Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vaidas Vasiliauskas

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo, atliekančio skyriaus viršininko funkcijas, apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. kovo 21 d. nutarties E. T. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. 2023 m. lapkričio 25 d. E. T. surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 424 straipsnio 5 dalį ir 424 straipsnio 6 dalį, už tai, kad jis 2023 m. lapkričio 25 d. 19 val. 50 min. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas 0,52 promilių girtumo laipsnis, bei kai teisė vairuoti transporto priemones jam buvo atimta, kai jis buvo baustas už ANK 424 straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą ir nepraėjo vieneri metai nuo už šį nusižengimą paskirtos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės įvykdymo dienos.

2. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir institucija) 2023 m. gruodžio 12 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR-N-25128-2023 E. T. pripažintas padariusiu ANK 424 straipsnio 5 dalyje ir 424 straipsnio 6 dalyje numatytus administracinius nusižengimus ir jam už ANK 424 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo padarymą paskirta 900 Eur bauda su specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimu 18 mėnesių, o už ANK 424 straipsnio 6 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą paskirta 1 400 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 18 mėnesių ir turto – A. Ž. priklausančio automobilio „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas. Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, paskirta galutinė administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė – 1 400 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 18 mėnesių bei turto – A. Ž. priklausančio automobilio „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas. Nutarimą priėmęs institucijos atstovas sprendė, kad šiuo atveju egzistuoja ANK 29 straipsnio 4 dalies 1 punkte numatyta sąlyga, leidžianti konfiskuoti ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantį konfiskuotiną turtą – leisdama vairuoti E. T. savo automobilį A. Ž. žinojo, kad jis yra neblaivus, kadangi ji su E. T. važiavo kartu, kai buvo sustabdyti policijos pareigūnų, be to, E. T. pareigūnams nurodė, kad su drauge buvo pavalgyti kavinėje ir tuo metu vartojo alkoholį. Nutarime taip pat padaryta išvada, kad A. Ž. buvo žinoma, jog E. T. neturi teisės vairuoti transporto priemonių, kadangi jie yra pažįstami apie du metus ir per tą laiką yra ne kartą važiavę kartu bei stabdyti policijos pareigūnų.

3. A. Ž. institucijos nutarimą apskundė apylinkės teismui, prašydama panaikinti jo dalį, kuria buvo priimtas sprendimas konfiskuoti jai nuosavybės teise priklausantį automobilį. Skunde A. Ž. tikino, kad ji nežinojo, jog E. T. jos automobilį vairavo būdamas neblaivus ir neturėdamas šios specialiosios teisės, todėl ji negali būti atsakinga už jo panaudojimą pažeidimo padarymo metu. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. kovo 21 d. nutartimi A. Ž. skundas tenkintas ir institucijos 2023 m. gruodžio 12 d. nutarimas pakeistas, panaikinant administracinio poveikio priemonę – transporto priemonės „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimą. Toks sprendimas priimtas padarius išvadą, kad byloje nebuvo įrodytos ANK 29 straipsnio 4 dalies 1 punkto sąlygos, t. y., kad A. Ž. žinojo apie E. T. neblaivumą ir teisės vairuoti transporto priemones neturėjimą. Taip pat teismas pažymėjo, jog už E. T. inkriminuotų administracinių nusižengimų padarymą transporto priemonės konfiskavimas gali, bet neprivalo būti skiriamas, ir sprendė, kad šiuo atveju ANK numatyti administracinių nuobaudų ir administracinės atsakomybės taikymo tikslai gali būti pasiekti ir neskiriant šio automobilio ar jo vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimo, kadangi E. T. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, ir kol jo laisvė bus suvaržyta jis nebegalės daryti administracinių nusižengimų. Taip pat apylinkės teismas padarė išvadą, kad automobilio ar jo vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas nėra tikslingas ir dėl to, kad E. T. nustatyta neblaivumo riba, nuo kurios kyla administracinė atsakomybė, buvo viršyta nedaug, jis pripažino ir gailėjosi, jam skirta beveik maksimali bauda ir taikytas maksimalus teisės vairuoti atėmimas.

4. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiasis tyrėjas, atliekantis skyriaus viršininko funkcijas, skundžia Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. kovo 21 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir palikti nepakeistą institucijos 2023 m. gruodžio 12 d. nutarimą.

