Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. A. ieškinį atsakovei R. B. dėl pažeistų teisių gynimo ir atsakovės R. B. prevencinį priešieškinį dėl ieškovės I. A. veiksmų uždraudimo, trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė I. A. pateiktu ieškiniu prašė leisti derinti 744 kv. m ploto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų bylą, nesant bendraturtės R. B. pritarimo raštu ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovė R. B. pateikė prevencinį priešieškinį, kuriuo prašė: uždrausti ieškovei I. A. sudaryti valstybinės žemės nuomos ar pirkimo – pardavimo sutartį dėl Lietuvos Respublikai nuosavybės teisėmis priklausančio 0,0388 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini); nustatyti, kad ieškovė I. A. turi teisę sudaryti valstybinės žemės nuomos ar pirkimo – pardavimo sutartį tik dėl tokios dalies Lietuvos Respublikai nuosavybės teisėmis priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kuri savo plotu proporcinga ieškovei nuosavybės teisėmis priklausančio buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini), plotui ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė, grįsdama savo reikalavimą, ieškinyje (1 t., b. l. 1-3) nurodė, kad jai asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu: (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas). Butas yra gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini) (toliau – Gyvenamasis namas), dalis. Gyvenamasis namas yra žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas yra 0,0744 ha (toliau – Žemės sklypas). Žemės sklypas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, kurios patikėtinis yra Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT), ir atsakovei R. B.. Lietuvos Respublikai priklauso 388/744 dalys Žemės sklypo, o atsakovei R. B. – 356/744 dalys. Tai reiškia, kad atsakovei R. B. priklauso 0,0356 ha Žemės sklypo ploto, o Lietuvos Respublikai – 0,0388 ha ploto. Kadangi ieškovei priklausantis Butas yra Lietuvos Respublikai ir atsakovei priklausančiame Žemės sklype, ieškovė kreipėsi į NŽT su prašymu parduoti naudojamą valstybinės žemės sklypą, t.y. Žemės sklypo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), 388/744 dalis (0,0388 ha). Ieškovė nurodė, kad Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų 1999 m. kovo 9 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau – Pardavimo taisyklės) 2.1 punktas nustato, jog asmenys gali įsigyti nuosavybėn naudojamus namų valdos žemės sklypus. Namų valdų žemės sklypams priskiriami žemės sklypai prie daugiabučių namų. Šie žemės sklypai parduodami bendrosios dalinės nuosavybės teise daugiabučio namo savininkams (butų ir negyvenamųjų patalpų savininkams). Pardavimo taisyklių 8 punktas nustato, kad parduodamų žemės sklypo dalių dydis nustatomas pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ (toliau – Kadastro nuostatai), nustatyta tvarka parengtą parduodamo žemės sklypo planą su nustatytais žemės sklypo ribų posūkio taškais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje koordinačių sistemoje, kuriame turi būti išskirtos kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui su priklausiniais eksploatuoti reikalingos žemės sklypo dalys ir nustatytas šių dalių plotas. Pardavimo taisyklių 12 punkte nustatyta, kad asmenys, pageidaujantys ir turintys teisę pirkti naudojamus žemės sklypus NŽT be prašymo ir kitų būtinų dokumentų dar privalo pateikti naudojamo žemės sklypo plano, kuriame būtų pažymėti esami statiniai ir įrenginiai, įstatymų nustatyta tvarka patvirtintą kopiją. Ieškovė, norėdama įgyvendinti savo teisę įsigyti nuosavybėn naudojamo valstybinės žemės sklypo dalį dalinės nuosavybės teise, turi parengti ir NŽT kartu su prašymu pateikti Žemės sklypo planą, kuris atitiktų Pardavimo taisyklių 8 punkto reikalavimus. Ieškovė kreipėsi į UAB „Traksalis“, kuri atliko Žemės sklypo geodezinius matavimus ir parengė Žemės sklypo planą, atitinkantį įstatymų nustatytus reikalavimus. Kadastro nuostatų 32.1.1.4 punktas nustato, kad paženklinus žemės sklypo ribas, surašomas žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktas, ant kurio, be kita ko, pasirašo kviestiniai asmenys, vykdytojas ir užsakovas. Nurodė, kad 2014-05-15 Žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akto ir Žemės sklypo plano nesuderino bendraturtė atsakovė R. B.. Registruotu paštu UAB „Traksalis“ siuntė atsakovei prašymus pasirašyti kadastrinių matavimų bylą, tačiau atsakovė atsisakė tai padaryti. Ieškovė be bendraturčio sutikimo negali toliau suderinti UAB „Traksalis“ parengtos kadastrinių matavimų bylos su NŽT Trakų skyriumi, įregistruoti naujus matavimus Nekilnojamojo turto registre ir pateikus Žemės sklypo planą kartu su prašymu parduoti naudojamą kitos paskirties valstybinės žemės sklypą įgyvendinti jai teisėtai priklausančios teisės įsigyti nuosavybėn naudojamą valstybinės žemės sklypo dalį. Ieškovės manymu, akivaizdu, kad atsakovė nepripažįsta ieškovės teisės įgyvendinti jai įstatymo suteiktas teises atlikti kadastrinius matavimus. Ieškovė pažymėjo, kad bendraturčių nesutikimas turi būti protingai motyvuotas. Protingais motyvais teismas gali pripažinti faktais, specialistų išvadomis, kitais patikimais duomenimis pagrįstus argumentus. Bendras daiktas turi būti naudojamas ir disponuojama juo visų bendraturčių bendru sutarimu, aktyviai bendraujant, derinant savo interesus priimtiniausiu jiems būdu, veikiant pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Bendraturčio atsisakymas privalo būti protingai motyvuotas ir pagrįstas realia bendraturčio teisių ir interesų pažeidimo grėsme, kuri, jei tokia būtų, atsirastų dėl pasirašytų kadastrinių matavimų dokumentų. Bendradarbiauti derinant interesus yra įpareigotas ne tik žemės sklypo planą rengiantis ir iniciatyvą rodantis asmuo, bet ir kiti bendraturčiai, kurių sutikimai reikalingi, norint parengti ir suderinti žemės sklypo kadastrinių matavimų bylas. Ieškovė nurodė, kad ji kreipėsi į advokatę, kuri raštu pateikė prašymą atsakovei pranešti apie jos sutikimą ar nesutikimą dėl kadastrinių matavimų bylos pasirašymo, kartu dar kartą pateikiant atsakovei Žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akto kopiją ir Žemės sklypo plano kopiją. Atsakovė pateikė atsakymą, kuriame nurodė, kad UAB „Traksalis“ atliktų kadastrinių matavimų duomenys nesutampa su jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, įregistruoto VĮ „Registrų centras“, duomenimis. Ieškovės manymu, minėtas atsakovės teiginys yra klaidingas. Ieškovė nurodė, kad atsakovei dalinės nuosavybės teise priklauso 356/744 dalys Žemės sklypo, kas atitinka 0,0356 ha (356 kv. m). Analizuojant senąjį Žemės sklypo planą, sudarytą N. N. individualios įmonės, taip pat matyti, kad bendras Žemės sklypo plotas yra 744 kv. m, atsakovės naudojamas plotas buvo 356 kv. m, S. A. – 388 kv. m. Pagal UAB „Traksalis“ parengtą Žemės sklypo planą taip pat matyti, kad bendras Žemės sklypo plotas yra 744 kv. m, atsakovei priklauso 356 kv. m, Lietuvos Respublikai (naudotoja – ieškovė) – 388 kv. m. Taigi, ieškovė daro išvadą, kad tiek bendras Žemės sklypo plotas, tiek atsakovei priklausančios Žemės sklypo dalies plotas nepakito, išliko toks pat. Tokiu būdu ieškovei nėra aišku, kokiu pagrindu atsakovė teigia, kad parengto Žemės sklypo plano duomenys nesutampa su VĮ „Registrų centras“ įregistruotais duomenimis. Nei Žemės sklypo plotas, nei atsakovės valdomos Žemės sklypo dalies vieta nepakito, todėl, ieškovės manymu, UAB „Traksalis“ parengtas Žemės sklypo planas niekaip nepažeidžia atsakovės teisių ir teisėtų interesų. Ieškovė pažymėjo, kad NŽT pateikti seno Žemės sklypo plano (parengto N. N. individualios įmonės) ieškovė negali, nes senas Žemės sklypo planas neatitinka įstatymų reikalavimų, t. y. Pardavimo taisyklių 8 punkto reikalavimų, kadangi Žemės sklypo planas turi būti su nustatytais Žemės sklypo ribų posūkio taškais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje koordinačių sistemoje. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovė nepagrįstai nepasirašydama kadastrinių matavimų dokumentuose, ir tokiu būdu neduodama sutikimo, užkerta kelią tolesniam ieškovės teisių įgyvendinimui, o būtent, parengtų kadastrinių matavimų bylų derinimui, t. y. Žemės sklypo ploto parengto plano ribų patvirtinimo ir jo įteisinimo VĮ „Registrų centras“. Įteisinusi kadastrinių matavimų bylą, ieškovė galės įgyvendinti savo teisę įsigyti nuosavybėn naudojamą valstybinės Žemės sklypo dalį.

