Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Svetlanos Jurgaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Laimos Šeputienės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. C. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų (toliau - Marijampolės apylinkės teismas) 2022 m. balandžio 14 d. nutarties, kuria nuteistojo V. C. skundas, dėl Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2022 m. kovo 10 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam V. C. lygtinio paleidimo buvo atmestas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. V.C. K. apygardos teismo 2019 m. liepos 11 d. nuosprendžiu buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 7 (septynerių) metų laisvės atėmimo bausmė.

2. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2018 m. rugpjūčio 22 d., jos pabaiga – 2025 m. rugpjūčio 22 d.

Motyvuojamoji dalis

6. Nuteistojo V. C. skundas atmetamas.

7. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Iš aptarto straipsnio lingvistinio aiškinimo seka, kad net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos taikant jam lygtinį paleidimą. Net ir tais atvejais, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema, privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

8. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo skundo argumentus, taip pat susipažinusi su apylinkės teismo nutartimi ir teismui pateikta medžiaga bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad tiek Komisija, tiek ir pirmosios instancijos teismas tinkamai išanalizavo lygtinio paleidimo instituto taikymui reikšmingų aplinkybių visumą, įvertino tiek nuteistojo pažangą, tiek jo elgesį jam skirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu bei kitas aplinkybes, reikšmingas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui/netaikymui ir nusprendė netaikyti V. C. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, tam visiškai pritaria ir aukštesnės instancijos teismas.

9. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad V. C. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančiam jam taikyti lygtinį paleidimą. Paskutinio vertinimo metu, atlikto 2022 m. vasario 22 d., jam nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Teigiamai vertintina tai, kad nuo pirminio vertinimo 2021 m. birželio 25 d. nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo nuo vidutinės iki žemos. Tačiau atkreipiamas dėmesys į tai, kad rizika mažėjo tik dviejose srityse, nes nuteistasis pateikė pažymą apie galimą jo įdarbinimą lygtinio paleidimo atveju bei gyvenamosios vietos turėjimą. Kitose srityse nuteistojo pažanga nenustatyta, todėl konstatuotinas akivaizdžių nusikalstamo elgesio rizikos pokyčių nebuvimas. Nors nuteistajam nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau ji dar nesudaro pagrindo išvadai, jog asmuo gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, kadangi skundo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje yra ne tik teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių.

10. Įvertinus nuteistojo V. C. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių dėl teigiamai nuteistojo asmenybę charakterizuojančių duomenų teisėjų kolegijai nekyla, kadangi nuteistasis būdamas laisvės atėmimo vietoje mokosi 12-oje klasėje, įgijo dažytojo-tinkuotojo specialybę. Visos šios aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui vertinamu atveju nepakanka. Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, teisėjų kolegijos įsitikinimu, šiuo metu vis dar nėra pakankama V. C. lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Ji nesudaro pakankamo pagrindo manyti, jog išėjęs į laisvę V. C. laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals, kas, sprendžiant iš šioje nutartyje aptarto BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo, yra esminė sąlyga lygtinio paleidimo taikymui. Iš Komisijos nutarimo ir skundžiamos apylinkės teismo nutarties turinio matyti, kad teigiami nuteistojo elgesio korekcijos pokyčiai buvo analizuojami, tačiau jų, tiek Komisijos, tiek apylinkės teismo vertinimu, V. C. lygtiniam paleidimui šioje paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis tik nepakako, kam iš esmės pritaria ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija.