4.1. Skunde visų pirma nurodoma, jog institucija administracinio poveikio priemonę – turto konfiskavimą – šioje byloje paskyrė vadovaudamasi ANK 34 straipsniu, bylos medžiaga, siekdama ginti viešąjį interesą užtikrinti saugų eismą ir visuomenės saugumą, atsižvelgusi į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumą, į tai, kad E. T. nuolatos daro administracinius nusižengimus, vairuoja neturėdamas tam teisės, visi nusižengimai tiesiogiai susiję su eismo saugumu, yra šiurkštūs bei darosi vis pavojingesni, o laiko tarpai tarp jų vis trumpėja. E. T. skiriamų nuobaudų nemoka, o teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nesulaiko jo nuo pakartotinio vairavimo neturint teisės to daryti, kaip nesulaikė ir nuo pastarojo naujo analogiško, grubaus tyčinio nusižengimo padarymo, kuomet jis ne tik ignoravo faktą, jog neturi teisės vairuoti transporto priemonių, bet ir vairavo automobilį būdamas neblaivus. Taigi, ankstesnės poveikio priemonės neužtikrino prevencinių administracinėms nuobaudoms keliamų tikslų, nepaveikė pažeidėjo tiek, jog jis laikytųsi įstatymų ir nedarytų administracinių nusižengimų, neapribojo galimybės daryti naujus nusižengimus, todėl buvo ypatingai svarbu skirti pažeidėjui ir transporto priemonės konfiskavimą. Institucijos atstovo nuomone, apylinkės teismas, darydamas išvadą, jog nuobaudos tikslai gali būti paskirti ir netaikius automobilio konfiskavimo, nepagrįstai atsižvelgė į tai, kad E. T. atlieka laisvės atėmimo bausmę, kadangi asmuo atsako už kiekvieną savo padarytą veiką atskirai ir neturėtų būti palankiai vertinamos už kitą veiką paskirtos sankcijos.

4.2. Toliau skunde teigiama, jog apylinkės teismas, konstatuodamas, kad byloje nebuvo įrodytos ANK 29 straipsnio 4 dalies 1 punkto sąlygos, aukščiau iškėlė administracinėn atsakomybėn patraukto asmens ir A. Ž., kuri yra tiesiogiai suinteresuota bylos baigtimi dėl jai nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės konfiskavimo, parodymus. Anot apelianto, A. Ž. ir E. T. yra akivaizdžiai susitarę, jie teisme teikė sau palankius parodymus, o teismas neanalizavo institucijos pateiktų duomenų, kurie paneigia A. Ž. ir E. T. argumentus. Matant, kad asmenų parodymai išsiskyrė, o administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kito, teismas turėjo būti aktyvus ir pats imtis iniciatyvos esamiems neaiškumams pašalinti. Bet teismas neapklausė įvykio vietoje buvusių pareigūnų ir neprašė institucijos pateikti išrašų apie A. Ž. baustumą administracine tvarka, kurie tik įrodo, kad jos parodymai yra nenuoširdūs, kad ji žinojo apie E. T. girtumą ir tai kad jis neturi teisės vairuoti. Iš institucijos turimų visų E. T. ir A. Ž. charakterizuojančių duomenų nustatyta, kad šie asmenys yra draugai ir bendravo nepertraukiamai. Tai patvirtina ankstesni jų baustumai tais pačiais 2023 metais. Administracinių nusižengimų nuotraukose asmenys yra užfiksuoti kartu bei sustabdyti kartu darantys administracinius nusižengimus. Jie pasikeisdami vairuoja vienas kito įsigytas transporto priemones. E. T. įsigyta, bet VĮ „Regitra“ nedeklaruota transporto priemonė „VW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo konfiskuota administracinio nusižengimo byloje, kurioje A. Ž. nubausta pagal ANK 424 straipsnio 6 dalį už tai, kad 2023 m. liepos 7 d., neturėdama teisės vairuoti (tokia teisė jai atimta nuo 2018 m.) ir neblaivi (nustatytas 1,21 promilių girtumas), vairavo jo transporto priemonę. E. T. šio įvykio metu taip pat važiavo kartu.

4.3. Apelianto įsitikinimu, A. Ž. argumentai, kad transporto priemonė „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įgyta, kad jos motina galėtų vežioti ją į darbą ir jos vaiką, taip pat tik siekis sušvelninti situaciją ir suklaidinti teismą. Patikrinus VĮ „Regitra” duomenų bazės duomenis matyti, kad A. Ž. be šio automobilio dar turi vieną registruotą transporto priemonę, o jos motina V. U. turi net tris registruotas transporto priemones. Šie duomenys patvirtina, kad transporto priemonė „BMW“ yra įsigyta pačios A. Ž. poreikiams tenkinti, t. y važinėti neturint teisės vairuoti, taip keliant pavojų sau bei kitiems eismo dalyviams, taip nepaisant ir ignoruojant įstatymus. A. Ž. taip pat ne kartą skirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas ir piniginės baudos, tačiau šios poveikio priemonės ir jos nesustabdo nuo analogiškų nusižengimų darymo. Todėl transporto priemonė, kuri buvo perleista nusižengimo darymui, grąžinimo atveju bus naudojama naujiems nusižengimams daryti. Tik gynybinė versija yra ir A. Ž. argumentas, kad ji matė E. T. vairuotojo pažymėjimą, todėl galvojo, kad jis turi teisę vairuoti. Ji pati yra praradusi teisę vairuoti ir žino, kad vairuotojo pažymėjimai tokiu atveju iš asmenų nėra paimami, tačiau tai nereiškia, kad asmuo turi teisę vairuoti.

