Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

2019-12-13 · Baudžiamoji byla Nr. 1-341-574/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-12-13
Bylos Nr.
1-341-574/2019
Teisminio proceso Nr.
02-2-00085-19
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jurgita Mačionytė
Kaltinamasis
M. R.
Baudžiamoji byla Nr. 1-341-574/2019Teisminio proceso Nr. 02-2-00085-19Procesinio sprendimo kategorija: (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gruodžio 13 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurgita Mačionytė,sekretoriaujant Agnei Strunkytei,dalyvaujant prokurorui Arūnui Stankevičiui,kaltinamajai M. R., jo gynėjui adv. Stanislovui Nalivaikai,civilinio ieškovo atstovei R. M.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

M. R., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Trakų raj., Lietuvos Respublikos pilietė, gyv. (duomenys neskelbtini), Trakuose, ištekėjusi, dirbanti UAB (duomenys neskelbtini) buhaltere, anksčiau neteista, kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Išnagrinėjęs bylą, teismas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. R. laikotarpiu nuo 1998-10-01 iki 2019-02-18 pagal 2018-12-01 darbo sutartį Nr.636 (tęsinys 1998-10-01 darbo sutarties Nr.1) dirbdama Viešojoje įstaigoje (duomenys neskelbtini) (iki 2018-12-01 reorganizacijos (duomenys neskelbtini)), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registracijos adresas (duomenys neskelbtini), Trakai, vyriausiosios buhalterės pareigose 0,5 etato darbo krūvio, savo žinioje turėdama Luminor Bank AS Lietuvos skyriaus elektroninės bankininkystės valdymo priemones ir vykdydama pinigų pervedimus bei atlikdama kasininkės darbą ir valdydama jai patikėtą turtą, šios įstaigos patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), Trakai, pasisavino jos žinioje buvusį svetimą – Viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) - didelės vertės turtą t.y.

laikotarpiu nuo 1998-10-01 iki 2018-12-01 į Viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) kasą pacientų įneštus grynuosius pinigus sąmoningai neįtraukė į savo – avanso apyskaitą bei neįrašė į apskaitos registrus ir, neįnešdama į banko sąskaitą, sau pasiėmė 20 298, 03 Eur.

Be to neturėdama teisėto pagrindo, laikotarpiu nuo 2006-01-01 iki 2018-12-31, nurodydama mokėjimo paskirtį „Atlyginimas“, mokėjimo pavedimais nepagrįstai į savo asmeninę sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią Luminor Bank AB, pervedė 16761,3 EUR daugiau, negu turėtų būti apskaičiuotas darbo užmokestis pagal darbo sutartį:

2006 metais iš Viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios Luminor Bank AB, į tame pačiame banke esančią M. R. sąskaitą (duomenys neskelbtini) pervedė 7924,48 LT (2295,08 EUR), kai tuo tarpu pagal darbo sutartį, papildytą 2005-01-01 ir 2006-05-01, turėjo būti paskaičiuota ir pervesta nedaugiau kaip 6529,92 LT (1891,19 EUR);

2007 metais iš Viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios Luminor Bank AB, į tame pačiame banke esančią M. R. sąskaitą (duomenys neskelbtini) pervedė 12 130,78 LT (3513,31 EUR), kai tuo tarpu pagal darbo sutartį, papildytą 2006-05-01 ir 2007-02-01, turėjo būti paskaičiuota ir pervesta nedaugiau kaip 9162,56 LT (2653,66 EUR);

2008 metais iš Viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios Luminor Bank AB, į tame pačiame banke esančią M. R. sąskaitą (duomenys neskelbtini) pervedė 20 558,58 LT (5954,17 EUR), kai tuo tarpu pagal darbo sutartį, papildytą 2007-05-01 ir 2008-05-01, turėjo būti paskaičiuota ir pervesta nedaugiau kaip 11317,92 LT (3277,89 EUR);

2009 metais iš Viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios Luminor Bank AB, į tame pačiame banke esančią M. R. sąskaitą (duomenys neskelbtini) pervedė 17 872,30 LT (5176,17 EUR), kai tuo tarpu pagal darbo sutartį, papildytą 2010-02-04, turėjo būti paskaičiuota ir pervesta nedaugiau kaip 12184,32 LT (3528,82 EUR);

2010 metais iš Viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios Luminor Bank AB, į tame pačiame banke esančią M. R. sąskaitą (duomenys neskelbtini) pervedė 12 183,95 LT (3528,71 EUR), kai tuo tarpu pagal darbo sutartį, papildytą 2010-02-04, turėjo būti paskaičiuota ir pervesta nedaugiau kaip 11067,12 LT (3205,22 EUR);

