tas pagalys. Sakė, kad ją daužė pagaliu G. J., tačiau tai netiesa. G. J. pagaliu trenkė per spintelę vieną kartą ir pagalys sulūžo. Tas pagalys buvo nuo staktos durų, kuris išlūžo pats. Ir buvo kambaryje padėtas. G. J. turėjo viską matyti. Nukentėjusioji buvo apsirengusi žalios spalvos džemperiu. Tie marškinėliai nebuvo G. J. suplėšyti, tikrai ne. Ten buvo tiesiog skudurams padėta. Nukentėjusioji sakė, kad kaltinamasis juos suplėšė, nes buvo ant jo pikta, kad jis jai gerti neleido. Tie marškinėliai jau senai buvo suplėšyti, kaip šluostei paruošti. G. J. jos nemušė, nespardė, netrenkė į veidą bei kitas kūno vietas, nei pagaliu, nei kuo kitkuo. Toliau G. J. užmigo ir ji su G. J. išėjo pas jų tėvą. Nuėjo pas tėvą V. J.. Jo namuose nerado. Durys buvo atrakintos, užėjo į namo vidų ir pradėjo gerti ką atsinešė. Atėjo tėvas, gėrė kartu su jais. Nežino kada atėjo G. J., nes ji nieko nebeatsimena. Pamena, kad G. J. jai liepė eiti namo, o ji nenorėjo eiti. G. J. ją tempė už vienos, kažkurios rankos. Kai G. J. ją tempė už rankos, jai skaudėjo ranką, tačiau sužalojimų ant rankų jokių nebuvo. Daugiau nieko nedarė. Patempė truputį, ji sustojo, pasakė, kad niekur neis ir tada jis liovėsi tempti. Pamena, kad rėkavo, sakė niekur neis su G. J., kad grįš pas jo tėvą atgal, todėl iš pašalinių žmonių kažkas jiems iškvietė pareigūnus. G. J. liko pas tėvą. Atvyko pareigūnai. Sužalojimai pas ją atsirado nuo jos griuvimų. Tai kaip sakė, einant į lauko tualetą. Pas G. J. tėvą trenkėsi nosimi į stalą. Kokiu būdu, neatsimena. Trenkėsi pati, nuo girtumo tikriausia, nelabai detalių atsimena (b. l. 60-62, 63). Taigi, nukentėjusioji kalbėdama apie 2020 m. sausio 14 d. duotus parodymus aiškina, jog buvo neblaivi, sakė netiesą, todėl vėlesni juos duoti parodymai apie tai, kad susižalojo pati, yra teisingi.