Atsakovė R. B. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsiliepime į ieškinį (1 t., b. l. 46-51) nurodė, kad ieškovės pozicija neatitinka realios faktinės situacijos. Atsakovė nurodė, kad ji neneigia ieškovės teisės įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindais atlikti kadastrinius matavimus. Atkreipė dėmesį, kad ginčas yra kilęs ne dėl to, kad atsakovė piktybiškai trukdo ieškovei naudoti jai teisės aktų suteiktomis garantijomis, bet dėl to, kad pati ieškovė jai suteikiamą teisę bando įgyvendinti tokiu būdu, kuris pažeidžia įstatyminį reguliavimą ir pačios atsakovės teises bei teisėtus interesus, kuriuos atsakovė bando apginti nesutikdama pasirašyti dokumentuose, kuriuose užfiksuotos tiesos neatitinkančios faktinės aplinkybės. Ieškovė, teigdama, kad atsakovė pažeidžia jos teises, nes neva trukdo įgyvendinti būtent ieškovei garantuojamą išskirtinę teisę įsigyti 0,0388 ha ploto Žemės sklypo dalį, ne tik kad niekuo nepagrindžia šio savo teiginio, tačiau dar daugiau – nurodo teisiniam reguliavimui prieštaraujančias aplinkybes. Neginčytina, kad teisė naudotis valstybine žeme, reikalinga pastatams ir statiniams eksploatuoti, taip pat teisės aktuose nustatyta tvarką ją nuomoti ar pirkti yra įstatyminė teisė. Tačiau neabejotina ir tai, kad ši teisė turi būti įgyvendinama tik griežtai laikantis teisės aktų reikalavimų. Atsakovė nurodė, kad Pardavimo taisyklių 3 punkte įtvirtinta, kad prie nuosavybės teise priklausančių statinių ir įrenginių žemės sklypai parduodami Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka parengtuose ir patvirtintuose detaliuosiuose planuose arba Lietuvos Respublikos žemės įstatymo ir Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo nustatyta tvarka parengtuose ir patvirtintuose žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Pardavimo taisyklių 6 punkte nurodoma, kad jeigu gyvenamasis namas priklauso keliems savininkams (bendraturčiams), jiems parduodamas bendras naudojamas namų valdos žemės sklypas, kurio ribos nustatytos teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte. Atsakovė nurodė, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso 48,99 kv. m ploto Butas Gyvenamajame name. Kitas tame pačiame Gyvenamajame name esantis 68,78 kv. m ploto butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso atsakovei. Gyvenamasis namas yra Žemės sklype, kuris nuosavybės teise priklauso atsakovei (0,0356 ha) bei Lietuvos Respublikai (0,0388 ha). Žemės sklypas suformuotas atliekant kadastrinius matavimus, kurie Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto kadastre bei registre įregistruoti 2000 m. birželio 26 d. Rengiant kadastrinių matavimų bylą, t. y. nustatant nekilnojamojo daikto – Žemės sklypo – duomenis, buvo nustatytos ir riboženkliais paženklintos konkrečios Žemės sklypo ribos. Žemės sklypo ribos vietovėje buvo paženklintos dalyvaujant tuometiniam sklypo naudotojui S. A., Trakų miesto seniūnui bei Trakų istorinio nacionalinio parko atstovui. Paženklinus Žemės sklypo ribas 2000 m. balandžio 28 d. buvo surašytas Žemės sklypo ribų paženklinimo aktas, kurį pasirašė visi dalyvavę asmenys. Tuomet buvo parengtas ir Žemės sklypo planas jame nurodant konkrečias Žemės sklypo ribų koordinates, kurį suderinus su atsakingomis valstybės ir savivaldybių institucijomis bei parengus nekilnojamojo turto kadastro duomenų bylą, visi duomenys kartu su paminėtais dokumentais buvo įregistruoti Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto kadastre ir registre. Tuomet atliekant kadastrinius matavimus bei sudarant Žemės sklypo planą buvo nustatytos konkrečios atsakovei nuosavybės teise priklausančio sklypo ribų koordinatės, o anuomet nustatyti riboženkliai yra išlikę iki šiol. Atsakovės teigimu, nors ieškovė apskritai turi teisę atlikti kadastrinius matavimus, visgi kadastrinių matavimų metu naujai fiksuojamos ribos, apibrėžiančios atsakovei nuosavybės teisėmis priklausančio sklypo koordinates bei išdėstymą, neturėtų skirtis nuo tų, kurios dar 2000 metais buvo nustatytos pagal teritorijų planavimo dokumentus ir užfiksuotos Žemės sklypo plane, kuris kartu su kadastrinių matavimų byla įregistruotas Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto kadastre ir registre. Atsakovė pažymėjo, kad būtent todėl, jog ieškovės užsakymu atliekant naujus kadastrinius matavimus nustatyti duomenys nesutampa su Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto kadastre ir registre esančiais oficialiais duomenimis, atsakovė nesutiko pasirašyti ieškovės nurodomuose dokumentuose, konkrečiai – 2015 m. balandžio 15 d. Žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akte bei Žemės sklypo plane. 2013 m. spalio 15 d. atsakovė gavo UAB „Traksalis“ pranešimą, kad 2013 m. spalio 28 d., 10.30 val. bus atliekami Žemės sklypo kadastriniai matavimai, o matavimo metu bus atstatomi (nerasti/sunaikinti) riboženkliai pagal patvirtintą teritorijų planavimo dokumentą. Kadangi paminėtu laikotarpiu riboženkliai ne tik kad nebuvo sužymėti konkrečiose vietose, bet jos net nebuvo nurodytos, atsakovė nesutiko pasirašyti Žemės sklypo ribų ženklinimo - parodymo akte bei Žemės sklypo plane, kuriuose buvo nurodyta tiesos neatitinkanti informacija, pvz., kad Žemės sklypo ribos paženklintos aštuoniais riboženkliais. 2014 m. gegužės 15 d. buvo atliekami pakartotiniai kadastriniai matavimai, tačiau kaip ir prieš tai, taip ir antrą kartą atliekant kadastrinius matavimus, ir vėl nebuvo laikytasi teisės aktų reikalavimų. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2005 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. 1P-209 „Dėl žemės sklypo ribų ženklinimo“ patvirtintose Žemės sklypo ribų ženklinimo taisyklėse įtvirtinta žemės sklypo ribų ženklinimo riboženkliais tvarka. Paminėtų taisyklių 8.2 punkte nurodoma, kad tais atvejais jeigu žemės sklypo ribos buvo ženklintos, tuomet vykdytojas pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 64 punktą išvardytus dokumentus, vietovėje nustato vietas, kur bus atstatomi riboženkliai. Atitinkamai, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 64 punkte inter alia išvardinta, kokie tai dokumentai (pvz., žemės sklypo planas, žemės sklypo kadastro duomenų forma, žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo aktas, dokumentai, kurių pagrindu kadastre įrašyti ar pakeisti nekilnojamojo daikto kadastro duomenys ir kt.). Šiuo atveju, tariamai atstatant riboženklius, nebuvo vadovaujamasi nė vienu iš šių dokumentų, nors tą imperatyviai numato teisės aktai. Nesilaikyta ir Žemės sklypo ribų ženklinimo taisyklių 9 punkte įtvirtintos žemės sklypo ribų ženklinimo tvarkos, dėl ko atsakovė ir nesutiko pasirašyti 2015 m. balandžio 15 d. Žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo akte bei Žemės sklypo plane. Ieškovės užsakymu atliekant naujus kadastrinius matavimus ir iš naujo nustatant Žemės sklypo ribas apibrėžiančius riboženklius, tai buvo daroma ne pagal teritorijų planavimo dokumentus, kas taip pat lėmė tai, jog atsakovė nesutiko pasirašyti neaišku kuo vadovaujantis parengtuose dokumentuose. Paminėtuose dokumentuose atsakove nepasirašė dar ir dėl to, kad juos atlikęs matininkas labai aiškiai ir konkrečiai pareiškė, kad jai nuosavybės teise priklausantis Žemės sklypo plotas bus sumažintas ieškovės naudai. Akivaizdu, jog tokia situacija reikštų atsakovės nuosavybės teisių pažeidimą ir ji turėjo bei turi pagrįstą interesą savo teises ginti atsisakydama pasirašyti abejonių keliančiuose dokumentuose. Tokiu atveju, kai atliekant kadastrinius matavimus bei surašant 2015 m. balandžio 15 d. Žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo aktą ir Žemės sklypo planą juose buvo nurodyta neteisinga informacija, juose pasirašyti negalėjo ne tik atsakovė, tačiau ir pati ieškovė, kadangi parašu patvirtinus objektyvioje tikrovėje neįvykusį faktą, tai galėtų būti laikoma dokumento suklastojimu, užtraukiančiu baudžiamąją teisinę atsakomybę. Atsakovės nurodomos priežastys, kodėl ji atsisakė pasirašyti, ieškovei buvo žinomos, kaip ir tai, kad atsakovė nesutinka pasirašyti 2015 m. balandžio 15 d. Žemes sklypo ribų paženklinimo - parodymo akte bei Žemės sklypo plane tik todėl, kad nesilaikoma teisės aktuose įtvirtinto reguliavimo bei yra pažeidžiamos atsakovės teisės, o ne dėl to, kad ieškovė negalėtų realizuoti savo teisių. Atsakovė atkreipė dėmesį, jog naujus kadastrinius matavimus siekiama atlikti argumentuojant tuo, jog neva bus atstatomi (nerasti/sunaikinti) riboženkliai pagal patvirtintą teritorijų planavimo dokumentą. Pažymėjo tai, kad, visų pirma, byloje nėra absoliučiai jokių duomenų, kad tie riboženkliai būtų sunaikinti, ar kad jie nebūtų rasti, antra, nepateikta dokumentų, įrodančių, kad administracine tvarka būtų buvęs nubaustas asmuo, kuris privalėjo tuos riboženklius išsaugoti, tačiau to nepadarė, už ką yra numatyta administracinė atsakomybė, ir trečia, net jeigu taip ir būtų buvę, kaip ir minėta, nei 2013 m. spalio 28 d., nei 2014 m. gegužės 15 d. atliekant naujus kadastrinius matavimus nebuvo laikytasi teisės aktuose įtvirtintos žemės sklypo ribų ženklinimo tvarkos, o iš atsakovės buvo prašoma patvirtinti faktus, kurie realiai faktiškai nebuvo įvykę. Nors ieškinyje teigiama, kad nepatenkinus ieškinio, ieškovė neva negalės įgyvendinti jai įstatymais garantuojamos teisės įsigyti jos pageidaujamo dydžio Žemės sklypo dalį, atsakovė su tuo nesutinka, kadangi ieškovė turi visas galimybes kreiptis į Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto kadastrą bei registrą ir gauti registruotoje kadastrinių matavimų byloje esantį Žemės sklypo planą bei kitus dokumentus, reikalingus tam, kad ji galėtų įsigyti tokią Žemės sklypo dalį, kuri yra reikalinga norint tinkamai eksploatuoti kitus nuosavybės teise priklausančius objektus. Ieškinyje klaidingai nurodoma, kad Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto kadastre bei registre įregistruotas Žemės sklypo planas, parengtas N. N. individualios įmonės, neva neatitinka įstatymo reikalavimų ir negali būti pateiktas NŽT, nes šis ieškovės teiginys nėra pagrįstas jokiais faktiniais duomenimis. Absoliučiai neaišku, kas ieškovei suteikė kompetenciją konstatuoti, jog oficialiai įregistruotas dokumentas yra neteisėtas. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje imperatyviai nurodoma, kad Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Kadangi šią prezumpciją paneigiančių duomenų byloje nėra, ieškovės teiginiai, atsakovės manymu, atmestini kaip nepagrįsti. Atsakovė pažymėjo, kad N. N. individualios įmonės parengto Žemes sklypo plano pagrindu pati atsakovė įsigijo dalį Žemės sklypo ir be papildomų trukdžių sugebėjo realizuoti savo teisę įsigyti dalį jos asmeniškai naudojamo Žemės sklypo. Atsakovė nesutiko pasirašyti 2015 m. balandžio 15 d. Žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo akte bei Žemės sklypo plane, nes nebuvo laikytasi teisės aktuose įtvirtinto teisinio reguliavimo, o atsakovės teisėms bei teisėtiems interesams iškilo reali grėsmė. Atlikus visiškai naujus kadastrinius matavimus su pakeistomis atsakovei nuosavybės teise priklausančio Žemės sklypo dalies ribomis, ji netektų galimybės naudotis būtent tokios apimties ir tokio išsidėstymo Žemės sklypu, kurį įsigijo pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu, kas reikštų ne ką kitą, kaip jai Lietuvos Respublikos Konstitucijos garantuojamų nuosavybės teisių suvaržymą. Nurodė, kad jeigu ieškovė savo teisę įgyvendintų tiksliai taip ir tik tokia apimtimi, kaip tai reglamentuoja teisės aktai, jeigu nebūtų kėsinamasi pažeisti atsakovės nuosavybės teisių, ginčas apskritai nebūtų kilęs, apie ką ne kartą informuota tiek pati ieškovė, tiek kadastrinius matavimus atlikusi bendrovė. Atsakovė nurodė, kad ji turi pagrįstą ir įstatymais saugomą interesą, kad jos teisės nebūtų pažeidinėjamos. Pažymėjo, kad asmens teisė pirkti valstybinės žemės sklypą grindžiama jos realiu naudojimu tam tikram tikslui - turimiems nuolatiniams statiniams ar įrenginiams eksploatuoti. Pardavimo taisyklių 3 punkte nurodoma, kad žemės sklypai parduodami tokio dydžio, kuris būtinas esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Pardavimo taisyklių 7 punkte nurodoma, kad kiekvieno gyvenamojo namo ar kito statinio arba įrenginio bendraturčio perkama žemės sklypo dalis bendrojoje nuosavybėje nustatoma atsižvelgiant į kiekvienam bendraturčiui priklausančią gyvenamojo namo ar kito statinio arba įrenginio dalį, į kurią neįskaitomos gyvenamojo namo ar kito statinio (pagrindinio daikto) priklausinių bendraturčių nuosavybės teise turimos dalys. Nurodė, kad ieškovė, norėdama įsigyti valstybei priklausantį Žemės sklypą, ne tik kad turi laikytis įstatyminio reguliavimo dėl to, kaip ir kokie dokumentai turi būti parengti, bet ir įrodyti, kad siekiamas įsigyti Žemės sklypo plotas jai yra būtinas norint tinkamai eksploatuoti priklausantį Butą. Perkamo Žemės sklypo dydis nustatomas atsižvelgiant į tikslinę paskirtį atitinkantį faktinį jo naudojimą, o esant kelių asmenų ginčui dėl siekiamo įsigyti Žemės sklypo dydžio, itin svarbu tai, jog ieškovė turi galimybę teisės aktų nustatyta tvarka įgyvendinti teisę įsigyti Žemės sklypo plotą, proporcingą jai nuosavybės teise priklausančio Buto plotui. Pažymėjo, kad teisės lengvatine (ne aukciono) tvarka įsigyti Žemes sklypo dalį pagrindas yra būtent tai, kad asmuo galėtų teisėtai ir tinkamai valdyti bei naudotis kitu jam priklausančiu nekilnojamuoju turtu, bet ne pasinaudojant tuo praturėti ir dar tokiu būdu, kad būtų pažeistos kito asmens teisės bei teisės interesai. Paminėtu teisiniu reguliavimu valstybinė žemė perleidžiama siekiant užtikrinti savininko turimų nuolatinių statinių eksploatavimo tinkamą įgyvendinimą. Šiuo atveju, įvertinus tai, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso gerokai didesnio ploto butas, be to, ji pati siekia įsigyti likusią jai teisėtai priklausančią Žemės sklypo dalį, ir turi teisę įsigyti didesnę Žemės sklypo dalį lyginant su ieškove, tai pastarosios teiginys, kad yra pažeidžiamos jos išskirtinės teisės įsigyti būtent 0,0388 ha dydžio sklypo dalį absoliučiai neteisingas ir nepagrįstas. Ieškinyje dėstomas teiginys, jog neva ieškovė negali įgyvendinti kažkokios savo išskirtinės teisės, neatitinka tiesos, nes šią teisę turi tiek ji, tiek atsakovė. Tam, kad būtų aiškiai ir konkrečiai nustatyta, kokia Žemės sklypo dalis gali priklausyti ieškovei, o kokia atsakovei, nes tik taip bus galima teisingai įvertinti, kokį Žemės sklypo plotą gali įsigyti ieškovė ir ar ji apskritai turi teisę įsigyti 0,0388 ha dydžio žemės sklypą, atitinkamai - ir ją ginti, būtina gauti NŽT Trakų rajono skyriaus raštą, kuriame būtų nustatyta, kokiomis proporcijomis turi būti padalintas Žemės sklypas. Visa tai, kas išdėstyta, rodo, jog ieškoves teisė įsigyti Lietuvos Respublikai nuosavybės teisėmis priklausančią Žemės sklypo dalį nėra tokios apimties, apie kokią kalba ieškovė, kadangi dėl to, kokiomis proporcijomis turėtų būti padalintas Žemės sklypas, yra kilęs ginčas; nėra aišku, kokios apimties teise disponuoja ieškovė, todėl nėra ir negali būti aišku, kokia apimtimi ta teisė gali būti ginama suvaržant kito asmens nuosavybės teises bei tą pačią teisę įsigyti naudojamo Žemės sklypo, kuris priklauso Lietuvos Respublikai. Be to, net jeigu ieškovė ir turėtų tokios apimties neginčijamą teisę, ją bandoma realizuoti atsakovės teises bei interesus pažeidžiančiu būdu, ignoruojant teisinį reguliavimą, kas taip pat patvirtina, jog ieškinys turėtų būti atmestas, nes ieškovei savo teises įgyvendinant taip ir tokiu būdu, kaip kad įtvirtinta teisės aktuose, ginčas apskritai nebūtų kilęs.

