- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-02-04
- Bylos Nr.
- e2S-465-431/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-32070-2019-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Gerasičkinienė
- Atsakovas
- A. B.
- Ieškovas
- O. C.
- Kategorijos
- 3.1.10.7Procesinių terminų atnaujinimas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Gerasičkinienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo O. C. ieškinį atsakovei A. B. dėl teikiamo išlaikymo vaikui sumažinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas prašė pakeisti Madrido pirmosios instancijos teismo 2014 m. liepos 18 d. sprendimu iš ieškovo priteistą išlaikymą nepilnamečiam vaikui ir sumažinti ieškovo teikiamą išlaikymą nepilnamečiam vaikui, priteisiant iš ieškovo nepilnamečio vaiko išlaikymui po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 11 d. sprendimu ieškinį atmetė.
2. Ieškovas 2020 m. gruodžio 10 d. pateikė apeliacinį skundą dėl teismo 2020 m. rugsėjo 11 d. sprendimo. Ieškovas taip pat prašė atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti, nes jis yra (duomenys neskelbtini) pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) ir nemokantis lietuvių kalbos, skundžiamas teismo sprendimas, išverstas į anglų kalbą, jam buvo išsiųstas elektroniniu paštu beveik pasibaigus terminui apeliaciniam skundui paduoti (2020 m. spalio 8 d.). Teismo sprendimo paskelbimo metu ieškovas neturėjo atstovo. Tinkamo atstovo susiradimui didelę įtaką turėjo dėl COVID-19 įvesti apribojimai, kurie apsunkino atstovo paieškas ir komunikaciją per atstumą dėl atstovavimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 14 d. nutartimi atnaujino ieškovui O. C. terminą apeliaciniam skundui dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 11 d. sprendimo paduoti. Nustatė ieškovui 14 dienų terminą, skaičiuojamą nuo nutarties kopijos jam įteikimo dienos, nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytiems apeliacinio skundo trūkumams pašalinti. Išaiškino, kad nepašalinus nurodytų trūkumų, apeliacinis skundas bus laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui.
4. Teismas nustatė, jog paskutinė apeliacinio skundo pateikimo diena buvo 2020 m. spalio 13 d. (CPK 74 straipsnio 5 dalis). Tačiau ieškovo apeliacinis skundas teisme gautas 2020 m. gruodžio 10 d. Teismas vertino šias faktines aplinkybes: 1) ieškovui, fiziškai dalyvavusiam teismo posėdyje, buvo užtikrintas anglų kalbos vertėjas, nes ir pats ieškovas kalbėjo anglų kalba, nereikalavo vertimo į jo gimtąją kalbą, taigi skundžiamas teismo sprendimas ieškovui buvo verčiamas į anglų kalbą; 2) 2020 m. kovo 16 d. teisme gautas ieškovo atstovo pranešimas dėl atstovavimo santykių nutraukimo; 3) skundžiamo teismo sprendimo vertimas buvo gautas 2020 m. spalio 8 d. ir išsiųstas ieškovo el. paštu; 4) 2020 m. spalio 26 d. gautas ieškovo atstovo advokato M. Š. prašymas suteikti prieigą prie elektroninės bylos kortelės, kuris teisėjos 2020 m. spalio 26 d. rezoliucija tenkintas; 5) atstovavimo sutartis pasirašyta 2020 m. spalio 23 d.
5. Teismas pripažino, jog negalima daryti išvados, kad ieškovui buvo itin apsunkintos galimybės operatyviai susirasti kitą atstovą. Tačiau teismas atsižvelgė į tai, kad CPK 307 straipsnio 3 dalis nustato net trijų mėnesių terminą, per kurį teismas gali atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti. Nagrinėjamu atveju, atsisakymas atnaujinti praleistą terminą ieškovui turėtų neigiamų pasekmių. Teismas vertino, kad nagrinėjamoje situacijoje ieškovas neturėtų prarasti vienos pagrindinių procesinių teisių – teisės apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacine tvarka. Esant nurodytam, praleistas įstatymo nustatytas terminas apeliaciniam skundui paduoti atnaujintinas (CPK 78 straipsnis).