Teismo vertinimu, aplinkybė, kad pirmos apklausos metu nukentėjusioji S. K. buvo neblaivi, nesudaro pagrindo abejoti jos parodymų leistinumu. Nukentėjusiosios pirmoje apklausoje duoti parodymai buvo gauti teisėtais būdais, jų patikimumas patikrintas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso numatytomis priemonėmis, t.y. ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetu. Nors nukentėjusioji teisiamojo posėdžio metu teigė, kad ji pirmos apklausos metu buvo neblaivi, kaltinamąjį apkalbėjo, nes buvo pikta, kadangi jis jai neleido gerti, tačiau tai, kad dėl suvartoto alkoholio kiekio nukentėjusioji negalėjo objektyviai atkurti įvykio aplinkybių, negali paneigti ikiteisminio tyrimo metu jos nurodytų esminių prieš ją padarytos nusikalstamos veikos faktų. O būtent, iš ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusios duotų parodymų matyti, kad po atliktos akistatos ji mėlynių ant kūno atsiradimą sieja su nugriuvimu nuo betoninių laiptelių prie išėjimo durų, einant link lauko tualeto. Nosies lūžis atsirado tuomet, kai nukentėjusioji, būdama pas kaltinamojo tėvą V. J., trenkė galvą į stalą, tačiau nukentėjusiosios pareiškime - protokole nurodyta, kad 2020 m. sausio 14 d. apie 11 val., (duomenys neskelbtini), neblaivus sugyventinis G. J. suplėšė marškinėlius ir ją sumušė, suduodamas smūgius į vairias kūno vietas, daužė su pagaliu per kojas. Po smurto ji nuvyko į VšĮ „Ukmergės ligoninė“ priėmimo skyrių, kur jai nustatė nosikaulio lūžimą, galvoje įvairaus senumo nubrozdinimus, mėlynes ant kūno (b. l. 1-4). 2020 m. sausio 14 d. VšĮ „Ukmergės ligoninė“ gydytojo išrašas patvirtina, kad nukentėjusioji atvyko su policija, ją sumušė sugyventinis. Jai buvo trenkta su pagaliu per galvą, smūgiuota į nugarą, ranką, veidą, šonkaulius, nosį. Nukentėjusioji buvo sąmoninga, kontaktiška (b. l. 66). Įvykio vietos ir patalpų apžiūros protokole užfiksuota įvykio vieta – (duomenys neskelbtini), kur prie lovos ant grindų rastas gulintis sulaužytas dviejų dalių pagalys (b. l. 12-14, 15-20). Liudytojas G. J., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad buvo 2020 m. sausio mėnesio kažkuri diena, atsimena, kad jam dienos metu paskambino brolis ir paklausė, ar jis nori alaus. Jis sutiko pas jį ateiti. Jam nuėjus pas G. J. ir S. K., jie namuose gėrė alų, abu buvo jau “apsinešę”. Gėrė vien alų, degtinės negėrė. Tiksliai nežino kodėl, bet tarp jo brolio ir S. K. kilo konfliktas. Ir kai jie sėdėjo ant vienos lovos, o liudytojas sėdėjo ant kitos lovos, tada G. J. supykęs kumščiu S. K. pradėjo “duoti” į galvą. Kur pataikė nežino, kiek smūgių sudavė nežino, neskaičiavo, gal ir į kitas kūno vietas, bet daugiau nei du kartus. S. K. sėdėjo ant lovos ir dengėsi galvą rankomis. Liudytojas prie jų nelindo, neskyrė. Tai įvyko ne iš karto kai jis atėjo, nes dar sėdėjo draugiškai ir gėrė. O po to G. J. kažkaip užmigo, nusiramino. S. K. buvo supykusi ant G. J.. Ji nesakė, kad jai kažkur skauda, kraujo nematė. Tada ji pradėjo dėtis savo daiktus į tašę ir sakė, kad važiuos namo į (duomenys neskelbtini). Nežino, kiek laiko buvo praėję, laike nelabai orientavosi. S. K. liepė jam paimti alų, paėmė gal 3 pūsles ir cigaretes bei abu išėjo į miestą, vėliau pas tėvą V. J., gyvenantį (duomenys neskelbtini) gatvėje, (duomenys neskelbtini). Tėvo nebuvo, durys atrakintos, užėjo ir prie stalo pradėjo gerti savo alų. Už 5-10 minučių atėjo tėvas, prisijungė prie jų. Gėrė kartu visi. Po to atėjo G. J.. Atėjęs pas tėvą, pačiupo S. K. už plaukų. Kiek jis matė, G. J. ją išsitempė į lauką. Liudytojas nematė, kad G. J. ją muštų, tik tempė už plaukų ir viskas. S. K. taip ištempė už plaukų ant “užpakalio” jėga. Ji namo eiti nenorėjo, labai girta buvo. Kai buvo pas tėvą, tai S. K. prie stalo buvo užsnūdusi. Tada G. J. ją ir ištempė už plaukų į lauką. Nematė, kad S. K. trenktųsi veidu į stalą. Kai abu ėjo miestu S. K. nebuvo pargriuvusi. Kai dar gėrė pas G. J. namuose, jis kumščiavo S. K.. Jokio pagalio jis nematė, kai davė, tai tik kumščiu, o ne pagaliu. Jis pamena, kad S. K. buvo su džinsais, megztuku, spalvos nenurodys, nematė, kad ji būtų su maikute. Kad G. J. jai plėšytų maikutę, jis nematė, prie jo tikrai neplėšė (b. l. 98-100, 101). Taigi šioje byloje svarbu tai, kad liudytojas G. J. tiesiogiai matė kaip jo brolis konflikto metu su nukentėjusiąją S. K. kumščiais sudavė jai daugiau nei du kartus į galvos sritį, taip pat ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad būnant pas V. J. namuose, nukentėjusioji galva į stalą nesitrenkė ir nosies nesulaužė. Tai, kad liudytojo V. J. namuose 2020 m. sausio 14 d. nukentėjusioji netrenkė galvą į stalą, patvirtina liudytojo V. J. parodymai, kuris nurodė, jog nukentėjusiosios niekas nemušė pas jį, jokių konfliktų nebuvo, kad ji trenktųsi su galva į stalą, nematė. Jis sėdėjo prie jų, gėrė jų (G. J. ir S. K.) atsineštą alų. Jis nieko nematė, dėl jokių muštynių nieko pasakyti negali, nes pas jį niekas nesimušė, nesistumdė (b. l. 93-94, 95). Tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto nurodyta, kad policijos pareigūnams priėjus prie S. K., ji jiems nurodė, kad šiandien (2020 m. sausio 14 d.) namuose, esančiuose adresu: (duomenys neskelbtini), ją mušė rankomis, mediniu pagaliu, tampė už plaukų sugyventinis (kartu gyvena apie metus laiko) G. J.. Taip pat paaiškino, kad jos sugyventinis rankomis daug kartų sudavė jai į veidą, nuo lovos paėmė medinį pagalį ir maždaug 10 kartų jai sudavė į nugarą, pečius, kojas, rankas taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Bendraujant su S. K., policijos pareigūnai nurodė pastebėję ant jos veido esančius sumušimus bei apdraskymus. Moteris teigė, kad jai skauda galvą, todėl į įvykio vietą buvo iškviesta GMP 5203 brigada (b. l. 26-31). Šias aplinkybes iš esmės patikslino ir liudytojai – policijos pareigūnai D. I. ir J. J.. Liudytojai teismo posėdžio metu nurodė, kad apie muštynes nukentėjusioji pasisakė policijos pareigūnams. Liudytojas J. J. teismo posėdžio metu patvirtino, kad 2020 m. sausio 14 d. gavo pranešimą apie tai, jog vyras muša moterį. Nuvykus prie baro, prie upelio, apačioje pastebėjo kaltinamąjį su moteriške. Matėsi, kad jie konfliktavo kartu – muštynių nebuvo tuo metu. Nukentėjusioji sakė, kad ją sumušė J.. Matėsi ant veido draskymai. Buvo atvyksi greitoji. Prie jų apžiūrėjo. Jie vežė papildomai nukentėjusiąją į priėmimo skyrių apžiūrėti. Nukentėjusiajai buvo padaryta matomų sužalojimų, buvo sužalotas veidas. Gal su kažkokiu pagaliu ar lazda mušė. Atsakydamas į prokuroro klausimas, liudytojas paaiškino, kad abu akivaizdžiai buvo neblaivūs. Nukentėjusioji aiškino suprantamai, kad buvo prieš ją panaudotas smurtas. Susišnekėti su nukentėjusiąja buvo įmanoma. Ji buvo orientuota – orientavosi aplinkoje. Nukentėjusioji bendravo, buvo galima suprasti ką norėjo pasakyti.