Atsakovė R. B., grįsdama savo prevencinio priešieškinio (1 t., b. l. 78-81) reikalavimus, nurodė, kad jai nuosavybės teisėmis priklauso 75,74 kv. m ploto butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis gyvenamajame name, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame adresu: (duomenys neskelbtini). Gyvenamajame name yra dar vienas - 48,99 kv. m. ploto butas, priklausantis ieškovei I. A.. Gyvenamasis namas yra Žemės sklype. Kadangi atsakovės realiai faktiškai naudojama Žemės sklypo dalis yra didesnė negu jai nuosavybės teisėmis priklausanti Žemės sklypo dalis, taip pat įvertinus tai, jog jai nuosavybės teisėmis priklausanti Žemės sklypo dalis nėra proporcinga turimo buto plotui, 2015 m. gegužės 7 d. atsakovė kreipėsi į NŽT Trakų skyrių prašydama paskaičiuoti, kokio ploto Žemės sklypo dalis turėtų priklausyti atsakovei, kad naudojamo Žemės sklypo dalis būtų proporcinga nuosavybės teisėmis jai priklausančio buto plotui. 2015 m. gegužės 13 d. NŽT Trakų skyriui atsakovė pateikė prašymą parduoti jai naudojamą kitos paskirties valstybinės Žemės sklypo dalį, kadangi jame yra 75,74 kv. m ploto atsakovei nuosavybės teisėmis priklausantis nekilnojamasis turtas - butas. Prašymą parduoti Lietuvos Respublikai nuosavybės teisėmis šiuo metu priklausančią 0,0388 ha dydžio Žemės sklypo dalį NŽT yra pateikusi ir ieškovė I. A.. Siekdama įsigyti visą valstybei priklausantį 0,0388 ha dydžio sklypą, ieškovė jau yra kreipusi į UAB „Traksalis“, kuri atliko Žemės sklypo geodezinius matavimus ir parengė Žemės sklypo planą. Atsakovei nesutikus pasirašyti Žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo akte ir Žemės sklypo plane motyvuojant tuo, kad pastarieji dokumentai neatitinka teisės aktų reikalavimų, bei nurodant, kad pati atsakovė turi teisę įsigyti dalį valstybinės Žemės sklypo, ieškovė kreipėsi į teismą reikalaudama leisti derinti 744 kv. m ploto Žemės sklypo kadastrinių matavimų bylą, nesant atsakovės pritarimo raštu. Ieškovė, žinodama apie atsakovės dar anksčiau žodžiu jai išsakytą siekį pasididinti turimą Žemės sklypo plotą tiek, kad jis būtų proporcingas nuosavybės teisėmis turimam buto plotui, ėmėsi aktyvių veiksmų, kad įsigytų gerokai didesnę Žemės sklypo dalį, negu jai turėtų priklausyti pagal teisinį reglamentavimą. Pažymėjo, kad atsakovė į NŽT su prašymu parduoti jai dalį valstybinės Žemės sklypo dalį anksčiau nesikreipė todėl, kad, atlikus buto remontą, tik 2015 m. balandžio 21 d. Nekilnojamojo turto kadastre ir registre buvo įregistruoti nauji duomenys, o konkrečiau - tai, kad atsakovei nuosavybės teisėmis priklauso didesnis, t. y. 75,74 kv. m ploto butas. Naujas įrašas įsigaliojo tik 2015 m. gegužės 5 d., po ko iš karto buvo kreiptasi į NŽT Trakų skyrių su prašymu parduoti dalį valstybinės Žemės sklypo. Pardavimo taisyklių 2 punkte nustatyta, kad asmenys pagal taisykles gali įsigyti nuosavybėn naudojamus namų valdų žemės sklypus. Namų valdų žemės sklypams priskiriami žemės sklypai prie daugiabučių namų. Pardavimo taisyklių 3 punkte detalizuojama, kad prie nuosavybės teise priklausančių statinių ir įrenginių žemės sklypai parduodami dydžio, kuris būtinas esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti, o 7 punkte įtvirtinta, kad kiekvieno gyvenamojo namo ar kito statinio ar įrenginio bendraturčio perkama žemės sklypo dalis bendrojoje nuosavybėje nustatoma atsižvelgiant į kiekvienam bendraturčiui priklausančią gyvenamojo namo ar kito statinio arba įrenginio dalį, į kurią neįskaitomos gyvenamojo namo ar kito statinio (pagrindinio daikto) priklausinių bendraturčių nuosavybės teise turimos dalys. Atsižvelgus į tai, kad atsakovei priklauso 75,74 kv. m ploto butas, o ieškovei - tik 48,99 kv. m ploto butas, vadovaujantis paminėtomis Pardavimo taisyklių nuostatomis, akivaizdu, kad atsakovė turi išimtinę teisę įsigyti didesnio ploto Žemės sklypo dalį negu ieškovė. Pažymėjo, kad taip yra ne tik dėl to, kad tą numato teisinis reguliavimas, bet ir dėl to, jog atsakovės realiai faktiškai naudojamas Žemės sklypo plotas yra didesnis negu šiuo metu jai nuosavybės teisėmis priklausanti sklypo dalis. Atsakovė, priešingai negu ieškovė, faktiškai gyvena minėtame bute, esančiame Gyvenamajame name, kuris pastatytas Žemės sklype. Todėl jos teisė bei siekis pirkti atitinkamo dydžio Žemės sklypą, pagrįsta realiu jo naudojimu tam, kad būtų galima tinkamai eksploatuoti turimą nekilnojamąjį turtą. Atsakovė, nenorėdama piktnaudžiauti teise ir siekdama įsigyti tik tokio ploto Žemės sklypą, kuris pagal teisinį reglamentavimą turi jai priklausyti lyginant su turimo buto plotu, kreipėsi į NŽT Trakų skyrių, kad būtų aiškiai ir konkrečiai nustatyta, kokia yra tiek atsakovės, tiek ieškovės teisių apimtis. Ieškovė siekia įsigyti visą Lietuvos Respublikai dalinės nuosavybės teisėmis priklausančią Žemės sklypo dalį, t. y. 0,0388 ha, kuris yra gerokai didesnis lyginant su plotu, proporcingu ieškovei nuosavybės teisėmis priklausančiam buto plotui. Dalį Žemės sklypo siekia įsigyti ir atsakovė, pateikusi NŽT Trakų skyriui prašymą parduoti Žemės sklypo plotą, proporcingą jai nuosavybės teisėmis priklausančio buto plotui. Esant tokioms faktinėms aplinkybėms, konstatuotina, kad ieškovė neturi teisės įsigyti visą Lietuvos Respublikai priklausantį 0,0388 ha ploto sklypą. Tai reiškia, kad paminėti ieškovės veiksmai bandant įsigyti 0,0388 ha ploto sklypą, ypač valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutarties sudarymas dėl 0,0388 ha ploto, prieštarauja teisiniam reguliavimui, kelia grėsmę atsakovės teisėms bei teisėtiems interesams. Ir nors ieškovė apskritai turi teisę įsigyti jai nuosavybės teisėmis priklausančiam turtui eksploatuoti reikalingą valstybinės Žemės sklypą, šios teisės įgyvendinimas negali išeiti už įstatyme nustatytų jos įgyvendinimo ribų, pažeisti kitų asmenų teisių bei interesų, kadangi tai jau būtų laikytina piktnaudžiavimu teise, kas pripažįstama neteisėtais veiksmais prevencinio ieškinio atveju. Tokiu atveju, jeigu ieškovė sudarytų valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartį, kurios pagrindu įsigytų būtent 0,0388 ha ploto žemės sklypą, atsakovė negalėtų realizuoti savo išimtinės teisės ir nuosavybės teisėmis įsigyti papildomą Žemės sklypo dalį, kad viso jai priklausančio sklypo plotas būtų proporcingas Žemės sklype esančiame Gyvenamajame name esamo jai nuosavybės teise priklausančio buto plotui. Tokiu būdu būtų nepagrįstai ir neteisėtai apribota atsakovės teisė įsigyti ir nuosavybės teisėmis valdyti bei disponuoti būtent ta sklypo dalimi, kuri turi jai priklausytų pagal teisinį reguliavimą. Ieškovei elgiantis sąžiningai, nebandant įsigyti viso 0,0388 ha ploto sklypo, atsakovė galėtų be trukdžių įsigyti papildomą dalį sklypo, ką ir bando daryti ir kas reikštų ne ką kitą, kaip jos turimo nekilnojamojo turto padidėjimą. Atitinkamai, ieškovei įsigijus 0,0388 ha sklypą, atsakovei kils žala, nes įsigyti dalies 0,0388 ha sklypo ji negalės ir dėl ieškovės veiksmų neturės galimybės pasididinti savo nekilnojamojo turto ta dalimi, kuri numatyta teisės aktuose. Prevencinio ieškinio atveju paprastai nėra realios žalos, tiesiog ketinama užkirsti kelią potencialiai žalai. Šiuo atveju potencialios žalos atsiradimo tikimybė yra akivaizdi, kadangi nepatenkinus prevencinio priešieškinio, t. y. ieškovei tęsiant savo veiksmus, jai sudarius valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutartį dėl 0,0388 ha dydžio Lietuvos Respublikai nuosavybės teisėmis priklausančio Žemės sklypo dalies, atsakovei bus padaryta žala, nes ji negalės realizuoti savo teisės nuosavybės teisėmis valdyti bei disponuoti tokio ploto Žemės sklypu, kuris yra proporcingas jai nuosavybės teisėmis priklausančio buto plotui. Būtent todėl yra būtina užkirsti kelią realiam žalos atsiradimui ateityje.