4.4. Institucijos atstovo nuomone, labai svarbu atsižvelgti į tai, kad A. Ž. administracinio nusižengimo padarymo metu pati važiavo transporto priemonėje su neblaiviu E. T., kuriam pirmu pūtimu nustatytas 0,62 promilės neblaivumas, antru – 0,52 promilės neblaivumas. Tai, kad A. Ž. suprasdama, kad E. T. yra neblaivus, perdavė jam vairuoti savo transporto priemonę, patvirtina ir pareigūnų surašytas neblaivumo nustatymo aktas, kuriame aiškiai pažymėta, kad E. T. iš burnos sklido alkoholio kvapas, kas yra užuodžiama. Anot apelianto, A. Ž. ir E. T. 2023 m. lapkričio 25 d. susitiko apie 17.00 val., o sustabdyti buvo jiems grįžtant 19.50 val., t. y beveik po 3 val. Byloje yra iškeltos dvi versijos. Pirmoji, kad E. T. alkoholį vartojo prieš nedidelį laiko tarpą iki sustabdymo. Ši versija yra užfiksuota iš karto po įvykio ir nurodyta asmens ranka teiktame paaiškinime protokolo grafoje „buvom pavalgyti prieš maistą išgėriau 50 g ir po 1 val. vairavau“. Taip pat analogiškos aplinkybės užfiksuotos ir pareigūnų neblaivumo nustatymo akte, kai paklausus E. T. prieš kiek laiko vartojo alkoholio įrašyta, kad prieš pusvalandį. Tai suponuoja, kad alkoholis buvo vartojamas jiems esant kartu ir A. Ž. žinojo, kad E. T. yra neblaivus. Antroji versija, kuri atsirado jau institucijai teikiant prašymą grąžinti transporto priemonę, ir kurios jau buvo abiejų suinteresuotų pusių laikomasi teisme, kad E. T. alkoholį vartojo A. Ž. nežinant iki ją paimant. Tačiau ši versija tik dar labiau sustiprina manymą, kad tuomet A. Ž. turėjo jaustis, kad E. T. atvyko neblaivus. Pagal šią pateiktą versiją, darytina išvada, kad E. T. pradėjo vairuoti transporto priemonę su dar didesne alkoholio koncentracija, kas asmeniui būnant šalia neįmanoma nesuprasti. Teismų praktikoje laikomasi vertinimo, jog žmogaus organizmas per valandą pašalina tam tikrą kiekį alkoholio. Nepratusio suaugusio žmogaus fermentinės sistemos alkoholį metabolizuoja vidutiniškai 100-125 mg/kg/val. greičiu, o kraujyje jo koncentracija sumažėja vidutiniškai 0,15-0,2 promilės per valandą. Vaistų arba paties alkoholio indukuotos fermentinės sistemos alkoholį gali metabolizuoti 0,3-0,4 promilės per valandą greičiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-41/2013). Taigi akivaizdu, kad prieš 3 val., t. y apie 17.00 val., A. Ž. perleidus vairuoti jai priklausančią transporto priemonę „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurioje vyko ir ji pati, E. T. neblaivumas pradedant važiuoti, skaičiuojant pagal aukščiau pateiktą formulę, buvo apie 1,07 promilės ir daugiau, kas akivaizdu, kad šalia sėdinčiam asmeniui yra suprantama ir užjaučiama.

4.5. Apibendrindamas visa, kas išdėstyta jo skunde, apeliantas nurodo, jog panaikindamas automobilio „BMW“ konfiskavimą, apylinkės teismas netinkamai taikė įstatymo nuostatas, neteisingai įvertino bylos duomenis ir jų visumos pagrindu padarė neteisingą išvadą.

5. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo, atliekančio skyriaus viršininko funkcijas apeliacinis skundas tenkintinas.

6. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.

7. Kaip matyti iš pateiktos administracinio nusižengimo bylos medžiagos, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo – E. T. – pripažįsta padaręs ANK 424 straipsnio 5 dalyje ir 424 straipsnio 6 dalyje numatytus nusižengimus. Jis taip pat neskundė Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. gruodžio 12 d. nutarimo, prašydamas pakeisti jį dalyje dėl jam paskirtos baudos ir (ar) taikytos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, taip pat neturi pagrindo abejoti E. T. nubaudimo pagal ANK 424 straipsnio 5 dalį ir 424 straipsnio 6 dalį pagrįstumu ir teisėtumu, ar nesutikti su jam skirtos baudos dydžiu bei ANK 28 straipsnyje reglamentuotos administracinio poveikio priemonės taikymu, nustatytu jos terminu. Todėl apeliacinės instancijos teismas patikrina administracinio nusižengimo bylą neviršydamas apeliacinio skundo ribų. Šiuo atveju apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. kovo 21 d. nutarties pateikė E. T. administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjusios ir 2023 m. gruodžio 12 d. nutarimą priėmusios institucijos atstovas, ir jame keliamas tik ne pažeidėjui priklausančio turto konfiskavimo klausimas.

8. Institucijos nutarimu administracinio poveikio priemonė – A. Ž. priklausančio automobilio „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas, buvo skirta pagal ANK 424 straipsnio 6 dalį.

9. ANK 424 straipsnio 4 dalyje numatyta atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, kai vairuojančiam asmeniui atimta teisė vairuoti transporto priemones, arba už transporto priemonių vairavimą, kai nesilaikoma draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. ANK 424 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta administracinė atsakomybė už šio straipsnio 3 ar 4 dalyje nurodytus veiksmus, padarytus neblaivaus (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) arba apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmens, taip pat vengusio apsvaigimo patikrinimo arba alkoholį (nustatytas ne mažiau negu 0,41 promilės neblaivumas), narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas vartojusio iki patikrinimo asmens. ANK 424 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 5, 6 dalyse numatytus administracinius nusižengimus gali būti skiriamas ir transporto priemonės konfiskavimas.

