Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Onos Gasiulytės, Henricho Jaglinskio ir Aldonos Tilindienės (pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės R. B. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2016-10-03 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. A. ieškinį atsakovei R. B. dėl pažeistų teisių gynimo ir atsakovės R. B. prevencinį priešieškinį dėl ieškovės I. A. veiksmų uždraudimo, trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė I. A. pateiktu ieškiniu prašė leisti derinti 744 kv. m ploto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų bylą, nesant bendraturtės R. B. pritarimo raštu ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.Nurodė, kad jai asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas). Butas yra gyvenamojo namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini) (toliau – Gyvenamasis namas), dalis. Gyvenamasis namas yra žemės sklype, (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas yra 0,0744 ha (toliau – Žemės sklypas). Žemės sklypas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, kurios patikėtinis yra Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT), ir atsakovei R. B.. Lietuvos Respublikai priklauso 388/744 dalys Žemės sklypo, o atsakovei R. B. – 356/744 dalys. Tai reiškia, kad atsakovei R. B. priklauso 0,0356 ha Žemės sklypo ploto, o Lietuvos Respublikai – 0,0388 ha ploto. Kadangi ieškovei priklausantis Butas yra Lietuvos Respublikai ir atsakovei priklausančiame Žemės sklype, ieškovė kreipėsi į NŽT su prašymu parduoti naudojamą valstybinės žemės sklypą, t.y. Žemės sklypo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), 388/744 dalis (0,0388 ha). Ieškovė kreipėsi į UAB „Traksalis“, kuri atliko Žemės sklypo geodezinius matavimus ir parengė Žemės sklypo planą, atitinkantį įstatymų nustatytus reikalavimus. Nurodė, kad 2014-05-15 Žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akto ir Žemės sklypo plano nesuderino bendraturtė atsakovė R. B.. Registruotu paštu UAB „Traksalis“ siuntė atsakovei prašymus pasirašyti kadastrinių matavimų bylą, tačiau atsakovė atsisakė tai padaryti. Ieškovė be bendraturčio sutikimo negali toliau suderinti UAB „Traksalis“ parengtos kadastrinių matavimų bylos su NŽT Trakų skyriumi, įregistruoti naujus matavimus Nekilnojamojo turto registre ir, pateikus Žemės sklypo planą kartu su prašymu parduoti naudojamą kitos paskirties valstybinės žemės sklypą, įgyvendinti jai teisėtai priklausančios teisės įsigyti nuosavybėn naudojamą valstybinės žemės sklypo dalį. Ieškovės manymu, akivaizdu, kad atsakovė nepripažįsta ieškovės teisės įgyvendinti jai įstatymo suteiktas teises atlikti kadastrinius matavimus. Ieškovė nurodė, kad ji kreipėsi į advokatę, kuri raštu pateikė prašymą atsakovei pranešti apie jos sutikimą ar nesutikimą dėl kadastrinių matavimų bylos pasirašymo, kartu dar kartą pateikiant atsakovei Žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akto kopiją ir Žemės sklypo plano kopiją. Atsakovė pateikė atsakymą, kuriame nurodė, kad UAB „Traksalis“ atliktų kadastrinių matavimų duomenys nesutampa su jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, įregistruoto VĮ „Registrų centras“, duomenimis. Ieškovės manymu, minėtas atsakovės teiginys yra klaidingas. Nei Žemės sklypo plotas, nei atsakovės valdomos Žemės sklypo dalies vieta nepakito, todėl, ieškovės manymu, UAB „Traksalis“ parengtas Žemės sklypo planas niekaip nepažeidžia atsakovės teisių ir teisėtų interesų.