Ieškovė I. A. su prevenciniu priešieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsiliepime į prevencinį priešieškinį (1 t., b. l. 90-91) nurodė, kad atsakovė jau pasinaudojo jai įstatymų suteikta teise įsigyti nuosavybėn valstybinės Žemės sklypo dalį ir tapo Žemės sklypo bendrasavininke. Nurodė, kad jau valdydama Žemės sklypo dalį bendrosios dalinės nuosavybės teise, atsakovė atliko buto rekonstrukciją, po kurios padidėjo jos valdomo buto plotas. Ieškovė pažymėjo, kad rekonstrukciją atsakovė įvykdė jau valdydama nuosavybės teise Žemės sklypo dalį, t. y. statybos darbus vykdė, savo buto plotą didino, savo žemės sklypo dalyje, t. y. savo nuosavybėje, o ne valstybinėje žemėje. Tokiu būdu, padidinusi savo buto plotą ir prašydama NŽT parduoti didesnę Žemės sklypo dalį, atsakovė piktnaudžiauja savo teisėmis. Pažymėjo, kad Žemės sklypo naudojimas yra nusistovėjęs praktiškai jau daugelį metų, ką patvirtina seni Žemės sklypo planai, kuriuose atsakovė sutiko su jai tenkančiu Žemės sklypo dalies dydžiu. Nurodė, kad atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad padidėjus jos buto plotui, tinkamai juo naudotis ji negali ir kad butui eksploatuoti jai reikalingas didesnis Žemės sklypo dalies plotas.