6. CPK 113 straipsnio 3 dalis nustato, kad visi procesiniai dokumentai ir jų priedai teismui pateikiami valstybine kalba, išskyrus CPK ir kituose teisės aktuose numatytas išimtis. Tas pat taikytina ir rašytiniams įrodymams (CPK 198 straipsnio 2 dalis). Spręsdamas ieškovo pateikto apeliacinio skundo priėmimo klausimą, teismas nustatė, kad ieškovas teikia naujus įrodymus, kurie yra ne valstybine kalba. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytą teisinį reglamentavimą, ieškovas įpareigojamas pateikti teismui naujai jo pateikiamų įrodymų vertimus į lietuvių kalbą. Todėl ieškovui nustatytinas terminas nurodytiems apeliacinio skundo trūkumams pašalinti. Jų nepašalinus, apeliacinis skundas bus laikomas nepaduotu ir grąžinamas ieškovui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Atsakovė A. B. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 14 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Ieškovas neturėjo procesinės teisės pateikti apeliacinio skundo, praleidęs jo pateikimo terminą be svarbių priežasčių ir nepateikęs jokių įrodymų apie šio termino praleidimą pateisinančias aplinkybes. Apeliaciniame skunde nėra nurodyta jokių svarbių ekstraordinarinių aplinkybių, o nurodytos eilinės aplinkybės ne tik, kad nelaikytinos svarbiomis, bet ir yra nepagrįstos jokiais rašytiniais įrodymais. Teismas sudarė visas sąlygas ieškovui dalyvauti byloje teismo sprendimo priėmimo metu, atidėdamas posėdžius tam, kad pasibaigus karantinui, ieškovas turėtų galimybę atvykti į teismo posėdį ir išklausyti teismo sprendimo. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2020 m. birželio 10 d. nutarimu Nr. 579 atšaukė karantiną Lietuvos Respublikoje nuo 2020 m. birželio 17 d. Todėl apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės apie Covid-19 pagrindu įvestus suvaržymus yra visiškai nepagrįstos. Teismo sprendimo priėmimo metu nebebuvo nei suvaržymų, nei karantino, nei skrydžių ribojimų.
7.2. Ieškovas nesidomėjo bylos eiga, atmestinai dalyvavo procese ir nesąžiningai naudojosi savo procesinėmis teisės ir pareigomis. Todėl nėra jokio teisinio pagrindo atnaujinti be svarbių priežasčių praleistą apskundimo terminą. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad ieškovui buvo sunku susirasti advokatą, akivaizdžiai prieštarauja faktui, kad ieškovas proceso metu pats savo iniciatyva atsisakė teisinės pagalbos. Terminai yra nustatyti tam, kad būtų užtikrintas teismo sprendimų priėmimo operatyvumas, civilinių teisinių santykių stabilumas. Kuo daugiau terminas yra praleistas, tuo svarbesnė turi būti jo praleidimo priežastis. Savanoriškas advokato atsisakymas byloje jokiu būdu negali būti vertinamas, kaip ekstraordinarinė termino praleidimo aplinkybė.
7.3. Apeliacinis skundas pateiktas tik po 3 mėnesių nuo teismo sprendimo priėmimo, tai yra praleidus jį dviem mėnesiais, o tai yra neadekvačiai ilgas praleisto termino laikas, kurio atnaujinimas pažeistų teisinio apibrėžtumo ir teisinių santykių stabilumo principus. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu niekada neturėjo advokato, nes, viena augindama vaiką, neturi lėšų tokioms didelėms teisinėms išlaidomis, tačiau aktyviai sekė bylos eigą ir visus teismo pranešimus dėl įvyksiančių posėdžių, kurie kiekvieną kartą teisingu adresu buvo siunčiami ir ieškovui. Todėl apeliacinio skundo teiginiai apie ieškovo neinformavimą leidžia daryti išvadą, kad ieškovas nesąžiningai ir netinkamai naudojasi savo procesinėmis teisėmis, vilkina procesą. Be to, ieškovas visada turėjo ir elektroninę prieigą prie bylos, kurią, savanoriškai atsisakęs advokato, galėjo aktyviai sekti.
