Tauragės apylinkės teismo nutartis

Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų teisėja Jurga Jasmontienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. K. prašymą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys valstybės įmonė Turto bankas, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

4. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas atsiliepimo į prašymą nepateikė.

5. Suinteresuotas asmuo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Skyrius) pateikė rašytinę išvadą dėl termino palikimui priimti ar jo atsisakyti atnaujinimo, kurioje nurodė, kad Skyriuje 2025 m. balandžio 8 d. buvo gautas VĮ Turto banko raštas, kuriame minėta įstaiga prašė Skyriaus imtis veiksmų, siekiant apsaugoti nepilnamečio pirmos eilės įpėdinio N. B. turtinius interesus susijusius su S. B. palikimo priėmimu ar atsisakymu jį priimti. Teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais išnagrinėjus šį pranešimą buvo priimtas sprendimas, kad vaiko motina, nagrinėjamu atveju, nepakankamai užtikrino vaiko turtines teises. Skyrius pažymi, kad vaiko situacijos vertinimo metu, vaiko motinai buvo išaiškinta, jog nepilnamečio vaiko teisių įgyvendinimą užtikrina tėvai bei nurodyta kokių konkrečių veiksmų vaiko motina turi imtis susidariusioje situacijoje. Vaiko įstatyminė atstovė taip pat buvo įspėta, jog nevykdant pareigos priimti arba atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu, bus sprendžiamas klausimas dėl administracinės atsakomybės jos atžvilgiu taikymo. Skyriaus nuomone, aplinkybė, jog įstatyminė vaiko atstovė – motina J. K. praleido terminą kreiptis dėl palikimo priėmimo ar jo atsisakymo nepilnamečio vaiko vardu dėl to, jog neturėjo tikslios informacijos apie vaiko tėvui priklausantį turtą, neturėtų lemti neigiamų padarinių atsiradimo nepilnamečiui vaikui. Skyriaus vertinimu, neatnaujinus praleisto įstatymo nustatyto termino, nebūtų galimybės užtikrinti mažamečio N. B. turtinių interesų. Skyrius nurodo, kad siekiant išvengti galimų neigiamų turtinių padarinių vaikui, susidariusioje situacijoje vaiko interesai neturėtų nukentėti ir tik termino palikimui priimti/atsisakyti jį priimti atnaujinimas sudarytų prielaidas pašalinti galimą vaiko turtinių teisių pažeidimą, todėl šio termino atnaujinimas atitinka mažamečio N. B. teises ir teisėtus interesus.

6. Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, šalims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

7. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad nepilnamečio vaiko N. B., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai yra pareiškėja J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini). Nepilnamečio vaiko N. B. tėvas S. B. mirė (duomenys neskelbtini). Iš valstybės įmonės Registrų centras Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisė įregistruota (duomenys neskelbtini) savivaldybei, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), įrašas galioja nuo 2008 m. rugsėjo 8 d. Taip pat minėto išrašo 7.6. punkte yra įregistruotas juridinis faktas, jog sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, nuosavybės teisės įgijėjas – S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) daiktas – butas Nr. (duomenys neskelbtini), aprašytas p. 2.1., įregistravimo pagrindas – 2009 m. sausio 5 d. Notaro pranešimas Nr. 206/09-8651, įrašas galioja nuo 2009 m. sausio 5 d. Nekilnojamojo turto registro duomenimis antstoliai Asta Pliuškevičienė, Andžela Tamašauskienė, Santa Selezniovienė bei Kęstutis Košys yra areštavę S. B. turtinę teisę. Skyriuje 2025 m. balandžio 8 d. buvo gautas VĮ Turto banko raštas Nr. (16.1.E) SK4-4285 „Dėl S. B. turto paveldėjimo teisių įgyvendinimo“, kuriame VĮ Turto bankas prašė Skyriaus imtis veiksmų, siekiant apsaugoti nepilnamečio pirmos eilės įpėdinio N. B., gimusio (duomenys neskelbtini), turtinius interesus susijusius su S. B. palikimo priėmimu ar atsisakymu jį priimti. Nurodė, kad Testamentų registre šiuo metu dar nėra registruotas mirusiojo palikimo priėmimo ar palikimo atsisakymo faktas. Turto bankas šiuo metu neturi duomenų apie mirusiojo vardu atidarytas banko sąskaitas bei jų likučius, taip pat neturi duomenų apie S. B. skolinių įsipareigojimų sumas. Atsižvelgiant į tai, pareiškėja kreipiasi į teismą su prašymu dėl termino palikimui priimti arba atsisakyti priimti atnaujinimo nepilnamečio sūnaus N. B. vardu, jog galėtų kreiptis į notarą dėl informacijos apie palikėjo S. B. turto balansą ir spręsti klausimą dėl turto priėmimo ar atsisakymo jį priimti, taip užtikrinant nepilnamečio vaiko interesus.