2011 metais iš Viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios Luminor Bank AB, į tame pačiame banke esančią M. R. sąskaitą (duomenys neskelbtini) pervedė 18 142,55 LT (5254,44 EUR), kai tuo tarpu pagal darbo sutartį, papildytą 2010-02-04, turėjo būti paskaičiuota ir pervesta nedaugiau kaip 10843,68 LT (3140,54 EUR);

2012 metais iš Viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios Luminor Bank AB, į tame pačiame banke esančią M. R. sąskaitą (duomenys neskelbtini) pervedė 15 688,51 LT (4543,70 EUR), kai tuo tarpu pagal darbo sutartį, papildytą 2010-02-04, turėjo būti paskaičiuota ir pervesta nedaugiau kaip 10843,68 LT (3140,54 EUR);

2013 metais iš Viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios Luminor Bank AB, į tame pačiame banke esančią M. R. sąskaitą (duomenys neskelbtini) pervedė 12 700,99 LT (3678,46 EUR), kai tuo tarpu pagal darbo sutartį, papildytą 2010-02-04, turėjo būti paskaičiuota ir pervesta nedaugiau kaip 10843,68 LT (3140,54 EUR);

2014 metais iš Viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios Luminor Bank AB, į tame pačiame banke esančią M. R. sąskaitą (duomenys neskelbtini) pervedė 15 146,89 LT (4386,84 EUR) , kai tuo tarpu pagal darbo sutartį, papildytą 2010-02-04, turėjo būti paskaičiuota ir pervesta nedaugiau kaip 10843.68 LT (3140,54 EUR);

2015 metais iš Viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios Luminor Bank AB, į tame pačiame banke esančią M. R. sąskaitą (duomenys neskelbtini) pervedė 4581,9 EUR, kai tuo tarpu pagal darbo sutartį, papildytą 2010-02-04, turėjo būti paskaičiuota ir pervesta nedaugiau kaip 3140,54 EUR;

2016 metais iš Viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios Luminor Bank AB, į tame pačiame banke esančią M. R. sąskaitą (duomenys neskelbtini) pervedė 4232,7 EUR, kai tuo tarpu pagal darbo sutartį, papildytą 2010-02-04, turėjo būti paskaičiuota ir pervesta nedaugiau kaip 3140,54 EUR;

2017 metais iš Viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios Luminor Bank AB, į tame pačiame banke esančią M. R. sąskaitą (duomenys neskelbtini) pervedė 5382,39 EUR, kai tuo tarpu pagal darbo sutartį, papildytą 2010-02-04, turėjo būti paskaičiuota ir pervesta nedaugiau kaip 3140,54 EUR;

2018 metais iš Viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios Luminor Bank AB, pervedė 3754,46 EUR ir iš Viešosiosįstaigos (duomenys neskelbtini) sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios Luminor Bank AB, į tame pačiame banke esančią M. R. sąskaitą (duomenys neskelbtini) pervedė 459,4 EUR, kai tuo tarpu pagal darbo sutartį, papildytą 2010-02-04 ir 2018-05-03 turėjo būti paskaičiuota ir pervesta nedaugiau kaip 3439,83 EUR;

Tokiu būdu laikotarpiu nuo 2006-01-01 iki 2018-12-31 M. R. į savo asmeninę sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią Luminor Bank AB, persivedė 56 741,77 EUR, kai turėjo būti paskaičiuota ir pervesta darbo užmokesčio pagal darbo sutartį nedaugiau kaip 39 980,47 EUR, t. y. 16 761,3 EUR daugiau;

Tokiu būdu M. R. pasisavino jai patikėtą ir jos žinioje buvusį svetimą - Viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) priklausantį didelės vertės turtą - 37 059,33 EUR.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji M. R. kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad VšĮ (duomenys neskelbtini) dirbo buhaltere nuo 1989 metų spalio mėnesio puse etato. Dėl susiklosčiusių aplinkybių šeimoje, ryžosi padaryti nusikaltimą. Vyras sirgo, pusę metų gulėjo ligoninėje, sūnus turėjo problemų, kurias reikėjo spręsti finansiškai. Kai pacientai sumokėdavo grynuosius pinigus už medicinos paslaugas, kasoje užpajamuodavo, bet nešdavo į banką ir paskirdavo sau kaip atsakingam asmeniui, kad užneštų tą įsiskolinimą. Atlyginimo suma žiniaraščiuose buvo priskaičiuota viena, o pervesdama pinigus, tą sumą padidindavo. Atlyginimo pinigai buvo pervedami į sąskaitą, o kai mokėdavo iš kasos, tai pasiimdavo grynus pinigus. Per inkriminuojamą laikotarpį susidarė 12 000 Eur, o iš kasos - 20 000 Eur. Didžiojoje knygoje sueidavo realūs pinigų likučiai. Tai darė nuo 2006 m. iki 2018 m. Šiuo metu sumų neprisimena, kaltinamajame akte nurodytos teisingos sumos. Per tą laikotarpį auditai nebuvo daromi, todėl niekas trūnumo nepastebėjo. Su civiliniu ieškiniu sutinka visiškai. Jokia dalis iki šios dienos nėra atlyginta. Šiuo metu dirba, mėnesio pajamos sudaro 400 Eur, papildomų pajamų neturi. Nuo 1998 m. iki 2018 m. gruodžio į įstaigos sąskaitą yra įnešusi iki 4000. Darbo užmokesčio paskirtis - tik atlyginimas.