10. Pagal ANK 29 straipsnio 1 dalį, turto konfiskavimas yra administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda gali skirti teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Turto konfiskavimas – tai priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas pažeidėją ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje numatytus atvejus. ANK 29 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad už šio kodekso tam tikruose straipsniuose numatytus administracinius nusižengimus, tame tarpe ir numatytąjį ANK 424 straipsnio 6 dalyje, gali būti konfiskuojamas ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis šio straipsnio 2 dalyje nurodytas turtas, jeigu: 1) perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti; 2) turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) turtas jam buvo perleistas kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajų, įnašų ir pan.), yra pažeidėjas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą, jis arba juridinio asmens vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas, gautas dėl administracinio nusižengimo padarymo.

11. Teismų praktikoje pripažįstama, jog kitiems asmenims nuosavybės teise priklausantys daiktai gali būti konfiskuojami tik išimtiniais atvejais, atidžiai įvertinant padaryto nusižengimo pavojingumą, atkreipiant dėmesį į tai, kaip savininkas transporto priemonę perdavė pažeidėjui arba kaip kitaip buvo sudarytos sąlygos tuo daiktu pasinaudoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-23/2012, Nr. 2AT-3-697/2017).

12. Aptarto teisinio reguliavimo kontekste analizuojant nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos medžiagą visų pirma pastebėtina, kad vertinamu atveju E. T. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis, ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių, kai tokia teisė jam buvo atimta. Tokiais savo veiksmais jis pažeidė teisės aktų reikalavimus, o pažeidimui padaryti panaudojo transporto priemonę. Tokiu būdu, abejonių tuo, jog E. T. administracinio nusižengimo padarymo metu vairuotas automobilis atitinka administracinio nusižengimo padarymo priemonės sąvoką, aukštesniajam teismui nekyla. Tačiau, vien tik šio fakto, sprendžiant administracinio nusižengimo padarymo priemonės konfiskavimo klausimą, nepakanka. Bylos duomenimis, automobilis „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo buvo padaryti E. T. inkriminuoti administraciniai nusižengimai, priklauso ne juos padariusiam asmeniui, bet A. Ž.. Todėl šiuo atveju, sprendžiant komentuojamos transporto priemonės konfiskavimo klausimą, privalo būti nustatyta bent vien iš ANK 29 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų sąlygų, kuomet gali būti konfiskuojamas trečiajam asmeniui priklausantis turtas.

13. Institucija sprendė, kad šiuo atveju egzistuoja ANK 29 straipsnio 4 dalies 1 punkte numatyta sąlyga, leidžianti konfiskuoti ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantį konfiskuotiną turtą, nes leisdama vairuoti E. T. savo automobilį A. Ž. žinojo, kad jis yra neblaivus, jai taip pat buvo žinoma ir tai, kad E. T. neturi teisės vairuoti transporto priemonių. Tuo tarpu apylinkės teismas padarė priešingą išvadą – konstatavo, jog A. Ž. nežinojo, jog E. T. prieš vairuodamas jos automobilį vartojo alkoholį ir iš jo buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones.

14. Administracinio nusižengimo tyrimo metu A. Ž. apklausta nebuvo, taip pat nebuvo atlikta ir E. T. apklausa. Iš institucijos suformuotos administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, jog iki priimant nutarimą, kuriuo, be kita ko, buvo nuspręsta konfiskuoti ne administracinėn atsakomybė traukiamam asmeniui priklausančią transporto priemonę, vienintelis E. T. paaiškinimas dėl jam inkriminuotų administracinių nusižengimų yra užfiksuotas jam iš karto po transporto priemonės sustabdymo ir administracinių nusižengimų padarymo fakto nustatymo surašytame protokole, tačiau jis itin lakoniškas – „Buvom pavalgyti. Prieš maistą išgėriau 50g ir po 1H vairavau“. Apklausta pirmosios instancijos teisme A. Ž. kategoriškai tvirtino, jog prieš leisdama nubaustajam vairuoti savo automobilį, buvo įsitikinusi, jog jis turi teisę vairuoti transporto priemones, kadangi E. T. atvyko į susitikimo vietą su ja darbiniu automobiliu, kurį pats vairavo, matė ir jo vairuotojo pažymėjimą. Ji taip pat teigė, kad su E. T. prieš tai laiko kartu neleido ir alkoholio nevartojo, nuo jo nejautė sklindančio alkoholio kvapo, šis jai taip pat nesakė, jog yra vartojęs alkoholinius gėrimus, suprato, kad nubaustasis yra neblaivus tik tuomet, kai juos sustabdė policijos pareigūnui ir neblaivumas jam buvo nustatytas alkoholio kiekio matavimo prietaisu. Tuo tarpu pirmosios instancijos teisme apklaustas E. T. parodė, kad įvykio dieną grįžęs iš darbo išgėrė alaus, po ko jam paskambino A. Ž. ir paprašė, kad jis pavežtų jos vaiką. Jis sutiko, nes nesijautė neblaivus. E. T. taip pat paaiškino, kad nesakė A. Ž., jog yra neblaivus, tvirtino, jog ir pats nežinojo, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra atimta.