7.4. Apeliaciniame skunde nurodytos termino praleidimo aplinkybės nepripažintinos svarbiomis, išimtinėmis, juo labiau įtikinančiomis, taip pat nėra pagrįstos nei vienu rašytiniu įrodymu, o termino praleidimo trukmė yra neadekvačiai per ilga. Procesinio termino atnaujinimui nėra jokio teisinio pagrindo. Teismas nutartyje neargumentavo, koks yra apskundimo termino atnaujinimo teisinis pagrindas, nes pats pripažino, jog negalima daryti išvados, kad ieškovui buvo itin apsunkintos galimybės operatyviai susirasti kitą advokatą.
Atsiliepimas
8. Ieškovas O. C. atsiliepimu nesutinka su atsakovės A. B. atskiruoju skundu, prašo jį atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 14 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
8.1. Ieškovas, teikdamas prašymą atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą, teismui nurodė svarbias priežastis, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir pridėjo prie apeliacinio skundo tai pagrindžiančius įrodymus, kurių dalis jau buvo byloje. Ieškovas bylą nagrinėjant iš esmės 2020 m. rugpjūčio 24 d. teismo posėdyje bei skelbiant teismo sprendimą nedalyvavo. Teismo sprendimas buvo verčiamas į anglų kalbą, o tai užtruko beveik vieną mėnesį. Todėl ieškovas apie teismo sprendimą sužinojo tik 2020 m. spalio 8 d., beveik pasibaigus terminui apeliaciniam skundui pateikti. Taip pat yra pateikti įrodymai ir dėl 2020 m. spalio 23 d. atstovavimo sutarties su advokatu sudarymo. Ieškovas neturėjo atstovo teisme, yra užsienietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nesuprantantis lietuvių kalbos, neturėjęs prieigos prie Lietuvos teismų EPP sistemos, administruojamos lietuvių kalba.
8.2. Ieškovo nurodytos termino praleidimo priežastys yra itin svarbios, o ne eilinės, kaip nurodoma atskirajame skunde. Išskirtinės padėties Lietuvos Respublikoje nereikėtų sieti tik su karantino šalyje įvedimo (atšaukimo) faktu. Nepaisant to, kad 2020 m. vasarą karantinas buvo atšauktas, šalyje buvo taikoma daugybė apribojimų dėl keliavimo į (iš) užsienio valstybių, įvesti įvairūs reikalavimai dėl testavimo bei saviizoliacijos, atvykus iš užsienio valstybių. Rugpjūčio mėnesį (duomenys neskelbtini) net buvo įtraukta į sąrašą valstybių, iš kurių buvo draudžiama atvykti į Lietuvą.
8.3. Ieškovas viso bylos nagrinėjimo metu buvo sąžiningas, aktyvus, domėjosi bylos eiga. Šias aplinkybes patvirtina duomenys, kad ieškovas ne tik prašė suteikti jam prieigą prie Lietuvos teismų EPP sistemos, bet taip pat teikė papildomus paaiškinimu ir įrodymus elektroniniu paštu, reiškė susirūpinimą dėl to, kad jis negali prieiti prie bylos medžiagos ir laiku bei tinkamai susipažinti su bylos medžiaga, nuolat rašė užklausas dėl bylos eigos. Ieškovas, 2020 m. spalio 8 d. gavęs teismo sprendimo vertimą, iš karto ėmėsi veiksmų surasti atstovą, kad išsiaiškinti galimybes ginti savo pažeistas teises po sprendimo priėmimo. Ieškovo gimtoji kalba yra (duomenys neskelbtini). Nors ieškovas ir kalba anglų kalba, tačiau, kad gerai suprastų teisine anglų kalba surašytą teismo sprendimą ir išsiaiškintų Lietuvos teisės aktuose įtvirtintą sprendimo apskundimo procedūrą, ieškovui buvo būtina advokato konsultacija.