Ikiteisminio tyrimo metu Įtariamoji M. R., kai jai buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 straipsnio 2 dalyje kalta prisipažino ir parodė, kad 1998-10-01 pradėjo dirbti Viešojoje įstaigoje (duomenys neskelbtini), vyriausiosios buhalterės pareigose. Dirbo 0,5 etato, nustatyto darbo užmokesčio dydžio neprisimena. 2018-12-01, po reorganizacijos, Viešoji įstaiga (duomenys neskelbtini) buvo prijungtas prie Viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini). Po šios reorganizacijos ji jau dirbo Viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini), buhalterės pareigose, 0,5 etato. Realiai darbo vieta nepasikeitė. Viešojoje įstaigoje (duomenys neskelbtini), buvo atsakinga už įstaigos buhalterinės apskaitos tvarkymą, už visas pinigines operacijas atliekamas per el. bankininkystę bei kasą t.y. grynuosius pinigus. Po reorganizacijos tvarkė įstaigos buhalterinę apskaitą, tačiau piniginių operacijų neatlikdavo bei nebuvo atsakinga už kasą. 1998 metais pradėjus veikti įstaigai, grynųjų pinigų apskaita kasoje buvo vedama pagal tuometinius kasos apskaitos reikalavimus. Gavusi grynuosius pinigus už mokamas asmens sveikatos paslaugas, išrašydavo kasos pajamų orderį, kuris buvo registruojamas registre "Kasos knyga", o pinigus išimant iš kasos išrašydavo kasos išlaidų orderį. Iš "Kasos knygos" duomenis suvesdavo į "Didžiąją knygą". Nors vėliau reikalavimai pasikeitė ir buvo nustatyta, kad kasoje būtų naudojamas kasos aparatas, tačiau dėl to, kad mokamų paslaugų apimtis buvo maža, kasos aparatas įstaigoje nebuvo naudojamas. Kiekvieno mėnesio paskutinę darbo dieną kasoje grynųjų pinigų likutis, viršijantis nustatytą limitą, kurio dabar tiksliai nebeprisimena, buvo įnešamas į įstaigos atsiskaitomąją sąskaitą banke. Viešoji įstaiga turėjo sąskaitą AB DNB bankas, vėliau Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje. Kadangi ji nevisais atvejais grynuosius pinigus įnešdavo į įstaigos sąskaitą banke, tai susikaupusius kasos likučius pasiimdavo. Šių pinigų ji į savo avansinę apyskaitą neįtraukdavo ir tai apskaitos registruose neatspindėjo. Pinigus iš kasos imdavo nuo darbo įstaigoje pradžios t.y. nuo 1998 metų iki pat 2018 metų pabaigos. Tikslių sumų ir datų, kuriomis paėmė pinigus, nurodyti negalėjo. Tačiau parodė, kad vedė šių paimamų pinigų apskaitą. Ši suma, per visą jos darbo laikotarpį, sudaro 20 298,03 EUR. Iš kasos paimti pinigai buvo apskaitomi "Didžiojoje knygoje" kaip "kitos gautinos sumos". Šiuos pinigus naudojo savo reikmėm buityje, kadangi jos darbo užmokestis buvo labai mažas ir nuolat trūkdavo pinigų. Didesnį darbo užmokestį, negu priklauso, pagal darbo sutartį, pradėjo pervesti į savo asmeninę sąskaitą, nuo 2006 metų. Šeimoje atsirado didesnis pinigų poreikis po to, kai nepilnametis sūnus sudaužė svetimą automobilį, o vyras tuo laikotarpiu daugiau kaip pusmečiui atsigulė į ligoninę. Nuolatinis pinigų trūkumas, spaudimas iš banko dėl paskolos, privertė taip pasielgti. Darbo apskaitos žiniaraštyje nurodytos sumos sutapdavo arba beveik visada sutapdavo su pagal darbo sutartį paskaičiuotu ir išmokėti priklausančiu atlyginimu. Papildomas t.y. didesnes pervedamas sumas iš įstaigos sąskaitos į savo asmeninę sąskaitą, pavedimo paskirtyje nurodydavo, kad tai Atlyginimas. Šias papildomai, nepagrįstai pervedamas sumas apskaitydavo "Didžiojoje knygoje" kaip "kitos gautinos sumos". Kai 2019 metų vasario mėnesį Viešosios įstaigos Trakų pirminės sveikatos priežiūros centro direktorės įsakymu buvo sudaryta komisija dėl finansinės atskaitomybės dokumentų patikrinimo, ji pati savanoriškai padėjo komisijai išsiaiškinti susidariusius trūkumus, nurodė registre apskaitytą susidariusią skolą įstaigai ir išaiškino kokios pozicijos ją sudaro. Su įstaigos pareikštu civiliniu ieškiniu sutinka. Tai suma, kurią ji 2006-2018 metais, persivesdama iš įmonės sąskaitos į asmeninę sąskaitą ar paimdama iš įmonės kasos, nepagrįstai pasisavino. Dėl padaryto nuoširdžiai gailisi, stengsis susitarti su Viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) administracija ir atlyginti žalą (2 t., b.l. 42-43, 51,61-62).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamosios M. R. prisipažinimo ir parodymų, jo kaltė įrodyta liudytojų parodymais bei kitais byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais.