Atsakovė R. B. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.Paaiškino, kad ieškovės pozicija neatitinka realios faktinės situacijos. Atsakovė nurodė, kad ji neneigia ieškovės teisės įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindais atlikti kadastrinius matavimus. Atkreipė dėmesį, kad ginčas yra kilęs ne dėl to, kad atsakovė piktybiškai trukdo ieškovei naudoti jai teisės aktų suteiktomis garantijomis, bet dėl to, kad pati ieškovė jai suteikiamą teisę bando įgyvendinti tokiu būdu, kuris pažeidžia įstatyminį reguliavimą ir pačios atsakovės teises bei teisėtus interesus, kuriuos atsakovė bando apginti, nesutikdama pasirašyti dokumentuose, kuriuose užfiksuotos tiesos neatitinkančios faktinės aplinkybės. Ieškovė, teigdama, kad atsakovė pažeidžia jos teises, nes neva trukdo įgyvendinti būtent ieškovei garantuojamą išskirtinę teisę įsigyti 0,0388 ha ploto Žemės sklypo dalį, ne tik kad niekuo nepagrindžia šio savo teiginio, tačiau dar daugiau – nurodo teisiniam reguliavimui prieštaraujančias aplinkybes. Atsakovės teigimu, nors ieškovė apskritai turi teisę atlikti kadastrinius matavimus, visgi kadastrinių matavimų metu naujai fiksuojamos ribos, apibrėžiančios atsakovei nuosavybės teisėmis priklausančio sklypo koordinates bei išdėstymą, neturėtų skirtis nuo tų, kurios dar 2000 metais buvo nustatytos pagal teritorijų planavimo dokumentus ir užfiksuotos Žemės sklypo plane, kuris kartu su kadastrinių matavimų byla įregistruotas Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto kadastre ir registre. Atsakovė pažymėjo, kad būtent todėl, jog ieškovės užsakymu atliekant naujus kadastrinius matavimus nustatyti duomenys nesutampa su Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto kadastre ir registre esančiais oficialiais duomenimis, atsakovė nesutiko pasirašyti ieškovės nurodomuose dokumentuose, konkrečiai – 2015 m. balandžio 15 d. Žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akte bei Žemės sklypo plane. 2013-10-28 ir 2014-05-15 buvo atliekami kadastriniai matavimai, tačiau tariamai atstatant riboženklius, nebuvo vadovaujamasi teisės aktų nuostatomis. Nesilaikyta ir Žemės sklypo ribų ženklinimo taisyklių 9 punkte įtvirtintos žemės sklypo ribų ženklinimo tvarkos, dėl ko atsakovė ir nesutiko pasirašyti 2015 m. balandžio 15 d. Žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo akte bei Žemės sklypo plane. Ieškinyje klaidingai nurodoma, kad Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto kadastre bei registre įregistruotas Žemės sklypo planas, parengtas N. N. individualios įmonės, neva neatitinka įstatymo reikalavimų ir negali būti pateiktas NŽT, nes šis ieškovės teiginys nėra pagrįstas jokiais faktiniais duomenimis. Atlikus visiškai naujus kadastrinius matavimus su pakeistomis atsakovei nuosavybės teise priklausančio Žemės sklypo dalies ribomis, ji netektų galimybės naudotis būtent tokios apimties ir tokio išsidėstymo Žemės sklypu, kurį įsigijo pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu, kas reikštų ne ką kitą, kaip jai Lietuvos Respublikos Konstitucijos garantuojamų nuosavybės teisių suvaržymą. Ieškinyje dėstomas teiginys, jog neva ieškovė negali įgyvendinti kažkokios savo išskirtinės teisės, neatitinka tiesos, nes šią teisę turi tiek ji, tiek atsakovė.