15. Įvertinęs šioje byloje neginčytinai nustatytas faktines aplinkybes, rašytiniuose bylos dokumentuose užfiksuotą informaciją, priešingai nei pirmosios instancijos teismas, aukštesnės instancijos teismas netiki tokiais pažeidėjo ir transporto priemonės savininkės paaiškinimais, kurie nėra patvirtinti jokiais byloje surinktais objektyviais duomenimis, laiko juos tik gynybine šių asmenų versija, siekiant išvengti transporto priemonės konfiskavimo natūra.

16. Vertinant A. Ž. ir E. T. parodymus tiek, kiek jie reikšmingi nustatinėjant aplinkybę, ar A. Ž. žinojo, jog jai priklausanti transporto priemonė bus/yra vairuojama neblaivaus E. T., kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra atimta, t. y. kad ji bus panaudota administraciniam nusižengimui daryti, visų pirma pažymėtina, jog A. Ž. buvo ir yra suinteresuota duoti tokius parodymus, kurie leistų išvengti jos turto konfiskavimo. Tuo tarpu E. T. su A. Ž. palaiko artimus ryšius, be to, jo neprotingas elgesys 2023 m. lapkričio 25 d. vakarą, kuomet jis sutiko vairuoti savo draugės automobilį, nors suvokė, kad neseniai yra vartojęs savo sudėtyje etilo alkoholio turinčių produktų, tiesiogiai lėmė institucijos priimtą sprendimą konfiskuoti A. Ž. priklausantį automobilį. Taigi, visiškai natūralu, kad, be kita ko, siekdamas sušvelninti teisines pasekmes, prie kurių kilimo pats prisidėjo, šis asmuo taip pat yra suinteresuotas duoti savo gerai pažįstamai A. Ž. naudingus (palankius), kad ir neatitinkančius tikrovės parodymus. Nors paminėtos aplinkybės nesudaro pakankamo pagrindo nesivadovauti E. T. ir A. Ž. parodymais, tačiau jos įpareigoja teismą juos vertinti itin kruopščiai ir atidžiai, palyginant ne tik teisme jų duotus paaiškinimus tarpusavyje, bet ir su kitais byloje surinktais duomenimis, jų visetu, ko šiuo atveju apylinkės teismas nepadarė. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad tokie administracinėn atsakomybėn patraukto asmens ir A. Ž. paaiškinimai yra prieštaraujantys pirminiams E. T. paaiškinimams, kurie jo paties buvo įrašyti į administracinio nusižengimo protokolą, Neblaivumo nustatymo aktui, duomenims apie jų baustumą administracine tvarka. Taip pat apylinkės teismas neatsižvelgė ir į tokių paaiškinimų davimo laikotarpį – tiek E. T., tiek A. Ž. teisme buvo apklausti praėjus daugiau kaip 3 mėnesiams nuo užfiksuotų administracinių nusižengimų padarymo, taigi, jie turėjo pakankamai laiko pasikonsultuoti su kompetentingais teisininkais dėl to kokios aplinkybės turėtų būti nurodytos teisme, pasitarti, tam, kad išvengti ANK 29 straipsnio 4 dalies 1 punkte numatytų nuostatų taikymo, savo parodymus suderinti tiek prie šių aplinkybių, tiek tarpusavyje.

17. Bylos duomenimis iš tiesų nebuvo paneigta A. Ž. nurodyta aplinkybė, kad E. T. pas ją atvyko vairuodamas darbo reikmėms jo naudojamą automobilį. Tačiau tai niekaip neįrodo, kad ji negalėjo suvokti, jog jis yra neblaivus ir neturi teisės vairuoti transporto priemonių, įvertinusi kitas susiklosčiusias ir jai žinomas aplinkybes. Kaip yra neginčytinai nustatyta, A. Ž. su E. T., prieš jam sėdant už jos automobilio vairo, o vėliau jau ir jį vairuojant, bendravo ir kontaktavo tiesiogiai. Iš Neblaivumo nustatymo akto matyti, jog E. T. neblaivumo patikrinimo procedūros metu buvo nustatytas šis jo neblaivumo požymis – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas. Apygardos teismui, įvertinusiam tai, kad A. Ž. su E. T. kartu buvo uždaroje patalpoje – automobilyje, sėdėjo vienas kito arti, nekyla jokių abejonių, kad šis požymis A. Ž. negalėjo būti jaučiamas silpniau, nei neblaivumo patikrinimą atlikusiam policijos pareigūnui. Apylinkės teismas atkreipė dėmesį, kad E. T. nustatytas neblaivumas administracinės atsakomybės ribą viršijo tik 0,12 promilės (įvertinus paklaidą), ir sprendė, kad ši aplinkybė leidžia pagrįstai tikėti, jog A. Ž. iš tiesų galėjo neužuosti nuo nubaustojo sklindančio alkoholio kvapo. Tačiau tuo pačiu teismas taip ir nepaaiškino, kodėl, net ir esant tokiai sąlyginai nedidelei alkoholio koncentracijai E. T. kraujyje, policijos pareigūnui jis buvo užuodžiamas. Vertinant šį apylinkės teismo nurodytą argumentą, taip pat atkreipiamas dėmesys, jog pirmojo patikrinimo alkotesteriu metu pažeidėjui buvo nustatytas ne 0,12 promilės ribą, nuo kurios vairuotojui kyla administracinė atsakomybė, viršijantis girtumo laipsnis, t. y. 0,52 promilės, o 0,62 promilių girtumo laipsnis. Svarbu paminėti ir tai, kad, kaip savo skunde apylinkės teismui ir institucijai pateiktame prašyme grąžinti jai priklausantį automobilį nurodė A. Ž., ji su E. T. 2023 m. lapkričio 25 d. susitiko apie 17 val., o jo neblaivumą policijos pareigūnai pirmąjį kartą patikrino 19 val. 50 val. Taigi, jei tikėti pažeidėjo ir transporto priemonės savininkės nurodoma versija, kad E. T., būdamas kartu su A. Ž., alkoholio nevartojo, tuomet jiems susitikus, E. T. turėjo būti dar labiau apsvaigęs nuo alkoholio, atitinkamai ir nuo jo sklindantis alkoholio kvapas turėjo būti intensyvesnis. Nors apylinkės teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad Neblaivumo nustatymo akte nebuvo pažymėti kiti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens neblaivumo požymiai – neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog tai yra daug sunkesnį girtumo laipsnį liudijantys požymiai, kurių nebuvimas niekaip nepaneigia fakto, kad nuo E. T. sklido alkoholio kvapas, kuris buvo jaučiamas pažeidimą užfiksavusiems pareigūnams bei galėjo ir turėjo būti juntamas ir transporto priemonės savininkei.