Liudytoja R. M. parodė, kad 1989 metais pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini). Laikui bėgant keitėsi įstaigos pavadinimas bei pareigos. (duomenys neskelbtini), Trakų rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl pritarimo viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) reorganizavimo jungimo būdu prijungiant jį prie viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini)“ ir Trakų rajono savivaldybės tarybos (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Trakų rajono savivaldybės tarybos (duomenys neskelbtini) sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) įstatų patvirtinimo naujos redakcijos“, nuo 2018 m. gruodžio 1 d. viešoji įstaiga (duomenys neskelbtini) (įstaigos kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas - (duomenys neskelbtini), Trakai, Trakų r. sav.), reorganizuota prijungimo prie viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) (įstaigos kodas - (duomenys neskelbtini), buveinės adresas - (duomenys neskelbtini) Trakai, Trakų r. sav.), būdu. Nuo 2018 m. gruodžio 18 d. ji paskirta laikinai eiti direktorės pareigas. Po atliktos reorganizacijos, VšĮ (duomenys neskelbtini) prijungiant prie VšĮ (duomenys neskelbtini), vykdant finansinės atskaitomybės dokumentų perdavimą iškilo neaiškumų dėl buhalterinės sąskaitos Nr. 2290003 „Kitos gautinos sumos“. 2019 m. vasario 12 dieną VšĮ (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymu Nr. V-6 “Dėl patikrinimo atlikimo” buvo pradėtas VšĮ (duomenys neskelbtini) finansinės atskaitomybės dokumentų, vestų iki reorganizacijos, patikrinimas. Komisiją sudarė A. N., S. L., G. E. B. ir D. B.. Atliekant patikrinimą nebuvo galima nustatyti buhalterinės sąskaitos Nr. 2290003 „Kitos gautinos sumos“ kilmės, detalizacijos ir pagrįstumo. Minėtoje buhalterinėje sąskaitoje yra rodomas 33207,27 euro likutis. Atsižvelgiant į tai buvo paprašyta pateikti paaiškinimą buvusios VšĮ (duomenys neskelbtini) vyriausiosios buhalterės M. R.. 2019 m. vasario 18 d. buvo gautas raštiškas M. R. pasiaiškinimas, kuriame ji nurodė, kad buhalterinės sąskaitos Nr. 2290003 „Kitos gautinos sumos“ likutį be kitų mažesniųjų sumų sudaro darbo užmokesčio permoka- 12561,71 Eurų, kurią per ilgą laiką ji išsimokėjo savo vardu, kaip darbo užmokestį bei grynieji pinigai kasoje (20298,03 euro), kuriuos ji pasisavino iš įstaigos neįnešdama į banko sąskaitą. Patikrinimas buvo baigtas 2019 m. vasario 21 d. Aukščiau minėto patikrinimo metu nustatyta, kad vyriausioji buhalterė M. R. neteisėtai išsimokėdavo jai nepriklausantį darbo užmokestį. Taip pat įstaiga konstatuoja grynųjų pinigų kasoje trūkumą ir negali paneigti grynųjų pinigų pasisavinimo fakto. M. R. į darbą priimta 1998 m. spalio 1 d. vyriausiojo buhalterio papildomam darbui 0,5 etato. 2019 m. vasario 18 d. vadovaudamasi Lietuvos Respublikos darbo kodekso 49 str. 3 d. nušalino M. R. nuo buhalterės pareigų. Iki šios dienos M. R. nėra įstaigai atlyginusi padarytos žalos (2 t., b.l. 27-28).