Atsakovė R. B. pateikė prevencinį priešieškinį, kuriuo prašė: uždrausti ieškovei I. A. sudaryti valstybinės žemės nuomos ar pirkimo – pardavimo sutartį dėl Lietuvos Respublikai nuosavybės teisėmis priklausančio 0,0388 ha ploto žemės sklypo, (duomenys neskelbtini); nustatyti, kad ieškovė I. A. turi teisę sudaryti valstybinės žemės nuomos ar pirkimo – pardavimo sutartį tik dėl tokios dalies Lietuvos Respublikai nuosavybės teisėmis priklausančio žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), kuri savo plotu proporcinga ieškovei nuosavybės teisėmis priklausančio buto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), plotui ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.Nurodė, kad jai nuosavybės teisėmis priklauso 75,74 kv. m ploto butas, esantis gyvenamajame name, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini). Gyvenamajame name yra dar vienas - 48,99 kv. m. ploto butas, priklausantis ieškovei I. A.. Gyvenamasis namas yra Žemės sklype. Kadangi atsakovės realiai faktiškai naudojama Žemės sklypo dalis yra didesnė negu jai nuosavybės teisėmis priklausanti Žemės sklypo dalis, taip pat įvertinus tai, jog jai nuosavybės teisėmis priklausanti Žemės sklypo dalis nėra proporcinga turimo buto plotui, 2015 m. gegužės 7 d. atsakovė kreipėsi į NŽT Trakų skyrių, prašydama paskaičiuoti, kokio ploto Žemės sklypo dalis turėtų priklausyti atsakovei, kad naudojamo Žemės sklypo dalis būtų proporcinga nuosavybės teisėmis jai priklausančio buto plotui. 2015 m. gegužės 13 d. NŽT Trakų skyriui atsakovė pateikė prašymą parduoti jai naudojamą kitos paskirties valstybinės Žemės sklypo dalį, kadangi jame yra 75,74 kv. m ploto atsakovei nuosavybės teisėmis priklausantis nekilnojamasis turtas - butas. Atsižvelgus į tai, kad atsakovei priklauso 75,74 kv. m ploto butas, o ieškovei - tik 48,99 kv. m ploto butas, vadovaujantis Pardavimo taisyklių nuostatomis, akivaizdu, kad atsakovė turi išimtinę teisę įsigyti didesnio ploto Žemės sklypo dalį negu ieškovė. Pažymėjo, kad taip yra ne tik dėl to, kad tą numato teisinis reguliavimas, bet ir dėl to, jog atsakovės realiai faktiškai naudojamas Žemės sklypo plotas yra didesnis negu šiuo metu jai nuosavybės teisėmis priklausanti sklypo dalis. Atsakovė, priešingai negu ieškovė, faktiškai gyvena minėtame bute, esančiame Gyvenamajame name, kuris pastatytas Žemės sklype. Todėl jos teisė bei siekis pirkti atitinkamo dydžio Žemės sklypą, pagrįsta realiu jo naudojimu tam, kad būtų galima tinkamai eksploatuoti turimą nekilnojamąjį turtą. Tokiu atveju, jeigu ieškovė sudarytų valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartį, kurios pagrindu įsigytų būtent 0,0388 ha ploto žemės sklypą, atsakovė negalėtų realizuoti savo išimtinės teisės ir nuosavybės teisėmis įsigyti papildomą Žemės sklypo dalį, kad viso jai priklausančio sklypo plotas būtų proporcingas Žemės sklype esančiame Gyvenamajame name esamo jai nuosavybės teise priklausančio buto plotui. Šiuo atveju potencialios žalos atsiradimo tikimybė yra akivaizdi, kadangi nepatenkinus prevencinio priešieškinio, t. y. ieškovei tęsiant savo veiksmus, jai sudarius valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutartį dėl 0,0388 ha dydžio Lietuvos Respublikai nuosavybės teisėmis priklausančio Žemės sklypo dalies, atsakovei bus padaryta žala, nes ji negalės realizuoti savo teisės nuosavybės teisėmis valdyti bei disponuoti tokio ploto Žemės sklypu, kuris yra proporcingas jai nuosavybės teisėmis priklausančio buto plotui. Būtent todėl yra būtina užkirsti kelią realiam žalos atsiradimui ateityje.

Ieškovė I. A. su prevenciniu priešieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.Nurodė, kad atsakovė jau pasinaudojo jai įstatymų suteikta teise įsigyti nuosavybėn valstybinės Žemės sklypo dalį ir tapo Žemės sklypo bendrasavininke. Nurodė, kad jau valdydama Žemės sklypo dalį bendrosios dalinės nuosavybės teise, atsakovė atliko buto rekonstrukciją, po kurios padidėjo jos valdomo buto plotas. Ieškovė pažymėjo, kad rekonstrukciją atsakovė įvykdė jau valdydama nuosavybės teise Žemės sklypo dalį, t. y. statybos darbus vykdė, savo buto plotą didino, savo žemės sklypo dalyje, t. y. savo nuosavybėje, o ne valstybinėje žemėje. Tokiu būdu, padidinusi savo buto plotą ir prašydama NŽT parduoti didesnę Žemės sklypo dalį, atsakovė piktnaudžiauja savo teisėmis. Pažymėjo, kad Žemės sklypo naudojimas yra nusistovėjęs praktiškai jau daugelį metų, ką patvirtina seni Žemės sklypo planai, kuriuose atsakovė sutiko su jai tenkančiu Žemės sklypo dalies dydžiu. Nurodė, kad atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad padidėjus jos buto plotui, tinkamai juo naudotis ji negali ir kad butui eksploatuoti jai reikalingas didesnis Žemės sklypo dalies plotas.