18. Apygardos teismas pritaria pirmosios instancijos teismui, kad, vertinant sąlygos, numatytos ANK 29 straipsnio 4 dalies 1 punkte, egzistavimą, šiuo atveju negalima besąlygiškai vadovautis E. T. administracinio nusižengimo protokole padarytu įrašu „Buvom pavalgyti. Prieš maistą išgėriau 50g ir po 1H vairavau“ ir remiantis vien juo spręsti, kad E. T. vartojant alkoholį pažeidimo padarymo dieną kartu su juo buvo ir A. Ž., kadangi jame nenurodyta nei, kad jis buvo pavalgyti su drauge, nei, juo labiau, kad pavalgyti jis buvo su A. Ž.. Be to, administracinio nusižengimo protokole pažeidėjo nurodytas laiko tarpas nuo alkoholio vartojimo momento iki transporto priemonės vairavimo momento nesutampa su Neblaivumo nustatymo akto 3 punkte pateikiama informacija, kada paskutinį kartą vartojęs alkoholį policijos pareigūnams nurodė tikrinamas asmuo, t. y. E. T.. Tačiau šis įrašas reikšmingas vertinant E. T. duotų paaiškinimų teisme patikimumą. Esant besiskiriančioms pažeidėjo versijoms dėl to kada buvo vartoti alkoholiniai gėrimai – pirmiausia nurodant, kad prieš valandą iki jo neblaivumo patikrinimo, t. y. pagal jų paaiškinimus jam jau būnant kartu su transporto priemonės savininke, o teisme jau teigiant, kad A. Ž. akivaizdoje alkoholio jis nevartojo, nėra pagrindo vertinti jo teisme duotų parodymų kaip nuoseklių, o kartu ir patikimų.