Liudytoja S. L. parodė, kad Viešojoje įstaigoje (duomenys neskelbtini) dirba nuo 1999 m. Tuo meta buvo priimta į vyriausiojo finansininko pareigas. 2003 m. pareigybė buvo pakeista į vyriausiojo buhalterio. (duomenys neskelbtini) Trakų rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) "Dėl pritarimo Viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) reorganizavimo jungimo būdu prijungiant jį prie Viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini)", nuo 2018-12-01 Viešoji įstaiga (duomenys neskelbtini) reorganizuotas prijungimo prie Viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) būdu. Po atliktos reorganizacijos vykdant finansinės atskaitomybės perdavimą iškilo neaiškumų. 2019-02-12 Viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymu buvo sudaryta komisija dėl finansinės atskaitomybės dokumentų patikrinimo. Šios komisijos pirmininkė buvo A. N., VšĮ (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotoja. Patikrinimas buvo pradėtas 2019-02-13. Buvo tikrinami darbo užmokesčio priskaitymo žiniaraščiai. Žiniaraščius komisijai pateikė buhalterė M. R.. Patikrinimo meta buvo pastebėta, kad 2011 metų balandžio mėn. M. R. pervesta suma yra didesnė negu priskaičiuota darbo užmokesčio žiniaraštyje: 2011-04-14 pervesta 1800 Lt., 2011-04-18 pervesta 300 Lt., 2011-04-01 pervesta 650,47 Lt. darytina prielaida, kad tai buvo pervestas darbo užmokestis už 2011 m. kovo mėn., kadangi mėnesio pradžioje, mokamas darbo užmokesti už praėjusį mėnesį. Darbo užmokesčio žiniaraštyje paskaičiuota skola -1149,53 lt. Ši skola perkelta į 2011 m. gegužės mėn. žiniaraštį. Gegužės mėn. skola sumažėjo iki -419,06 Lt. 2011 m. birželio mėn. atlikti trys pavedimai 1350 Lt., sumai, kurie žiniaraštyje yra atvaizduoti karu su skola gegužės mėn. -419, 06 Lt. 2011-06-10 pervesta 1028,25 Lt., kurie traktuojami, kaip atostoginiai už 2011 m. 06 mėn., t.y. bendrai išvedama skola -1769,06 Lt. 2011 m. 07 mėn. ši skola atvaizduojama, tačiau atliekami pavedimai. Skolą už 07 mėn. sudaro -4218,59 Lt. Tokie nustatyti sisteminiai neatitikimai ir už kitus 2011 metų mėnesius. Galutinis M. R. įsiskolinimas įstaigai už 2011 metus sudaro - 5568 Lt. sumą. Už 2012 metus M. R. pateikė darbo užmokesčio žiniaraščius, tačiau nepateikė dalies banko išrašų. išanalizavus pateiktus dokumentus 2012 metais nustatytas - 5917,23 Lt., M. R. įsiskolinimas. 2013 metais nustatatytas - 2596,36 LT įsiskolinimas, kadangi 2013-01-25 atliktas nepagrįstas pavedimas 2300 Lt ( neišminusavus darbo užmokesčio 703,64 Lt. ) ir 2013-05-30 1000 LT sumai. 2014 metais paskaičiavo 4003,60 LT. 2015 m. 04 mėn. pagal darbo užmokesčio žiniaraštį skola yra 777,84 Eur., kuri persikėlė į 2015 m. 05 mėn. 2015-05-20 87 Eur., buvo atliktas pavedimas, kuris nefiksuotas žiniaraštyje, pagal tai išvedama permoka - 566,06 Eur. 2015 metų 06 mėn. įvertinus permoką iš 05 mėn. išveda už 2015 metus 298,94 Eur. permoka į M. R. asmeninę sąskaitą. 2016 metais neužfiksavo įtartinų pavedimų ar neatitikimų darbo užmokesčio žiniaraščiuose. 2017 metais pavedimas 350 Eur. nėra įtrauktas į darbo užmokesčio žiniaraštį. 2018 metais pažeidimų neužfiksavo.2013 m. gegužės 29 d. M. R. į Viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) sąskaitą banke yra įnešusi 1 350, 00 Lt., nurodant mokėjimo paskirtį - sąskaitos papildymas. M. R. komisijai nurodė, kad tai iš kasos įnešti pinigai, tačiau išsamesnių paaiškinimų nepateikė. Atlikdama patikrinimą neturėjo galimybės analizuoti ir neanalizavo banko išrašų, todėl pasakyti tikslios sumos, kuri buvo pervesta M. R., kaip darbo užmokestis, negali. 2019-02-21 finansinės atskaitomybės dokumentų patikrinimo ataskaitoje nurodyta darbo užmokesčio permoka 12 561,70 Eur. sumai yra pateikta ir paskaičiuota pačios M. R.. Su sudaryta komisija M. R. bendradarbiavo geranoriškai t.y. paprašyta teikė paaiškinimus ir dokumentus. Tikrinant kasos likutį nebuvo pateikti kasos dokumentai su kasos apskaita, taip pat kaip ir "Didžioji knyga" nebuvo perduota, todėl nustatyti kur buvo panaudoti kasoje esantys pinigai, nebuvo galimybės. Kasos likutis pagal "Didžiosios knygos" duomenis, kurių M. R. nepateikė, sudarė 20 298,03 Eur. 2018 m. lapkričio 30 d. M. R. perdavė kasą, kurioje buvo tik 4,38 Eur. Visus neatitikimus ir pinigų trūkumą M. R. pripažino ir žadėjo grąžinti.2013 m. gegužės 29 d. M. R. į Viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) sąskaitą banke yra įnešusi 1 350, 00 Lt., nurodant mokėjimo paskirtį - sąskaitos papildymas. M. R. komisijai nurodė, kad tai iš kasos įnešti pinigai, tačiau išsamesnių paaiškinimų nepateikė (2 t., b.l. 32-33)