Trakų rajono apylinkės teismas 2016-10-03 sprendimu ieškinį patenkino visiškai, prevencinį priešieškinį atmetė: leido I. A. derinti 744 kv. m ploto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų bylą, nesant bendraturtės R. B. pritarimo raštu. Priteisė iš R. B. 411,00 EUR bylinėjimosi išlaidų I. A.. Priteisti iš R. B. 14,04 EUR bylinėjimosi išlaidų valstybei.Teismas, atsižvelgęs į teisinį reglamentavimą, konstatavo, kad ieškovė Žemės sklype turėdama jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį 48,99 kv. m ploto butą, turi teisę įsigyti nuosavybėn naudojamą namų valdos žemės sklypo dalį iš valstybės, todėl ji turi pareigą atlikti teisės aktų reikalaujamus veiksmus šiai teisei įgyvendinti. Teismas, išnagrinėjęs 2014-05-15 UAB „Traksalis“ parengtą Žemės sklypo planą, nustatė, kad derinimui buvo pateiktos tik išorinės Žemės sklypo ribos. Teismas sutiko su trečiojo asmens NŽT atstovo argumentais, kad ieškovė turėjo NŽT pateikti tik naują Žemės sklypo planą dabartinėje koordinačių sistemoje, o po to NŽT būtų sprendusi, kam ir kokia Žemės sklypo dalis gali būti konkrečiai parduodama. Teismas atmetė kaip nepagrįstą atsakovės atstovo argumentą, kad 2014 m. gegužės 15 d. Žemės sklypo plano, kuriame derinamos tik išorinės Žemės sklypo ribos, įgyvendinime atsakovė nedalyvavo, Žemės sklypo plano nematė, nes nustatė, jog registruotu paštu UAB „Traksalis“ siuntė atsakovei derinimui 2014-05-15 parengtą Žemės sklypo planą, kuriame kaip nustatyta buvo pažymėtos tik išorinės Žemės sklypo ribos. Teismas, įvertinęs 2000 m. sudarytą N. N. individualios įmonės Žemės sklypo planą ir UAB „Traksalis“ parengtą Žemės sklypo planą, padarė išvadą, jog tiek bendras Žemės sklypo plotas, tiek atsakovei priklausančios Žemės sklypo dalies plotas nepakito, išliko toks pat, parengto Žemės sklypo plano duomenys sutampa su VĮ „Registrų centras“ įregistruotais duomenimis. Nei Žemės sklypo plotas, nei atsakovės valdomos Žemės sklypo dalies vieta nepakito, todėl, teismo manymu, UAB „Traksalis“ parengtas Žemės sklypo planas niekaip nepažeidžia atsakovės teisių ir teisėtų interesų. Teismas sutiko su ieškovės argumentais, kad atsakovė, be pagrindo nepasirašydama kadastrinių matavimų dokumentuose ir tokiu būdu neduodama sutikimo, užkerta kelią tolesniam ieškovės teisių įgyvendinimui, o būtent, parengtų kadastrinių matavimų bylų derinimui, t. y. Žemės sklypo ploto parengto plano ribų patvirtinimui ir jo įteisinimui VĮ „Registrų centras“. Teismas, atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, padarė išvadą, kad ieškovė, tik įteisinusi Žemės sklypo kadastrinių matavimų bylą, teisės aktų nustatyta tvarka galės įgyvendinti savo teisę įsigyti nuosavybėn naudojamą valstybinės Žemės sklypo dalį, todėl ieškinį tenkino. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus ir konstatavęs, kad ieškovės veiksmai nepažeidžia atsakovės teisių ir teisėtų interesų, įvertinęs tai, kad nagrinėjamu atveju byloje negali būti sprendžiami ir nėra sprendžiami Žemės sklypo dalių dydžio nustatymo klausimai, padarė išvadą, kad atsakovės reikalavimai uždrausti ieškovei I. A. sudaryti valstybinės žemės nuomos ar pirkimo – pardavimo sutartį dėl Lietuvos Respublikai nuosavybės teisėmis priklausančio 0,0388 ha ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini) bei nustatyti, kad ieškovė I. A. turi teisę sudaryti valstybinės žemės nuomos ar pirkimo – pardavimo sutartį tik dėl tokios dalies Lietuvos Respublikai nuosavybės teisėmis priklausančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kuri savo plotu proporcinga ieškovei nuosavybės teisėmis priklausančio buto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), yra nepagrįstas, neįrodytas (CPK 178 str.), todėl prevencinį priešieškinį atmetė.