19. Taip pat daroma išvada, kad konfiskuotino turto savininkė tiksliai žinojo, jog E. T. yra praradęs teisę vairuoti transporto priemones. Iš byloje jau buvusio administracinių nusižengimų registro išrašo apie E. T. registruotus administracinius nusižengimus per penkerių metų laikotarpį, o taip pat ir kartu su apeliacinius skundu pateikto tokio paties išrašo A. Ž. atžvilgiu, matyti, kad šie asmenys dar iki šioje byloje analizuojamo įvykio buvo eilę kartų bausti administracine tvarka, daugiausiai būtent už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Abu jie taip pat yra praradę teisę vairuoti transporto priemones. Apeliaciniame skunde pateiktos nuotraukos įrodo, jog jam inkriminuotus administracinius nusižengimus E. T. yra įvykdęs naudodamasis ir A. Ž. priklausančiu automobiliu „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kartu su juo būnant ir pačiai šio turto savininkei. A. Ž. teisė vairuoti transporto priemones yra atimta jau nuo 2018 m. būtent už administracinius nusižengimus. Pastarasis faktas neabejotinai įrodo, jog būdama bausta ne tik piniginėmis nuobaudomis, bet ir pati asmeniškai patyrusi suvaržymus dėl jai skirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo, ir žinodama, kad E. T. taip pat yra baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, ji, kaip subrendusi ir normalaus protinio išsivystymo moteris, galėjo ir turėjo suprasti, jog tokios pačios poveikio priemonės turėtų būti taikomos ir kitiems teisės aktų reikalavimų nesilaikantiems vairuotojams, taigi, ir E. T.. Be to, kaip nustatyta remiantis pačios A. Ž. rašytiniais paaiškinimais, ji su pažeidėju santykius palaiko jau gana ilgą laiko tarpą – bent keletą metų. Institucijos pateikti duomenys taip pat rodo, kad asmenys vairuoja vienas kito automobilius. Tai leidžia vertinti jų santykius kaip pakankamai glaudžius, grįstus pasitikėjimu vienas kitu, todėl nėra įtikinama aplinkybė, kad informaciją apie tai, jog teisė vairuoti transporto priemones jam buvo atimta, E. T. nuo A. Ž. buvo nuslėpęs. Priešingai, artimai bendraujantys žmonės dalinasi savo išgyvenimais, potyriais, džiaugsmais, rūpesčiais, kasdieniais įvykiais, dienos planais ir pan. Todėl neabejojama, kad E. T. tikrai pranešė (papasakojo) A. Ž., kad jam už padarytus administracinius nusižengimus yra atimta teisė vairuoti transporto priemones. Tokia išvada daroma įvertinus ir visiems bendrai žinomas žmonių tarpusavio bendravimo savybes, norą dalintis informaciją apie svarbius jų gyvenimo įvykius. E. T. negalėjo nuslėpti tokios informacijos dėl paprastų žmogiškųjų savybių – draugiško santykio su A. Ž., nes jo ir A. Ž. elgesys, požiūris į daromus administracinius nusižengimus sutampa, jie abu linkę juos daryti, nepaisyti įstatymų reikalavimų, todėl nepasipasakoti vienas kitam apie policijos pareigūnų jiems taikomas sankcijas jie vienas kitam tiesiog negalėjo. Vertinama, kad priešingas jų teisei elgesys yra lyg jų bendras interesas, gyvenimo būdas. Todėl įvertinus ir šias paminėtas aplinkybes sprendžiama, kad E. T., dar iki šioje byloje minimo įvykio, negalėjo nepapasakoti A. Ž. apie jam taikomą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą. Tokią aplinkybę A. Ž. tikrai žinojo. Nors A. Ž. tikina, kad iki 2023 m. lapkričio 25 d. beveik pusę metų ji nebendravo su E. T., tokį jos teiginį akivaizdžiai paneigia institucijos pateikti rašytiniai duomenys, iš kurių matyti, jog 2023 m. liepos 7 d. vykdomos policinės priemonės metu buvo sustabdytas E. T. naudojamas automobilis, kurį vairavo ne kas kitas, o A. Ž., ir jame kartu buvo ir E. T.; 2023 m. spalio 22 d. E. T. vairavo A. Ž. priklausančią transporto priemonę – automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

20. Įvertinus tai, kas išdėstyta aukščiau, konstatuojama, kad byloje pakankama įrodymų daryti pagrįstą ir neabejotiną išvadą, kad automobilio, kurį ne teismo tvarka priimtu nutarimu buvo nuspręsta konfiskuoti, transporto priemonės savininkė žinojo, kad jos automobilis yra vairuojamas neblaivaus E. T., už ką priklausomai nuo apsvaigimo laipsnio taikoma administracinė arba baudžiamoji atsakomybė. Tai patvirtina tas faktas, kad E. T. vairuojant transporto priemonę kartu joje buvo ir pati A. Ž., o nubaustojo neblaivumas buvo patvirtintas ne tik tikrinimo alkotesteriu rezultatais, bet buvo nustatytas ir akivaizdus neblaivumo požymis – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, kurio uždaroje patalpoje, sėdint nedideliu atstumu vienas nuo kito, A. Ž. negalėjo nejausti. Aukščiau pastraipoje nurodyti argumentai taip pat sudaro pagrindą daryti neabejotiną išvadą, jog ji tiksliai žinojo, kad perduoda savo automobilį valdyti asmeniui, neturinčiam tokios teisės. Nepaisant to, niekieno neverčiama, ji priėmė sprendimą leisti E. T. vairuoti jai priklausančią transporto priemonę, ir tokiu būdu neužtikrino jai priklausančio turto apsaugos nuo neteisėto pasinaudojimo juo, priešingai – sudarė galimybes panaudoti jį itin šiurkštaus ir pavojingo Kelių eismo taisyklių pažeidimo įvykdymui, tuo parodydama ypatingą savo neatsakingumą ir nerūpestingumą. Todėl šiuo atveju yra pagrindas taikyti ANK 29 straipsnio 4 dalį ir konfiskuoti ne pažeidėjui priklausantį turtą, kuris buvo administracinių nusižengimų, nustatytų ANK 424 straipsnio 5 ir 6 dalyje padarymo priemonė.

21. Nepagrįsta pripažintina ir apylinkės teismo išvada, jog ANK numatyti administracinių nuobaudų ir administracinės atsakomybės taikymo tikslai šiuo atveju gali būti pasiekti ir neskiriant administracinių nusižengimų padarymui panaudotos transporto priemonės konfiskavimo. Apylinkės teismas šią išvadą motyvavo šiais argumentais: 1) E. T. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl nei su A. Ž. priklausančia transporto priemone, nei su jokia kita, esant jo laisvei suvaržytai, jis nebegalės daryti administracinių nusižengimų; 2) jam nustatyta neblaivumo riba, nuo kurios kyla administracinė atsakomybė, buvo viršyta neženkliai, jis prisipažino padaręs administracinius nusižengimus ir gailėjosi; 3) jam skirta beveik maksimali bauda ir nustatytas maksimalus teisės vairuoti atėmimo terminas.