Atsiliepimas
8.4. Atsakovė nepagrįstai teigia, jog ieškovas pats savo iniciatyva atsisakė teisinės pagalbos. Ieškovas atsisakė ne teisinės pagalbos, o valstybės garantuojamos teisinės pagalbos. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ieškovas atsisakė ne savo iniciatyva, o dėl to, kad atsakovė siekė, kad ieškovui tokia teisinė pagalba nebūtų teikiama. Net jei ieškovas ir būtų atsisakęs valstybės garantuojamos teisinės pagalbos savo iniciatyva, tai nereiškia, kad jis prarandą teisę turėti teisinį atstovą, advokatą. Ši aplinkybė taip pat nepaneigia fakto, kad susirasti atstovą, gyvenant kitoje valstybėje ir nemokant lietuvių kalbos, yra sudėtinga. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovo teisė į advokatą ir į teisinę pagalbą viso proceso metu buvo pažeista.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
9. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovui buvo atnaujintas terminas apeliaciniam skundui paduoti ir nustatytas terminas apeliacinio skundo trūkumams šalinti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis atskirojo skundo ribų ir ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė.
10. Pagal CPK 334 straipsnio 1 dalį pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo: 1) šio Kodekso numatytais atvejais; 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Pagal CPK 78 straipsnio 5 dalį atnaujindamas procesinį terminą, teismas priima rezoliuciją. Atsisakydamas patenkinti pareiškimą dėl procesinio termino atnaujinimo, teismas dėl jo priima motyvuotą nutartį. Dėl teismo nutarties, kuria atmetamas pareiškimas dėl praleisto procesinio termino atnaujinimo, gali būti duodamas atskirasis skundas (CPK 78 straipsnio 6 dalis). Atitinkamai ir pagal CPK 307 straipsnio 2 dalį apeliacinio skundo padavimo terminas gali būti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Dėl teismo nutarties, kuria atmestas prašymas atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą, gali būti duodamas atskirasis skundas.
11. Teismų praktikoje yra išaiškinta, jog įstatyme tiesiogiai numatyta tik teismo nutarties, kuria atmetamas pareiškimas dėl praleisto procesinio termino atnaujinimo, apskundimo galimybė (CPK 78 straipsnio 6 dalis), o pats nutarties atnaujinti praleistą procesinį terminą priėmimas neužkerta kelio tolesnei bylos eigai, todėl darytina išvada, jog teismo nutartis, kuria atnaujinamas procesinis terminas, atskiruoju skundu neskundžiama. Tai sudaro savarankišką pagrindą atmesti atskirojo skundo argumentus dėl procesinio termino atnaujinimo (Lietuvos apeliacinis teismo 2013 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2671/2013; 2015 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1356-178/2015; 2018 m. birželio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1060-241/2018). Atsižvelgiant į šią teismų praktiką ir tai, kad teismo nutarčių dėl termino apeliaciniam skundui paduoti atnaujinimo apskundimas CPK 307 straipsnyje reglamentuojamas taip pat, kaip ir CPK 78 straipsnyje, pripažintina, jog pirmos instancijos teismo nutarties dalis, kuria ieškovui buvo atnaujintas terminas apeliaciniam skundui pateikti, atskiruoju skundu nėra skundžiama.
12. Pirmos instancijos teismas skundžiamos nutarties rezoliucinėje dalyje nurodė, jog ji yra skundžiama. Tačiau nutartis buvo priimta ne tik dėl termino atnaujinimo, bet ir dėl apeliacinio skundo trūkumų pašalinimo. Pagal CPK 115 straipsnio 2 dalį, jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti. Ši nutartis gali būti skundžiama atskiruoju skundu (CPK 115 straipsnio 5 dalis). Taigi skundą galima buvo paduoti tik dėl tos teismo nutarties dalies, kuria ieškovui buvo nustatytas terminas pašalinti apeliacinio skundo trūkumus. Tačiau atsakovė šios nutarties dalies neskundė.
13. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirasis skundas paduotas dėl nutarties, kuri negali būti apeliacijos objektu, t. y. ji neskundžiama atskiruoju skundu, todėl apeliacinis procesas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 14 d. nutarties nutrauktinas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas ir 5 dalis, 338 straipsnis).
14. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 3 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio ir 96 straipsnio 6 dalį bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu ir 5 dalimi, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal atsakovės A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 14 d. nutarties.