Atsakovė R. B. apeliaciniu skundu prašo: Trakų rajono apylinkės teismo 2016-10-03 sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Skundas grindžiamas šiais argumentais:Ieškovė pirmiausiai kreipėsi į teismą dėl to, kad apeliantė nesutiko UAB „Traksalis“ 2013-10-28 parengto žemės sklypo plano sprendiniais. Ginčas kilo dėl vidinės ribos, skiriančios apeliantės ir ieškovės faktiškai naudojamas sklypo dalis. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė, neteikdama prašymo, faktiškai pakeitė ieškinio pagrindą, teigdama, kad apeliantė atsisako derinti išorines žemės sklypo ribas, kurios pažymėtos UAB „Traksalis“ patikslintame 2014-05-15 žemės sklypo plane. Teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad tokie ieškovės teiginiai negali atitikti tikrovės, nesprendė dėl ieškovės teisės keisti ieškinio pagrindą, tačiau ginčijamą sprendimą grindė būtent tuo, kad apeliantė atsisakė derinti 2014-05-15 planą. 2014-05-15parengtas planas niekada su apeliante nebuvo derintas.Išorinei ginčo sklypo ribai daryti įtakos šalys savo susitarimu negalėjo dėl to, kad sklypą iš visų pusių supa valstybinė žemė. Tai reiškia, kad rengdama naują žemės sklypo planą dabartinėje koordinačių sistemoje, ieškovė neturėjo pareigos derinti išorines žemės sklypo ribas su apeliante, o tik pateikti naująjį planą NŽT.Teismui neatsižvelgus į faktinius šalių santykius buvo priimtas ginčijamas sprendimas, nesant realaus ginčo šioje reikalavimų dalyje. Tokiu būdu iš apeliantės buvo priteistos bylinėjimosi išlaidos, nors apeliantė valios dėl išorinių žemės sklypo ribų derinimo nereiškė.Apeliantės atsisakymas pasirašyti 2014-05-15 žemės sklypo plane yra pagrįstas, nes nors vidinė valstybinio ir apeliantės naudojamų sklypo dalių riba nėra įregistruota VĮ Registrų centre, tačiau galiojančiame žemės sklypo plane ji yra atvaizduota, o VĮ Registrų centre yra įregistruotas koordinačių taškas Nr. 6, kuris 2014-05-15 UAB „Traksalis“ parengtame plane išnyksta.Apeliantė teismo prašė iškviesti liudytojus, kurie dalyvavo 2013-10-28 ir 2014-05-15 kadastrinių matavimų metu ir gali paliudyto apie žymėjimo aplinkybes, tačiau teismas netenkino šio prašymo, apsiribodamas vienintelio ieškovės naudai liudijusio asmens parodymais.