11. Teigiamai teisėjų kolegija vertina ir tai, kad nuteistasis V. C. per bausmės atlikimo laikotarpį tris kartus buvo paskatintas, tačiau negali būti ignoruojama ir tai, kad jis vieną kartą buvo baustas drausmine tvarka ir nors ši nuobauda nebegalioja, tačiau šios aplinkybės charakterizuoja kaip asmenį, kuris net ir būdamas struktūrizuotoje įstaigoje, nėra linkęs laikytis nustatytų taisyklių ir reikalavimų. Abejonių, kad V. C. išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nenusikals kelia ir Socialinio tyrimo išvadoje nurodyti jo asmenybę neigiamai apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai: nusikalstamo elgesio sunkėjimo dinamika; smurtinio nusikaltimo įvykdymas; apsunkinta finansinė padėtis; gyvenimo stilius ir draugai bei piktnaudžiavimas alkoholiu. Teisėjų kolegija pažymi, kad minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant ne tik V. C. praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimų teisėjų kolegija neturi pagrindo. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad net trys nuteistajam nustatyti kriminogeniniai veiksniai yra dinaminiai, kas leidžia teigti, jog nuteistojo elgesio korekcija teigiama linkme vis dar yra galima. Juo labiau, kad pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką šiose srityse nebuvo nustatyta.

12. Analizuojant nuteistajam nustatytus kriminogeninius veiksnius matyti, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą, anksčiau neteistas, tačiau nagrinėjamu atveju jis buvo pripažintas kaltu už vienos tyčinės nusikalstamos veikos, sukėlusios negrįžtamas pasekmes – žmogaus mirtį – padarymą. Nuosprendžiu nustatyta, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Nuteistojo problemos piktnaudžiaujant psichiką veikiančiomis medžiagomis taip pat yra priskiriamos jo pakartotinį nusikalstamą elgesį galintiems paskatinti veiksniams, todėl jų vertinimas, sprendžiant V. C. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, išlieka aktualus. Be to, iki nusikaltimo padarymo nuteistasis ne kartą buvo baustas administracine tvarka už alkoholio vartojimą viešoje vietoje, apsvaigimas nuo alkoholio paskatino jį pasielgti spontaniškai, dėl ko jis ir padarė nusikalstamą veiką, už kurią šiuo metu atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Teigiamai teisėjų kolegija vertina tai, kad būdamas laisvės atėmimo vietoje nuteistasis bando spręsti su alkoholio vartojimu susijusias problemas, dalyvavo „AN/AA“ pozityvaus užsiėmimo priemonėse, tačiau, vis tik, tai dar nesudaro pagrindo manyti, kad nuteistasis iš esmės pakeitė savo požiūrį ir kad būdamas paleistas lygtinai laikysis įstatymų ir nebenusikals.

13. Priešingos išvados teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir skundo teiginiai dėl artimų nuteistojo socialinių ryšiu, gyvenamosios vietos turėjimu, teigiama darbine motyvacija. Neabejotina, jog šie faktoriai gali veikti kaip apsauginiai nuo galimo pakartotinio nuteistojo nusikalstamo elgesio, tačiau įvertinus tai, kad šios aplinkybės egzistavo ir iki nuteistajam V. C. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, leidžia pagrįstai spręsti, kad V. C. būnant laisvėje, jie nebuvo pakankami siekiant atgrasyti nuteistąjį nuo nusikalstamo elgesio. Tuo tarpu darbinę nuteistojo motyvaciją teismas vertina kritiškai ir pažymi, kad nors skundo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje nėra pakankamai duomenų, tačiau iš Socialinio tyrimo išvadoje pateiktų duomenų galima daryti išvadą, jog nuteistojo darbinė motyvacija pataisos įstaigoje nebuvo itin efektyvi, kadangi darbinis laikotarpis gana trumpas, o šiuo metu jis apskritai nedirba.

14. Analizuojant Socialinio tyrimo išvadoje pateiktus duomenis, nuteistojo nedarbas itin neigiamai vertintinas jo finansinių įsipareigojimų kontekste. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuteistojo skola sudaro 3996,92 eurus. Be to, jis turi 361 eurų nesumokėtų administracinių nuobaudų, kurių net nebando sumokėti. Iš Socialinio tyrimo išvadoje esančių duomenų matyti, kad V. C. pataisos įstaigoje dirbo vos du sezonus, kaip minėta, šiuo metu nedirba, skolų nedengia, priešingai, pats yra priklausomas nuo kitų asmenų (artimųjų). Nors finansiniai įsipareigojimai nevertinti kaip įsipareigojimai, kurie nuteistajam būtų per didelė našta ir kurių jis negalėtų sumažinti ar apskritai panaikinti, tačiau nuteistojo atsainus požiūris rodo, kad darbinė motyvacija tėra deklaratyvūs teiginiai, kuriais nuteistasis siekia sušvelninti savo teisinę padėtį.