Ieškovė I. A. ir atsakovė R. B. į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką joms yra pranešta tinkamai, jos yra atstovaujamos atstovo, todėl byla nagrinėjama joms nedalyvaujant.

Ieškovės atstovė teismo posėdyje prašė ieškinį tenkinti, prevencinį priešieškinį atmesti. Papildomai nurodė, kad N. N. 2000 m. atlikti Žemės sklypo kadastriniai matavimai netiko, nes per tuos metus pakito koordinačių sistema, šiuo metu teisės aktai nustato reikalavimą pateikti žemės sklypo matavimus, atliktus valstybinėje koordinačių sistemoje, tuo tarpu ankstesni matavimai buvo atlikti vietinėje koordinačių sistemoje. Būtent tik dėl šios priežasties ieškovė ir atliko naujus kadastrinius matavimus. Su atsakove buvo derintas 2014 m. gegužės 15 d. UAB „Traksalis“ parengtas Žemės sklypo planas, kuriame nurodytos išorinės Žemės sklypo ribos. Nurodė, kad atsakovė nepagrįstai atsisako suderinti Žemės sklypo kadastrinius matavimus, kadangi ginčo dėl išorinių Žemės sklypo ribų nėra. Pažymėjo, kad atsakovės užsakymu antstolio atliktoje apžiūroje ir faktinių aplinkybių konstatavimo protokole yra atliktas palyginimas, iš kurio matyti, kad išorinės Žemės sklypo ribos visiškai nepakinta, visi taškai sutampa, plotas taip pat nepakinta, todėl atsakovės teisės ir teisėti interesai nėra pažeidžiami. Skirtingai, nei teigia atsakovė, vidinė Žemės sklypo riba nėra įregistruota VĮ „Registrų centras“, tą patvirtina ištrauka iš kadastro žemėlapio, kurią pateikė VĮ „Registrų centras“; nėra sudaryta jokia notarinė sutartis, numatanti šalių naudojimosi Žemės sklypu tvarką, tuo tarpu pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.81 straipsnio 2 dalį, jeigu susitarimas dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos yra notariškai patvirtintas ir įregistruotas viešajame registre, tai jis yra privalomas asmeniui, kuris vėliau įgyja tą dalį nekilnojamojo daikto, jei neįregistruotas viešajame registre, nepatvirtintas notariškai, tai joks susitarimas neturi teisinės galios prieš trečiuosius asmenis. Ankstesniuose kadastriniuose matavimuose vidinė Žemės sklypo riba buvo atvaizduota, tačiau ji nebuvo nei patvirtinta notariškai, nei įregistruota VĮ „Registrų centras“. Pažymėjo, kad ieškovė byloje kelia klausimą tik dėl Žemės sklypo išorinių ribų suderinimo, o ne vidinių ribų. Nepatvirtinus išorinių Žemės sklypo ribų, nei ieškovė, nei atsakovė negali kreiptis į NŽT su prašymais parduoti tam tikrą dalį jų naudojamo Žemės sklypo. Tik patvirtinus Žemės sklypo išorines ribas, NŽT galės svarstyti tiek ieškovės, tiek atsakovės prašymus parduoti ar neparduoti tam tikrą Žemės sklypo dalį, NŽT remsis teisės aktais ir būtent jie priims sprendimus parduoti ar neparduoti tam tikrą dalį Žemės sklypo, o ne privatūs asmenys. Nagrinėjamu atveju, atsakovė stengiasi uždrausti ieškovei įgyvendinti savo teisę paduoti prašymą NŽT išsipirkti jos naudojamą Žemės sklypo dalį, todėl prevencinis priešieškinis yra nepagrįstas.

Atsakovės atstovas teismo posėdyje prašė ieškinį atmesti, prevencinį priešieškinį tenkinti. Papildomai nurodė, kad pagal 2000 m. N. N. parengtą Žemės sklypo planą yra sužymėtos Žemės sklypo išorinės ribos ir vienas vidinis taškas, kuris iš esmės yra ta kliūtis, neleidžianti šiai dienai surasti kompromiso tarp šalių. Atsakovės nepasirašymą po tam tikrais dokumentai apsprendžia tai, kad kada vyko pirmas Žemės sklypo matavimas ir riboženklių atstatymas, realiai buvo imituojamas tam tikras darbas ir iš esmės sudaromos sąlygos suprasti, kad žymėjimas vyks taip, kaip reikia ieškovei, visiškai neatsižvelgiant į 2000 m. N. N. parengtą Žemės sklypo planą. Kai tuo tarpu pagrindinis reikalavimas, kurį kėlė atsakovė, kad būtų galima pasirašyti po tam tikrais dokumentais, t. y. kad nauji taškai, nustatomo pagal naują koordinačių sistemą, sutaptų su senais taškais. Su ieškiniu buvo pateiktas 2013 m. spalio 28 d. Žemės sklypo planas, kuriame matyti, kad vidinėse Žemės sklypo ribose atsiranda trys taškai. Nepaisant to, kad ieškovės teigimu tie vidiniai trys taškai neturi jokios reikšmės, tačiau pagal 2000 m. N. N. parengtą Žemės sklypo planą ir koordinačių sistemą yra vienas taškas ir ši aplinkybė nėra paneigta, be to, pati ieškovė tuos tris taškus nustatinėjo, todėl tie trys nauji taškai kažkokią reikšmę turi. Atsakovė aiškiai išreiškė savo poziciją, kad ji negali derinti trijų taškų, kadangi realiai vietoje buvo matoma, kad tam tikroje Žemės sklypo vietoje susidaro tarpas tarp valstybinės žemės, kitoje vietoje žemė, į kurią pretenduoja ieškovė, užlenda į atsakovės žemės sklypą. Kada ieškovė pamatė, kad vidinių taškų problema yra akivaizdi, byloje atsiranda naujas Žemės sklypo planas, kuriame derinamos išorinės Žemės sklypo ribos. Tai yra piktnaudžiavimas savo teise ir procesu. Ginčo dėl išorinių Žemės sklypo ribų niekada nebuvo ir jo negali būti, tačiau iš viso proceso bei iš antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad bandoma buvo suderinti tiek išorines, tiek vidines Žemės sklypo ribas, todėl atsakovė su tuo ir nesutiko. Pažymėjo, kad 2014 m. gegužės 15 d. UAB „Traksalis“ parengtame Žemės sklypo plane vidinis taškas, kuris buvo 2000 m. N. N. parengtame Žemės sklypo plane, nebeegzistuoja, nors jis koordinačių sistemoje yra. Nurodė, kad atsakovė, padidinusi savo gyvenamą plotą ir jį įregistravusi, jau prasidėjus ginčui teisme, kreipėsi į NŽT dėl papildomo Žemės sklypo ploto išsipirkimo. Atsakovė siekia įsigyti jos gyvenamą plotą atitinkančią Žemės sklypo dalį ir prevenciniu priešieškiniu siekiama, kad nebūtų parduota per daug Žemės sklypo ploto ieškovei, nes ieškovė nori įsigyti Žemės sklypo plotą, kuris nėra proporcingos jos turimam buto plotui. Atsakovė teisę į didesnę Žemės sklypo dalį įgijo rekonstravusi savo būstą, t. y. 2016 m. Atsakovė pateikė NŽT prašymą įsigyti didesnę Žemės sklypo ploto dalį, bet gavo neigiamą atsakymą, nes NŽT nuomone, R. B. jau yra įgyvendinusi savo teisę ir daugiau tokių teisių nebeturi. NŽT atsakymas buvo apskųstas. Teisės aktai nenustato, kiek kartų gali prašyti pirkti žemę iš valstybė, principas yra tas, kad parduodama žemė turi proporcingai atitikti naudojamą gyvenamą plotą. Atsakovė ant Žemės sklypo ribų paženklinimo akto nepasirašė tik dėl to, kad nesutiko su 2013 m. spalio 28 d. Žemės sklypo plane vidinės ribos nustatymu. Tuo tarpu byloje pateikto vėlesnio, t. y. 2014 m. gegužės 15 d. Žemės sklypo plano, kuriame derinamos tik išorinės Žemės sklypo ribos, įgyvendinime nedalyvavo. Jei iš pat pradžių atsakovei būtų buvęs pateiktas 2014 m. gegužės 15 d. Žemės sklypo planas, norint suderinti išorines Žemės sklypo ribas ir pateikti dokumentus NŽT, jokios problemos nebūtų buvę. Minėtas planas byloje pateiktas vėliau, ne su ieškiniu.

Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimų į ieškinį ir prevencinį priešieškinį nepateikė. Trečiojo asmens atstovas teismo posėdyje prašė ieškinį tenkinti, prevencinį priešieškinį atmesti. Nurodė, kad klausimai su Žemės sklypu buvo pradėti spręsti senai, 1994-1995 metais, atsakovė atitinkamą Žemės sklypo dalį įsigijo 1994 ar 1995 m., o papildomą Žemės sklypo dalį įsigijo 2000 m. Viskas buvo vykdoma pagal 2000 m. N. N. parengtą Žemės sklypo planą, kuris buvo parengtas vietinėje koordinačių sistemoje. NŽT 2013 m. gavo ieškovės prašymą parduoti jai atitinkamą dalį Žemės sklypo, proporcingą naudojamam namui, pagal tuo metu parengtą Žemės sklypo planą. NŽT ieškovę informavo, kad pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus turi būti parengtas Žemės sklypo planas, kuris būtų šiuo metu galiojančioje koordinačių sistemoje. NŽT pozicija buvo tokia, kad Žemės sklypo planą reikia pervesti į dabartinę koordinačių sistemą, nekeičiant Žemės sklypo išorinių ribų. Pažymėjo, kad tiek pagal UAB „Traksalis“ parengtą 2013 m. spalio 28 d., tiek pagal 2014 m. gegužės 15 d. parengtą Žemės sklypo planą, išorinės Žemės sklypo ribos nėra keičiamos, nes Žemės sklypas yra apsuptas besiribojančių sklypų, ribos negali keistis. Ieškovė turėjo NŽT pateikti tik naują Žemės sklypo planą dabartinėje koordinačių sistemoje, tik toks reikalavimas buvo, o po to NŽT būtų sprendusi, kam parduoti, kokią dalį parduoti, kaip parduoti ir panašiai. Pažymėjo, kad buvęs žemės sklypo naudotojas S. A. 1999 m. buvo davęs sutikimą, kad Žemės sklypas būtų padalintas lygiomis dalimis, t. y. 372 kv. m R. B. ir 372 kv. m jam, nagrinėjamu atveju ieškovei. Tai nebuvo dvišalis susitarimas; šiuo metu jis nėra įgyvendintas, nes S. A. kreipėsi į NŽT bet nebuvo pateiktas žemės sklypo planas, o R. B. į NŽT nesikreipė. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) praktiką, valstybiniai žemės sklypai pagal Pardavimo taisykles naudotojams proporcingai pagal jų naudojamų pastatų plotą parduodami tik tuomet, kai nėra pastato bendraturčių bendro sutikimo. Kaip matyti, atsakovė su S. A. sutikimu sutiko, 2000 m. įsigijo dalį Žemės sklypo ir nuo 2000 m. iki 2016 m. jokių pretenzijų dėl to nereiškė. Iš to seka, kad šalims 16 metų viskas tiko. Pažymėjo, kad ieškovės pateiktas 2014 m. gegužės 15 d. parengtas Žemės sklypo planas yra Žemės sklypo išorinių ribų, ko reikalauja NŽT, daugiau nieko nereikia. Atsakovė priešieškiniu prašo nustatyti netgi Žemės sklypo dalis, kurias NŽT turės matuoti. Šis klausimas NŽT net nebuvo nagrinėtas. Tiek LAT, tiek Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pasisakę, kad dėl sklypo dalių turi nuspręsti atsakinga valstybės institucija, tačiau jeigu dėl to kyla ginčas, jį sprendžia teismas. Nagrinėjamu atveju, atsakovė užbėga įvykiams už akių ir iš karto prašo teismo nustatyti Žemės sklypo dalis, todėl NŽT nesutinka su priešieškiniu. Be to, atsakovė yra jau nusipirkusi Žemės sklypo dalį pagal jos turėtą gyvenamą plotą, tuo tarpu padidinusi gyvenamąjį plotą, net pastačiusi pastatą į aukštį, ne į plotį, t. y. pastačiusi antrą aukštą, prašo daugiau Žemės sklypo ploto. Jei teismas tenkintų tokį priešieškinį, būtų pradedama formuoti tokia praktika, kad asmuo, turėdamas namą, nusipirkęs jam naudojamą valstybinį žemės sklypą, pasistatęs antrą ar trečią aukštą, galėtų kas kart eiti ir reikalauti didesnio žemės sklypo, nors teisės aktai to visiškai nenumato. Teisės aktai numato leisti įsigyti tokį žemės sklypo plotą, kokio reikia naudojamam pastatui žemės sklypo įsigijimo metu. Ieškovės reikalavimas yra leisti patvirtinti Žemės sklypo ribas naujoje koordinačių sistemoje, su kuo NŽT visiškai sutinka. Tuo tarpu atsakovė, priešieškiniu prašydama uždrausti ieškovės veiksmus įsigyti dalį Žemės sklypo, nežinant kokį sprendimą priims NŽT, visiškai neaišku ko prašo.

Liudytojas H. K. teismo posėdyje parodė, kad jis dirba UAB „Traksalis“ vadovu. Parodė, kad į firmą kreipėsi viena iš pastato, esančio (duomenys neskelbtini), bendrasavininkių dėl viso Žemės sklypo duomenų patikslinimo, Žemės sklypas yra įregistruotas VĮ „Registrų centras“. Patikslinimo reikėjo, nes ankstesni duomenys daryti Trakų miesto koordinačių sistemoje, o visi registruojami dokumentai šiuo metu turi būti paruošti LKS-94 koordinačių sistemoje. Naujas Žemės sklypo planas buvo rengiamas pirminiu Žemės sklypo planu, kuris yra įregistruotas, registre jau yra geodezinis planas, ir savininko pateiktais papildomais dokumentais, t. y. teisinės registracijos, kieno vardu yra pastatai. Parodė, kad tarp valstybės ir kito savininko nustatyta sklypu naudojimosi tvarka; yra įregistruotas vientisas bendras sklypas, kurio dalį valstybė jau yra pardavusi, likusi dalis gali būti parduota tik patikslinus visą planą. Derinant Žemės sklypo planą buvo rašoma bendraturčiam, nurodant, kad bus atliekamas Žemės sklypo ribų matavimas. Pirmo parengto Žemės sklypo plano viena pastato bendraturtė nesutiko pasirašyti, tuomet 2014 m. gegužės 15 d. buvo parengtas kitas planas, nurodant tik Žemės sklypo aplinkinę ribą, tik patikslinant įregistruotą Žemės sklypą. Parodė, kad valstybė gali parduoti Žemės sklypą nenustačius jokių vidinių ribų, valstybė nenustatinėja ribų, parduoda tik plotą, savininkai ribas ir naudojimą nusistato patys; nesusitarus, tai nustato teismas. Atsakovei absoliučiai visi dokumentai buvo siunčiami, ji nebuvo atvykusi plačiau susipažinti. Matavimai buvo atliekami gal 3-4 kartus, ar atsakovė visuose juose dalyvavo, atsakyti negali. Kodėl atsakovei netiko 2013 m. spalio 28 d. Žemės sklypo planas, atsakyti negali. Pats liudytojas matavimuose nedalyvavo, matavimo aplinkybių pasakyti negali.

Ieškinys tenkintinas visiškai, prevencinis priešieškinis atmestinas.

Žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), 0,0744 ha bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai ir atsakovei R. B.; Lietuvos Respublikai priklauso 388/744 dalys (388 kv. m) Žemės sklypo, R. B. – 356/744 dalys (356 kv. m) Žemės sklypo (1 t., b. l. 12-14). Minėtame Žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), yra gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Gyvenamasis namas) (1 t., b. l. 13). Ieškovei I. A. asmeninės nuosavybės teise priklauso 48,99 kv. m ploto butas, esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas) (1 t., b. l. 14). Atsakovei R. B. nuosavybės teise priklauso 75,74 kv. m ploto butas, esantis (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 83-84).

Ieškovė I. A. pateiktu ieškiniu prašė leisti derinti 744 kv. m ploto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų bylą, nesant bendraturtės R. B. pritarimo raštu, kadangi atsakovė atsisakė pasirašyti 2015 m. balandžio 15 d. Žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akte bei Žemės sklypo plane, o neatlikus Žemės sklypo kadastrinių matavimų valstybinėje koordinačių sistemoje, ieškovė negali įgyvendinti savo teisės įsigyti naudojamą valstybinio žemės sklypo plotą. Tuo tarpu ankstesni matavimai buvo atlikti vietinėje koordinačių sistemoje. Būtent tik dėl šios priežasties ieškovė ir atliko naujus kadastrinius matavimus, pagal kuriuos 2014 m. gegužės 15 d. UAB „Traksalis“ buvo parengtas Žemės sklypo planas, kuriame nurodytos išorinės Žemės sklypo ribos.

Atsakovė R. B. pateikė prevencinį priešieškinį, kuriuo prašė uždrausti ieškovei I. A. sudaryti valstybinės žemės nuomos ar pirkimo – pardavimo sutartį dėl Lietuvos Respublikai nuosavybės teisėmis priklausančio 0,0388 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini); nustatyti, kad ieškovė I. A. turi teisę sudaryti valstybinės žemės nuomos ar pirkimo – pardavimo sutartį tik dėl tokios dalies Lietuvos Respublikai nuosavybės teisėmis priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kuri savo plotu proporcinga ieškovei nuosavybės teisėmis priklausančio buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini), plotui. Teismo posėdyje atsakovės atstovas pabrėžė, kad atsakovė prevenciniu priešieškiniu siekia, kad nebūtų parduota per daug Žemės sklypo ploto ieškovei, nes ieškovė nori įsigyti Žemės sklypo plotą, kuris nėra proporcingos jos turimam buto plotui. Atsakovės teigimu, nors ieškovė apskritai turi teisę atlikti kadastrinius matavimus, visgi kadastrinių matavimų metu naujai fiksuojamos ribos, apibrėžiančios atsakovei nuosavybės teisėmis priklausančio sklypo koordinates bei išdėstymą, neturėtų skirtis nuo tų, kurios dar 2000 metais buvo nustatytos pagal teritorijų planavimo dokumentus ir užfiksuotos Žemės sklypo plane, kuris kartu su kadastrinių matavimų byla įregistruotas Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto kadastre ir registre. Būtent todėl, jog ieškovės užsakymu atliekant naujus kadastrinius matavimus nustatyti duomenys nesutampa su Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto kadastre ir registre esančiais oficialiais duomenimis, atsakovė nesutiko pasirašyti ieškovės nurodomuose dokumentuose, konkrečiai – 2014-05-15 Žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akte Nr. 2 ir Žemės sklypo plane.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Žemės sklypo išorinės ribos pažymėtos (t. 1, b. l. 60-61) ir įregistruotos pagal 2000 m. N. N. individualios įmonės parengtą Žemės sklypo planą, bendras sklypo plotas – 744 kv. m (1 t., b. l. 17). Kadangi ieškovei priklausantis Butas yra Lietuvos Respublikai ir atsakovei priklausančiame Žemės sklype, ieškovė kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) su prašymu parduoti naudojamą kitos paskirties valstybinės žemės sklypą (1 t., b. l. 6), t. y. Žemės sklypo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), 388/744 dalis (0,0388 ha).