Ieškovė I. A. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Trakų rajono apylinkės teismo 2016-10-03 sprendimą nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:Apeliantė klaidingai nurodo, kad parengtas 2014-05-15 planas nebuvo derintas su ja. UAB „Traksalis“ registruotu paštu ne vieną kartą siuntė apeliantei pranešimus apie parengtą žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą ir Žemės sklypo planą, siūlė pateikti pastabas. Be to atsakovė 2014-11-03 UAB „Traksalis“ pateikė rašytines pastabas dėl kadastrinių atavimų ir žemės sklypo ribų parodymo-paženklinimo akto.Nepagrįsti argumentai, kad ieškovė neturėjo pareigos derinti išorines sklypo ribas su apeliante. NŽT Trakų skyrius 2015-07-28 priėmė sprendimą nederinti žemės sklypo kadastrinių matavimų bylos LKS-94 koordinačių sistemoje, kadangi žemės sklypo plane ir ribų paženklinimo-parodymo akte nėra pasirašiusi žemės sklypo bendrasavininkė.Apeliantė skunde pripažino, jog vidinė sklypo riba nėra įregistruota VĮ Registrų centre, nėra nustatyta naudojimosi tvarka tarp sklypo savininkų.Teismas pagrįstai netenkino prašymo dėl liudytojų apklausos, nes jie negalėtų patvirtinti jokių bylai svarbių aplinkybių, jie yra apeliantės giminaičiai ir su žemės sklypo ribomis ar nuosavybės teisėmis į jį niekaip nėra susiję.Apeliantė nenurodė nei vieno kasacinio teismo praktikoje nustatyto pagrindo, kuriems esant, galimas bylos perdavimas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Trečiasis asmuo Nacionalinės žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Trakų rajono apylinkės teismo 2016-10-03 sprendimą nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:Apeliantė tiek skunde, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nurodė, kad ieškovė siekia nustatyti žemės sklypo vidinę ribą, t.y. padalinti žemės sklypą, tačiau remiantis Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 1 punktu bei Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 1 ir 2 punktais, žemės sklypo padalijimas atliekant kadastrinius matavimus negalimas.Nesutiktina su apeliantės argumentais, kad ieškovė neturėjo pareigos derinti išorines sklypo ribas su apeliante, kadangi tiek Nuostatų 37.2 punktas, tiek Taisyklių 16 punktas numato, kad žemės sklypo planas privalo būti suderintas su žemės sklypo savininku. Apeliantė yra 356/744 dalies žemės sklypo savininkė, todėl naujas kadastrinių matavimų planas bei byla privalo būti suderinti su apeliante.Tuo atveju, kai žemės sklypo plotas nurodytas teritorijų planavimo dokumente, kuriame ribų posūkio taškų koordinatės nurodytos vietinėje koordinačių sistemoje, skiriasi nuo žemės sklypo ploto, gauto atlikus šio žemės sklypo kadastrinius matavimus, nustatant ribų posūkio taškų koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje, daugiau nei leidžiama ploto santykinė paklaida 1/1000, NŽT negali derinti tokio žemės sklypo plano. Pažymi, kad tiek 2000 metais parengto žemės sklypo plano, tiek ir 2014 metais parengto žemės sklypo plano, žemės sklypo plotai sutampa, todėl 2014-05-15 UAB „Traksalis“ parengtas planas nepažeidžia teisės aktuose įtvirtintų nuostatų bei joms neprieštarauja.

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniu skundu nustatytų ribų (CPK 320 straipsnio 2 dalis).Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo nukrypti nuo bendrosios procesinės taisyklės ir peržengti šios bylos ribas, nustatytas apeliaciniu skundu.Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys).Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, privalo patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, išsiaiškino visas aktualaus klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir ar teisingai taikė tuo metu galiojusius teisės aktus.Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovei leido derinti žemės sklypo kadastrinių matavimų bylą, nesant bendraturtės pritarimo raštu.