Ne mažiau svarbu ir tai, kad nukentėjusiosios nurodytos įvykio aplinkybės atitinka specialisto išvadoje nurodytus objektyvius duomenis apie nukentėjusiosios S. K. sužalojimo lokalizaciją ir jo mechanizmą. Medicininių dokumentų apžiūros protokole užfiksuota specialisto išvada yra išsami ir teismui jokių abejonių nekelia. Duomenų, kad nukentėjusioji būtų patyrusi sužalojimus, nurodytus specialisto išvadoje, prieš aptariamą įvykį ar po jo, nėra. Specialistas, susipažinęs su įvykio aplinkybėmis bei S. K. medicininiais dokumentais, padarė išvadą, kad S. K. padarytos dauginės kraujosruvos veide, galvoje, krūtinės ląstoje ir dešiniame petyje, nosies kaulų lūžimas. Sužalojimai padaryti paveikus kietais bukais daiktais, galimai aptariamojo įvykio metu ir kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl nosies kaulų lūžimo sveikata sutrikdyta ilgesniam nei dešimties dienų laikotarpiui (b. l. 70-72, 73). Įvertinęs šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo vartotas fizinis smurtas buvo pakankamai stiprus, kad padarytų nukentėjusiajai sužalojimus ir būtų padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir į byloje esančių ir anksčiau aptartų įrodymų visumą, darytina išvada, jog nukentėjusiajai padaryti sužalojimai yra būtent G. J. neteisėtos veikos pasekmė. Nukentėjusioji S. K. buvo nesunkiai sužalota, o sužalojimo pobūdis ir lokalizacija atitinka kaltinime nurodytas smurto panaudojimo aplinkybes.