2019-02-28 Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, kuriame užfiksuotas VšĮ (duomenys neskelbtini) laikinai direktorės pareigas einančios R. M. savanoriškas prašomų dokumentų (VšĮ (duomenys neskelbtini) 2019-02-21 finansinės atskaitomybės dokumentų patikrinimo ataskaita, M. R. 1998-10-01 darbo sutartis, Buhalterės M. R. 2019-02-18 paaiškinimas ir kt.). pateikimas (1 t., b.l. 25-55)

2019-03-25 VšĮ (duomenys neskelbtini) pateiktos įmonės darbo užmokesčio žiniaraščių bei sąskaitų išrašų kopijos, patvirtinančios M. R. paskaičiuotą ir pervestą darbo užmokestį (1 t., b.l. 56-196, II t., b.l. 1-8)

2019-03-19 Luminor Bank AB Lietuvos skyrius pateikė M. R.sąskaitos (duomenys neskelbtini) išrašą už laikotarpį nuo 2005-04-17 iki 2013-08-24 (II t., b.l. 11-15)

Iš 2019-06-11 - 2019-11-18 kitų objektų apžiūros protokolo matuti, kad į M. R.sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią Luminor Bank AB Lietuvos skyrius, atlikti pavedimai iš Viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) (iki 2018-12-01 reorganizacijos Viešoji įstaiga (duomenys neskelbtini)). Apžiūros metu nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2006-01-01 iki 2018-12-31 M. R. į savo asmeninę sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią Luminor Bank AB Lietuvos skyrius, viso persivedė 56 741,77 EUR (2 t., b.l. 18).

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir ištirtų aukščiau nurodytų įrodymų visumą, daro išvadą, kad kaltinamosios M. R. padaryta nusikalstama veika pagal BK 183 straipsnio 2 dalį kvalifikuota teisingai, kadangi ji pasisavino didelės vertės svetimą turtą.

Bausmės skyrimas

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, kad M. R. padarė vieną sunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 5 dalis), anksčiau neteistas, administracine tvarka nebausta, dirba.

M. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina aplinkybė jog ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

BK 41 straipsnis (Bausmės paskirtis) greta kitų bausmės tikslų (bendroji prevencija, nubaudimas, kelio naujiems nusikaltimams užkirtimas) išskiria bausmės teisingumą. Bausmė turi būti teisinga. Bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus – padaryto nusikaltimo pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Įstatymų leidėjas, formuluodamas nusikaltimo požymius ir nustatydamas sankciją už nusikaltimą, įvertina tipinį (rūšinį) nusikaltimo, kaip tokio, pavojingumą. Konkrečiomis aplinkybėmis padarytas nusikaltimas, formaliai atitinkantis rūšinius tam tikros kategorijos nusikaltimo požymius, iš tikrųjų gali neatitikti tipinio tos rūšies nusikaltimo pavojingumo. Nusikaltimus, tarp jų ir sunkius, daro skirtingi žmonės, kurių pavojingumas taip pat skiriasi. Bausmės teisingumas neatsiejamai susijęs su kitu baudžiamosios teisės principu – bausmės individualizavimu, kuris taip pat yra pamatinis baudžiamosios teisės principas, tampriai susijęs su bausmės paskirtimi.