Dėl praleisto įstatymu nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo

8. Paveldėjimo, kaip ir kituose civiliniuose teisiniuose santykiuose galioja civilinių teisių subjektų elgesio dispozityvumo principas, kuris reiškia, kad asmenys turimas teises įgyvendina savo nuožiūra, išskyrus įstatyme nustatytus ribojimus. Paveldėjimo teisėje šis principas įgyvendinamas, priimant arba atsisakant priimti palikimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50, 5.60 straipsniai). CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyti du palikimo priėmimo būdai: įpėdinis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Jeigu įpėdinis praleido terminą palikimui priimti, teismas gali jį atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

9. Kasacinio teismo praktikoje suformuluotos esminės įstatymų aiškinimo ir taikymo nuostatos dėl praleisto termino palikimui priimti pratęsimo. Jų esmė tokia, kad tam, jog pasinaudotų įstatyme įtvirtinta galimybe pratęsti terminą palikimui priimti, įpėdinis turi įrodyti, kad šis praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių. Terminas palikimui priimti gali būti pratęsiamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susiklosčiusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011).

10. Mirusio S. B. nepilnametis vaikas turi teisę pagal įstatymą paveldėti mirusio tėvo palikimą (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Priimti palikimą nepilnamečio vaiko įstatyminė atstovė turėjo per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis, 5.60 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, kad S. B. mirė (duomenys neskelbtini), trijų mėnesių terminas palikimui priimti baigėsi (duomenys neskelbtini). Prašymas teismui pateiktas 2025 m. balandžio 28 d., todėl laikytina, kad pareiškėja, atstovaudama savo nepilnametį vaiką, į teismą dėl praleisto termino atnaujinimo S. B. palikimui nepilnamečio vaiko vardu priimti kreipėsi po daugiau nei vieno mėnesio nuo termino priimti palikimą pasibaigimo dienos.

11. Kaip minėta aukščiau, teismas įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti gali atnaujinti pripažinęs, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Pareiškėja nurodė, kad laiku nesikreipė dėl palikimo priėmimo nepilnamečio vaiko vardu, nes mirusysis apie butą, esantį (duomenys neskelbtini), S. B. buvo kalbėjęs ir teigė, kad butas priklauso (duomenys neskelbtini) savivaldybei. Pareiškėja nurodo, kad ji gavo informaciją iš Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus apie S. B. palikimą – butą, kuris randasi (duomenys neskelbtini). Atvykę Skyriaus darbuotojai teigė, kad 2025 m. balandžio 8 d. gautas pranešimas iš Turto banko apie neregistruotą mirusio S. B. palikimo priėmimo ar palikimo atsisakymo faktą. Pareiškėja nurodo, jog ji nežinojo, kad turėtų per 3 mėnesius kreiptis į notarą dėl paveldėjimo. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas sprendžia, jog pareiškėjos nurodytos priežastys – mirusiojo S. B. klaidinantys teiginiai, kad butas priklauso (duomenys neskelbtini) savivaldybei, informacijos apie mirusiajam priklausantį nekilnojamąjį turtą – butą – gavimas tik 2025 m. balandžio mėn., pareiškėjos teisinių žinių stoka, kad turėtų per 3 mėnesius kreiptis į notarą dėl paveldėjimo – galėjo lemti, kad pareiškėja, atstovaudama nepilnametį vaiką, į teismą su prašymu atnaujinti terminą priimti/atsisakyti priimti palikimą kreipėsi praėjus daugiau nei 4 mėnesiams po palikėjo mirties. Byloje nėra šias pareiškėjos nurodytas aplinkybes paneigiančių įrodymų, suinteresuoti asmenys šių faktinių aplinkybių neginčijo, todėl teismas neturi pagrindo netikėti šiais pareiškėjos paaiškinimais.