Teismas pažymi, kad baudžiamųjų bylų, susijusių su smurtu artimoje aplinkoje, specifika yra ta, kad dažniausiai smurtaujama aplinkoje, kurioje būna tik kaltininkas ir nukentėjusysis, pašalinių smurto liudytojų kaip taisyklė tokiuose įvykiuose nebūna. Todėl svarbią reikšmę tokiose bylose įgyja ne tik tiesioginiai (pačių konflikto dalyvių parodymai), tačiau ir netiesioginiai įrodymai. Šiuo konkrečiu atveju teismas remiasi policijos pareigūnų, kuriems nukentėjusioji pasakojo apie konfliktą, parodymais, VšĮ „Ukmergės ligoninė“ gydytojo įraše nurodytomis aplinkybėmis, jog 2020 m. sausio 2 d. ir sausio 14 d. nukentėjusioji teigė buvusi sumušta kaltinamojo.

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju įrodymų visuma yra pakankama G. J. padarytai nusikalstamai veikai atskleisti ir jo kaltei dėl nukentėjusiajai S. K. padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo įrodyti. Aptartų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis suprato savo veiksmų pavojingumą, numatė jų padarinius, t.y. konflikto metu smurtaudamas prieš nukentėjusiąją, suduodamas ne mažiau kaip 2 (du) kartus, tačiau ne daugiau kaip 10 (dešimt) kartų kumščiais savo sugyventinei S. K. į veidą, po ko pagaliu suduodamas S. K. ne daugiau kaip 4 (keturis) kartus į kojas, ne daugiau kaip 2 (du) kartus į rankas ir ne daugiau kaip 2 (du) kartus į nugarą, suprato, kad tokiais savo veiksmais nesunkiai sužalojo S. K. ir norėjo taip elgtis. Taigi, aptariamą nusikalstamą veiką G. J. padarė tiesiogine tyčia, t.y. smurtaudamas prieš savo sugyventinę, kaltinamas suvokė, kad tokiais veiksmais ją žaloja ir šių pasekmių siekė.

Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika dėl 2020 m. sausio 14 d. įvykio teisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, kadangi jis nesunkiai sužalojo savo šeimos narį. Šeimos nario sąvoka pateikta BK 248 straipsnio 2 dalyje. Čia nurodyta, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariais yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Nukentėjusioji ir kaltinamasis teismo posėdžio metu parodė, kad aptariamos nusikalstamos veikos padarymo metu buvo sugyventiniai, draugavo apie du metus, kartu gyveno vienuose namuose ir vedė bendrą ūkį. Po nusikalstamos veikos padarymo, nukentėjusioji išvyko gyventi į (duomenys neskelbtini), teismo posėdžių metų paaiškino, jog yra sužadėtiniai, vėl kartu gyvena ir planuoja vestuves.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, aptarti duomenys, kurie BPK 20 straipsnio pagrindu pripažintini įrodymais, atitinka tarpusavyje, vieni kitus papildo, jų visuma pakankama G. J. objektyviai atliktiems veiksmams atskleisti ir jo kaltei pagrįsti. Pagal nustatytas aplinkybes, teismas G. J. veiksmus nukentėjusios S. K. atžvilgiu kvalifikuoja pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

Dėl bausmės skyrimo

BK 41 straipsnis numato bausmę ir jos paskirtį, t.y. bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Parinktina ir skirtina bausmės rūšimi kaltinamasis turi būti paveiktas taip, kad ateityje suprastų savo padarytų veikos žalingumą, suprastų, kad įstatymas skirtas drausminti ir įtakoti asmens elgesiui teigiama linkme – nenusikalsti; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Kaltinamasis turi atsakyti už kilusias pasekmes adekvačiai baudžiamojo įstatymo numatytoms sankcijoms. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą.

Kaltinamojo G. J. padarytas nusikaltimas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą yra priskiriamas prie apysunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 4 dalis). Kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalis).

Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nustatymas yra viena iš būtinų bausmės individualizavimo sąlygų. Kaltinamojo G. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintinos tai, kad veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) bei nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė, būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Kaip matyti iš bylos medžiagos, G. J. anksčiau teistas dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo, vagystės, svetimo turto sunaikinimo visuotinai pavojingu būdu, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, paskutinį kartą 2019 m. gegužės 10 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, bausmę atlikęs ( b. l. 159-166, 167-188). Kaltinamasis baustas 2018-03-03 pagal LR ANK 108 str. 1 d. (b. l. 193-194), nėra įrašytas į psichiatro ar priklausomybių ligų įskaitą, nedirba (b. l. 191). Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, yra registruotas Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis ir nukentėjusioji parodė, kad susitaikė, kartu gyvena vienuose namuose, jų santykiai yra geri, yra sužadėtiniai. Nukentėjusioji civilinio ieškinio byloje nepareiškė. Valstybinė ligonių kasa byloje pareiškė 85,46 Eur civilinį ieškinį už S. K. gydymo išlaidas, kurios kaltinamojo nėra atlygintos. Kaltinamasis paaiškino, kad alkoholį su nukentėjusiąją vartojo nuolat, nepertraukiamai net iki savaitės laiko.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į G. J. padarytos nusikalstamos veikos stadiją, pavojingumo laipsnį, kaltės formą, kad jis padarė vieną tyčinį, baigtą, apysunkį nusikaltimą, savo nusikalstamais veiksmais pasikėsino į vieną svarbiausių vertybių – asmens sveikatą. Teismas šio nusikaltimo atžvilgiu nustatė dvi atsakomybę sunkinančias aplinkybes. Atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad šioje byloje BK 41 straipsnio numatyti bausmės tikslai, įskaitant ir galimybę ateityje daryti nusikalstamas veikas, bus pasiekti paskyrus kaltinamajam sankcijoje už padarytą veiką numatytą bausmę – laisvės atėmimą, bausmės dydį parenkant mažesnį nei sankcijoje numatytos bausmės vidurkis. Už BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytą nusikaltimą G. J. yra skirtina 1 (vienerių) metų ir 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Į paskirtą bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo laikas, kai G. J. buvo sulaikytas nuo 2020 m. sausio 14 d. 19 val. 35 min. iki 2020 m. sausio 15 d. 15 val. 19 min., vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai (BK 66 straipsnis) (b. l. 131-133, 154-155).

Dėl civilinio ieškinio

Civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė ieškinį 85,46 Eur žalai dėl nukentėjusiosios S. K. gydymo atlyginti ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų priteisimo už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (b. l. 79-80, 82, 83). Nagrinėjamu atveju žala dėl S. K. gydymo padaryta neteisėtais kaltinamojo veiksmais, tarp neteisėtų veiksmų ir kilusių padarinių yra priežastinis ryšys. Nurodytos aplinkybės, sudaro pagrindą civilinį ieškinį tenkinti priteisiant iš kaltinamojo G. J. civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 85,46 Eur žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnio 1, 2 dalys).

Nukentėjusioji S. K. civilinio ieškinio byloje nereiškė.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalis nustato, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Byloje 2021 m. kovo 30 d. pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl teisinės pagalbos išlaidų, nurodyta, kad valstybės naudai iš kaltinamojo G. J. priteistina 245,00 Eur suma advokato išlaidoms apmokėti. Nagrinėjamoje byloje gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu, nes kaltinamasis bylos nagrinėjimo metu buvo suimtas (BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktas, 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tokiu atveju, kai byloje, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos neatlygintinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Be to, byloje nustatyta, kad G. J. niekur nedirba, duomenų apie turtą nėra, todėl išieškoti iš jo antrinės teisinės pagalbos išlaidas nėra tikslinga ir šiuo aspektu. Esant šioms aplinkybėms, antrinės teisinės pagalbos išlaidos, ginant kaltinamąjį, nepriteistinos.

2020 m. sausio 15 d. nutarimu G. J. skirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti - paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina (b. l. 156-158).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti – žydros spalvos marškinėliai, dviejų dalių medinis pagalys, perduoti saugoti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato administratorei, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini (b. l. 40-41, 42).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi

nusprendė:

G. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų ir 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką, kai G. J. buvo sulaikytas nuo 2020 m. sausio 14 d. 19 val. 35 min. iki 2020 m. sausio 15 d. 15 val. 19 min., vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo G. J. sulaikymo, vykdant šį įsiteisėjusį nuosprendį, dienos.

G. J. skirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti - paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti – žydros spalvos marškinėliai, dviejų dalių medinis pagalys, perduoti saugoti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato administratorei, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini.

Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį dėl 85,46 Eur žalos atlyginimo tenkinti visiškai ir priteisti iš kaltinamojo G. J. 85,46 Eur žalą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (85,46 Eur) nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rajono rūmus.