22. Vertindamas pirmąjį argumentą, apygardos teismas pažymi, jog E. T. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. spalio 16 d. nuosprendžiu buvo paskirta trumpalaikė laisvės atėmimo bausmė – 1 metai ir 4 mėnesiai. Be to, atlikus vos vieną trečdalį paskirtos bausmės, jam, esant ir kitoms Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse (toliau – BVK) nustatytoms sąlygoms, jis galėtų būti paleistas lygtinai iš laisvės atėmimo vietų įstaigos (BVK 82 straipsnis). Taigi, laikotarpis, kurį pažeidėjas bus laikomas įkalintas ir negalės daryti naujų teisės normoms priešingų veikų, bent jau susijusių su Kelių eismo taisyklių pažeidimais, yra sąlyginai labai trumpas.

23. Kaip jau buvo nurodyta, E. T. sistemingai ir šiurkščiai pažeidinėja teisės aktais įtvirtintas, su eismo dalyvių elgesiu susijusias, privalomas elgesio taisykles. Transporto priemonės vairavimas esant neblaiviam ir neturint tam teisės, yra vienas pavojingiausių administracinių nusižengimų, apie ką byloja ir sankcija už šią veiką, juo sukeliamas didelis pavojus eismo saugumui. Ir nors laimingo atsitiktinumo dėka šiuo atveju pavyko išvengti sunkių padarinių, tačiau šios aplinkybės apibūdina padarytos veikos padidintą pavojingumą, tyčinę kaltės formą. Iki šiol nei skirtos piniginės baudos, nei teisės vairuoti transporto priemones atėmimas jokios įtakos nubaustojo elgesiui neturėjo, nesuteikė asmens elgesį koreguojančio ar atgrasančio nuo neteisėtų veiksmų rezultato, jis ir toliau pažeidinėjo Kelių eismo taisykles, taip keldamas pavojų ne tik sau, bet ir visų kitų eismo dalyvių saugumui ir netgi gyvybei. E. T. nemoka jam paskirtų baudų, toliau vairuoja transporto priemones, nors tokia teisė jam seniai atimta, tai dar daro ir būdamas apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų. Tai leidžia teigti, kad jis yra visiškai abejingas daromiems nusižengimams bei galimoms jų pasekmėms. Todėl akivaizdu, jog jo išreikštas gailėjimasis šioje byloje, yra tik formalaus pobūdžio, neatkleidžiantis tikrųjų jo nuostatų bei neleidžiantis tikėtis, kad nuo šiol jis jau bus pavyzdingas pilietis. Taip pat akivaizdu, jog pažeidėjui nevykdant jam skiriamų nuobaudų – nesumokant baudų ir nesilaikant specialiosios teisės atėmimo sąlygų, bausmės tikslų pasiekimas, netaikant automobilio konfiskavimo, yra neįmanomas, kadangi dėl jam skiriamų baudų ir atimamos teisės vairuoti transporto priemones jis jokių realių savo neteisėto elgesio pasekmių taip ir nepajunta.

24. Kadangi daromų Kelių eismo taisyklių pažeidimų pavojingumo ir pareigos laikytis teisės aktų reikalavimų nesupranta ir A. Ž., ji taip pat nemoka jai skiriamų baudų ir vairuoja transporto priemones, nepaisant to, kad tokia teisė jai yra atimta, negana to, dar ir sukuria galimybes administracinius nusižengimus vykdyti E. T., šiuo atveju tik transporto priemonės nepalikimas jos dispozicijoje gali pasiekti ANK 22 straipsnyje numatytus administracinės nuobaudos skyrimo tikslus – atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Nekonfiskavus E. T. vairuotos ir A. Ž. nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės, teisinės atsakomybės poveikis būtų tik formalus ir prieštarautų ANK 22 ir 27 straipsnių nuostatų tikslams, būtų sudaromos prielaidos formuoti suvokimą, jog darant administracinius nusižengimus naudojamas kitam asmeniui priklausantis turtas nebus konfiskuojamas. Administracinio poveikio priemonės – turto konfiskavimo taikymas šiuo atveju atitinka visuomenės siekiamus visuotinai svarbius tikslus, jis nepažeidžia proporcingumo, teisingumo ir protingumo principų ir todėl negali būti laikomas priemone, varžančia asmens teises labiau negu reikia, kad šie tikslai būtų pasiekti.

25. Atsižvelgiant į visa, kas išdėstyta, konstatuojama, kad šiuo atveju materialiąsias teisės normas, reglamentuojančias turto konfiskavimą (ANK 29 straipsnio 4 dalies 1 punktą) tinkamai taikė ne pirmosios instancijos teismas, o ne teismo tvarka administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjusi institucija. Todėl apeliacinis skundas tenkinamas, skundžiama nutartis naikinama, paliekant galioti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. gruodžio 12 d. nutarimą.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 5 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo, atliekančio skyriaus viršininko funkcijas, apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. kovo 21 d. nutartį ir palikti galioti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. gruodžio 12 d. nutarimą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.