Dėl ieškinio faktinio pagrindo keitimo

Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad ieškovė, neteikdama rašytinio prašymo dėl ieškinio pagrindo keitimo, faktiškai pakeitė ieškinio pagrindą, todėl suklaidino teismą, jog apeliantė nesutiko derinti išorinių žemės sklypo ribų, pažymėtų 2014-05-15 parengtame žemės sklypo plane, nors ieškovė pirmiausia kreipėsi į teismą dėl to, kad apeliantė nesutiko su UAB „Traksalis“ 2013-10-28 parengto žemės sklypo plano sprendiniais.Teisėjų kolegija nesutinka, jog nagrinėjamoje byloje buvo keičiamas ieškinio pagrindas, nes iš pareikšto ieškinio turinio aiškiai matyti, kad ieškovė rėmėsi aplinkybe, jog apeliantė R. B. nesuderino 2014-05-15 žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto ir žemės sklypo plano. Nepaisant to, kad kartu su ieškiniu nebuvo pateiktas 2014-05-15 žemės sklypo planas, tačiau 2013-10-28 žemės sklypo planu ieškovė ieškinio reikalavimų negrindė ir jo ieškinyje visiškai neminėjo. Aplinkybę, kad ieškovė savo ieškinį grindė atsakovės nesutikimu pasirašyti būtent 2014-05-15 žemės sklypo ribų paženklinimo –parodymo akte bei žemės sklypo plane, patvirtina ir apeliantės pateiktas atsiliepimas į ieškovės ieškinį, kuriame ji trumpai aprašė ieškovės ieškinio turinį ir nurodė: „kad ji negali įgyvendinti jai teisėtai priklausančios teisės įsigyti nuosavybėn naudojamą valstybinės žemės sklypo dalį, kadangi atsakovei nesutinkant pasirašyti 2014 m. gegužės 15 d. žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akte bei žemės sklypo plane“. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovė aiškiai nurodė ieškinio pagrindą ir atsakovė aiškiai suvokė, kad ieškovė ieškinį grindžia aplinkybe dėl apeliantės nesutikimo su 2014-05-15 žemės sklypo ribų paženklinimo –parodymo aktu bei žemės sklypo planu. Teisėjų kolegija atmeta atsakovės skundo argumentus, jog ieškovė pakeitė ieškinio pagrindą ir kad tai įtakojo nepagrįsto ir neteisėto sprendimo priėmimą.