BK 183 straipsnio 2 dalies sankcija numato vien laisvės atėmimo bausmę iki 10 metų. BK 61 straipsnio 2 dalies dispozicija neriboja teismo teisės pasirinkti BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį ar nustatyti jos dydį, tačiau reikalauja motyvuoti atitinkamą sprendimą ir nurodo, jog bausmės dydis turi būti skaičiuojamas nuo jos vidurkio. Teismų praktikoje pripažįstama, jog tai nereiškia reikalavimo, skirti artimesnę taikomo BK straipsnio sankcijoje numatytos tam tikros bausmės rūšies vidurkis, bausmę, taip pat, kad tokia įstatymo traktuotė nėra tiksli, nes perkelia akcentą nuo bausmės dydžio apskaičiavimo metodo į patį bausmės dydį. Įstatymo tekstas įsakmiai nereikalauja skirti tik tokios bausmės, kuri yra artimesnė sankcijoje numatytam jos vidurkiui.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus kaltinamąją charakterizuojančius duomenis, padaryto nusikaltimo aplinkybes, kaltinamosios elgesį po nusikaltimo padarymo, teismo nuomone, bausmės tikslai bus pasiekti M. R. paskiriant artimą minimaliai laisvės atėmimo bausmę. Teismo vertinimu, tokios bausmės paskyrimas turėtų padaryti pakankamą poveikį, kad ji suvoktų padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir žalingumą, taip pat pajustų neigiamas pasekmes, kurias nusikalstamų veikų padarymas sukelia pačiam kaltininkui. Nagrinėjamu atveju, kaltinamajai skirtina artima minimaliai bausmė bus pakankama ne tik nubausti už nusikalstamos veikos padarymą, bet ir sulaikyti jį nuo naujų nusikaltimų darymo.

Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija) nuostatas asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienų iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus kaltinamosios asmenybę charakterizuojančius duomenis, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, pritaikius M. R. atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatas. Be to, įvertintina ir tai, kad kaltinamosios atitraukimas nuo darbo, paskiriant jai laisvės atėmimo bausmę, ne tik neigiamai gali paveikti jos socialinius ryšius, tačiau, taip pat būtų apsunkintas žalos atlyginimas civiliniam ieškovui. Visuma aptartų aplinkybių rodo mažesnį M. R. padarytos veikos pavojingumą, jo socialinį naudingumą esant laisvėje ir netikslingumą jai taikyti realios laisvės atėmimo bausmės.

Atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, paskirtinos baudžiamojo poveikio priemonės. Teismas sprendžia, kad bausmės tikslams pasiekti kaltinamajai skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės ir pareigos, numatytos BK 75 straipsnio 2 dalies 8 punkte, 69 straipsnyje.

Dėl civilinio ieškinio

Civilinė ieškovė VšĮ (duomenys neskelbtini) civilinį ieškinį prašydama priteisti iš M. R. 33 207,27 Eur turtinei žalai atlyginti.

Teismo posėdžio metu civilinio ieškovo atstovė R. M. VšĮ (duomenys neskelbtini) civilinį ieškinį palaikė, prašė priteisti iš M. R. 33 207, 27 Eur sumą žalai atlyginti. Nurodė, kad buvo žadėta žalą atlyginti, tačiau žala neatlyginta. Šiuo metu joks susitarimas dėl žalos atlyginimo su M. R. nėra sudarytas.

Teismui išnagrinėjus bylą, išėjus priimti procesinio sprendimo, buvo pateikti mokėjimo nurodymai, iš kurių matyti, kad 2019 m. gruodžio 10 d. VšĮ (duomenys neskelbtini) sumokėta 5000 Eur, 2019 m. gruodžio 11 d. mokėjimo pavedimu sumokėta 4000 Eur žalai atlyginti. Atsižvelgiant į tai, kad žalai atlyginti civiliniam ieškovui yra sumokėta 9000 Eur suma, nors ir teismui jau išėjus priimti nuosprendžio, civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies ir iš M. R. VšĮ (duomenys neskelbtini) naudai priteistina 20 207,27 Eur likusiai žalai atlyginti, kitoje dalyje ieškinio netenkinti.