UAB „Traksalis“ 2013-10-15 raštu Nr. J-478 informavo atsakovę R. B., kad 2013-10-28, 10.30 val. bus atliekami Žemės sklypo kadastriniai matavimai, matavimo metu bus atstatomi (nerasti sunaikinti) riboženkliai pagal patvirtintą teritorijų planavimo dokumentą (1 t., b. l. 22). Iš 2013-10-28 Žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akto Nr. 1 (1 t., b. l. 28) matyti, kad atsakovė R. B. minėtame akte nepasirašė.

2013-10-28 UAB „Traksalis“ parengė Žemės sklypo planą su pažymėtomis Žemės sklypo ribomis, bendras Žemės sklypo plotas 744 kv. m (t. 1, b. l. 36).

UAB „Traksalis“ 2013-11-20 raštu Nr. J-549, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė R. B. 2013-10-28 Žemės sklypo ribų paženklinimo metu dalyvavo, tačiau 2013-10-28 Žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akte Nr. 1 pasirašyti atsisakė, išsiuntė atsakovei susipažinimui Žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akto kopiją ir Žemės sklypo plano kopiją. Atsakovė R. B. 2013-12-30 UAB „Traksalis“ ir NŽT Trakų skyriui pateikė rašytines pastabas dėl kadastrinių matavimų ir Žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akto (1 t., b. l. 9-10), kuriose konstatavo, kad jai nėra aišku, ar jai nuosavybės teise priklausančio Žemės sklypo koordinačių sistema sutampa su naujai atliktų kadastrinių matavimų koordinačių sistema ir ar naujai turėsiantys atsirasti riboženkliai nesumažins jai nuosavybės teise priklausančio Žemės sklypo ploto.

Iš 2014-02-27 Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo akto Nr. 46KAM-16360 matyti, kad žemės sklypo kadastro duomenų bylos patikrinimą atlikusi NŽT vyr. specialistė L. K. konstatavo, kad Žemės sklypo planas nesuderintas su sklypo bendrasavininke, ribų paženklinimo akte nepasirašė sklypo bendrasavininkė (1 t., b. l. 8).

UAB „Traksalis“ 2014-04-29 raštu Nr. 287 informavo atsakovę R. B., kad 2014-05-15, 14.00 val. bus atliekami pakartotini Žemės sklypo kadastriniai matavimai (1 t., b. l. 29). Iš 2014-05-15 Žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akto Nr. 2 (1 t., b. l. 35) matyti, kad atsakovė R. B. minėtame akte nepasirašė.

2014-05-15 UAB „Traksalis“ parengė Žemės sklypo planą su pažymėtomis Žemės sklypo ribomis, bendras Žemės sklypo plotas 744 kv. m (t. 1, b. l. 148).

UAB „Traksalis“ 2014-10-08 raštu Nr. 902, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė R. B. su paženklintomis Žemės sklypo ribomis nesutiko ir 2014-05-15 Žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akte Nr. 2 pasirašyti atsisakė, išsiuntė atsakovei susipažinimui Žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akto kopiją ir Žemės sklypo plano kopiją (t. 1, b. l. 32). Atsakovė R. B. 2014-11-03 UAB „Traksalis“ pateikė rašytines pastabas dėl kadastrinių matavimų ir Žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akto (1 t., b. l. 63), kuriose konstatavo, kad jai nėra aišku, ar jai nuosavybės teise priklausančio Žemės sklypo koordinačių sistema sutampa su naujai atliktų kadastrinių matavimų koordinačių sistema ir ar naujai turėsiantys atsirasti riboženkliai nesumažins jai nuosavybės teise priklausančio Žemės sklypo ploto.

UAB „Traksalis“ 2014-12-08 pateikė NŽT prašymą patikrinti Žemės sklypo kadastro duomenų bylą (1 t., b. l. 5). Iš 2014-12-23 Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo akto Nr. 46KAM-123838 matyti, kad žemės sklypo kadastro duomenų bylos patikrinimą atlikusi NŽT vyr. specialistė L. K. konstatavo, kad Žemės sklypo planas nesuderintas su sklypo bendrasavininke, ribų paženklinimo akte nepasirašė sklypo bendrasavininkė (1 t., b. l. 4).

Atsakovė R. B. 2015-05-13 NŽT pateikė prašymą parduoti naudojamą kitos paskirties valstybinės žemės sklypo dalį, atsižvelgiant į tai, kad jai nuosavybės teisėmis priklauso 75,74 kv. m ploto butas, esantis (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 86).

Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau – Pardavimo taisyklės) nustato naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos sąlygas bei tvarką.

Pagal Pardavimo taisyklių 1 punktą naudojamus valstybinės žemės sklypus, parduodamus kitai paskirčiai (toliau – valstybinės žemės sklypai; žemės sklypai), turi teisę įsigyti nuosavybėn Lietuvos Respublikos fiziniai ir juridiniai asmenys, užsieniečiai, užsienio juridiniai asmenys ir kitos užsienio organizacijos, nurodytos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalies įgyvendinimo konstituciniame įstatyme (Žin., 1996, Nr. 64-1503; 2003, Nr. 34-1418) (toliau – asmenys). Pardavimo taisyklių 2.1 punktas nustato, jog asmenys pagal taisykles gali įsigyti nuosavybėn naudojamus namų valdos žemės sklypus. Namų valdų žemės sklypams priskiriami žemės sklypai prie daugiabučių namų. Šie žemės sklypai parduodami bendrosios dalinės nuosavybės teise daugiabučio namo savininkams (butų ir negyvenamųjų patalpų savininkams).

Pardavimo taisyklių 3 punkte nustatyta, kad prie nuosavybės teise priklausančių statinių ir įrenginių žemės sklypai parduodami Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka parengtuose ir patvirtintuose detaliuosiuose planuose arba Lietuvos Respublikos žemės įstatymo ir Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo nustatyta tvarka parengtuose ir patvirtintuose žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Pardavimo taisyklių 8 punktas nustato, kad parduodamų žemės sklypo dalių dydis nustatomas pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ (toliau – Kadastro nuostatai), nustatyta tvarka parengtą parduodamo žemės sklypo planą su nustatytais žemės sklypo ribų posūkio taškais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje koordinačių sistemoje, kuriame turi būti išskirtos kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui su priklausiniais eksploatuoti reikalingos žemės sklypo dalys ir nustatytas šių dalių plotas. Pardavimo taisyklių 12 punkte nustatyta, kad asmenys, pageidaujantys ir turintys teisę pirkti naudojamus žemės sklypus, pagal žemės sklypų buvimo vietą Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui pateikia: 12.1. prašymą parduoti žemės sklypą (jo dalį). Jeigu žemės sklypą pageidauja pirkti du ar daugiau asmenų bendrosios (dalinės ar jungtinės) nuosavybės teise, jie pateikia prašymą, pasirašytą visų arba vieno iš jų, jei jis turi notaro patvirtintą įgaliojimą atstovauti kitiems asmenims. Prašyme turi būti nurodyti statinių ir įrenginių, esančių prašomame parduoti naudojamame žemės sklype, unikalūs numeriai ir atsiskaitymo su valstybe už perkamą žemės sklypą būdas – iš karto ar išsimokėtinai. Jeigu naudojamą žemės sklypą pageidauja pirkti Lietuvos Respublikos juridinis asmuo, prašyme turi būti nurodyta juridinio asmens teisinė forma, pavadinimas, kodas ir buveinė. Jeigu naudojamą žemės sklypą pageidauja pirkti užsienio juridinis asmuo ar kita užsienio organizacija, prašyme turi būti nurodyta užsienio juridinio asmens ar kitos užsienio organizacijos teisinė forma, pavadinimas, kodas, buveinė, taip pat Lietuvoje įsteigtos atstovybės ar filialo pavadinimas, kodas ir buveinė, jeigu užsienio juridinis asmuo ar kita užsienio organizacija įsteigę Lietuvoje atstovybę ar filialą; 12.2. žemės sklypo suteikimą ar naudojimo teisę patvirtinančių dokumentų įstatymų nustatyta tvarka patvirtintas kopijas (jeigu žemės sklype nėra statinių ir įrenginių); 12.3. fizinio asmens tapatybę patvirtinančio dokumento arba užsienio juridinio asmens ar kitos užsienio organizacijos įregistravimo dokumento įstatymų nustatyta tvarka patvirtintą kopiją, išskyrus tuos atvejus, kai naudojamą žemės sklypą pageidauja pirkti užsienio juridinis asmuo ar kita užsienio organizacija, įsteigę Lietuvoje atstovybę ar filialą; 12.4. naudojamo žemės sklypo plano, kuriame būtų pažymėti esami statiniai ir įrenginiai (jeigu jų yra ir kai prašymo parduoti žemės sklypą pateikimo metu prašomas parduoti žemės sklypas yra suformuotas), įstatymų nustatyta tvarka patvirtintą kopiją. Kai žemės sklype yra keli savarankiškai funkcionuojantys statiniai ar įrenginiai, Nekilnojamojo turto registre įregistruoti atskirais objektais (pagrindiniais daiktais), pateikiamame naudojamo žemės sklypo plane turi būti išskirtos kiekvienam tokiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti reikalingos dalys ir nustatytas šių dalių plotas pagal Taisyklių 8 punktą.