Dėl 2014-05-15 žemės sklypo plano derinimo

Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad 2014-05-15 žemės sklypo planas niekada su apeliante nebuvo derintas, todėl pirmosios instancijos teismas negalėjo nuspręsti, kad apeliantė nepagrįstai atsisakė jį pasirašyti. Apeliacinės instancijos teismas šiuos apeliantės argumentus atmeta kaip nepagrįstus, kadangi byloje esančių įrodymų pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė, jog UAB „Traksalis“ 2014-10-08 raštu Nr. 902, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė R. B. su paženklintomis žemės sklypo ribomis nesutiko ir 2014-05-15 žemės sklypo ribų paženklinimo parodymo akte Nr. 2 pasirašyti atsisakė, išsiuntė atsakovei susipažinimui žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akto kopiją ir žemės sklypo plano kopiją. Atsakovė R. B. 2014-11-03 UAB „Traksalis“ pateikė rašytines pastabas dėl kadastrinių matavimų ir žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akto, kuriuose konstatavo, kad jai nėra aišku, ar jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo koordinačių sistema sutampa su naujai atliktų kadastrinių matavimų koordinačių sistema ir ar naujai turėsiantys atsirasti riboženkliai nesumažins jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ploto. Šios išvardintos ir teismo nustatytos aplinkybės paneigia apeliantės argumentus, jog su ja nebuvo derintas 2014-05-15 žemės sklypo planas.Skunde apeliantė taip pat teigia, kad rengdama naują žemės sklypo planą dabartinėje koordinačių sistemoje ieškovė neturėjo pareigos derinti išorines sklypo ribas su apeliante, o tik pateikti naująjį planą Nacionalinei žemės tarnybai. Tačiau dėl to, kad 2013-10-28 plane buvo tikslinamos ne išorinės ribos, o atsiradę pokyčiai žemės sklypo viduje, atliekant matavimus buvo kviečiami kviestiniai asmenys. Akivaizdu, kad buvo siekiama gauti apeliantės pritarimą dėl vidinių žemės sklypų taškų. Teisėjų kolegija šiuos apeliantės argumentus atmeta kaip nepagrįstus, kadangi apeliantė netinkamai aiškina Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.1.1.1. p., kuriame nustatyta, jog kai žemės sklypas ribojasi su anksčiau geodeziniais prietaisais išmatuotu žemės sklypu, kurio ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinatės nustatytos valstybinėje koordinačių sistemoje, ir kai bendra riba sutampa, kviestinis asmuo kviečiamas tik tuo atveju, jeigu reikia atstatyti sunaikintus riboženklius. Nagrinėjamu atveju tiek iš 2013-10-15, tiek iš 2014-04-29 pranešimo apie atliekamus kadastrinius matavimus matyti, jog matavimo metu bus atstatomi (nerasti sunaikinti) riboženkliai pagal patvirtintą teritorijų planavimo dokumentą, taigi akivaizdu, jog pagal aukščiau minimą normą, turėjo dalyvauti kviestiniai asmenys, kadangi buvo atstatomi riboženkliai. Tai, kad žemės sklypo ribos buvo paženklintos, patvirtina ir 2013-10-28 bei 2014-05-15 žemė sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktai, kurių 6 punktas nurodo, keliais riboženkliais buvo paženklintas žemės sklypas. Apeliantė nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų šiuose dokumentuose užfiksuotas aplinkybes. Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su apeliantės argumentu, jog buvo siekiama gauti apeliantės pritarimą dėl vidinių žemės sklypų taškų, kadangi kaip matyti iš nagrinėjamos bylos medžiagos, ieškovė siekia suderinti 2014-05-15 žemės sklypo planą, kuriame nėra nustatytos žemės sklypų vidinės ribos. Šią aplinkybę patvirtina ir tai, jog 2014-05-15 matavimo metu žemės sklypas buvo paženklintas tik 3 riboženkliais iš 4 (tikėtina, jog vienas riboženklis buvo išlikęs), kurie 2014-05-15 žemės sklypo plane pažymėti skaičiais 2, 3, 4, 5. Išvardintos aplinkybės paneigia apeliantės argumentus, kad buvo siekiama nustatyti vidinę žemės sklypų ribą. Nors apeliantė teigia, kad byloje buvo priimtas ginčijamas sprendimas, nesant realaus ginčo šioje reikalavimų dalyje ir tai įtakojo bylinėjimosi išlaidų priteisimą iš atsakovės, tačiau teismas atmeta šiuos argumentus, kaip teisiškai nereikšmingus. Jei atsakovė sprendė, kad tarp šalių nėra ginčo dėl ieškovės ieškinio reikalavimų, siekdama sumažinti šalių bylinėjimosi išlaidas ji galėjo pasinaudoti ieškinio pripažinimo ar taikos sudarymo institutais, tačiau atsakovė iki sprendimo priėmimo laikėsi pozicijos, jog ieškovės ieškinys yra nepagrįstas. Teisėjų kolegija atsižvelgusi į nustatytas aplinkybes konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai leido ieškovei derinti žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų bylą, nesant bendraturtės R. B. pritarimo raštu. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad siekiant išvengti ginčų ateityje, tikslinga nurodyti, kad ieškovei leidžiama derinti 744 m² ploto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų bylą, remiantis UAB „Traksalis“ 2014-05-15 parengtu žemės sklypo planu, nesant bendraturtės R. B. – pritarimo raštu.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.

Vadovaudamasis anksčiau išdėstytaismotyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai taikė galiojančias teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio nėra pagrindo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo

Ieškovė I. A. pateikė teismui prašymą priteisti iš atsakovės 200 EUR bylinėjimosi išlaidų, patirtų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į rekomenduojamus civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžius, į Rekomendacijų 8.11 punktą (už atsiliepimą į apeliacinį skundą rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis siekia 1,3 vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio), byloje pateiktus duomenis dėl patirtų išlaidų, atsiliepimo į apeliacinį skundą apimtį, daro išvadą, kad išlaidos neviršija Rekomendacijų 8.11 punkte nurodytų dydžių, todėl yra pagrįstos. Atsižvelgiant į šią aplinkybę ieškovei I. A. iš apeliantės priteisiama 200 EUR bylinėjimosi išlaidų (LR CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Apeliacinio skundo netenkinti.

Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą, patikslinant, jog ieškovei leidžiama derinti 744 m² ploto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų bylą, remiantis UAB „Traksalis“ 2014-05-15 parengtu žemės sklypo planu, nesant bendraturtės R. B. – pritarimo raštu.

Priteisti iš atsakovės R. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovės I. A. (a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 200 EUR (du šimtus eurų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.