Kaltinamoji M. R. sakydama paskutinį žodį, prašė išdėstyti sumas žalos atlyginimui ilgesniam laikotarpiui, atsižvelgiant į jos gyvenimo sąlygas, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kurių pagrindu teismas galėtų spręsti, jog egzistuoja tokios aplinkybės, jog priteista civilinio ieškinio suma turėtų būti išdėstyta.

BPK 113 straipsnis numato, kad, kai kyla su civiliniu ieškiniu susijusių klausimų, kurių sprendimo BPK normos nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Baudžiamojoje byloje priimto nuosprendžio dalies dėl civilinio ieškinio atlyginimo vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – CPK), todėl prašymas dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo nagrinėjamas vadovaujantis šio kodekso normomis. CPK 284 straipsnio 1 dalies nuostatos suteikia teismui teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgus į turtinę abiejų šalių padėtį ir kitas aplinkybes, sprendimo vykdymą atidėti ar išdėstyti. Sprendimo vykdymo išdėstymas ir atidėjimas – sprendimo privalomumo ir vykdytinumo savybių, kurias įgyja įsiteisėjęs sprendimas, nukėlimas tam tikram laikui, kuomet sprendimo įvykdyti iš karto negalima dėl itin sunkios įpareigoto asmens turtinės padėties ar kitų ypatingai svarbių aplinkybių. Asmens turtinę būklę apibūdina jo reguliarių (dabartiniu metu žinomų) pajamų bei išlaidų balansas. Kadangi sprendimo vykdymo atidėjimas ar išdėstymas reiškia nukrypimą nuo bendrosios galutinių teismo procesinių sprendimų, kuriais užbaigiama byla, vykdymo tvarkos, kasacinis teismas yra pasisakęs, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-04-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011 ir kt). Bet koks sprendimo vykdymo atidėjimas ar išdėstymas neturi suteikti nepagrįsto pranašumo skolininkui (nuteistajam), o išieškotojas (nukentėjusysis neturi patirti nepagrįstų nuostolių.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 42 str. numato šalių procesines teises ir pareigas. Pagal minėto straipsnio 1 dalį, šalys gali užbaigti bylą taikos sutartimi. Pagal CPK 140 str. 3 d., šalys bet kurioje proceso stadijoje gali baigti bylą taikos sutartimi. Taikos sutartimi laikomas sandoris, kuriuo šalys, darydamos viena kitai nuolaidas, iš naujo nustato civilines teises ir pareigas bei likviduoja tarp jų kilusį ginčą. Sudarydamos taikos sutartį, šalys abipusiu sutarimu sulygsta dėl jos sąlygų, nustato savo teisių ir pareigų balansą. Tokia sutartimi realizuojamas šalių dispozityvumo principas, teisė įstatymo nustatytose ribose laisva valia disponuoti savo materialinėmis ir procesinėmis teisėmis.

Taikos susitarimas tarp šalių dėl žalos atlyginimo tvarkos ir terminų galimas bet kurioje proceso stadijoje, taip pat ir vykdymo procese.

Atidedant M. R. paskirtos bausmės vykdymą, ji įpareigotina per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį atlyginti dalį - 5000 Eur VšĮ (duomenys neskelbtini) turtinės žalos.

Civiliniam ieškovui VšĮ (duomenys neskelbtini) išaiškintina, kad įpareigojimas M. R. per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį atlyginti dalį – 5000 Eur, nesustabdo visos nuosprendžiu tenkinant civilinį ieškinį priteistos sumos – 20 207,27 Eur išieškojimo tuo atveju, jei civilinis ieškovas teiktų antstoliui vykdomąjį raštą dėl priverstinio išieškojimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-299, 301 - 303 straipsniu, teismas

nusprendžia:

M. R. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jai bausmę – 9 mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir M. R. paskirti galutinę bausmę – 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, 69 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneri) metams, paskiriant baudžiamojo poveikio priemones – neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį atlyginti dalį - 5000 Eur VšĮ (duomenys neskelbtini) turtinės žalos.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio pradėjimo vykdyti dienos.

VšĮ (duomenys neskelbtini) civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš M. R. 20 207,27 Eur (dvidešimt tūkstančių du šimtus septynis Eur, 27 ct) civilinio ieškovo VšĮ (duomenys neskelbtini) naudai turtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje ieškinio netenkinti.

Pratęsti laikiną nuosavybės teisių apribojimą į M. R. nuosavybės teisėmis priklausantį turtą - 1/3 žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nustatant dalinį nuosavybės teisių apribojimą, leidžiant naudotis, uždraudžiant valdyti ir disponuoti iki visiško civilinių ieškinių atlyginimo.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja Jurgita Mačionytė