Taigi, pageidaujantys ir turintys teisę pirkti naudojamus žemės sklypus NŽT be prašymo ir kitų būtinų dokumentų dar privalo pateikti naudojamo žemės sklypo plano, kuriame būtų pažymėti esami statiniai ir įrenginiai, įstatymų nustatyta tvarka patvirtintą kopiją.

Ieškovė, norėdama įgyvendinti savo teisę įsigyti nuosavybėn naudojamo valstybinės žemės sklypo dalį dalinės nuosavybės teise, turi parengti ir NŽT kartu su prašymu pateikti Žemės sklypo planą, kuris atitiktų Pardavimo taisyklių 8 punkto reikalavimus. Kadastro nuostatų 32.1.1.4 punktas nustato, kad paženklinus žemės sklypo ribas, surašomas žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas. Aktą pasirašo dalyvavusieji paženklinant žemės sklypo ribas kviestiniai asmenys, vykdytojas ir užsakovas arba jo įgaliotas asmuo. Patikslinami Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo kadastro duomenys, t. y. pokyčiai žemės sklypo viduje (žemės naudmenų pasikeitimai ar pasikeitimai dėl pastatytų naujų ar rekonstruotų statinių ir panašiai).

Nagrinėjamu atveju, atsižvelgdamas į pateiktą teisinį reglamentavimą, teismas konstatuoja, kad ieškovė Žemės sklype turėdama jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį 48,99 kv. m ploto butą, turi teisę įsigyti nuosavybėn naudojamą namų valdos žemės sklypo dalį iš valstybės, todėl ji turi pareigą atlikti teisės aktų reikalaujamus veiksmus šiai teisei įgyvendinti.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovė nesutinka suderinti 2014-05-15 UAB „Traksalis“ parengė Žemės sklypo planą su pažymėtomis Žemės sklypo ribomis, bendras Žemės sklypo plotas 744 kv. m (t. 1, b. l. 148). Išnagrinėjus minėtą Žemės sklypo planą, nustatyta, kad derinimui buvo pateiktos tik išorinės Žemės sklypo ribos.

Teismo posėdyje dalyvavęs NŽT atstovas patvirtino, kad ieškovė buvo informuota, kad pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus turi būti parengtas Žemės sklypo planas, kuris būtų šiuo metu galiojančioje koordinačių sistemoje. Ieškovės atstovė teismo posėdyje patvirtino, kad pagal 2014-05-15 UAB „Traksalis“ parengtą Žemės sklypo planą su atsakove buvo derintos tik išorinės Žemės sklypo ribos, ką patvirtina ir byloje esantis minėtas Žemės sklypo planas. Kaip teismo posėdyje patvirtino NŽT atstovas, Žemės sklypo planą reikia pervesti į dabartinę koordinačių sistemą, nekeičiant Žemės sklypo išorinių ribų. Pažymėjo, kad tiek pagal UAB „Traksalis“ parengtą 2013 m. spalio 28 d., tiek pagal 2014 m. gegužės 15 d. parengtą Žemės sklypo planą, išorinės Žemės sklypo ribos nėra keičiamos, nes Žemės sklypas yra apsuptas besiribojančių sklypų, ribos negali keistis. Kad atlikus Žemės sklypo kadastrinius matavimus, išorinės Žemės sklypo ribos nesikeičia, patvirtina ir byloje esantis 2016-02-10 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas. Teismas sutinka su trečiojo asmens NŽT atstovo argumentais, kad ieškovė turėjo NŽT pateikti tik naują Žemės sklypo planą dabartinėje koordinačių sistemoje, o po to NŽT būtų sprendusi, kam ir kokia Žemės sklypo dalis gali būti konkrečiai parduodama.

Byloje nustatyta, kad registruotu paštu UAB „Traksalis“ siuntė atsakovei derinimui 2014-05-15 parengtą Žemės sklypo planą, kuriame kaip nustatyta buvo pažymėtos tik išorinės Žemės sklypo ribos, todėl teismas atmeta kaip nepagrįstą atsakovės atstovo argumentą, kad 2014 m. gegužės 15 d. Žemės sklypo plano, kuriame derinamos tik išorinės Žemės sklypo ribos, įgyvendinime atsakovė nedalyvavo, Žemės sklypo plano nematė. Atsakovės atstovo teigimu, jei iš pat pradžių atsakovei būtų buvęs pateiktas 2014 m. gegužės 15 d. Žemės sklypo planas, norint suderinti išorines Žemės sklypo ribas ir pateikti dokumentus NŽT, ginčo nebūtų buvę. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovei 2014 m. gegužės 15 d. Žemės sklypo planas, kuriame derinamos tik išorinės Žemės sklypo ribos, pateiktas buvo, todėl nagrinėjamu atveju atsakovė neturėjo pagrindo atsisakyti suderinti Žemės sklypo planą, nes kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, būtent iš 2000 m. sudaryto N. N. individualios įmonės Žemės sklypo plano matyti, kad bendras Žemės sklypo plotas yra 744 kv. m, atsakovės naudojamas plotas buvo 356 kv. m, S. A. – 388 kv. m. Pagal UAB „Traksalis“ parengtą Žemės sklypo planą taip pat matyti, kad bendras Žemės sklypo plotas yra 744 kv. m, atsakovei priklauso 356 kv. m, Lietuvos Respublikai (naudotoja – ieškovė) – 388 kv. m. Taigi, teismas daro išvadą, kad tiek bendras Žemės sklypo plotas, tiek atsakovei priklausančios Žemės sklypo dalies plotas nepakito, išliko toks pat, parengto Žemės sklypo plano duomenys sutampa su VĮ „Registrų centras“ įregistruotais duomenimis. Nei Žemės sklypo plotas, nei atsakovės valdomos Žemės sklypo dalies vieta nepakito, todėl, teismo manymu, UAB „Traksalis“ parengtas Žemės sklypo planas niekaip nepažeidžia atsakovės teisių ir teisėtų interesų. Teismas sutinka su ieškovės argumentais, kad atsakovė nepagrįstai nepasirašydama kadastrinių matavimų dokumentuose, ir tokiu būdu neduodama sutikimo, užkerta kelią tolesniam ieškovės teisių įgyvendinimui, o būtent, parengtų kadastrinių matavimų bylų derinimui, t. y. Žemės sklypo ploto parengto plano ribų patvirtinimo ir jo įteisinimo VĮ „Registrų centras“.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad ieškovė, tik įteisinusi Žemės sklypo kadastrinių matavimų bylą, teisės aktų nustatyta tvarka galės įgyvendinti savo teisę įsigyti nuosavybėn naudojamą valstybinės Žemės sklypo dalį, todėl ieškinys tenkintinas, leidžiant ieškovei I. A. derinti 744 kv. m ploto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų bylą, nesant bendraturtės R. B. pritarimo raštu.

Visi kiti byloje esantys ir teismo posėdyje aptarti įrodymai, šalių atstovų paaiškinimai nėra teisiškai reikšmingi sprendžiant šį ginčą, todėl teismas dėl jų nepasisako ir priimant sprendimą jų neanalizuoja ir nevertina.

Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 str.).

Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatavęs, kad ieškovės veiksmai nepažeidžia atsakovės teisių ir teisėtų interesų, įvertinęs tai, kad nagrinėjamu atveju byloje negali būti sprendžiami ir nėra sprendžiami Žemės sklypo dalių dydžio nustatymo klausimai, daro išvadą, kad atsakovės reikalavimai uždrausti ieškovei I. A. sudaryti valstybinės žemės nuomos ar pirkimo – pardavimo sutartį dėl Lietuvos Respublikai nuosavybės teisėmis priklausančio 0,0388 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) bei nustatyti, kad ieškovė I. A. turi teisę sudaryti valstybinės žemės nuomos ar pirkimo – pardavimo sutartį tik dėl tokios dalies Lietuvos Respublikai nuosavybės teisėmis priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kuri savo plotu proporcinga ieškovei nuosavybės teisėmis priklausančio buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini), yra nepagrįstas, neįrodytas (CPK 178 str.), todėl prevencinis priešieškinis atmestinas.

Ieškinį patenkinus visiškai, o prevencinį priešieškinį atmetus, iš atsakovės R. B. ieškovei I. A. priteistinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis): 41,00 Eur sumokėto žyminio mokesčio valstybei (1 t., b. l. 40) ir 370,00 Eur išlaidų advokatės pagalbai apmokėti (1 t., b. l. 41, 42, 149-150, 151), iš viso 411,00 Eur.

Taip pat iš atsakovės R. B. priteistinos 14,04 Eur bylinėjimosi išlaidos valstybei, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 straipsnis).

Prevencinį priešieškinį atmetus, atsakovei R. B. jos turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 5, 12, 13, 79, 88, 92, 93, 96, 98, 176-178, 259-260, 265, 268-270 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai, prevencinį priešieškinį atmesti.

Leisti I. A. derinti 744 kv. m ploto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų bylą, nesant bendraturtės R. B. pritarimo raštu.

Priteisti iš R. B. 411,00 Eur bylinėjimosi išlaidų I. A..

Priteisti iš R. B. 14,04 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.