12. Teismas, vertindamas termino praleidimo priežastis, pažymi, kad viena vertus, jos yra subjektyvaus pobūdžio (teisinių žinių trūkumas, įstatymų nuostatų nežinojimas) bei nėra pakankamos pripažinti jas svarbiomis. Kita vertus, pareiškėja buvo suklaidinta mirusiojo S. B., kad butas priklauso (duomenys neskelbtini) savivaldybei, o 2025 m. balandžio mėn. pareiškėja gavo informaciją iš Skyriaus apie S. B. palikimą – butą, kuris randasi (duomenys neskelbtini), bei atvykę Skyriaus darbuotojai teigė, kad 2025 m. balandžio 8 d. gautas pranešimas iš Turto banko apie neregistruotą mirusio S. B. palikimo priėmimo ar palikimo atsisakymo faktą. Taip pat pareiškėja, sužinojusi apie palikėjui priklausantį butą, palikimo priėmimo procedūrą, aktyviais veiksmais išreiškė norą atnaujinti terminą priimti arba atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu, pareiškimas pateiktas praėjus nedaug laiko nuo termino priimti palikimą pasibaigimo dienos. Tai rodo, kad pareiškėja vis dėl to elgėsi kaip rūpestingas ir atidus asmuo, siekdama tinkamai įgyvendinti atsiradusią savo nepilnamečio sūnaus teisę bei teisėtus interesus į atsiradusį palikimą.

13. Teismo manymu, nagrinėjamu atveju pareiškėjos nurodytas termino praleidimo priežastis reikėtų vertinti individualiai, atsižvelgiant į tai, kad byloje atstovaujami nepilnamečio vaiko interesai. Pažymėtina, kad nepilnametis N. B. yra pirmos eilės įpėdinis, paveldintis palikėjo tėvo S. B. turtą (CK 5.11 straipsnis), kuris palikimo atsiradimo metu neturėjo civilinio veiksnumo. Palikėjo įstatyminis įpėdinis yra mažametis (gimęs (duomenys neskelbtini)), todėl savarankiškai jis negalėjo ir negali dalyvauti civiliniuose teisiniuose santykiuose sprendžiant klausimą dėl palikimo priėmimo ar atsisakymo jį priimti. Mažamečio vaiko interesus priimant palikimą ar atsisakant jį priimti įgyvendina jo motina, todėl pareiškėjos nurodytos termino praleidimo priežastys vertinamos nepilnamečio vaiko teisių apsaugos kontekste.

14. Teismas, atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad nagrinėjamu individualiu atveju yra pakankamas pagrindas pareiškėjai atnaujinti terminą priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu, kadangi iš esmės pareiškėjos aplaidaus, nesąžiningo elgesio, nerūpestingumo nenustatyta. Be to, terminas palikimui priimti praleistas nežymiai.

15. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas įstatymų nustatyto termino tam tikriems veiksmams atlikti atnaujinimo klausimą, visais atvejais turi įvertinti, ar sprendimas atnaujinti asmens praleistą terminą nepažeis kitų suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Nagrinėjamoje byloje suinteresuoti asmenys pareiškimo tenkinimui neprieštaravo, kitų suinteresuotų asmenų nenustatyta, todėl laikytina, jog nėra aplinkybių, dėl kurių būtų galima daryti išvadą, kad termino palikimui priimti atnaujinimas neigiamai paveiktų suinteresuotų asmenų teisėtus interesus.

16. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, taip pat į tai, kad suinteresuoti asmenys pareiškimui neprieštarauja, teismas sprendžia, jog pareiškėjos prašymas tenkintinas, terminas pareiškėjai, atstovaujančiai pagal įstatymą mažametį sūnų, priimti/atsisakyti priimti palikimą, atsiradusį po palikėjo S. B. mirties, atnaujintinas, nustatant naują trijų mėnesių terminą palikimui, atsiradusiam po palikėjo S. B. mirties, priimti arba atsisakyti priimti (CK 1.117 straipsnio 4 dalis, 5.57 straipsnio 1 dalis, CPK 578 straipsnis).

17. Pareiškėjai išaiškintina, kad CK 5.60 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka dėl palikimo priėmimo ji su pareiškimu turi kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 291, 578, 582 straipsniais, teismas

nutaria:

Pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjai J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atstovaujančiai pagal įstatymą sūnų N. B., gimusį (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) terminą palikimui, atsiradusiam po palikėjo S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priimti ar atsisakyti priimti nepilnamečio vaiko N. B. vardu, ir nustatyti trijų mėnesių terminą nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos pateikti pareiškimą notarui dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo / atsisakymo nuo palikimo.

Nutartis gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per septynias dienas nuo nutarties įteikimo dienos, paduodant atskirąjį skundą per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.