15. Nors šios aplinkybės negali būti savarankišku pagrindu netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo, tačiau vertinant nuteistajam taikytinų apribojimų kontekste negalima neatsižvelgti į tai, kad po padaryto nusikaltimo jis pabėgo į užsienį, buvo sulaikytas (duomenys neskelbtini), savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažino tik iš dalies (nors šiuo metu teigia kaltę pripažįstantis ir dėl padaryto nusikaltimo gailisi). Šių aplinkybių kontekste, teisėjų kolegija, be kita ko pažymi ir tai, kad taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, nors ir atskleidžiančių tam tikrus teigiamus V. C. elgesio pokyčius, nepakanka daryti išvadai, kad nuteistasis šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.

16. Skunde ginčijamas Komisijos nutarimo netaikyti lygtinio paleidimo teisėtumas, atkreipiant dėmesį į posėdyje dalyvavusių Komisijos narių skaičių bei BVK 164 straipsnio nuostatas. Pagal BVK 164 straipsnio 1 dalies nuostatas, pataisos įstaigose sprendimams dėl nuteistųjų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos priimti, Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu sudaromos septynių narių Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos. Iš Komisijos 2022 m. kovo 10 d. posėdžio protokolo matyti, kad posėdyje dalyvavo ir sprendimą dėl nuteistojo V. C. priėmė keturi komisijos nariai, tarp jų ir Komisijos pirmininkė (b. l. 24-27). Tačiau ši aplinkybė, priešingai nuteistojo nuomonei, nereiškia, kad Komisijai nesant pilnos sudėties, Komisijos priimtas nutarimas yra neteisėtas.

17. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos funkcijas, teises ir darbo organizavimo tvarką reglamentuoja Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. V-107 patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nuostatai (toliau – Komisijos nuostatai). Pagal Komisijos nuostatų 21 punktą, komisijos posėdžiuose turi dalyvauti visi jos nariai. Kai komisijos posėdyje dėl svarbių priežasčių negali dalyvauti kuris nors jos narys, komisija gali dirbti, jeigu posėdyje dalyvauja daugiau kaip pusė komisijos narių, tarp jų komisijos pirmininkas ar komisijos pirmininko pavaduotojas. Šiuo atveju posėdyje dalyvavo keturi Komisijos nariai iš septynių, tarp jų ir Komisijos pirmininkė, todėl Komisija galėjo dirbti ir priimti sprendimus svarstomais klausimais. Tai, kad nedalyvavę Komisijos nariai nepateikė nuomonės raštu, teisinės reikšmės vertinant Komisijos priimto sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą taip pat neturi. Pagal Komisijos nuostatų 22 punktą, posėdyje nedalyvaujančio komisijos nario nuomonės raštu pareiškimas yra jo teisė, bet ne pareiga. Atsižvelgiant į tai, nuteistojo skundo argumentai atmetami, kaip nepagrįsti.

18. Įvertinus išdėstytų aplinkybių visumą, abejoti Komisijos ir Marijampolės apylinkės teismo priimtais sprendimais nuteistajam V. C. netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, teisinio pagrindo nėra. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, nors ir atskleidžiančių tam tikrus teigiamus V. C. elgesio pokyčius, nepakanka daryti išvadai, kad nuteistasis šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o nuteistojo nuomonė bei jo paties noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą. Esant šioms aplinkybėms, konstatuojama, jog Komisijos 2022 m. kovo 10 d. nutarimas ir Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. balandžio 14 d. nutartis yra teisėti ir pagrįsti, Lietuvos Respublikos Konstitucijos, BPK ir BVK nuostatų nepažeidžiantys, todėl naikinti juos aukštesniajam teismui pateikto skundo motyvais nėra pagrindo, todėl nuteistojo V. C. apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo V. C. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. balandžio 14 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.